Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. P. (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2006 m. birželio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto;

2. 2014 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 164 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3. 2016 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4. 2017 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrinus bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme,– laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

5. 2017 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinus šią bausmę su 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

6. 2019 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto;

7. 2020 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, BK 75 straipsnio pagrindu atidedant bausmės vykdymą 2 metams;

8. 2020 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), skiriant galutinę subendrintą 56 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė– laisvės atėmimas 5 mėnesiams 10 dienų, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi vykdoma priežiūra nutraukta prieš terminą,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. 2023 m. vasario 1 d. apie 19.00 val. bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, kumščiu sudavė savo sugyventinei J. L. vieną smūgį į kairę ranką, tada stipriai pastūmė, dėl ko J. L. suklupo, po ko, pastarajai atsistojus, ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti ir tokiu būdu padarė poodines kraujosruvas kaklo dešinėje, dešiniame žaste, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairiame kelyje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo šeimos nario - sugyventinės J. L. sveikatą, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu S. P. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad su J. L. kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) -erius metus, nėra susituokę, tačiau gyvena kartu, veda bendrą ūkį, augina mažametį vaiką, yra šeima. Svarbu pažymėti, kad turi priklausomybę (duomenys neskelbtini), stengiasi su ja kovoti, buvo „užsikodavęs“, stengiasi negerti, tačiau kartais būna atkryčio epizodų, kai nesaikingai vartoja alkoholį ir tuomet prisidaro problemų. Taip nutiko ir šį kartą 2023 m. vasario 1 d. namuose adresu (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį - alų. Išgėrė 7 skardines alaus, po vieną pintą, kas sudarytų apie 4 l alaus. Buvo jau tikrai apsvaigęs, tačiau nebuvo agresyvus, pagamino valgyti, tvarkėsi namuose, prižiūrėjo vaiką. Apie 19.00 val. J. grįžo iš darbo, pamatė jį neblaivų ir labai supyko, liepė jam eiti nakvoti, kur nori. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis nusprendė eiti į rūsį, kur turi kušetę, galvojo išsimiegos ir ryte viską išsiaiškins. Išėjus į koridorių, apsižiūrėjo, kad neturi raktų. Grįžo namo ir paprašė J. duoti raktus nuo rūsio, ji pradėjo varyti jį iš namų, šaukti, kad nieko jam neduos. Toks jos elgesys jį sutrikdė, nes jis jai nieko nepadarė, tik prašė raktų nuo rūsio, kad galėtų pernakvoti. J. vis labiau pyko ir ant jo šaukė ir jis nesusivaldęs sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kairį petį, po ko ją pastūmė, ji suklupo ir atsistojusi pradėjo dar labiau šaukti, tuomet jis sugriebė ją ranka, prispaudė prie sienos ir pareikalavo atiduoti raktus. Ji atidavė jam raktus ir jis pasiėmęs raktus išėjo iš namų, paskambino draugui, jis atvažiavo jo pasiimti ir jie išvažiavo pas jį. Būdamas pas draugą jis vartojo alkoholį, jam buvo pikta, kad J. taip sureagavo vien į tai, kad jis buvo išgėręs ir jį išvarė iš namų, taip lyg jis būtų jai svetimas. Jis supranta, kad savo veiksmais galėjo sukelti jai fizinį skausmą, tačiau tuo metu jis to nesuvokė, tik norėjo, kad ji nustotų rėkti ir atiduotų jam raktus. Po įvykio praėjus kelioms dienoms ir išsiblaivius, jie su J. viską išsiaiškino ir susitaikė. Kaip ir minėjo, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

2023 m. balandžio 3 d. įtariamasis S. P. papildomai parodė, kad nusikaltimo padarymu prisipažįsta visiškai, su pranešimo apie įtarimą turiniu sutinka. Nori pasakyti, kad visas įvykio aplinkybes papasakojo pirmosios apklausos metu, prašo vadovautis pirmosios apklausos metu duotais parodymais. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusioji J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 19 val. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo neblaivus sugyventinis S. P.. Ji jo paprašė išeiti iš namų, kadangi jis yra neblaivus, tuomet jis pareiškė, kad niekur neis. Tuomet ji iškvietė policiją ir jis greitai apsirengė ir išėjo iš namų. Neužilgo sugyventinis vėl grįžo į namus ir reikalavo raktų nuo jos automobilio „BMW“, ir nuo buto rūsio, ji jam atsakė, kad raktų neduos, tuomet jis pradėjo ją stumdyti, kumščiu vieną kartą trenkė jai į kairę ranką, tada jis jėga nustūmė ją ant grindų ir ji parklupo ant kelių. Ji atsistojo, tuomet jis viena ranka (kuria nepamena) griebė ją už gerklės ir pradėjo smaugti, reikalavo raktų, sakė, kad ji jį „davedė“, ji bandė iš jo ištrūkti, jai buvo sunku kvėpuoti, ji pradėjo verkti, paprašė, kad jis išeitų, tuomet jis ją paleido, ji jam davė raktus nuo buto rūsio ir jo automobilio, ir jis išėjo iš buto nežinoma kryptimi. Ji jam parašė žinutę, kad grąžintų raktus, jis atsakė į jos pranešimą keiksmažodžiais. Viso konflikto metu namuose taip pat buvo mažametis sūnus A. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris matė konfliktą, išsigandęs verkė. Dėl šių sugyventinio veiksmų patyrė fizinį skausmą. Kur šiuo metu gali būti jos sugyventinis, ji nežino, jo buvimo vietos nurodyti negali. Jie kartu gyvena daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus, aukščiau minėtas butas priklauso jai. Automobilio „BMW“ sugyventinis nepaėmė, jis stovi namo kieme. Šiuo metu ji jokios žalos nepatyrė, jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, buvo apžiūrėta GMP, į ligoninę vykti atsisakė, jei pablogės sveikata, kreipsis savarankiškai, jei dėl šio įvykio vėliau jai bus padaryta ir turtinė žala, tai tada tyrimo eigoje kreipsis su pareiškimu dėl civilinio ieškinio.

2023 m. kovo 30 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. L. parodė, kad visas įvykio aplinkybes papasakojo pirmosios apklausos metu. Norėtų papildyti, kad teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, šia savo teise nepasinaudos ir civilinio ieškinio savo sugyventiniui nereikš. Po minėto įvykio ji pati į savo šeimos gydytoją nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas jai išduotas nebuvo. Nori pasakyti, kad po minėto įvykio jos sugyventinis labai pasikeitė, jis jos atsiprašė, jie susitaikė. Šiuo metu jos sugyventinis gydosi nuo alkoholio priklausomybės, laukia eilėje dėl „Minesotos programos". Jos sugyventinis šiuo metu labai atsakingai į viską žiūri, rūpinasi jų bendru vaiku, deda pastangas išsaugoti šeimą, ieškosi darbo, todėl ji jam pretenzijų dėl minėto įvykio neturi ir sutiktų su juo susitaikyti. Jei tokios galimybės nėra, yra informuota apie galimybę baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su tokiu prokuroro sprendimu sutiktų. Prašo panaikinti jos sugyventiniui paskirtą kardomąją priemonę, nes ji šiuo metu nėra reikalinga, jos sugyventinis jokios grėsmės nei jai, nei vaikui nekelia.

(duomenys neskelbtini) vyr. patrulės I. V. 2023 m. vasario 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad J. L. paaiškino, kad apie 19 val. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo neblaivus sugyventinis S. P.. Ji jo paprašė išeiti iš namų, kadangi jis yra neblaivus. Tuomet jis pareiškė, kad niekur neis. Pranešėja iškvietė policiją ir jis greitai apsirengė bei išėjo iš namų. Netrukus sugyventinis vėl grįžo į namus ir reikalavo raktų nuo jos automobilio „BMW“ ir nuo buto rūsio. Ji jam atsakė, kad raktų jam neduos, tuomet jis pradėjo ją stumdyti, kumščiu vieną kartą trenkė jai į kairę ranką. Tada jis jėga ją nustūmė ant grindų, ji parklupo ant kelių. Ji atsistojo, tuomet sugyventinis viena ranka griebė ją už gerklės ir pradėjo smaugti, reikalavo raktų. Po kurio laiko jis ją paleido ir moteris atidavė jam raktus nuo buto rūsio ir automobilio, sugyventinis išėjo iš buto nežinoma kryptimi. Dėl šių sugyventinio veiksmų J. L. patyrė fizinį skausmą. J. L. užfiksuoti sužalojimai - kraujosruva (mėlynė), paraudimas. Smurtą patyrusio asmens būsena - šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė.

2023 m. vasario 2 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiosios J. L. sutikimu buvo atlikta jos kūno drabužiais neuždengtų vietų - rankų, kaklo, galvos apžiūra. Ant J. L. kaklo, dešinėje pusėje, matomas paraudimas ir smulkus įbrėžimas. Ant kairės rankos, žasto srityje, matoma mėlynė, taip pat dilbio srityje matoma nedidelė mėlynė. Dešinės rankos žasto srityje matomas paraudimas. Kaktos kairėje pusėje akivaizdžių sužalojimo žymių nenustatyta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 432/2023 (01) nurodyta, kad J. L. padarytos poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, dešiniame žaste, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. vasario 1 d.. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja užduoties aplinkybėms. Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu.

2023 m. balandžio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėti gauti skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašai, kuriuose užfiksuotas nukentėjusiosios J. L. (toliau - J.L.) bei Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) pokalbio garso įrašas. Garso įrašas sudarytas iš dviejų rinkmenų (failų). 1 rinkmenos pavadinimas „BPC skambučio yrašas (ID 92136799554, skambučio pradžia 2023-02-01 19 23 31)“, 2 rinkmenos pavadinimas „BPC skambu io ra as (ID 92136799554, skambučio pradžia 2023-02-01 19 21 46)“. Tarnybiniame kompiuteryje įdiegta programine įranga atidarius pirmąjį garso įrašą girdimas nukentėjusiosios J. L. verksmas. BPC: 112. J.L.: policija?… greičiau policiją (duomenys neskelbtini), vyras buvo įsilaužęs, mane smaugė ir mušė ir atėmė nuo durų ir nuo mašinos raktus, prašau greičiau atvykite. BPC: jis dar vietoje nepasišalino? J.L.: aš dar vietoje, namie, jis mane smaugė. BPC: o tai jis vietoje? J.L.: ne, jis ką tik atėmė raktus, jis mane smaugė, kol aš jam neatiduosiu raktų, nuo mašinos mano pasiėmė. BPC: tai jis išėjo ? J.L.: kaip sakot ? BPC: jis išėjo ? J.L: jo, dabar išėjo su draugais, bet jis raktus turi, hoj...BPC: gerai laukit policijos. J.L: prašau greičiau ( neįmanoma suprasti, ką sako, nes moteris verkia), pas mane vaikas mažas namie. BPC: gerai, važiuoja pareigūnai, medikų jum nereikia? J.L.: ne, kol kas nereikia. BPC: gerai laukit. J.L.: gerai, laukiu. Moteris kalbėdama su BPC operatoriumi nuolat verkia, yra susijaudinusi. Skambučio trukmė 00:53.

Toliau apžiūrima rinkmena Nr. 2. BPC.:112. J.L.: labas vakaras. BPC.: labas vakaras. J.L.: aš skambinau, kviečiau policiją į (duomenys neskelbtini), dėl oj, dėl sugyventinio (fone girdimas domofono garsas). Ne, žiūriu skambinėja į duris, nes jis pasišalino, aš uždariau duris, aaa, tuoj. BPC.: nedarykit durų. J.L.: (pasigirsta vyriškas balsas rusų kalba sakantis „kliučy ot mašinį“ (vertimas: automobilio raktai), tuomet J.L sako „ ai fsio„. BPC.: ponia, alio? (fone girdimi grumtynių garsai, moteriškas klyksmas, po ko skambutis nutrūksta). Skambučio trukmė 01.01 s.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 2 dalyje, kurioje tokiems priskiriamas, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. P. žodinio konflikto su savo žmona metu, tyčia rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kairę ranką, tada stipriai pastūmė, dėl ko nukentėjusioji suklupo, šiai atsistojus, ranka sugriebęs už kaklo smaugė, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kaklo dešinėje, dešiniajame žaste, kairiajame žaste, kairiajame dilbyje, kairiame kelyje, t.y., nežymų sveikatos sutrikdymą. Jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, kurie dalyje dėl smurtinio veiksmo visiškai sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Kaltinamasis ir nukentėjusioji abu vienodai nurodė, kad 2023 m. vasario 1 d. jų gyvenamojoje vietoje S. P. vartojo alkoholį, dėl to su žmona susipyko, pavartojo jos atžvilgiu smurtinius veiksmus, nes ši nedavė jam rūsio raktų. Kaltinamasis nurodė, jog konflikto metu sudavė nukentėjusiajai ranka į petį, po to ją pastūmė, dėl ko žmona suklupo, jai atsistojus ranka sugriebęs ją spaudė prie sienos, reikalaudamas raktų. Nukentėjusioji patikslino, kad jai sudavė smūgį į kairę ranką, jai atsistojus po suklupimo vyras ranka ją sugriebė už gerklės ir smaugė. Nukentėjusiosios kūno apžiūros metu užfiksuota, jog kaklo dešinėje pusėje matomas paraudimas ir smulkus įbrėžimas. Ant kairės rankos, žasto srityje, matoma mėlynė, taip pat dilbio srityje matoma nedidelė mėlynė. Dešinės rankos žasto srityje matomas paraudimas. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad J. L. padarytos poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, dešiniame žaste, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairiame kelyje. Minėti smurtinių veiksmų pėdsakai ir sužalojimai atitinka nukentėjusiosios parodymus dėl jos atžvilgiu įvykdytų veiksmų – smūgio į ranką, smaugimo sugriebus už kaklo, suklupimo ant kelių. Nors kaltinamasis nurodė, kad savo veiksmais nesiekė sužaloti sugyventinės ar sukelti jai fizinį skausmą, jis turėjo suvokti, kad pagal jo veiksmų intensyvumą tokie padariniai galėjo atsirasti. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, smūgis suduotas, pastumta, už gerklės griebta smaugiant tyčiniais veiksmais, tačiau nesiekiant apibrėžtų padarinių, būtent sukelti atitinkamą sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sugyventinei.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo S. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. S. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme, prašė leisti atlikti bausmę dalimis. Nukentėjusioji informuota apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tam neprieštaravo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į S. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

S. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p. ir 13 p.). Kaltinamasis yra brandaus amžiaus, praeityje teistas aštuonis kartus, tame tarpe tris kartus už analogiškus nusikaltimus, taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka už važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto, KET pažeidimus, alkoholio vartojimo apribojimų pažeidimą, nusižengimus policijos pareigūnų atžvilgiu. Duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose ar priklausomybių ligų centruose, byloje nėra, nors kaltinamasis nurodo turintis priklausomybę alkoholiui. Jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, išklaiko mažametį vaiką. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą vieną iš griežčiausių bausmių – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, už smurto naudojimą šeimos narių atžvilgiu teisiamas jau ketvirtą kartą, jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimai įtakos jo elgesiui nepadarė, laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kurios dydis nustatytinas maksimalus, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu. Išaiškintina kaltinamajam, kad arešto bausmės atlikimo dalimis, kaip jis prašo, nenumato galiojančios nei Baudžiamojo kodekso, nei Baudžiamojo proceso kodekso, bei Bausmių vykdymo kodekso nuostatos.

Taip pat atsižvelgiant į dažnus smurtinio elgesio epizodus, S. P. skirtina BK 72² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveiki priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

S. P. 2023 m. vasario 14 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, ji naikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. P. (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu S. P. skirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio arešto bausmės pradėjimo vykdyti pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, S. P. (S. P.) kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

1. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 8-663-60132, el. p. ina.dikciene@kaunoti.lt), atlikti arešto bausmės. Atvykti privaloma darbo dieną, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08.00 iki 16.00 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinus telefonu, su savimi turint asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai telefonu ar el. paštu pranešti bausmės atlikimo vietos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.