Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-195/2013

Teisėja Aldona Tumelionytė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01966-2010-2

2013 m. sausio 31 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. Č., a.k (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 138 str. 2 d. 8 p. - paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p., 8 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat nuosprendžiu priteista iš L. Č., E. T. ir R. K. solidariai 2787,02 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt septyni litai du centai) Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Taip pat priteista iš L. Č., E. T. ir R. K. solidariai 1300 (vienas tūkstantis trys šimtai litų) E. M. naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. T. bei R. K., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai negauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Č. nuteistas už tai, kad jis veikdamas kartu su R. K. ir E. T. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2010 m. spalio 15 d. apie 24.00 val. ( duomenys neskelbtini), E. T. įžūliai parodžius įžeidžiančius rankų gestus E. M., sudavus E. M. į veido kairę pusę, kartu su E. T. bendrai sudavė apie dešimt smūgių E. M. į galvą, po ko lauke, prie naktinio klubo „Artistai“, R. K. trenkė vieną smūgį rankos kumščiu E. M. į veido kairę pusę. L. Č. veikdamas bendrai su R. K. ir E. T. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavė rankomis E. M. ne mažiau šešių smūgių į galvą bei ne mažiau penkių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarant E. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinio žandikaulio dešinės pusės sąnarinės ataugos lūžimu ir poodine kraujosruva viršutinėje lūpoje su muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimais galvoje, dešiniame dilbyje, sumušimu, pasireiškusiu patinimu dešiniajame skruoste, poodinėmis kraujosruvomis kairiajame dilbyje, kairiame sėdmenyje. Tokiu būdu viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, t.y. L. Č. pažeidė viešąją tvarką ir iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje advokatė prašė skundą patenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje surinktais ir apylinkės teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, neginčytinai nustatyta, kad L. Č. kartu su kitais asmenimis dalyvavo 2010 m. spalio 15 d. iš chuliganiškų paskatų sumušant E. M..

Tai, kad L. Č. dalyvavo tarp E. M. ir kitų asmenų įvykusiame konflikte ir naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtino liudytojai D. B. ir T. K..

Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu (t.2 b.l.162, 159), kuriuos šie asmenys patvirtino teisme.

Netikėti šių liudytojų parodymais laikant, kad šie liudytojai gali melagingai apkalbėti nuteistąjį ar abu klysti jokio pagrindo nėra.

Tai, kad kiti asmenys įvykusių muštynių metu nematė, kokius konkrečius veiksmus atliko konflikto metu L. Č., negali būti pagrindu laikyti, kad jis apskritai konflikte nedalyvavo ir jokių smurto veiksmų neatliko.

Nors teisme liudytojai D. B. ir T. K. keisdami parodymus kaltinamųjų naudai aiškino, kad negali pasakyti ar smurtą naudojo V. Č., tačiau teismas remdamasis šių liudytojų paaiškinimais nustatė, kad jie teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, kai patvirtino, kad L. Č. spardė nukentėjusįjį.

Apeliacinio skundo argumentai, kad šių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi ir jais vadovautis nustatant L. Č. kaltę negalima, nepagrįsti: teismas išaiškino ir nustatė, kurie iš šių liudytojų parodymų yra teisingi ir jais vadovavosi priimdamas nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nurodomi suinteresuotų švelninti savo padėtį kitų kaltinamųjų R. K. ir E. T. parodymai, nukentėjusiojo, kuris konflikto metu buvo mušamas kelių asmenų ir suprantama, negalėjo pastebėti, kokius veiksmus kiekvienas iš jų atliko, liudytojų A. M., K. G., R. K., A. M. parodymai, kurie nurodė, kad nematė ar tokius smurto veiksmus atliko L. Č., tačiau ir nepatvirtinantys, kad L. Č. jokių smurto veiksmų neatliko, negali būti pagrindu tvirtinti, kad L. Č. jokių smurto veiksmų neatliko.

Kaip nurodė apylinkės teismas, paties L. Č. parodymai yra prieštaringi, akivaizdžiai parodantys nuteistojo siekį ne išsiaiškinti tikrąsias bylos aplinkybes, o neigti savo kaltę (byloje yra parodymai, kad L. Č. net neigė apskritai įvykio dieną buvęs vietoje kur įvyko muštynės (t.1 b.l.149), todėl nuteistojo parodymai taip pat negali būti pagrindu nustatant jo kaltę jam inkriminuotų veiksmų padaryme.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. Č. įvykusio konflikto metu buvo aktyvus jo dalyvis (E. M., T. K., D. B. parodymai), todėl nuteistojo aiškinimas, kad jis konflikte nedalyvavo apskritai ir nieko nematė, tik patvirtina išvadas, kad jo parodymais tikėti ir vadovautis, negalima.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus bei L. Č. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus (vienareikšmiškai akcentuojančius tik tuos bylos duomenis, kurie jo vertinimu turėtų būti jo kaltę paneigiančiais įrodymais), laikytina, kad byloje surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių, kad L. Č. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti, bausmė paskirta tinkama ir tenkinti L. Č. apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Byloje taip pat yra pateiktas 2012 m. lapkričio mėn. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 665426, kuris patvirtina, jog E. M. už atstovavimą apeliacinėje instancijoje advokatui A. V. sumokėjo 700 Lt, šią sumą mažinti pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad L. Č. apeliacinis skundas atmetamas yra pagrindas šias proceso išlaidas išieškoti iš nuteistojo L. Č., todėl nukentėjusiojo atstovo prašymas priteisti 700 litus atstovavimo išlaidas, tenkintinas.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. ir 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutarė:

L. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš Liongino Č. E. M. naudai 700 (septynis šimtus) litų proceso išlaidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.