Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad tą vakarą jis buvo klube „Artistai“, šoko ir pajuto smūgį į dešinę veido pusę. Tai nukentėjusysis jam trenkė vieną kartą į veidą. Klubo viduje jis vidurinio piršto nukentėjusiajam nerodė, ir nukentėjusysis nerodė gestų jam. Jie mosikavosi, bet negali pasakyti, kas buvo tiksliai. Gali būti, kad jis sudavė nukentėjusiajam į petį. Nukentėjusysis pasiūlė jam eiti į lauką, jis sutiko eiti. Atėjo apsaugos darbuotojai. Jis nuėjo, pasiėmė striukę ir išėjo į lauką. Lauke kairėje buvo labai daug žmonių, ten praeiti buvo nepatogu, todėl jis nuėjo į dešinę, paėjo du metrus ir pamatė, kad 10 metrų nuo durų atstumu stovėjo nukentėjusysis su draugu D. B.. Nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo keiktis, ėjo link jo ir grasinančiais žodžiais jam kažką sakė. Pajutęs pavojų jis nelaukė, kol nukentėjusysis jam trenks, pats trenkė nukentėjusiajam dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę. Smūgį sudavė būdamas apie 2 metrus į dešinę nuo klubo išėjimo durų. Nukentėjusysis parkrito ir prarado sąmonę. Savo veiksmus traktuoja kaip savigyną. Šalia nukentėjusiojo stovėjęs jo draugas norėjo jį užpulti, tačiau jis pabėgo. Jam atrodo, kad D. B. iš striukės išsitraukė juodą pistoletą ir jam pasakė stoti, nes šaus į kojas. Pistoletas buvo panašus į „Makarovo“. Jam pavyko pabėgti. Vėliau, po 5-10 min. išsigandęs jis grįžo pažiūrėti, ar nukentėjusiajam nieko neatsitiko. Pamatė mirgančias šviesas, ten buvo policija, nukentėjusiojo draugai rodė į jį pirštu. Jis išsigandęs pradėjo bėgti, tačiau pamatęs policininkus sustojo, jį sulaikė ir nuvežė į komisariatą, kur apklausė. L. Č. klube buvo su savo kompanija, su juo nebendravo. Konfliktas vyko tarp jo ir nukentėjusiojo bei jo draugų. E. T. klube nematė. E. T. yra L. Č. draugas, iš jo kompanijos. Po įvykio nebendravo su E. T. ir L. Č. apie įvykį. Atsimena, kad skambino V., kad būtų skambinęs L. Č., neprisimena. Tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, bet gėrė ne klube, taip nebuvo, kad savęs nekontroliuotų. Neigia, kad spardė gulintį nukentėjusįjį kojomis. Nukentėjusysis buvo išgėręs, gerokai apsvaigęs, atrodė agresyvus. L. Č. jis lauke nematė. Nematė, kad L. Č. rankomis, kojomis ar kokiais kitokiais įrankiais būtų talžęs nukentėjusįjį. (T.III b.l. 86-88)

Kaltinamasis E. T. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad atvažiavo į klubą „Artistai“ kartu su L. Č., S., V., V., A.. Pastatę mašinas, nuėjo į klubą. Neatsimena, ar klube jie buvo kartu, kas šoko su merginomis, kas bendravo su pažįstamais. Eidamas prie šokių aikštelės jis pažiūrėjo į viršų, ir nukentėjusysis, eidamas žemyn laipteliais į jo pusę pasakė necenzūrinius žodžius, jokių gestų nematė. Tada jis paklausė nukentėjusiojo, ką jis sakė. Kai nukentėjusysis pasakė tą patį, jis pastūmė nukentėjusįjį į petį, kai šis leidosi laipteliais žemyn link scenos. Į veidą jam nesudavė. Neatsimena, ar jis rodė necenzūrinius gestus nukentėjusiajam. Neprisimena, ar E. M. buvo vienas, kai jį pastūmė. Kur buvo L. Č., kai jis pastūmė nukentėjusįjį, nematė. Tada nukentėjusysis nuo laiptelių nuėjo žemyn į šokių aikštelę ir kažkam sudavė. Paskui kažkas sudavė nukentėjusiajam, kas - nematė. Negali pasakyti, ar nukentėjusiajam sudavė tas pats žmogus, kuriam sudavė nukentėjusysis. Nukentėjusysysis trenkė atgal. Tada atėjo apsauga ir išprašė kelis žmones. Apsaugos darbuotojai jo nevarė į lauką. Jis pasiliko dar kelias minutes. Eidamas į išėjimo pusę, lauke prie terasos pamatė stovintį L. Č., jam pasakė, kad išeina iš klubo, bet šis dar pasiliko. Jis nesakė L. Č., kad saviškiai mušasi, ką tiksliai jam sakė, negali pasakyti. Su kuo stovėjo L. Č., neįsidėmėjo. Tada sutiko draugą Silvestrą. Jie nuėjo į rūbinę, ten buvo eilė. Jie pasiėmė striukes, išėjo į lauką ir ėjo link mašinos, lauke jau konflikto nebuvo, buvo žmonių. Lauke jis muštynių nematė. Jis nevartojo alkoholio, nes vairavo automobilį. Klube nebendravo su R. K.. Neatsimena, ar L. Č. vartojo alkoholinius gėrimus, nebuvo matyti, kad jis būtų girtas. Nematė, kad 2010-10-15 L. Č. būtų nukentėjusįjį ar kitus asmenis mušęs rankomis, kojomis ar įnagiais. Jis nepastebėjo nukentėjusiojo girtumo požymių, bet mano, kad jis buvo išgėręs, nes jei nebūtų gėręs, nebūtų jam pasakęs tų necenzūrinių žodžių. Važiuojant automobiliu namo, nebuvo aptarinėjamas joks įvykis. (T III b.l. 88-90)

Kaltinamasis L. Č. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad 2010 m. spalio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, apie 23.00 val. jis su draugais V., A., S. atvažiavo į klubą „Artistai“. Jis klube muštynių nematė ir pats nieko nemušė. Jis išėjo į lauką, į vidinį kiemelį, ten susipažino su mergina, stovėjo ir kalbėjosi. Po kažkurio laiko išbėgo E. T. ir pasakė, kad vyksta muštynės, kas su kuo mušasi, nesakė. Tai pasakęs E. T. grįžo į klubą. Jis nėjo muštis, liko kalbėti su panele. Po kurio laiko nuėjo į klubo vidų, iš rūbinės apačioje pasiėmė striukę, išėjo į lauką ir lauke sutikęs draugus, su V., A., S. ir E. T. išvažiavo namo. Kas kartu važiavo automobilyje, neprisimena, bet kartu važiavo E. T.. R. K. nebuvo. Jis E. M. smūgių nesudavė. Kad E. T. suduotų smūgius, nematė, nes nebuvo visą vakarą šalia jo, buvo atskirame kiemelyje. Jis buvo išgėręs vieną bokalą alaus. R. K. jis pažinojo, jie susipažino klube prieš metus, turėjo vienas kito telefonus, susitikdavo ir bendraudavo. R. K. buvo tą vakarą klube, susitiko su juo viduje, kai užėjo į klubą, pasisveikino šokių aikštelėje, vėliau jo nebematė. Nematė, ar R. K. atliko kokius aktyvius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. R. K. buvo blaivus. Ar jis bendravo telefonu su R. K. tą vakarą, neprisimena. Muštynių lauke jis nematė, nes laukas ir vidinis kiemas yra skirtingos vietos, laukas yra iš kitos pusės. (T III b.l. 84-85)

Kaltinamųjų R. K. ir E. T. ir L. Č. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų yra visiškai įrodyta: nukentėjusiojo E. M., liudytojų D. B., R. K., A. M., T. K., D. B., A. M., K. G. paaiškinimais, iš dalies kaltinamųjų R. K. ir E. T. paaiškinimais, eksperto Jono M. P. paaiškinimais, asmens parodymo atpažinti protokolais, akistatų protokolais, V. M. apklausos protokolu, teismo medicinos specialisto išvada ir kita rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis E. M. paaiškino, kad 2010-10-15 apie 23.00 val. jis su D. B. ir A. M. atvažiavo į klubą „Artistai“. Kaltinamųjų nepažinojo. Klube E. T. ir jo draugas pradėjo jam rodyti gestus, E. T. rodė vidurinį pirštą. Jis suprato, kad gestas yra rodomas jam, nes stovėjo tiesiai prieš E. T.. Jis parodė E. T. tokį patį gestą atgal, tai darė, būdamas 2-3 metrų atstumu. Jis priėjęs paskė: „ko nori?“, keiksmažodžių nevartojo. E. T. nieko nesakydamas jam trenkė į veidą, tada dar buvo keli smūgiai iš galo. Jį užpuolė E. T. su stambiu draugu. R. K. stovėjo šalia, buvo nuo jo 1,5 metrų atstumu, jis gestų jam nerodė. L. Č. jis iš viso nematė. Matė tik vieną E. T. smūgį, nes užsidengė veidą rankomis. Buvo ir daugiau smūgių, bet kas juos trenkė, nematė. Nuo smūgių nepargriuvo. Jis pats nesmogė, buvo užsidengęs veidą. Jam lyg klubo viduje praskėlė lūpą. Tada atėjo apsauga ir juos išskyrė, juos paprašė eiti aiškintis į lauką. E. T. pasiūlė išeiti į lauką, išsiaiškinti santykius, pasišnekėti su juo. Jis išėjo į lauką, negalvodamas, kad bus muštynės, galvojo, kad tik pasikalbės, be to, negalėjo likti klube suplėšytais ir kruvinais marškiniais. Jis išėjo vienas, D. B. iš galo išeidinėjo, matė išeinančius R. K. ir L. Č.. Jų ten buvo gal aštuoni, tarp jų R. K.. Leidžiantis žemyn, konfliktų nebuvo. Tada buvo du smūgiai iš nugaros. Jis buvo užsidengęs veidą rankomis, todėl kas sudavė smūgius į galvą iš nugaros, negali pasakyti. Nematė, kad bent vieną smūgį būtų sudavęs R. K., ar prieš jį naudojo smurtą L. Č.. Toliau buvo iš E. T. smūgiai į veido sritį, kiek jų buvo, negali pasakyti. Jis užsidengė veidą rankomis ir tada buvo smūgiai į galvos viršų, nes jis buvo pasilenkęs. Trenkus smūgį į galvą, jis parkrito ant žemės, prarado sąmonę. Jis pats nespėjo suduoti, tik gynėsi, nes buvo labai daug smūgių, daugiausiai jų į veidą. Atsipeikėjo, kai greitosios pagalbos darbuotojai davė pauostyti amoniako. Jį nuvežė į Žalgirio ligoninę, užsiuvo lūpą ir jis grįžo namo. Jam buvo praskelta lūpa, sulaužytas žandikaulis, reikėjo mėnesį vaikščioti su įtvaru, negalėjo tą mėnesį eiti į darbą. (T II b.l. 184-187)

Liudytojas A. M. paaiškino, kad 2010 m. žiemą jis, nukentėjusysis E. M. ir D. B. apie 22.00-23.00 val. jo automobiliu nuvyko į klubą „Artistai“. E. M. ir D. B. jiems susitikus lyg nebuvo išgėrę. Ar jie vartojo alkoholinius gėrimus klube, nematė. Klube jis ir E. M. laiką leido atskirai, kažkiek laiko jis matė E. M. šokių aikštelėje, jo svirduliuojančio nematė, kad rodytų gestus, nematė. Klube susitiko T. K.. Po to klubo viduje, šokių aikštelėje, įvyko vos ne masinės muštynės, tačiau niekas ant žemės negulėjo. Jis smūgių iš nieko negavo ir pats nieko nemušė. Ar muštynių metu klube buvo E. M., jis nematė. Spėja, kad buvo, bet tiksliai neatsimena. Tada salėje įsijungė šviesa, atėjo apsaugos darbuotojai. Ar apsauga išvarė E. M. iš klubo, nematė. Vėliau jis sužinojo, kad lauke kažkas mušėsi, tačiau tų muštynių jis nematė. Išėjęs iš klubo į lauką ieškoti E. M., pastebėjo policijos ekipažą ir medicinos darbuotojus. E. M. sėdėjo medikų automobilyje. Jis mano, kad E. M. buvo sumuštas, tačiau ant jo sužalojimų nematė. Kai jie paėmė vežti E. M. namo iš Žalgirio ligoninės, matė, kad jis atrodė sumuštas, jo veidas buvo patinęs, jis lyg sakė, kad jam siuvo lūpą. Ar jam buvo pažeista ausis ir pamušta akis, neprisimena. Kojas, rankas, kaklą ir galvą jis judino. (T. III b.l. 34-37)

Liudytojas K. G. paaiškino, kad jis pažįsta kaltinamuosius iš matymo, nukentėjusiojo nepažįsta. Žino, kad klube „Artistai“ buvo muštynės. Jis matė klube apsižodžiavimą, o paskui jie susikibo. Nukentėjusysis priėjo prie A. ir R. K. arba E. T., pradėjo jiems kažką sakyti. A. bei greičiausiai R. K. ir nukentėjusysis su kažkuo stovėjo veidas į veidą, A. su nukentėjusiuoju dėl kažko ginčijosi, R. K. stovėjo šalia. Tada A. su nukentėjusiuoju pradėjo stumdytis. Negali pasakyti, kuris pirmas pastūmė. Kas sudavė A., jis nematė. Kuo trenkė nematė, tik matė, kaip jie keturiese susikibo ir prasidėjo muštynės. Jis priėjo jų išskirti. Kai skyrė, A. nosis buvo kruvina, pas kitą sužalojimų nepastebėjo. Kai prasidėjo stumdymasis, subėgo daug žmonių, smūgių jis nematė, buvo išjungta muzika, įjungta šviesa. Susistumdymo metu jis L. Č. nematė. Matė E. T. šokių aikštelėje, ar jis mušėsi, negali pasakyti. Ar matė L. Č. tarp konfliktuojančių asmenų, negali pasakyti. Įjungus šviesą žmonių buvo likę ne vienas ir ne du, kiek tiksliai,- negali pasakyti. Jis matė A., R. K. ir nukentėjusįjį su kažkuo. Atbėgo apsauga ir pradėjo vedžioti žmones į lauką: išvedė E. M., A. ir dar keletą žmonių. A. priėjęs apsaugos darbuotojas laikė už striukės. Jis nematė, ar E. T. su R. K. išvedė, ar jie patys išėjo. L. Č., R. K. ir E. T. buvo bendroje kompanijoje, su jais dar kažkas buvo. Išėjęs į lauką, matė nueinančius A. ir R. K., kompanija nuėjo žemiau, toliau nuo įėjimo. Jie ten stovėjo ir aiškinosi, girdėjo kaip rėkavo, tačiau muštynių nematė. Lauke buvo A., L. Č. buvo viduje, dėl E. T. negali pasakyti. Nukentėjusiojo išeinančio iš klubo nematė. Tada atėjo jo draugas ir pasakė eiti iš ten. Jie nuėjo į kitą klubą, po kažkiek laiko grįžo, ir apsauga jam pasakė, kad jo draugai susimušė, buvo policija. Nematė, kad L. Č. būtų daužęs, spardęs, triukšmavęs, negirdėjo jo keikiantis. (T.III b.l. 37-40)

Liudytojas D. B. paaiškino, kad jis apie 23.00 val. atvažiavo į klubą „Artistai“ automobiliu su E. M. ir A. M.. Jis atvažiavo blaivus, klube šiek tiek išgėrė, gal bokalą alaus. Klube jie išsiskyrė, jis nuėjo prie baro. Iki konflikto pabuvo gal pusvalandį bare. Paties konflikto užuomazgos jis nematė. Matė, kaip iš klubo apsauginis išvedė E. M. ir E. T.. Priekyje jų ėjo apsaugos darbuotojas, o jie ėjo iš paskos. Paskui E. M. ėjo daugiau nei keturi žmonės, E. T. tarp jų. E. T. buvo apsirengęs balta maikute be rankovių. Jis nematė, kad E. M. būtų sumuštas ar sužalotas, nes šis ėjo į jį šonu, matė jo tik kairę pusę. Tada jis išėjo į lauką pažiūrėti, kas vyksta. Matė, kad prie E. M. buvo susirinkę daug žmonių, jie buvo jį apspitę, pradėjo stumdyti. E. M. stovėjo prie sienos, o vyrai buvo jį apsupę puslankiu. Prie pat jo buvo keli žmonės, iš galo jų buvo dar daugiau. Apie ką E. M. kalbėjo su tais vaikinais lauke, jis negirdėjo, nes buvo šurmulys. Tuo metu jo dar nemušė. Jis bandė prieiti ir išsiaiškinti, kas vyksta. Jį kažkas paėmė iš nugaros ir patraukė, jis gavo porą smūgių iš galo, tada jie pradėjo jį mušti. Kadangi buvo užsidengęs veidą rankomis, nematė, kas jį muša. Jis buvo prie vienos sienos, E. M. prie kitos, todėl kažkiek matė nukentėjusįjį. Matė, kaip E. T. porą kartų trenkė kumščiu E. M. į veidą. Matė, kaip atbėgęs R. K. spyrė koja gulinčiam E. M. į galvą. Ar E. M. sudavė kam nors iš tų vaikinų, nematė. Ar buvo L. Č., neprisimena. Jo lauke nematė. E. M. buvo deformuotas žandikaulis, jis buvo kruvinas. Kai atvažiavo policija, jis nuėjo į tualetą apsiplauti. R. K. buvo sulaikytas prie Aušros Vartų. Ar E. M. klube vartojo degtinę, nematė, matė tik bokalą. Po įvykio nukentėjusysis pasakojo, kaip jį sužalojo, sakė, kad jam kažkas parodė gestą, jie susipyko. (T II b.l. 187-189)

Liudytojas T. K. paiškino, kad jis atvyko į klubą „Artistai“ su D. B.. Ten jau buvo E. M.. L. Č. stovėjo prie jo ir D. B.. Neblaivus E. T. eidamas per sceną 3 metrų atstumu rodė gestą - vidurinį pirštą – į jų ir E. M. pusę. E. M. priėjo prie jo ir kažką šnekėjosi. Matyt, jis suprato, kad gestą rodo jam, nes jis buvo arčiau. E. M. neatsakė nepadoriu gestu. E. T. buvo vienas. E. T. sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, tada visi subėgo į krūvą ir pradėjo muštis. Pribėgo turbūt jų draugai, tarp jų L. Č.. Tada klube įsijungė šviesos ir apsaugos darbuotojai paprašė visų išeiti į lauką. E. M. su E. T. išėjo į lauką, jie kažką šnekėjo. Jis taip pat išėjo į lauką paskui visus. E. M. su E. T. kažką šnekėjo, tada E. T. užpuolė E. M., ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą vieną smūgį. Nuo jo smūgio E. M. nukrito ant žemės. Paskui jį E. M. užpuolė visi kiti. Nematė E. M. spardant. Ką darė E. M., negali pasakyti. Ką darė L. Č., jis nematė. L. Č. buvo lauke prie nukentėjusiojo, matė L. Č. iš nugaros, jis ten kažką darė, tikriausiai mušė, bet nematė, ar kojomis, ar kuo. Po to E. M. prarado sąmonę. Tada pribėgo D. B. ir įsikišo, visi, kurie buvo prie E. M., persimetė mušti jį. Matė, kad D. B. užpuolė L. Č.. Prie E. M. buvo penki asmenys, prie D. B. persimetė trys. Kiek smūgių buvo, negali pasakyti. Kažkas pasakė, kad atvažiavo policija ir beveik visi pasišalino. Liko tik R. K.. Kažkokia mergina pasodino E. M. vis dar be sąmonės prie sienos. R. K. nukentėjusiajam būnant be sąmonės, sudavė jam tris kartus kumščiu į veidą, tada grįžo į klubą. Policija jį sugavo, o E. M. išvežė greitoji. (T III b.l. 189-192).

Liudytojas R. K. paaiškino, kad įvykio naktį jis ir V. M. prie klubo susipažino su R. K., ir jie trise nuėjo į klubą „Artistai“. Dar buvo V. M. pusbrolis. Užėję į klubą, jis, R. K. ir V. M. išėjo parūkyti. Jiems rūkant R. K. nuėjo į klubą, tada nuėjo ir jie su V. M. pasižiūrėti. Jų dėmesį patraukė asmenys, tarp kurių buvo aukštas baltais marškiniais nukentėjusysis, labai girtas. Jie kažką šventė ir matėsi, kad gali pridaryti bėdų. Kad nukentėjusysis buvo girtas, sprendė iš to, kad kiti sėdėjo prie staliuko ramiai, o jis šūkaliojo ir gestikuliavo rankomis, prie staliuko nesėdėjo, vaikščiojo po šokių aikštelę, svirduliavo. Ant staliuko buvo alaus. Jie pašoko, tada jis su V. M. išėjo vėl parūkyti, rūkydami išgirdo, kad klube dingo muzika, tada užėjo į vidų. Klubo viduje pastebėjo sąmyšį. Salėje matė stovinčius šalia R. K. ir nukentėjusįjį, nukentėjusysis trenkė vieną smūgį R. K., tada apsauginis jį išvedė. R. K. paėmė striukę nuo pakabos ir ėjo iš paskos. Jis salėje muštynių nematė. Jis su V. M. liko klube, po kiek laiko išėjo į lauką. Pamatė, kad nukentėjusysis labai agresyviai, mosikuodamas rankomis, eina į R. K.. R. K. atsitraukinėjo, o nukentėjusiajam priėjus dešine ranka trenkė jam į kairį žandą. Nukentėjusysis nuo jo smūgio parkrito. R. K. stovėjo veidu į jį, o nukentėjusysis į jį nugara. Jis tuo momentu pasisuko į V. M., atsisukęs pamatė nukentėjusįjį gulintį ant žemės, o į R. K. nutaikytą sidabrinės spalvos pistoletą, laikomą mažesnio ūgio asmens su baltu vilnoniu megztuku. Nematė, kad nukentėjusįjį muštų dar kas nors, nematė, kad jį kas spardytų nukritusį. Jis lauke dar pastovėjo apie 30 sekundžių, per tą laiką R. K. nesudavė daugiau smūgių. Pajutę grėsmę, jie su V. M. išvažiavo namo. Neatsimena, ar nukentėjusiojo marškiniai buvo suplėšyti ir kraujuoti. (T II b.l. 192-194)

Liudytojas D. B. paaiškino, kad jis su T. K. nuvyko į klubą „Artistai“, ten jis išgėrė vieną bokalą alaus ir išėjo parūkyti į vidinį kiemą. Išėjęs iš vidinio kiemo, pastebėjo konfliktą salėje, kas konkrečiai buvo, neatsimena. Atbėgo apsaugos darbuotojai ir išvedė konflikto dalyvius į lauką. L. Č. buvo klubo viduje, salėje, nematė, ar jis ką darė, bet jis dalyvavo konflikte. L. Č. pastebėjo, kai konflikto dalyvius išvedinėjo į lauką. Nukentėjusysis buvo su kruvinu veidu, atrodo, jam buvo kruvinas antakis. Jis taip pat išėjo į lauką. Lauke buvo muštynės. Kas buvo prie nukentėjusiojo, neatsimena. Priešais prie sienos buvo nukritęs nukentėjusysis. Jis nukrito dėl muštynių, bet kas jam trenkė, nematė. Paskui prie jo priėjo mergina. Prie sienos, kur buvo klubo įėjimas, buvo R. K., ar jis mušė, neatsimena, bet jis dalyvavo konflikte. R. K. spardė kitą vaikiną, kuris buvo kitoje kelio pusėje nei nukentėjusysis. Neatsimena, ar matė, kad nukentėjusįjį spardė.Pagarsinus parodymo atpažinti protokolą /1t.162-164 b.l./, kurio metu atpažino L. Č., kaip asmenį spardžiusį E. M., paaiškino, kad davęs teisingus parodymus.

Liudytojas R. S. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, nuketnėjusįjį pažįsta tik iš matymo. Jis dirba apsaugos darbuotoju viešojo saugumo tarnyboje - UAB „Fenix security“. Jo buvimo vieta yra prie įėjimo durų, užduotis neįleisti į klubą girtų asmenų, kurie neatitinka saugos reikalavimų, neleisti įnešti maisto, gėrimų, draudžiamų daiktų: peilių, pistoletų ir prižiūrėti tvarką viduje. Pastebėjus netvarką, konfliktuojančios pusės yra išprašomos iš klubo. Kai konfliktas persikelia į lauką, jie kontroliuoja tik vidinį kiemelį, nes vasaros metu ten būna staliukai, o žiemą vieta parūkyti. Konflikto atveju suteikia medicininę pagalbą, jei asmuo sutinka, jei žmogus pasako, kad jam reikia policijos, kviečia policiją. Į klubą neleidžiami akivaizdžiai išgėrę asmenys, kurie nelabai orientuojasi ir negali prašnekėti, nepilnamečiai. Įeinančių į klubą merginų prašo atidaryti rankinukus, vaikinų – atsegti striukę. Jei randamas ginklas, asmuo neįleidžiamas į klubą. Tie kurie nešiojasi dujų balionėlį ar kišeninį peilį, atiduoda juos iš karto. Klube yra keturios salės, kurių viena – šokių vieta. Jei vyksta konfliktas prie baro, jį mato tiesiogiai, jei vyksta antroje salėje, dažniausiai praneša žmonės arba jie patys išgirsta, jei vyksta šokių aikštelėje, didžėjus išjungia muziką, iš to jie supranta, kad kažkas vyksta. Tą dieną buvo konfliktas, žmonės buvo išvesti iš klubo, kas vyko už klubo, jau ne jų reikalas. Išsijungus muzikai, jie įbėgo į šokių aikštelę. Joje stovėjo daug žmonių, bet jie nesimušė. Žmonės pasakė, kad jie mušėsi, todėl jie pasakė, kad jiems reikės palikti klubą. Konflikto šalis išvesti nereikėjo fizinės jėgos. Jis neatsimena, kuriuos asmenis išvedė. Konflikto metu sužaloto asmens nebuvo, į jį asmeniškai dėl kūno sužalojimo niekas nesikreipė. Negali pasakyti, ar atsimena ką iš kaltinamųjų. Nukentėjusįjį atsimena, nes jis lankosi pakankamai dažnai. Po to įvykio jis negalėjo kalbėti, nes jam buvo sulaužytas žandikaulis. Ką nukentėjusysis darė įvykio metu, neatsimena. Neprisimena, ar tą dieną buvo kruvinas žmogus klube. Negali pasakyti, ar 2010-10-15 nukentėjusysis buvo girtas. Problemų su juo neturėjo. (T III b.l. 196-198)

Liudytojas A. M. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusysis jo draugas. Datos neatsimena, jis atėjo į klubą, jo draugai jau buvo ten. Jis, T. K. ir E. M. stovėjo prie šokių aikštelės. Du asmenys pradėjo rodyti E. M. vidurinį pirštą. Pirštą rodė E. T., žiūrėdamas į E. M. iš labai arti, net metro nebuvo. E. T. neaiškino, kodėl rodė pirštą. Jis atsisėdo prie staliuko. Pamatė, kad vyksta muštynės, trise mušė E. M., o šis gynėsi. Vienas iš tų trijų buvo E. T., kitų kaltinamųjų nebuvo. E. T. sudavė daugiau nei vieną smūgį nukentėjusiajam, kiek neatsimena, mušė su kumščiais į galvą. Jis pabandė juos išskirti, pats gavo porą smūgių. Tada pribėgo apsaugos darbuotojai ir juos išskyrė. Neatsimena, ar matėsi E. M. sužalojimai. Apsaugos darbuotojas paprašė pasišalinti iš klubo, kam tai sakė, neatsimena. Jis matė, kaip E. M. išėjo. Ar jis buvo sužalotas, neatsimena. Kas buvo lauke, jis nematė. Kai išėjo į lauką, ten jau buvo greitoji ir policija, E. M. jau buvo sumuštas. Tada R. K. ėjo link klubo, o T. K. pasakė, kad jis dalyvavo muštynėse lauke. Policija liepė R. K. ateiti, tačiau šis pradėjo bėgti. Tada jis su pareigūnu jį pasivijo. R. K. nieko nekalbėjo, jis nebuvo sumuštas, nesipriešino sulaikomas. Neatsimena, ką jam sakė, kai pagavo. E. M. veidas buvo užtinęs, ant veido buvo kraujas. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. L. Č. neatsimena, kad būtų matęs. (T II b.l. 198-199).

Ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis paaiškino, kad jis negavo iš tyrėjo užduoties ištirti alkoholio kiekio nukentėjusiojo kraujyje. Informacija, kad tiriamasis buvo sumuštas, jam susiūta lūpa, paimta iš Žalgirio klinikos ligoninės kortelės, nurašyti duomenys iš epikrizės. E. M. buvo paguldytas į ligoninę 2010-10-19, o pirma jo apžiūra buvo padaryta 2010-10-16. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse nustatyta, kad nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, neatsižvelgiama į gydymo trukmę ir nedarbingumo trukmę. Taisyklių VI skyriaus 12 punktas: Kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Kaulo lūžis nesugyja per 10 dienų. Dėl ekspertizės Nr. G3958 asmuo kreipėsi pats, jis pateikė medicininius dokumentus, kuriuos turėjo, ekspertai jį apžiūrėjo išoriškai, jie negalėjo nustatyti, kad yra kaulo lūžis, nes jie negali atlikti klinikinių tyrimų, vadovaujasi medicininiais dokumentais. Ekspertė aprašė tuos išorinius sužalojimus, kuriuos matė, ir iš tų pateiktų medicininių dokumentų. Ekspertai patys negali reikalauti medicininių dokumentų, negali nukreipti papildomiems tyrimams. Ekspertė įvertino tai, ką ji nustatė išoriškai. Tuo metu nebuvo aiškių klinikinių lūžimo požymių, jie paaiškėjo vėliau, kai asmuo kreipėsi po apžiūros pas gydytoją, nes jam nepraėjo skausmas. Ekspertas, kuris apžiūrėjo E. M., aprašė išorinius sužalojimus, jis negalėjo nustatyti lūžio, nes ir nuotraukoje buvo matyti tik lūžio linija. Kai prasikeičia lūžgaliai, lūžimas matomas iš karto. Šiuo atveju lūžio be specialaus tyrimo nebuvo galima nustatyti. Ekspertei nekilo įtarimų, kad yra kažkas daugiau sužalota. Vienu prisilietimu galima padaryti kelis sužalojimus, be to ne kiekvienas žalojančio daikto kontaktas su kūnu palieka žymę, matomą sužalojimą. Ekspertai duoda išvadą, kiek minimaliai turėjo būti kontaktų, sukėlusių sužalojimus, tačiau galėjo būti ir daugiau kontaktų, kurie nepasireiškė matomais sužalojimais. Apžiūrint asmenį praktika yra tokia, kad klausiama asmens, kur jam padaryti sužalojimai, ir ten apžiūri. Ne kiekvienas sutinka būti visas išrengtas. Negali pasakyti, ar E. M. buvo apžiūrėtas visas kūnas, ar kūno fragmentai, kuriuos jis pats parodė. Žandikaulio lūžis, nubrozdinimai dešiniajame dilbyje, galvoje, žaizda lūpoje, poodinės kraujosruvos skruoste, poodinės kraujosruvos kairiajame dilbyje, kairiame sėdmenyje vertinant juos visumoje nebūdingi kritimui. Daktarė Gaidienė rašo, kad podinės kraujosruvos dilbyje, sėdmenyje, kitame dilbyje galėjo būti padarytos krentant. Žandikaulio sužalojimas ir lūpos sužalojimas nėra būdingi kritimui, jie būdingi smūgio sudavimui kietu, buku ribotą paviršių turinčiu daiktu. Ekspertai pirmą kartą apžiūrėjo E. M. 2010-10-18, jam asmeniškai prašant, o į gydytoją jis kreipėsi 2010-10-19. Su eksperto išvada jis nuėjo pas tyrėją, ir jam davė užduotį. Ekspertas negalėjo toliau rašyti išvados, kol jis negavo dokumentų iš ligoninės. Dokumentus iš ligoninės turėjo pateikti tas pats tyrėjas, kuris davė užduotį. Tai užėmė laiko, todėl išvada pradėta rašyti anksčiau, o baigta rašyti vėliau. Negalima tvirtinti, kad buvo suduota iš dešinės rankos į kairę pusę, ar iš kairės rankos į dešinę pusę. Apžiūros metu asmeniui dešiniajame skruoste konstatuotas patinimas, kairėje pusėje sužalojimų nebuvo, todėl smūgis turėjo būti į dešinį žandikaulį, kur ir lūžo. Patinimas yra vienas iš lūžimo požymių. Ekspertai neturėjo dokumentų, ar kai E. M. apžiūrėjo medikai 2010-10-16, jis buvo nukreiptas pas odontologą, ar buvo daryta nuotrauka. (T III b.l. 81-83)

2011-04-28 asmens parodymo atpažinti protokolu užfiksuota, kad liudytojas A. M. atpažino E. T. kaip asmenį, mušusį E. M. klube „Artistai“ (T I b.l. 156-158).

2011-04-28 asmens parodymo atpažinti protokolu užfiksuota, kad liudytojas T. K. atpažino E. T. kaip asmenį mušusį E. M. klube „Artistai“ (T I b.l. 153-155).