Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškovo reikalavimai ir atsikirtimai. Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovė su juo negyvena nuo 2011 m. Atsakovei diagnozavus psichikos ligą, ją palaikė ir nuo 2005 m. iki 2008 m bandė išsaugoti šeimą, tačiau tai nepavyko, nes nuo 2008 m. ji ėmė gyventi tik sau. Po pykčio priepuolio ji 2011 m. pati išėjo iš namų, jos nevarė. Po išėjimo iš namų ji prie nekilnojamojo turto išlaikymo neprisidėjo, bendrauja tik su dukra Sigita. Su priešieškinio reikalavimu priteisti 1/2 buto dalį ir jo padalijimo natūra nesutinka. Jei butas bus padalintas natūra ir nustatyta naudojimosi juo tvarka, su ja gyventi negalės, nes atsakovė niekur nedirba, neturi pajamų, todėl negalės prisidėti prie buto išlaikymo, toliau konfliktuos, neaišku, kas su ja gyvens jos dalyje, dėl to gali kilti daug nesusipratimų. Sumokėjo bankui 6970 Lt kredito likutį, todėl prašo jį padalinti per pusę. Ieškovo atstovė advokatė Z. Kastėnienė teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, o priešieškinį siūlė atmesti ir paaiškino, kad ieškovas patyrė du insultus, gydymas tęsiamas, tačiau jis nepalūžo, dirba, išlaiko dvi dukras. Dukra Toma pilnametė, tačiau dar mokosi dieniniame skyriuje. Ieškovas išlaiko butą. Jam vienam sunku išlaikyti nepilnametę dukrą. 2005 m. atsakovė susirgo psichikos liga 5 kartus buvo gydyta stacionare. Ji teigia, kad buvo gydyta per prievartą, ligą neigia, tačiau nepateikė dokumentų, kad yra sveika. Atsakovė neturi pajamų, darbo, todėl negalės išlaikyti nei buto dalies, nei vaiko. Atsižvelgiant į atsakovės kaltę, galima nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant atsakovei priteisti 1/4 dalį buto ir tą dalį įskaityti kaip išlaikymą vaikui turtu. Ieškovas vienas padengė paskolos bankui likutį, todėl pagrįstai prašo iš jos pusės šios sumos.

Atsakovės atstovė advokatė G. S. teismo posėdyje priešieškinio reikalavimus, kurie buvo patikslinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių palaikė, o ieškinio reikalavimus prašė atmesti ir paaiškino, kad kaltės dėl santuokos iširimo buvo ir vieno, ir kito sutuoktinių veiksmuose. Atsakovė rūpinosi vaikais, buitimi. Butą prašė dalinti po 1/2 dalį. Atsakovė supranta, kad dukters išlaikymui reikėtų skirti daugiau, tačiau skirti daugiau nei po 250 Lt ji neturi galimybės. Prašė nenukrypti nuo lygių dalių principo. Reikalavimo priteisti pusę ieškovo sumokėto paskolos likučio tenkinti nėra pagrindo, nes jis buvo sumokėtas dar nenutraukus santuokos.

Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, nustatyta, kad G. A. ir J. D. susituokė 1986-12-20 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. 1586 (12 b.l.). Ieškovas ir atsakovė turi 1 nepilnametį vaiką: S. A. gim. 1997 m. (19 b.l.). VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pažyma patvirtina, kad šalys santuokoje įgijo butą adresu Lyros g. 19-58, Šiauliuose (unikalus Nr. 2998-8006-9019:0035) (24-25 b.l.). VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, ieškovo vardu įregistruotas automobilis VW PASSAT valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (30 b.l.). Paskolos sutartis ir papildomas susitarimas patvirtina, kad 1999-02-19 buvo suteiktas 30000 Lt kreditas buto pirkimui (32-35 b.l.). Iš 2013-01-10 banko AB DNB pažymos matyti, kad kredito likutis 2013-01-10 dienai buvo 6880 Lt (31 b.l.). Tuo tarp 2013-04-16 banko pažymoje nurodoma, kad G. A., pažymos išdavimo dienai, finansinių įsipareigojimų bankui AB DNB neturi. Iš pateiktų kvitų, sąskaitų išrašų matyti ieškovo išlaidos susijusios su vaikų, bei turto išlaikymu (43-80 b.l.). Turto vertės nustatymo pažymoje užfiksuota, kad buto adresu Lyros g. 19-58, Šiauliuose, vertė 2013-03-06 dienai yra 83000 Lt (123-129, 161 b.l.). Iš Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros pranešimo matyti, kad dėl T. A. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ikiteisminis tyrimas atliekamas nebus, o G. A. išaiškinta teisė dėl D. A. galimai nusikalstamų veiksmų numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (130 b.l.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Ieškovo teigimu, atsakovė jau nuo 2005 m., po jį antrą kartą ištikusio insulto, ėmė gyventi tik sau, nesirūpinti vaikais, dėl ko jis buvo priverstas anksčiau laiko nutraukti reabilitaciją ir grįžti namo. Po to, atsakovas dar tris metus dėjo pastangas šeimos išsaugojimui, tačiau iš atsakovės atsako nesulaukė. Atsakovės teigimu, ji rūpinosi sutuoktiniu ir iki, ir po jį antrą kartą ištikusio insulto, viena augino vaikus, tačiau iš vyro supratimo nesulaukė, todėl sutuoktiniui pasiūlė eiti skirtingais keliais, po ko buvo nušalinta nuo ūkio darbų ir pareigų šeimoje. Liudytojas M. A. iš esmės patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, kad po tėvo ligos mama ėmė vis mažiau prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, retai tvarkydavosi namuose, retai gamino, nuolat priekaištaudavo tėvui. Toks jos elgesys sąlygojo namuose nuolatinę įtampą. Liudytoja T. A. taip pat patvirtino faktą, jog po antro tėvą ištikusio insulto, mama juo rūpinosi mažai, ėmė kalbėti apie santuokos nutraukimą. Tuo metu jai pačiai pablogėjo sveikata, nors ji niekada nepripažino savo sveikatos problemų. Dėl mamos agresyvaus elgesio ne kartą teko kviesti medikus, ji buvo gydoma. Pati atsakovė teismo posėdyje patvirtino faktą, kad nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio gyvena atskirai Joniškyje, su vyru, su kuriuo susipažino ligoninėje ir kurio yra pilnai išlaikoma. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kalta pripažintina atsakovė, kadangi ji iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas rūpintis šeima, išsikeldama iš šeimos gyvenamosios patalpos ir palikdama vieną atsakovą su nepilnamečiu vaiku, savo asmeninius interesus iškėlė aukščiau šeimos interesų, nustojo sutuoktinį remti tiek moraliai tiek materialiai, kas iš esmės įtakojo santuokinių ryšių nutrūkimą tarp šalių, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją.

Tenkintinas ieškovo reikalavimas nustatyti nepilnametės dukros S. A. gyvenamąją vietą su ieškovu, atsakovė tam neprieštaravo, ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl nepilnametės S. A. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Ginčo tarp šalių dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nėra, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės: ieškovui- Astrauskas, atsakovei- Astrauskienė (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima tik civilinio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 str. 1 d. ir 2 d.). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyti teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą. Kartu tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindais teismui parenkant turto padalijimo būdą. Sutuoktinių bendro turto padalijimo būdą reglamentuoja CK 3.127 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Nustatyta, kad santuokoje šalys įgijo butą adresu Lyros g. 19-58, Šiauliuose (unikalus Nr. 2998-8006-9019:0035). Dėl turto padalijimo tarp šalių kilo ginčas: ieškovas prašo turtą padalinti natūra, jam priteisiant 3/4, o atsakovei 1/4 buto dalis, tuo tarpu atsakovė prašo butą padalinti po 1/2, ir nustatant naudojimosi turtu tvarką.

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo turto vertė būtų nustatoma, pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, kitais įstatymų nustatytais atvejais. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, taip pat šalys gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

Atsakovė priešieškiniu siūlė savo šalių santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo tvarką, tačiau vėliau bylos nagrinėjimo metu, teismui pateikdama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri ieškovo pasirašyta nebuvo, iš esmės neginčijo ieškovo pasiūlyto santuokoje įgyto kilnojamojo turto verčių ir jo padalinimo būdo, todėl ieškovui priteistini šie santuokoje įgyti daiktai, kurių bendra vertė 1780 litų: automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WVWZZZ3AZTE219477, 1000 Lt vertės, prieškambario komplektas - 50,00 Lt vertės, virtuvės kriauklės spintelė - 20,00 Lt vertės, pakabinama spintelė indams - 20,00 Lt vertės, virtuvės stalas ir 4 kėdės - 50,00 Lt vertės, šaldytuvas - 80 Lt vertės, mikrobangų krosnelė - 30,00 Lt vertės, skalbimo mašina - 50,00 Lt vertės, svetainės sekcija – 40 Lt vertės, holo spintelė – 30 Lt vertės, baldai - 150,00 Lt vertės, spinta - 70,00 Lt vertės, kompiuteris - 50,00 Lt vertės, maža komoda (trijų stalčių)- 30,00 Lt vertės, televizorius - 50,00 Lt vertės. Tuo tarpu atsakovei D. A. priteistina kilnojamojo turto už 1070,00 Lt: 2 virtuvės pakabinamas spintelės - 40,00 Lt vertės, knygų spinta - 30,00 Lt vertės, virtuvės televizorius - 20,00 Lt vertės, miegamojo spinta - 50,00 Lt vertės, miegamojo rašomasis stalas (tamsios spalvos) - 10,00 Lt vertės, rašomasis stalas iš sūnaus kambario - 50,00 Lt vertės, rašomasis stalas - 50,00 Lt vertės, sofa-lova- 20,00 Lt vertės, televizorius - 30,00 Lt vertės, filmavimo kamera- 200,00 Lt vertės, nešiojamasis kompiuteris - 400,00 Lt vertės, svetainės stalas - 40,00 Lt vertės, 2 foteliai 60,00 Lt vertės, dėžė patalynei - 20,00 Lt vertės, sekcija - 50,00 Lt vertės. Kadangi ieškovui priteistina didesnė turto dalis, iš jo atsakovei priteistina 710 Lt kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį natūroje.

Dėl atsakovės atsakomybės pagal solidarią prievolę.

Ieškovas prašė nepilnametei dukrai S. A. išlaikymą priteisti turtu, tuo tarpu atsakovė prašė priteisti iš jos išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 250 Lt.

Tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui S. A. išlaikymą turtu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nors atsakovė nurodė, kad prisideda prie dukros išlaikymo kartais pirkdama jai vaistus, drabužius, duodama pinigų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismui nėra pagrindo pripažinti šio fakto įrodytu, o tai padaryti turi pareigą atsakovė (CPK 178 str.). Taigi atsakovė nepaneigė fakto, kad prie dukters išlaikymo neprisideda, todėl iš jos priteistinas išlaikymas. Ieškovo paskaičiavimu, jis dukters poreikiams per mėnesį išleidžia maždaug po 900 Lt, todėl atsakovės siūloma 250 Lt per mėnesį vaiko išlaikymui skirtina suma yra neadekvati ir nepakankama net minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Pagal Lietuvos teismų praktiką orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą yra laikoma minimali mėnesinė alga, kurios dydis šiuo metu yra 1000 Lt. Šalys neturi kitų išlaikytinių, todėl teismo manymu nėra pagrindo nustatyti, kad šalių dalys vaiko išlaikymo prievolėje galėtų būti nevienodos. Atsakovė dukters pagrindinių poreikių neginčijo, tačiau nurodė, kad reikiamos sumos teikti negali, nes nedirba, neturi santaupų ar turto. Atsakovės išsakytas ketinimas dirbti nėra pagrįstas jokiais aktyviais veiksmais ar rašytiniais įrodymais, todėl teismas laiko, kad ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą turtu yra pagrįstas ir tenkintinas. Skaičiuojant, kad kiekvienas iš tėvų privalo teikti dukrai išlaikymą, lygų pusei minimalios algos- po 500 Lt per mėnesį, o S. A. pilnamete taps tik 2015-05-30, nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2013-01-16 iki išlaikytinės pilnametystės susidaro 29 mėnesiai, t.y. atsakovė per šį laikotarpį dukters išlaikymui turėtų sumokėti 14500 Lt.