Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, tai yra, iki 40 (keturiasdešimties) parų arešto. Paskirtos bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą atlikti bausmės dienos ar sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, S. P., kartu su bausme, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo S. P. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. P. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikavimo neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmę, tai yra, laisvės apribojimą.

Dėl bausmės

5. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Taip pat pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 1A-156-487/2020).

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. P., minėtųjų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

8. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Ši nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia ir priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nes už ją baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. P. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą (įvykdytas vienas nusikaltimas žmogaus sveikatai), jo baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimo įvykdymo aplinkybes – padarytas šeimos nario atžvilgiu, namuose. Pirmosios instancijos teismas nustatė apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas anksčiau teistas aštuonis kartus, baustas administracine tvarka, nedirba. Remdamasis šių duomenų visuma, pirmosios instancijos teismas S. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė artimą sankcijos vidurkio dydžiui – 60 (šešiasdešimties) parų arešto – bausmę.

9. Pastebėtina, kad S. P., be kita ko, už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pirmą kartą buvo nuteistas 2014 metais. Nepaisant paskirtos laisvės atėmimo bausmės, savo nusikalstamo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme – priešingai, kartojo smurtinius veiksmus bei darė kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, kas akivaizdžiai rodo, jog nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo jo ankstesnius teistumus, vis tik, atkreiptinas dėmesys, kad tai yra kaltininko asmenybę apibūdinantys duomenys, į kuriuos teismai privalo atsižvelgti skirdami bausmę. Nagrinėjamu atveju, šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja apeliantą ir leidžia pagrįstai teigti, jog S. P. negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme. Svarbu ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos įvairios bausmės (areštas, terminuotas laisvės atėmimas), tačiau dėl to, kad apeliantas ir vėl nusikalto, yra akivaizdu, jog jis iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir išvadų nepadarė. Šie duomenys leidžia spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų S. P. vertybinių nuostatų. Sutiktina, kad kitos bausmės rūšies paskyrimas nagrinėjamu atveju nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, be nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, siekiant realiai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

10. Nors apeliantas nurodo, kad kartu su sugyventine augina mažametį vaiką, o sugyventinė šiuo metu laukiasi antrojo vaiko, tačiau šias aplinkybes vertinti kaip išskirtines taip pat nėra pagrindo. Iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad šeiminės aplinkybės vis tik nebuvo veiksniu, sulaikiusiu nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio, be kita ko – smurtavimo prieš savo vaiko motiną nukentėjusiąją J. L. Taigi, byloje esant duomenims, rodantiems nuteistojo polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei pastangų keisti savo netinkamą elgesį nebuvimą ir nesant objektyvių duomenų, kad arešto bausmės skyrimas S. P. sukeltų itin neigiamas, neproporcingas pasekmes nukentėjusiajai ar jos vaikams, prioriteto teikimas išskirtinai tik nuteistojo interesams, neatitiktų net tik bausmės tikslų ir paskirties, bet ir teisingumo principo. Be to, nors ir teigiamai vertintini S. P. ateities planai (įgyti teisę vairuoti ir dirbti vairuotoju), šiuo metu jau užmegzti darbiniai santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 56-58), gydymasis nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, jie nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad tai sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes anksčiau šios aplinkybės neturėjo įtakos jo elgesio pokyčiams.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisant nustatytų dviejų nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir tik vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, paskyrė artimą sankcijos vidurkio dydžiui bausmę. Be to, nuteistajam kaltę pripažinus, paskirtoji arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Sumažinta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė apeliantą charakterizuojančių aplinkybių kontekste nėra per griežta ar neproporcinga atliktiems neteisėtiems veiksmams bausmė. Byloje nenustatyta, jog S. P. negalėtų atlikti arešto bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė. Nors paskirta bausmė neabejotinai pakeis jo įprastą gyvenimą, visgi tai yra neišvengiama už nusikaltimo padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžiu skyrė apeliantui proporcingą, adekvačią ir tinkamą bausmę bei realų jos vykdymą, išsamiai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias ir bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

13. Vilniaus apygardos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. rugsėjo 25 d. pateikė pažymą Nr. APD-2023-13972 dėl 46,67 Eur išieškojimo iš nuteistojo S. P. dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

14. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

15. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį nuteistojo S. P. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Įvertinusi tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta per vieną posėdį, įrodymų tyrimas nebuvo atliktas, o gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo S. P. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. P. (S. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 46,67 Eur iš nuteistojo S. P. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.