Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. V. 2021 m. gruodžio 2 d., apie 17:17 val., Ukmergės m., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 17:17 val. alkotesteriu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKL 0679, A. V. buvo nustatytas 3,22 promilių girtumas, o 17:43 val. – 3,20 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

9. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. V. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę (vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. V., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nurodė prisipažįstantis ir gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. V. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. V. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

10. Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Į bylą taip pat pateiktas R. V. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 12-14).

12. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (LAT 2010 m. kovo18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016, 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017 ir kt.).

13. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kaltinamojo ir A. V. parodymus, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas daro dėl toliau nurodytų priežasčių.

14. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 186). Iš kaltinamojo darbovietės (duomenys neskelbtini) charakteristikos matyti, kad kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 32). Psichoterapijos centras „Sielos veidrodis“ 2021 m. gruodžio 18 d. išduota pažyma patvirtina, kad A. V. pradėjo hipnoterapijos seansą (kodavimas) nuo priklausomybės alkoholiui (2 t., b. l. 37). Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis teistas 2013 metais Italijos Respublikoje (1 t., b. l. 180). Iš byloje esančio Administracinio nusižengimo registro išrašo matyti, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka 4 kartus, paskutinį kartą 2021 m. rugsėjo 10 d., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 182-184). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, kad kaltinamasis, nors anksčiau ir buvo linkęs daryti teisės pažeidimus (teistas Italijos Respublikoje, tačiau beveik prieš 10 metų, taip pat baustas administracine tvarka, tačiau minėti pažeidimai nėra šiurkštūs, paskirtos minimalios nuobaudos, kurios yra sumokėtos), tačiau šiuo metu deda pastangas keisti savo elgesį (dirba, lanko psichoterapijos seansus), todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

15. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).???

16. Nagrinėjamu atveju laiduotoja pageidauja būti kaltinamojo sutuoktinė R. V., kuri nurodė, kad su kaltinamuoju yra susituokusi jau (duomenys neskelbtini). Byloje esantys dokumentai R. V. charakterizuoja teigiamai – duomenų apie teistumą nėra, nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 42). Duodama parodymus teismo posėdžio metu, R. V. nurodė, kad kaltinamasis jos klauso, visus klausimus sprendžia kartu. Patikino, kad ji neigiamai vertina savo sutuoktinio poelgį. Bylos duomenys patvirtina, kad R. V. yra (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 17-18, 23); buvusios darbovietės (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo trejus metus, charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 21), turi Vilniaus pedagoginio universiteto bakalauro diplomą (2 t., b. l. 22).

17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. V., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos R. V. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam. Visgi atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas Italijos Respublikoje, taip pat į tai, kad kaltinamojo nurodyta teistumo Italijoje priežastis ir laiduotojos nurodyta kaltinamojo teistumo Italijoje priežastis skiriasi – kas gali reikšti, jog kaltinamasis galimai buvo ne visiškai atviras su laiduotoja ir todėl yra tam tikra rizika, kad kaltinamais nebuvo atviras su laiduotoja, todėl siekiant, kad laiduotoja dėtų maksimalias pastangas daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat į tai, kad laiduotoja teismo posėdžio metu neprieštaravo užstato paskyrimui, teismas mato pagrindą skirti laidavimą su 1 500 Eur užstatu. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį kaltinamojo elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

18. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

19. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–85/2010, Nr. 2K-593/2011, Nr. 2K-219/2011, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018 ir kt.). Teismas, spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasi šia teise, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 3,20 promilių girtumas (t. y. sunkus girtumo laipsnis), kad tokie kaltinamojo veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, atlikti važiuojant intensyvaus transporto judėjimo metu (t. y. po darbo valandų), miesto teritorijoje, kai pats kaltinamasis prisipažino, kad prieš sėsdamas už vairo vartojo alkoholį, kėlė pavojų pačiam kaltinamajam ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo savo ir kitų eismo dalyvių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Nustatant konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą teismas pažymi, kad jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamasis važiavo vienas. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 3 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 2 d. (1 t., b. l. 111-113). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

20. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje: „<...> automobilis, vairuojamas neblaivaus asmens, tampa šio nusikaltimo padarymo priemone. Asmuo, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėda vairuoti automobilį, suvokia savo veiksmų pavojingumą, priešingumą teisei ir automobilį tiesiogiai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Taip automobilis tampa nusikaltimo padarymo priemone“ (LAT 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo diskrecijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Nepaisant to, ir tokiais atvejais sprendimas dėl turto konfiskavimo taikymo turėtų būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Be kita ko, priimdamas tokį sprendimą, teismas turėtų atsižvelgti į tai, ar šis turtas įgytas teisėtai, ar jo palikimas asmens dispozicijoje kelia pavojų visuomenei, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019 ir kt.) Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Kartu kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Nekartojant išdėstytų motyvų, konstatuotina, kad visos pirmiau aptartos aplinkybės šioje byloje patvirtina ne tik transporto priemonės konfiskavimo, bet ir jos vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš A. V. proporcingumą.

22. Įvertinus kaltinamojo ankstesnius teisės pažeidimus (įskaitant teistumą Italijoje, susijusi su transporto priemonių vairavimu / eksploatavimu, administraciniais nusižengimais, susijusiais su transporto priemonių vairavimu / eksploatavimu) ir siekiant užtikrinti, jog naujų nusikalstamų veikų darymas nuteistajam taptų finansiškai nenaudingas ir taip veiktų prevenciškai, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas pasiektų jai keliamus tikslus, o būtent padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, iš nuteistojo turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai – 2009 m. liepos 13 d., variklio darbinis tūris 2993 cm3, variklio galia 173 kW (1 t., b. l. 130), nuosavybės teise priklauso liudytojai R. V. (1 t., b. l. 29), kuri nebuvo davusi leidimo kaltinamajam neblaiviam vairuoti automobilį. Iš byloje esančios 2021 m. gruodžio 15 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 21/12-03T nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 4 600 Eur (1 t., b. l. 138). Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad minėtas automobilis buvo pirktas sutuoktinei, kad ši galėtų važinėti į darbą kitame mieste (nuosprendžio 2 punktas). Į bylą taip pat pateiktas R. V. skundas dėl nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuriame nurodoma, kad ji minimą automobilį pirko 2021 m. balandžio 4 d. iš Vokietijos piliečio, sumokėjo 4500 Eur; automobilį pirko, kadangi tuo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) ir automobilis buvo reikalingas važinėti pradėjus dirbti; nurodė, kad nors automobilis yra įsigytas santuokoje ir laikytinas šeimos turtu, tačiau automobilio pirkimui pinigus yra davę liudytojos tėvai M. R. ir G. R. (1 t., b. l. 72-75). Teismo posėdžio metu kaltinamasis taip pat prašė nekonfiskuoti pačio automobilio, sutiko mokėti automobilio vertę pinigais. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 4 600 Eur (1 t., b. l. 138).

23. Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paskirtos kaltinamajam 2021 m. gruodžio 2 d. (1 t., b. l. 108-113), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

24. Ikiteisminio tyrimo metu, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuriuo laikinai apribotos nuosavybės teisės į R. V. priklausančią transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 62-64, 89-90), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

25. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo spynelės raktelis, 1 vnt., vokiški automobilio registracijos dokumentai, 1 vnt. (1 t., b. l. 71), kurie 2021 m. gruodžio 21 d. pagal raštišką pasižadėjimą saugoti turtą, kol baigsis procesas, perduoti saugoti R. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkei R. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2014 m. liepos 3 d., saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas institucijai, išdavusiai pažymėjimą VĮ „Regitra“.

27. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su vaizdo įrašu, esantis baudžiamojoje byloje, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

28. Proceso išlaidos už priverstinį automobilio nuvežimą 108,90 Eur yra atlygintos (1 t., b. l. 48).

29. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103, 105, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams su 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti R. V. per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo (iki 2022 m. kovo 29 d.) į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą LT46 7300 0101 6612 6375 (akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas) sumokėti 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) užstatą ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. V. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuotino turto – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 600 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus eurų 00 ct).

Išaiškinti A. V., kad pinigų suma, atitinkanti konfiskuotino turto vertę, mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300,LuminorBank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763,Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį „turto konfiskavimas“ ir baudžiamosios bylos numerį, šio baudžiamojo įsakymo datą.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, paskirtas 2021 m. gruodžio 2 d., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuriuo laikinai apribotos nuosavybės teisės į R. V. priklausančią transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo spynelės raktelį, 1 vnt., vokiškus automobilio registracijos dokumentus, 1 vnt., perduotus saugoti pagal 2021 m. gruodžio 21 d. pagal raštišką pasižadėjimą saugoti turtą, kol baigsis procesas, R. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkei R. V..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2014 m. liepos 3 d., saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti institucijai, išdavusiai pažymėjimą VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su vaizdo įrašu, esantį baudžiamojoje byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. V. ir R. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.