Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2023 m. spalio 9 d. teisme gautas patikslintas ieškovo V. V. ieškinys atsakovei UAB ,,Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškinio laikymo nepaduotu ir grąžinimo jį padavusiam asmeniui, nepašalinus trūkumų

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis) – būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

11. Taigi priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad patikslintu ieškiniu ieškovas nenurodė ir neįvardijo jokių išdėstytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia bendro pobūdžio teiginiais apie patirtus dvasinius ir sveikatos sutrikimus (nervinis šokas, nemiga) neteikdamas tokias aplinkybes galinčių pagrįsti įrodymų, kaip ir nenurodydamas, kad tokių duomenų ir (ar) įrodymų pateikti negali. Nors ieškovas papildė ieškinio pagrindą aplinkybėmis apie savo ir žuvusio brolio darbą toje pačioje darbovietėje, įvardijo bendrus veiksmus gerinant šeimų buitines gyvenimo sąlygas, teigė, jog brolis padėjo ieškovui įrengti butą, tačiau kartu su patikslintu ieškiniu nėra pateikti jokie tokias aplinkybes galintys pagrįsti objektyvūs duomenys, nenurodoma, kas šias aplinkybes gali pagrįsti.

14. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovo pirminį ir 2023 m. spalio 9 d. patikslintą ieškinį pažymi, kad šiuo atveju ieškovas patikslintame ieškinyje yra nurodęs faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareikštą reikalavimą, ir pateikė tai, jo nuomone, pagrindžiančius įrodymus. Taigi aplinkybes dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo pirmosios instancijos teismas turi aiškintis bylą nagrinėdamas iš esmės, bet ne bylos iškėlimo stadijoje. Todėl šiuo atveju pirmiau paminėti teismo argumentai dėl to, kokius įrodymus turi pateikti ieškovas, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti patikslinto ieškovo ieškinio. Įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje iš ieškovo negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, nustačius ieškovui įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovui galėtų būti iš esmės pasunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovas, teikdamas ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, kur, iškvietus šalis, jos gali būti apklaustos siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

15. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl įrodymų įrodomosios reikšmės, teismas šiuos įrodymus vertina priimdamas sprendimą, o ieškovas ieškinyje turi tik nurodyti, bet ne įrodyti faktinį ieškinio pagrindą.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo klausimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. V. ieškinio (patikslinto ieškinio) priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.