Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 20 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 28 MGL dydžio bauda;

3) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimu. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 20 parų areštu ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams bei konfiskuota turto vertę atitinkanti pinigų suma 820 Eur;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 20 parų arešto bausme bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, bausmę atlikęs, 2019 m. birželio 28 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. 2021 m. lapkričio 30 d. apie 22.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 promilių neblaivumas), konflikto su sugyventine D. K. metu sugriebęs ją už kaklo smaugė, taip sukėlė nukentėjusiajai D. K. fizinį skausmą, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. V. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad buvo išgėręs, pagalvojo, jog sugyventinė jam neištikima, buvo pavydas. Mano, kad alkoholis įtakos neturėjo, nes alkoholio kiekis galėjo įtakoti tik jo atminčiai. Buvo susijaudinęs dėl sugyventinės galimos neištikimybės. Buvo paėmęs sugyventinę už drabužių prie gerklės. Nukentėjusioji pagalbos nešaukė, šaukė tik ant jo. Jie buvo dviese, šeimininkas buvo savo kambaryje. Jis (kaltinamasis) pats nusileido į apačią ir iškvietė policiją, kad konfliktas nepereitų toliau. Anksčiau yra atlikęs 20 parų arešto bausmę, nes smurtavo prieš sugyventinę, tada smogė sugyventinei. Kai nevartoja alkoholio, konfliktų nebūna, tik minimalūs buitiniai. Pripažįsta savo kaltę, gal kai paėmė D. už kaklo, ji galėjo jausti fizinį skausmą. Prašo leisti gyventi su sugyventine, nes jai reikia padėti dirbti darbus, malkas nešti. Labai gailisi ir prašo sumažinti bausmę bei neskirti dalyvavimo elgesio pataisos programoje, nes negalės suderinti su darbu.

Nukentėjusioji D. K. teismo posėdyje nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš. Paaiškino, kad tą dieną buvo atlyginimas, kartu grįžo iš parduotuvės, pradėjo gaminti maistą, sėdo prie stalo. Ji išgėrė du stikliukus degtinės ir puodelį alaus, o R. negali daug išgerti, nes tampa pavydus. Kai būna negirtas, padeda jai, yra geras žmogus ir jį myli. Problema yra, kad išgėręs būna pavydus. Įvykio metu buvo vieni, namo šeimininkas buvo kitame kambaryje. Jai atrodė, kad R. suėmė už kaklo abiem rankom, o gal ir viena. Prašo griežtai nebausti, nes jai gaila R.. Kai būna blaivus, jis niekada nepasako blogo žodžio. R. išgėrė pusę butelio ir dar alaus, niekada normaliai neužkanda, buvo pavargęs po darbo. R. fiziniai veiksmai buvo, kad sugriebė, o ji nustūmė. Tada R. nubėgo į apačią, pasakė jai, kad iškvietė policiją, o ji paklausė jo, kodėl taip padarė. R. ją tik trumpam sugriebė ranka, tai truko gal 15 sekundžių, ji jautė mažą fizinį skausmą, kuris praėjo po 1 sekundės. Ji sakė „L., R. mane nori smaugti“. Tada R. pasitraukė ir iškvietė policiją. Ji pati sušaukė iš nervų, o R. išsigando. L. (L. M.) gyvena antrame aukšte, jų kambariai šalimais. R. ar viena ar abiem rankom suėmė už chalato, gal kažkiek prisilietė prie kaklo, mėlynių nebuvo. Anksčiau buvo smurto, bet jis yra atlikęs bausmę. Ji atleidžia jam, mano, kad R. veiksmams įtakos turėjo alkoholis, nes blaivus taip nedaro. Dažnai alkoholio vartoti nėra laiko, nes 05.00 val. išvažiuoja į darbą, 3 dienas dirba, 3 dienas būna namuose. Tuo metu sekančią dieną į darbą nereikėjo, buvo išeiginė. Nori, kad R. gyventų šalia, susitvarkys su juo pati, jam irgi reikia jos pagalbos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis R. V. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad D. K. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, bendrų vaikų neturi. Gyvename nuomojamame name apie 3 mėn. 2021 m. lapkričio 30 d. dirbo, o apie 16.00 val. baigė darbą ir grįžo namo. Apie 18.00 val. kartu su D. namuose pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę, išgėrė 2 butelius degtinės po 0,5 l, po to jis autobusu važiavo dar alaus, nupirko 2 butelius 6 laipsnių stiprumo. Kiek prisimena, jis pats alaus negėrė. Apie 20.00 -21.00 val. tarp jo ir D. kilo konfliktas. Konfliktą pradėjo jis, nes beveik žino, kad D. jam neištikima su namo šeimininku L. (pavardės nežino). Jis priekaištavo D., šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu sugriebė D. už kaklo, bet smaugti jos neturėjo tikslo. D. pradėjo rėkti ir jis ją paleido. Norėjo tik pamokyti D. dėl neištikimybės. Toliau jiedu aiškinosi santykius tarpusavyje. D. neigė, kad yra jam neištikima. Po to jis pats sugalvojo paskambinti pagalbos telefonu ir pranešė, kad muša savo sugyventinę. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, galimai, kad nebūtų daugiau bėdų, buvo gerai išgėręs. Atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Nuoširdžiai gailisi, kad taip atsitiko, ketina atsiprašyti D.. Kadangi namas dviejų aukštų, yra du atskiri įėjimai, galėtų susitarti su šeimininku, kad leistų jam gyventi atskirai. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas kuo ekonomiškesniu būdu (b. l. 57-58).

Nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sugyventiniu R. V. kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, bendrų vaikų neturi. 2021 m. lapkričio 30 d. apie 16.00 val. R. grįžo namo, paprašė nupirkti degtinės. Namuose ji kartu su sugyventiniu vartojo alkoholį, abu gėrė degtinę. Ji išgėrė du stikliukus degtinės ir stiklinę alaus. Viskas buvo gerai, jie nesibarė. Kai sugyventinis prisigėrė apie 21.00 val. pradėjo žodinį konfliktą, kuris vėliau perėjo į fizinį smurtą. Sugyventinis pradėjo pavyduliauti, sakė, kad ji jam neištikima su namo šeimininku L., keikėsi necenzūriniais žodžiais, varė iš kambario. Po to sugriebė už kaklo abiem rankom bei suspaudė, ji pajuto fizinį skausmą, labai išsigando. Kaklo suspaudimas truko iki 20 s, ji jautė fizinį skausmą, šiek tiek pradėjo dusti, sąmonės praradusi ar nukritusi nebuvo. Ji priešinosi ir abiem rankomis stūmė R. nuo savęs. Šaukė namo savininką į pagalbą. Jai pavyko ištrūkti, tuo metu į kambarį atėjo namo šeimininkas L. (pavardės nežino), kuris žodžiais pradėjo raminti R., sakė, kad jeigu kažkas nepatinka, išeitų iš namų ir netriukšmautų. Konfliktas buvo namo antrame aukšte, kambaryje, kur jiedu gyvena. Kartu su L. nusileido į pirmą aukštą. Po kažkiek laiko atėjo R. ir pasakė, kad pats sau iškvietė policiją, kuri tuoj atvažiuos. Negali paaiškinti, kodėl jis taip pasielgė, kas buvo jo galvoje. Įvykio metu ji pati neskambino pagalbos telefonu, nes manė, kad R. išsimiegos, prablaivės ir bus ramus. Jai jo gaila. Tai ne pirmas kartas, kai sugyventinis smurtauja prieš ją, už tai jis jau buvo teistas. R., kai išgeria, tampa neprognozuojamas ir labai agresyvus. Tą vakarą ji jautė fizinį skausmą nuo kaklo suspaudimo, buvo labai išsigandusi. Jeigu sugyventinis nuoširdžiai jos atsiprašys ir daugiau nesmurtaus, ji jam atleis, nes myli. Po įvykio medikų pagalbos jai nereikėjo, pas teismo medikus apžiūrai nevažiavo, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 18).

Liudytojas L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. ir D. yra jo nuomininkai, gyvena nurodytu adresu nuo 2021 m. vasaros. 2021 m. lapkričio 30 d. vakare buvo namuose, savo kambaryje. Girdėjo, kaip nuomininkų kambaryje R. keikėsi necenzūriniais žodžiais ir D. vadino visokiais nepadoriais žodžiais. Po to, apie 23.00 -24.00 val. išgirdo D. riksmą „L., padėk man, jis mane smaugia“. Greitai užėjo į nuomininkų kambarį ir pamatė, kad išsigandusi D. stovi kambaryje, o R. guli lovoje, kažką bamba. Pasakė R., kad nusiramintų, o jeigu nepatinka, gali išeiti. Kažkokių sužalojimų ant D. nematė, o tiksliau ir nežiūrėjo. Smaugimo fakto nematė. Tada kartu su D. nusileido į namo pirmą aukštą, o po kažkiek laiko nusileido ir R., pasakė, kad pats sau išsikvietė policiją, po ko vėl sugrįžo į antrą aukštą. Policijos pareigūnai atvažiavo pakankamai greitai (b. l. 24).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 1 d. 00.02 val. pranešėjas R. V. telefonu kviečiasi pareigūnus, nes muša sugyventinę, adresu (duomenys neskelbtini), yra neblaivus, kalba neaiškiai (b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 1 d. iš D. K. buvo priimtas pareiškimas, ji buvo apklausta ir apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-15).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad R. V. 2021 m. gruodžio 1 d. 02.43 val. buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas (b. l. 26-27).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra pilnai įrodyta, jog R. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. lapkričio 30 d. apie 22.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė konfliktą, kurio metu sugriebė sugyventinei D. K. už kaklo, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo R. V. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai apie įvykį, nukentėjusiosios D. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, liudytojo L. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio registracijos duomenys, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas. R. V. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes jis smurtaudamas sukėlė šeimos nariui (sugyventinei) fizinį skausmą.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei pats paskambino ir iškvietė sau policiją, taip stengdamasis išvengti sunkesnių padarinių.

Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas. Be to, jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nors kaltinamojo nuomone alkoholis įtakos neturėjo nusikalstamos veikos padarymui, tačiau iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad konfliktai kyla tik R. V. pavartojus alkoholio, todėl atsižvelgiant į nustatytą neblaivumo laipsnį (nustatytas neblaivumas artimas sunkiam girtumo laipsniui) darytina išvada, kad pavartotas alkoholis apsunkino kaltinamojo savo veiksmų suvokimą ir valdymą, ką kaltinamasis netiesiogiai pats pripažino, jog konfliktų nebūna, kai jis nevartoja alkoholio. Dėl to teismas sprendžia, kad kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimas, baudžiamojo poveikio ir kardomoji priemonė

Skirdamas bausmę R. V., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, padarymo aplinkybes, kilusiais pasekmes (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kurį padarė būdamas neblaivus ir iš pavydo, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris truko trumpai, nusikalstama veika reikšmingų padarinių ar žalos nesukėlė, kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė ir toliau nori kartu gyventi, nukentėjusioji kaltinamajam atleido ir pretenzijų neturi), į kaltinamojo asmenybę ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirba, paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2019 metais, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, anksčiau teistas 5 kartus, iš jų vieną kartą už smurtinį nusikaltimą prieš sugyventinę), taip pat į dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir dvi sunkinančias aplinkybes, įstatyme numatytus prevencinius bausmės tikslus, todėl skiria kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimesnį tokios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis) kartu paskiriant draudimus ir įpareigojimus, padėsiančius daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Prokuroras prašo skirti R. V. BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau atsižvelgiant į smurtinių veiksmų intensyvumą ir pobūdį (vieną kartą suėmė už kaklo per drabužius, skausmas buvo trumpalaikis, kitokių smurtinių veiksmų neatliko), supratęs savo veiksmų pavojingumą pats išsikvietė policiją, nukentėjusiosios poziciją, kad jų santykiai išliko geri, viskas įvyko dėl alkoholio vartojimo, kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, sugyventinės atsiprašė, kaip pats nurodė, kad jei alkoholio nevartoja, tarpusavio konfliktų nebūna, teismas mano, jog programos lankymas labai apsunkintų suderinimą su darbu, todėl šiuo atveju skirti baudžiamojo poveikio priemonę nėra tikslinga.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. K. nurodė, kad juos sieja artimi ir palaikantys santykiai, nori, kad mylimas žmogus kuo greičiau sugrįžtų ir gyventų šalia. R. V. ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios D. K., nustatant šios kardomosios priemonės terminą nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. (b. l. 65-66). Atsižvelgiant į tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo susiklosčiusius artimus santykius bei nukentėjusios prašymą, į tai, kad jie pakankamai ilgai jau gyveno atskirai ir apmąstė savo elgesį, vienas kitam turi padėti buityje, todėl R. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios D. K. tikslinga panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 28 d.

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gruodžio 1 d. 00.30 val. iki 2021 m. gruodžio 2 d. 13.47 val. (b. l. 67, 69), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad iš R. V. valstybės naudai priteistina 99,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro gynėjo advokato Kazimiro Poplovuchino darbo užmokestis (b. l. 95-98).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Šioje byloje kaltinamajam R. V. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Nustatyta, kad R. V. dirba, gyvena nuomojamame bute, byloje nėra pateikta jokių duomenų apie jam priklausantį turtą, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į turimą informaciją apie R. V. materialinę padėtį, teismas mano, kad teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305, 307-308 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždrausti turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Į bausmę įskaityti R. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gruodžio 1 d. 00.30 val. iki 2021 m. gruodžio 2 d. 13.47 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios D. K. panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 28 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 99,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. V. netenkinti.

Išaiškinti R. V., kad pagal BK 48 straipsnio 8 dalį jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.