Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Užuolaidų studija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2556-151/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Užuolaidų studija“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Staterma“ dėl skolos priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Užuolaidų studija“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Staterma“ dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

atsakovė yra 246,47 kv. m. negyvenamųjų patalpų Kauno m. Daukšos g. 36 lizingo gavėja, kuri naudojasi tiek nurodyta negyvenamąja patalpa, tiek ir kitais namo bendrojo naudojimo objektais. Ieškovė teikia minėto namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę per 60 dienų nuo sprendimo byloje įsiteisėjimo momento savo lėšomis pašalinti atliktų darbų trūkumus: stovinčiais ir gulsčiais falcais sujungti stogo dangos plieninius lakštus tarpusavyje; gulsčiuosius falcus formuoti ties grebėstais. Jei šlaito nuolydis neviršija 10 m. ilgio, stogo dangą įrengti skardos lakštais be sujungimų gulsčiaisiais falcais; falcais sujungtą skardos stogo dangą padengti ant medinių grebėstų, atstumu ne didesniu kaip 200 mm; pritvirtinti skardą prie grebėstų – stogo nuolydžio kryptimi ties stovinčiaisiais falciniais sujungimais skardą tvirtinti ne didesniais kaip 600 mm intervalais; atlikti stogo konstrukcijos vėdinimo įrengimą - įrengti vėdinamuose šlaitiniuose stoguose stogo šlaito apačioje (atbrailoje) ir kraige angas, kurių matmenys atitiktų norminių teisės aktų keliamus reikalavimus; antiseptikuoti 380 kv. m medines stogo konstrukcijas; įrengti kritulių vandens nuvedimą nuo stogo, kad lietvamzdžių ir stogo latakų skersmuo būtų ne mažesnis kaip 1,5 cm², tenkantis 1 m² stogo plotui, bei prikabinti latakus, latakų laikiklius sumontuojant ne didesniais kaip 900 mm atstumais, juos pritvirtinant taip, kad slinkdamas nuo stogo sniegas šių latakų nesulaužytų, o stogo latako išorinį kraštą įrengti ne žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos tęsinio; įvesti difuzinę plėvelę į latakus, užtikrinant ant skardinės dangos susidariusio kondensato nepatekimą ant fasado sienų. Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pasisakydama dėl ieškinio reikalavimų apeliantė pažymi, kad teismas sprendime neteisingai konstatavo ir nurodė, jog atsakovė neginčija skolos dydžio ir nepagrįstai tenkino ieškinį. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 1 300,75 Lt dydžio skolos už sniego gaudytuvo sumontavimą ir 78,98 Lt bei 102,27 Lt dydžio skolos už lietvamzdžių remontą. Tiek teikiant procesinius dokumentus, tiek bylos eigoje atsakovė nurodė, jog nesutinka sumokėti UAB „Staterma“ už garantiniu laikotarpiu atiliktus darbus bei darbus, kurie buvo atlikti šalinant jau atliktų darbų trūkumus. Ginčas tarp šalių kilo ne dėl to, jog atsakovė piktybiškai vengia atsiskaityti už tinkamai suteiktas paslaugas, o dėl to, jog ieškovė, vykdydama namo administratoriaus funkcijas, viršijo savo įgaliojimus, elgėsi nesąžiningai, o savo kaip administratoriaus funkcijas vykdė aplaidžiai. Nors butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė, jog jie sutinka atlikti stogo remonto darbus, sutinka, kad stogo remonto darbus atliktų UAB „Staterma“ už 76 488,48 Lt, darbai buvo atlikti už 101 437,29 Lt. Ieškovė be savininkų sutikimo padidino stogo remonto darbų kainą, tuo pažeidė tiek savininkų valią dėl stogo remonto darbų, tiek CK 4.85 str. 1 d. įtvirtintą imperatyvą, jog butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės yra įgyvendinamos savininkų balsų dauguma ir joks kitas asmuo neturi teisės spręsti klausimų susijusių su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu. Be to, užsakovas nevykdė tinkamai savo pareigų ir tai konstatuota abiejuose ekspertizės aktuose. Vykdydama stogo remonto darbus, UAB „Staterma“ privalėjo vadovautis STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, kuris nustato projektavimo ir statybos reikalavimus naujų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų pastatų stogams. STR 2.05.02:2008 10 p. numato, jog stogo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti stogą. STR 2.05.02:2008 62.10.1. p. numato, jog skardiniais produktais dengtų šlaitinių stogų atbrailose - virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų sniego gaudytuvai privalo būti įrengti. Rangovas neįrengė sniego gaudytuvų, nors tą padaryti privalėjo. Užsakovas turėjo pareigą kontroliuoti rangovo atliekamus stogo remonto darbus. Tokioje situacijoje, t. y. esant neįrengtam sniego gaudytuvui, užsakovas turėjo reikalauti rangovo atsakomybės už neatliktus darbus, tačiau to nedarė, o išrašė butų - patalpų savininkams sąskaitas už rangovo atliktų stogo remonto darbų trūkumų taisymą, nors tokius trūkumus rangovas turėjo pašalinti savo sąskaita. Šiuo atveju ieškovė veikė savo rizika, nepasinaudojo CK 6.665 str. jam suteikta teise reikalauti iš rangovo pašalinti trūkumus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, todėl negali reikalauti iš atsakovės šių išlaidų atlyginimo.

Apeliantė taip pat pažymi, kad UAB „Staterma“, atlikdama stogo remonto darbus, taip pat įrengė ir naujus lietvamzdžius. Atsakovė nesutinka mokėti tokių išlaidų ir mano, jog šių sumų priteisimas ieškovės naudai yra nepagrįstas, kadangi UAB „Staterma“ sumontuotus lietvamzdžius teko remontuoti, nes jie buvo užkimšti stogo čerpių likučiais UAB „Staterma“ netvarkingai ardant stogą. UAB „Staterma“ pripažino egzistuojančius lietvamzdžių defektus. Taigi analogiškai kaip ir dėl nesumontuoto sniego gaudytuvo, ieškovė turėjo pareikalauti atsakomybės iš rangovo, o to nepadariusi veikė savo rizika, todėl atsakovė neturi pareigos apmokėti už lietvamzdžių remontą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Byloje kilo ginčas tarp namo administratoriaus (ieškovės) ir patalpų savininkės (lizingo gavėjos – atsakovės) dėl pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti kitas įmokas, taip pat dėl namo administratoriaus pareigų tinkamo vykdymo.

Bylos duomenimis, ieškovė UAB „Žaidas“ yra gyvenamojo namo, esančio M. Daukšos g. 36, Kaune, administratorius, teikiantis patalpų savininkams turto administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 ir 2006 m. kovo 10 d. sutarties su Kauno miesto savivaldybė Nr. 53-1-6 pagrindu. Atsakovė UAB ,,Užuolaidų studija” yra 246,47 kv. m negyvenamųjų patalpų Kauno m. Daukšos g. 36 lizingo gavėja. Bendraturčių sutarimu ieškovė atliko namo M. Daukšos g. 36, Kaune, stogo remonto darbus. Atsakovė liko iš dalies skolinga ieškovei, kadangi nesutiko su darbų kokybe, be to, teigė, kad ieškovė dalį darbų atliko savo rizika, neturėdama bendraturčių sutikimo. Susiklosčius minėtoms faktinėms aplinkybėms, namo administratorius pateikė teismui ieškinį, prašydamas iš UAB „Užuolaidų studija“ priteisti susidariusį įsiskolinimą, o atsakovė byloje pareiškė priešieškinį prašydama įpareigoti ieškovę pašalinti atliktų darbų trūkumus. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė privalo apmokėti namo išlaikymo išlaidas, ieškinį tenkino visiškai, o nustatęs, kad darbai įrengiant lietvamzdžius yra atlikti su trūkumais, priešieškinį tenkino tik nurodytoje dalyje. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.82 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.82 straipsnio 3 dalies taisyklės išimtis numatyta CK 4.83 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, išaiškino, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas). Reglamente yra apibrėžiami gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai (1 punktas). Šis Reglamentas privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. Reglamento (redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 7 d.) 11 punkte buvo nustatyta privalomųjų reikalavimų visuma: 11.1. reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: 11.1.1. mechaninio atsparumo ir pastovumo [4.8, 4.9]; 11.1.2. gaisrinės saugos [4.10, 4.18]; 11.1.3. higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos [4.11]; 11.1.4. saugaus naudojimo [4.12]; 11.1.5. apsaugos nuo triukšmo [4.13]; 11.1.6. energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo [4.14, 4.15, 4.16, 4.17]; 11.2. reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: 11.2.1. patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; 11.2.2. būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; 11.2.3. būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Pažymėtina, kad dėl statybos remonto darbų buvo susitarta 2008 m. birželio 27 d., o jie galutinai atlikti tik 2011 metais. Nepaisant to, kad nurodytu laikotarpiu keitėsi teisės nuostatos, minėto reglamento redakcijoje, galiojusioje po 2011 m. sausio 7 d. (5 punktas) išliko iš esmės tapati privalomųjų reikalavimų visuma: 5.1. reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: 5.1.1. mechaninio atsparumo ir pastovumo [3.8, 3.9]; 5.1.2. gaisrinės saugos [3.10, 3.16]; 5.1.3. higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos [3.11]; 5.1.4. saugaus naudojimo [3.12, 3.5]; 5.1.5. apsaugos nuo triukšmo [3.13]; 5.1.6. energijos taupymo ir šilumos saugojimo [3.4, 3.14]; 5.2. reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: 5.2.1. patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse [3.22]; 5.2.2. būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad bendraturčių sutikimu buvo leista atlikti stogo remonto darbus UAB ,,Staterma” – pakeisti seną čerpių dangą nauja – skardine. Sutartis numatė, kad bus nuimta sena danga, pakeisti kai kurie stogo dangą laikantys grebėstai, mediniai paviršiai ištepti antiseptiku, stogas uždengtas skardos danga, įrengti dvigubi skardos latakai, išvežtos statybinės šiukšlės (1 t. b. l. 105-110). Sutartyje nebuvo numatyta, kad bus įrengti sniego gaudytuvai. Tam ieškovė pasamdė kitą rangovą, kuris atliko šiuos stogo remontui būtinus darbus (UAB „Skena“). Iš Lokalinės sąmatos (2 t. b. l. 55) matyti, kad UAB „Skena“ įsipareigojo atlikti ir atliko į su UAB „Staterma“ sutartį neįtrauktus stogo remonto darbus.

Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad laikantis paveldosaugos reikalavimų ieškovė privalėjo pakeisti stogo dangą ne tik didžiajam stogui, tačiau ir mažajam, kad būtų išlaikytas pastato, kurs yra kultūros vertybė, vientisumas (1 t. b. l. 68, 86). Šiems papildomiems darbams bendraturčiai nepritarė, tačiau, atsižvelgiant į paveldosaugos reikalavimus, šie darbai buvo privalomi. Tokia padėtis, kad būtų perdengtas tik didysis namo stogas, akivaizdu, neatitiko minėto Reglamento privalomųjų reikalavimų užtikrinančių, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Apie būtinybę atlikti šiuos darbus, kaip minėta, namo administratorius (ieškovė) informavo bendraturčius. Nors šie nesutiko su darbų atlikimu, administratorius šiuos darbus organizavo savo iniciatyva. Minėti darbai buvo atlikti, už juos apmokėta, todėl, remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalies norma, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo apmokėti šių darbų atlikimo išlaidas proporcingai jo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Be to, pažymėtina, kad atsakovė, nors ir teigianti, kad nesutinka su didesne stogo remonto kaina, 2010 m. balandžio 29 d. susitarime ją buvo pripažinusi (1 t. b. l. 31, 85).

Apeliantė taip pat nesutiko su lietvamzdžių remonto išlaidomis, teigdama, kad jie buvo užkimšti stogo čerpių likučiais pačiai UAB „Staterma“ netvarkingai ardant stogą. Teismas pažymi, kad šie teiginiai nėra niekuo pagrįsti, o iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad lietvamzdžiai buvo užkimšti ne čerpėmis, bet medžių lapais (1 t. b. l. 131). Byloje ieškovei sutikus, kad teismo paskirtos ekspertizės metu nustatyti lietvamzdžių įrengimo trūkumai egzistuoja, ir šioje dalyje tenkinus priešieškinį (pašalinti lietvamzdžių įrengimo trūkumus), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad išlaidos už lietvamzdžių, užsikimšusių nukritusiais medžių lapais, remontą, ieškovei priteistinos, o ji įpareigotina pašalinti nustatytus lietvamzdžių įrengimo trūkumus. Pažymėtina, kad vertinant byloje esančių įrodymų visetą labiau tikėtina, kad lietvamzdžių remontas nėra susijęs su dar 2009 metais atliktu stogo remontu, nes problema iškilo tik 2011 m. gruodžio pabaigoje (1 t. b. l. 131), be to, kaip minėta, lietvamzdžiai buvo užsikimšę ne čerpėmis, o medžių lapais, todėl vėliau atliktas lietvamzdžių remontas negali būti laikomas stogo remonto darbų broku. Tokių įrodymų beje nepateikė ir apeliantė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškinį pirmosios instancijos teismas tenkino pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priešieškinio pagrįstumo vertino byloje pateiktus šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, tarp jų ir tiek atsakovės, tiek teismo iniciatyva atliktų ekspertizių išvadas. Teismas, nustatęs, kad ekspertizių išvados yra kardinaliai priešingos, nurodė, kad vadovaujasi teismo skirta ekspertize, kurią atliko teismo ekspertas, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Pagal teismo eksperto atliktą ekspertizę teismas vertino, kad yra netinkamai įrengti pakabinami latakai (2 t. b. l. 123), pakabinami latakai įrengti nepakankamais ar atvirkštiniais nuolydžiais, pritvirtinti pernelyg padidintais atstumais, karnizinius lietaus vandens latakų nuolydžius būtina papildomai sureguliuoti, atskirus tarpus permontuojant bei įrengiant papildomus laikiklius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas lietvamzdžių korekcijos dalyje tenkintinas. Visus kitus atsakovės pareikštus reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus, vadovaujantis teismo eksperto išvada, kurią savo ekspertizės akte išsamiai pagrindė ekspertas atsakydamas į teismo užduotus klausimus, nurodydamas, kad stogo remontas atliktas tinkamai ir atitinka statybos įstatymo paprastojo statybos remonto reikalavimus. Be to teismas pažymėjo, kad išvadas ekspertas pakartotinai pagrindė savo paaiškinimais teismo posėdyje.

Apeliantė skundą grindžia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, teismui suteikus pirmenybę eksperto išvadai. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu, objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuotas. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, todėl ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2007 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2007, kt.). Tačiau kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-733/2002). Dėl nurodytos priežasties, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, pažeisdamas CPK 218 straipsnio nuostatas, teismo paskirtos ekspertizės akte esančioms išvadoms ginčo klausimu suteikė didesnę įrodomąją galią, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal teismo procesiniame sprendime išdėstytus motyvus nėra pagrindo daryti išvadą, kad ekspertizės akto išvadai suteikta didesnė įrodomoji galia. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė abi byloje pateiktas ekspertizės išvadas, nurodė argumentus, kodėl remiasi teismo paskirta ekspertizės išvada, o ne atsakovės pateikta išvada, be to sprendime vertino ne tik ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus (4 sprendimo lapas), taip pat šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, eksperto paaiškinimus.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė buvo pateikusi jos iniciatyva atliktos ekspertizės aktą Nr. 13-04/06 (2 t. b. l. 8-12), kuriame konstatuota, kad stogo darbai atlikti nesilaikant STR 2.05.02:2008 ir Lietuvos statybininkų asociacijos taisyklių ST 121895674.06:2008 reikalavimų, be to, viršijant reglamentuotus įkainius. Pažymėtina, kad Lietuvos statybininkų asociacijos taisyklės yra privalomos tik asociacijos nariams. Rangovei UAB „Staterma“ nesant asociacijos nariu, ekspertas nepagrįstai sprendė, kad nebuvo laikytasi tam tikrų asociacijos taisyklių nuostatų. Iš byloje esančios pirmosios instancijos teismo paskirtos ir eksperto B. E. atliktos ekspertizė išvados nustatyta, kad stogo darbai priskirtini paprastajam statybos remontui. Dėl nurodytos priežasties STR 2.05.02:2008 reikalavimai remontui nėra privalomi. Ekspertizė taip pat nustatė, kad faktiškai atlikti darbai, vertinant juos pagal to meto rinkos kainas, sudarė 181 290,02 Lt (52 505,22 Eur) vertę, taigi sutartinę kainą viršijo, atlikti darbai eksperto įvertinti patenkinamai, tačiau nustatyti trūkumai sumontuojant lietaus latakus (2 t. b. l. 116-151). Apeliantė teigia, kad stogo remontas laikytinas statinio rekonstrukcija, ir ji remiasi jos pačios užsakytu ekspertizės aktu, tačiau pažymėtina, kad bylos duomenimis, pastatui M. Daukšos g. 36, Kaune buvo keičiama tik stogo danga, o šie darbai, kaip teisingai numatyta teismo paskirtos ekspertizės išvadoje ir teismo sprendime, priskirtini statinio paprastajam remontui (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002, VIII. 12.4 p.), todėl jam specialieji reikalavimai netaikytini. Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai vadovautasi teismo paskirtos, o ne atsakovės teiktos ekspertizės išvadomis. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl byloje surinktų duomenų vertinimo. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas šio konkretaus šalių ginčo aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad buvo nukrypta nuo kasacinio teismo išdėstytų teisės normų, reglamentuojančių eksperto išvadą, aiškinimo ir taikymo bendrųjų taisyklių. Be to, kaip žinia, CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. CPK 328 straipsnyje taip pat nurodyta, jog vien formaliais pagrindais negali būti panaikintas iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis sprendimo. Tuo tarpu gausioje teismų praktikoje šiuo klausimu yra susiformavusi nuostata, jog formaliu proceso teisės normos pažeidimu laikytinas toks pažeidimas, dėl kurio iš esmės nebuvo suvaržytas dalyvaujančio asmens teisių įgyvendinimas ir kuris neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui. Taigi apeliantės nurodytas proceso teisės pažeidimas ginčo atveju negalėtų būti pripažintas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d.), o apeliantės motyvai šiuo klausimu neduoda pagrindo spręsti, kad tuo esmingai buvo pažeistos jos proceso teisės. Tuo tarpu pirmiau šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija nusprendė, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi priimamam sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Remiantis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovės reikalavimus, tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir šioje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.