Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P. (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas (duomenys neskelbtini) kartus:

1. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį 40 (keturiasdešimties) parų arešto;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį bei 164 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, kurio vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, kurio vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, kuris subendrintas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo su 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), skiriant galutinę subendrintą 56 (penkiasdešimt šešių) parų arešto bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą – 5 (penkių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su įpareigojimais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nuteistojo vykdoma priežiūra nutraukta prieš terminą;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent – jis 2023 m. vasario 1 d., apie 19.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, kumščiu sudavė savo sugyventinei J. L. vieną smūgį į kairę ranką, tada stipriai pastūmė, dėl ko J. L. suklupo, po ko, pastarajai atsistojus, ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti ir tokiu būdu padarė poodines kraujosruvas kaklo dešinėje, dešiniame žaste, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairiame kelyje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo šeimos nario - sugyventinės J. L. sveikatą.

Tokiais savo veiksmais S. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Iš pirmiau aptartos ir teismo įrodymais pripažintų duomenų visumos akivaizdu, kad kaltinamasis S. P. jam inkriminuotu laiku ir vietoje nukentėjusiosios atžvilgiu atliko visus jam inkriminuotus smurtinius veiksmus, o būtent – kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę ranką, tada stipriai pastūmė, dėl ko nukentėjusioji suklupo, po ko, pastarajai atsistojus, ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, kas pasireiškė nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tai reiškia, kad pastarojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų kilusiais padariniais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų gali būti sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sukels nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo S. P. ir nukentėjusiosios J. L. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji iki 2023 m. vasario 1 d. pakankamai ilgą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o būtent – gyveno bendrai neįregistravę santuokos. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2023 m. vasario 1 d. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, nukentėjusiąją J. L.

Atsižvelgęs į pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas šiuo atveju pripažįsta, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl konstatuotina, kad kaltinamasis S. P. 2023 m. vasario 1 d., apie 19.00 val. bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, kumščiu sudavė savo sugyventinei J. L. vieną smūgį į kairę ranką, tada stipriai pastūmė, dėl ko J. L. suklupo, po ko, pastarajai atsistojus, ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti ir tokiu būdu padarė poodines kraujosruvas kaklo dešinėje, dešiniame žaste, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairiame kelyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. L. sveikatą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis S. P. padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 140 straipsnio 2 dalis), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes – nusikaltimas padarytas šeimos nario atžvilgiu, namuose – aplinkoje, kurioje asmuo turi jaustis saugus ir neliečiamas. Kaltinamojo S. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir šias veikas padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. P., teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius S. P. – nedirbantis, anksčiau teistas (duomenys neskelbtini) kartus, įskaitant ir už analogiškų nusikalstamų veikų, nukreiptų į žmogaus sveikatą, padarymą, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, paskutinį kartą nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas BK 75 straipsnio pagrindais, baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip pat dėl alkoholio vartojimo apribojimų pažeidimų bei nusižengimų, padarytų policijos pareigūnų atžvilgiu (b. l. 90-92), šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs minėtus kaltinamojo argumentus jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio bei jo asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, pritarti kaltinamojo teiginiui dėl prokuroro siūlomos arešto bausmės nepagrįstumo neturi pagrindo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų kaltinamasis prieš tai yra teistas (duomenys neskelbtini) kartus, jo teistumas nėra išnykęs. Pastarasis naują, šioje baudžiamojoje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė praėjus ne ilgesniam nei penkių mėnesių laikotarpiui nuo jo Lietuvos probacijos tarnybos priežiūros nutraukimo prieš terminą. Pabrėžtina ir tai, kad daugumoje atvejų S. P. yra teistas už analogiškas šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamai nusikalstamas veikas, o už šių nusikalstamų veikų padarymą jam paskirtos bausmės buvo sietinos išimtinai su laisvės atėmimo bausmėmis, kurių vykdymas, pirmųjų teistumų atveju, buvo atidedamas BK 75 straipsnio pagrindais, vėliau – paskirtas realus laisvės atėmimas. Tuo tarpu, už kitų nusikalstamų veikų padarymą (BK 294 straipsnio 2 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis, 183 straipsnio 1 dalis), kaltinamajam S. P. atitinkamai buvo skiriamos arešto ar laisvės atėmimo bausmės. Paskutinį kartą, o būtent – 2020 metais, kaltinamasis S. P. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 182 straipsnio 1 dalis), paskiriant galutinę subendrintą 5 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams.

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį S. P. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis, nepaisant jo atžvilgiu sistemingai priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių ir griežtėjančių bausmių, taip pat jam suteikto pasitikėjimo taikant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, sau įprasto elgesio modelio neatsisakė ir nusikalto dar kartą, atlikdamas iš esmės analogiškus nusikalstamus veiksmus – nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į anksčiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad, priešingai kaltinamojo S. P. teisiamojo posėdžio metu išsakytiems teiginiams, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmę. Kita vertus, šios bausmės trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo pateiktus duomenis apie gydymąsi nuo priklausomybės alkoholiui, išreikštą pasiryžimą keisti savo elgesį, taip pat nukentėjusiosios pateikta poziciją dėl atleidimo kaltinamajam ir susitaikymo su juo, nustatytina mažesnė nei sankcijos maksimumas - neženkliai viršijanti sankcijos vidurkį – 60 parų.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atitinka tiek kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tiek jo paties asmenybę, todėl padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje. Kartu teismas pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje nustatyta jokių aplinkybių, sąlygojančių BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir švelnesnės bausmės nei įstatymų leidėjas numato skyrimą kaltinamajam. Taip pat, atsižvelgiant į kaltinamajam S. P. ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtas arešto bausmes, pripažintina, kad pastarajam nėra pagrindo taikyti šioje baudžiamojoje byloje skirtinos arešto bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis S. P. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 40 parų arešto bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

BK 72² straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama tiems asmenims, kurie padarė nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis S. P. yra ne kartą teistas dėl nusikalstamų veikų, nukreiptų į jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių sveikatą, padarymą. Pabrėžtina, jog nepaisant S. P. atžvilgiu sistemingai priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių ir jų pagrindu skiriamų bausmių, šis šioje baudžiamojoje aptariamo nusikalstamo elgesio neatsisako ir toliau smurtauja savo artimos aplinkos rate.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei nurodytą teisinį reguliavimą, kaltinamajam S. P. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurią pastarasis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. P. 2023 m. vasario 14 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su garso įrašais, tikslinga palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304‒305 straipsniais, 307‒308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. P. (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu S. P. skirti 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Bausmės pradžią S. P. skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą atlikti bausmės dienos ar sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos (paieškos atveju).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, S. P. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su garso įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.