- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- I2-7551-279/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01388-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. G. ( toliau - ir pareiškėjas) skundu prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau- ir VSDFV Panevėžio skyrius) 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo R. G. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“ (ir 2021 m. spalio 26 d. Sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir VSDFV) 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių iš naujo spręsti dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą R. G. skyrimo.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, iš jo gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. spalio 26 d. Sprendimu atsisakė jam skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau - ir Įstatymas, Pensijų įstatymas) 13 straipsnio 3 dalimi, t. y. nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, jį apskundė išankstine ne teismo tvarka VSDFV, tačiau 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu jo skundas buvo atmestas. Pareiškėjas mano, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamo Įstatymo taikymo ir jo ydingumo, t.y. prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Jis iš tarnybos išėjo 1993 metais ne dėl drausmės pažeidimo, nusikalstamą veiką padarė 1994 metais, t. y. jau išėjęs iš tarnybos, dar iki Įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo, teistumas šiuo metu yra išnykęs. Teigia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog atsižvelgiant į teistumą gali būti varžomos asmenų teisės , jei tai numatyta įstatyme. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad pasibaigus teistumui , asmuo laikomas neteistu. Daroma išvada, kad pasibaigus teistumui, asmeniui įstatymuose nustatyti teisių ribojimai negali būti taikomi, taigi ir valstybinė pareigūnų ir karių pensija turėtų būti jam skiriama. Neterminuotas draudimas skirti valstybinę pareigūno ir kario pensiją asmeniui, padariusiam tyčinį nusikaltimą, prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos visuomenės (teisingumo) ir teisinės valstybės, proporcingumo principams. Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies norma prieštarauja ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui, nes nevienodai traktuoja asmenis, kuriems pensija jau paskirta ir mokama, ir asmenims, kuriems ši pensija dar nepaskirta, bei prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamybės principui.
Atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, teisme gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad R. G. 2021 m. spalio 5 d. Tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas 1993 m. kovo 31 d. Prašymą dėl valstybinės pareigūnų pensijos skyrimo pareiškėjas pateikė 2021 m. rugpjūčio 17 d. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą, buvo gautas Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 8 d. išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kuriuo nustatyta, jog R. G. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 1995 m. birželio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01) 131 straipsnio 2 dalį (neteisėtas laisvės atėmimas) ir 214 straipsnį (savavaldžiavimas). Taip pat pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 26 d. sprendimu atsisakyta skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją vadovaujantis Pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi , nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama.Įstatyme nenumatyta jokių išimčių dėl minėtos normos taikymo, kaip ir nenustatyta galimybė skirti šią pensiją išnykus asmens teistumui ar asmenims, kurie nuteisti už tyčinį nusikaltimą, padarytą po išėjimo iš tarnybos.
Žemesnės instancijos teismas
Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime išaiškino, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Konstitucinis Teismas nurodė, kad teistumo pasibaigimas, tai yra, kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu, negali būti suprantamas taip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, taip pat tai nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo biografijos dalimi ir faktu, kuris Pareigūnų pensijų įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant Pareiškėjo reikalavimų šiai pensijai skirti atitikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1284-502/2020).
LVAT praktikoje įtvirtinta nuostata, kad pareigūnams, kurie buvo nuteisti už tyčinių nusikaltimų padarymą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija negali būti skiriama net ir išnykus teistumui (LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1284-502/2020), todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjo skunde nurodytos faktinės aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant dėl skundo pagrįstumo.
LVAT nuosekliai formuojamoje praktikoje šiai bylai aktualiu klausimu ne kartą konstatuota, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje imperatyvią pareigūno valstybinės pensijos skyrimo sąlygą – nebūti nuteistam už tyčinių nusikaltimų padarymą, siekė, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kurie nebuvo lojalūs savo valstybei, nesilaikė jiems keliamų didesnių reikalavimų tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu, arba šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar įstatymus, neturėtų teisės gauti valstybinės pensijos (LVAT 2017 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-674-1062/2017, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1030-602/2018, 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1284-502/2020, 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2628-438/2021, 2022 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-120-756/2022 ir kt.).
Priimant 2021 m. spalio 26 d. sprendimą buvo sprendžiamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskyrimo pareiškėjui klausimas. Šiuo atveju, atsakovas priimdamas sprendimą dėl pensijos neskyrimo vykdė įstatymų leidėjo įstatyme įtvirtintą prievolę patikrinti patį faktą, ar asmuo – besikreipiantis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, kada nors buvo nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies norma, numatanti imperatyvią pareigūnų valstybinės pensijos skyrimo sąlygą – nebūti nuteistam už tyčinių nusikaltimų padarymą, yra galiojanti ir taikytina, o pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės dėl šios normos ydingumo (prieštaravimo Konstitucijai), tėra subjektyvi jo nuomonė. Pažymėjo kad valstybės valdžios institucijos, taip pat atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius, privalo vykdyti galiojančių įstatymų nuostatas ir neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumą ar tinkamumą. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms.
Pareiškėjas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Atsakovo nuomone, pareigūnų valstybinės pensijos skyrimas asmeniui, kuris nebuvo lojalus valstybei, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, įstatymus, prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo, proporcingumo ir konstitucinės asmenų lygybės principams. Todėl, tiek VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek VSDFV 2022 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, yra teisėti ir pagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovo VSDFV atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 26 d. sprendimu ir teigdamas, kad tas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, 2022 m. balandžio 25 d. kreipėsi į VSDFV. Pažymėjo, kad Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų pensija neskiriama. Faktas, kad pareiškėjas buvo nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, buvo esminis, sprendžiant dėl jo teisės į pareigūnų pensiją. Vadovaudamasis Įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. spalio 26 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui pareigūnų pensiją, kaip neatitinkančiam šiame įstatyme nustatytų pareigūnų pensijos skyrimo sąlygų. Įstatymų leidėjas, Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatydamas, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų pensija neskiriama, nenustatė galimybės skirti šią pensiją išnykus asmens teistumui, ar asmenims, kurie nuteisti už tyčinį nusikaltimą, padarytą išėjus iš tarnybos, ar pan. Teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. VSDFV, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo 2022 m. balandžio 25 d. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo R. G. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo R. G. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 „Dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 218 redakcija), Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 8 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu apie fizinį asmenį Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta R. G. neskirti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, nes buvo nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, o nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama (b. l. 4).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gegužės 26 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 26 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktu 2021 m. spalio 8 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas buvo nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl vadovaudamasis Įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, kuri taikoma nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo, VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui pareigūnų pensiją, kaip neatitinkančiam pareigūnų pensijos skyrimo sąlygų (b. l. 6).
Pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais, teigdamas, kad jis iš tarnybos atleistas 1993 m. ne dėl drausmės pažeidimo, nusikalstamą veiką padarė 1994 m., t. y. jau būdamas atleistas iš tarnybos ir iki Įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo, teistumas yra išnykęs dar iki kreipimosi dėl pensijos skyrimo.
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – pareigūnų pensija) skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (toliau – Nuostatai). Šiuose teisės aktuose nurodomi asmenys, turintys teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, apibrėžiamos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygos, pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti, šios pensijos dydžio nustatymo taisyklės, pensijų skyrimo tvarka ir kitos sąlygos. Taigi pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytas sąlygas. Nustačius, kad šiame įstatyme numatytos sąlygos nėra tenkinamos, pareigūnų ir karių valstybinė pensija negali būti skiriama ir/arba mokama.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti valstybinės pensijos skyrimą ir mokėjimo terminus, numato, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos. Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Sprendimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama už visą laikotarpį nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos.
2021 m. spalio 5 d. Tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėjas Krašto apsaugos ministro 1993 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) išleistas į atsargą (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo, galiojusio iki 1998 m. gegužės 27 d., 33 straipsnio 1 punkto pagrindu). Pareiškėjas prašymą dėl valstybinės pareigūnų pensijos skyrimo pateikė 2021 m. rugpjūčio 17 d. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą, atsakovas gavo Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 8 d. išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, kuriuo nustatyta, jog R. G. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 1995 m. birželio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01) 131 straipsnio 2 dalį (neteisėtas laisvės atėmimas) ir 214 straipsnį (savavaldžiavimas). Taip pat pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).
Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.
Atsakovui VSDFV Panevėžio skyriui nustačius, kad pareiškėjas buvo nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, 2021 m. spalio 26 d. buvo priimtas sprendimas neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata aiškiai paneigia galimybę skirti asmeniui valstybinę pensiją, jeigu asmuo yra nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo padarymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje imperatyvią pareigūno valstybinės pensijos skyrimo sąlygą – nebūti nuteistam už tyčinių nusikaltimų padarymą, siekė, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kurie nebuvo lojalūs savo valstybei, nesilaikė jiems keliamų didesnių reikalavimų tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu arba šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar įstatymus, neturėtų teisės gauti valstybinės pensijos (žr., pvz., 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-128/2014, 2017 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-522-602/2017, 2017 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-674-1062/2017, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1030-602/2018, 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-502/2020).
Teismas pažymi, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad dėl valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinio imperatyvo valstybės tarnybai yra keliami ypatingi reikalavimai (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Pareigūnų ir karių, kuriems pagal Pensijų įstatymą yra skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, statusas lemia ir tam tikrus didesnius, palyginti su kitais valstybės tarnautojais, įsipareigojimus valstybei bei griežtesnę jų atsakomybę. Pareigūnai ir kariai privalo savo tarnybą atlikti nepriekaištingai, nepiktnaudžiauti jiems įstatymuose nustatytais įgaliojimais, savo elgesiu nežeminti pareigūno ar kario vardo, garbės ir orumo tarnyboje ar ne jos metu. Pasisakydamas dėl konstitucinės valstybinių pensijų (be kita ko, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų) prigimties, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad valstybinės pensijos yra skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiems asmenims, ir yra mokamos iš valstybės biudžeto (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai). Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia (be kita ko) atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei. Tokie valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, Konstitucijos normas ir principus, nustatyti atitinkamas šios pensijos skyrimo sąlygas. Šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais valstybei ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas teisę su valstybinės pensijos gavimu sieja ne su atleidimo iš tarnybos pagrindu, todėl šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas 1993 metais nesant jo kaltės , nusikalstamą veiką padarė 1994 metais, jau išėjęs iš tarnybos, iki Įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo, nesuteikia pagrindo skirti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad išnykus teistumui asmens nuteisimo faktas negali būti naudojamas vertinant pareiškėjo teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime išaiškino, jog teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Konstitucinis Teismas šiame nutarime nurodė, kad teistumo pasibaigimas, tai yra, kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu, negali būti suprantamas taip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, taip pat tai nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo biografijos dalimi ir faktu, kuris Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant pareiškėjo reikalavimų pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti atitikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1284-502/2020).
BK 97 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Būtent toks varžymas ir yra įtvirtintas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje. Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje kalbama ne apie teistumą, o apskritai apie asmens nuteisimo už tyčinių nusikaltimų padarymą faktą. Taigi asmenims, kurie buvo nuteisti už tyčinių nusikaltimų padarymą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija negali būti skiriama net ir išnykus teistumui.
Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 3 d. nutarimu pripažinta, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų 13 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims paskirtoji pareigūnų ir karių valstybinė pensija nebemokama, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 31 straipsnio 5 daliai, 52 straipsniui. Tačiau pareiškėjui, kai jis padarė tyčinį nusikaltimą ir už tai buvo nuteistas, pareigūnų ir karių valstybinė pensija dar nebuvo paskirta, todėl Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 3 d. nutarimas šiuo atveju jam negali būti taikomas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtais teisės aktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika, konstatuoja, jog pareigūnams, kurie buvo nuteisti už tyčinių nusikaltimų padarymą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija negali būti skiriama net ir išnykus teistumui. Pareiškėjas buvo kaltinamas ir nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimas asmeniui, kuris nebuvo lojalus valstybei, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, įstatymus, prieštarautų bendriesiems teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1284-502/2020).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad VSDFV Panevėžio skyrius, atsižvelgęs į minėtą Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, įvertinęs dokumentus, kurie patvirtina, jog pareiškėjas buvo nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo R. G. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“ ir pareiškėjui pagrįstai neskyrė pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ar mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Konstatuotina, kad Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)“ teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.
Netenkinus pareiškėjo prašymo panaikinti Sprendimus, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo R. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.