Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. K. ir atsakovo O. K. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-40-652/2016 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui O. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatytą išlaikymą vaikams – I. K. ir A. K., ir priteisti iš atsakovo po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio į teismą pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Ieškinyje nurodė, kad išaugo vaikų poreikiai, vaikai pradėjo lankyti būrelius, atsirado specialių vaikų poreikių: prieš dvejus metus abiems vaikams diagnozuotas alerginis rinitas, vienam vaikui trumparegystė, paskirtas ortodontinis gydymas, bus reikalingi breketai. Ieškovės sveikatos būklė ir turtinė padėtis pablogėjo. Atsakovo turtinė padėtis pagerėjo: jis iš esmės pagerino sodo pastatą, pastatė pirties pastatą, įsigijo naują automobilį.Atsiliepime į ieškinį atsakovas ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad nuo 2011 m. niekas nepasikeitė, tik pablogėjo jo turtinė padėtis: dėl sveikatos būklės nebegali toliau dirbti mėsos perdirbimo įmonėje, būdamas skolingas tėvui, perleido jam sklypą su sodo pastatu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams – I. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 120 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam nuo 2015 m. birželio 8 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šiomis išmokomis disponuos ieškovė; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo 44,64 Eur žyminio mokesčio ir 10,24 Eur pašto išlaidų valstybės naudai; priteisė iš atsakovo 348 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalys susitarė dėl 200 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui. Vaikams diagnozuotas alerginis rinitas, buvo perkami vaistai, vienas vaikas gydytas ligoninėje, gydyti dantys, vienam vaikui diagnozuota alerginė astma, reikalingi akiniai. Nustatė, kad šie specialūs poreikiai, susiję su vaikų sveikata, atsirado po 2011 m. lapkričio 11 d. teismo sprendimo. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad padidėjo vaikų poreikiai dėl jų amžiaus, todėl priteisto išlaikymo dydis yra nepakankamas. Teismas nustatė, kad ieškovės sveikata ir jos turtinė padėtis pablogėjo: buvo imami vartojimo kreditai, ieškovė dirba 0,75 etato, jos darbo užmokestis 385,92 Eur, dalis ieškovės pajamų tenka daugiabučio namo renovacijai. Atsakovo sveikatos būklė pablogėjo, jam diagnozuota išeminė širdies liga su krūtinės angina III laipsnio, yra trinkantis širdies ritmas, atsakovas ruošiamas darbingumo sumažėjimo vertinimui. Atsakovas, neatlygintinai perleido vienintelį gyvenamąjį būstą tėvui, neįrodė esamų skolų, nepagrįstai pablogino savo turtinę padėtį. Tai, kad atsakovas neturi darbinių pajamų, galimai susiję su jo sveikatos būkle, tačiau teismas neturėjo galimybės nustatyti, ar atsakovas nelegaliai dirba O. K. įmonėje, ar nelegaliai prekiauja Jiezno turgavietėje, nes oficialiuose dokumentuose nustatytos aplinkybės prieštarauja liudytojų parodymams. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo pajamos sumažėjo. Tai, kad atsakovas naudojasi įmonei priklausančiu automobiliu, gyvena įmonei priklausančiuose pastatuose, šios aplinkybės teismo vertinimu jo turtinės padėties neįtakoja.Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad atsakovas, turėdamas technologo darbo patirtį, turi galimybę gauti darbines pajamas, todėl yra pagrindas padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, priteisiant iš atsakovo po 120 Eur. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas įvertinęs, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 60 procentų.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, pervedant šias išmokas iki einamojo mėnesio 20 dienos į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, išmokas indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; perskirstyti iš atsakovo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas vertindamas šalių turtinę padėtį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, ji yra pakankama teikti vaikams išlaikymą po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui;Teismas klydo vertindamas, kad atsakovas neturi darbinių pajamų nuo 2015 m. birželio 19 d. Teismas be pagrindo pasisakė, kad perleidus nekilnojamąjį turtą atsakovo turtinė padėtis tapo blogesnė. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas individualią veiklą nutraukė nuo 2015 m. spalio mėnesio. Byloje pakako įrodymų pripažinti, jog atsakovas ir toliau dirba, vykdo individualią veiklą ir iš to gauna pajamas. Darbo sutarties nutraukimas yra epizodinis, trumpalaikis, turint tikslą nuslėpti aplinkybes apie realias pajamas. Teismas neįvertino įrodymų visumos, patvirtinančios, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu tyčia pablogino savo turtinę padėtį; Atsakovas 2015 m. gavo pajamų ne tik iš darbo pagal darbo sutartį, bet ir toliau vykdė verslą, todėl jo pajamos 2015 m. tikėtina, yra analogiškos 2014 m. deklaruotoms individualios veiklos pajamoms, t. y. apie 1 422,18 Eur per mėnesį. Atsakovo verslas yra glaudžiai susijęs su UAB „Gyvulių skerdykla“, todėl tikėtina, kad UAB „Gyvulių skerdykla“ naudojasi atsakovo paslaugomis pagal verslo liudijimą tikslu išvengti mokesčių, kuriuos reikėtų mokėti už samdomą darbuotoją;Teismas be pagrindo atsižvelgė į atsakovo blogą sveikatos būklę, siedamas ją su galimybės gauti pajamas praradimu. Byloje neįrodyta priežastinio ryšio tarp atsakovo menamų susirgimų ir nedarbo. Dėl atsakovo nurodytų susirgimų nėra apribota atsakovo galimybė dirbti, atsakovas yra darbingas;Teismas nepašalino atsakovo paaiškinimuose esančių prieštaravimų dėl atsakovo naudojamo automobilio. Atsakovo teigimas, kad automobilio jis neįsigijo, yra nesąžiningas, todėl teismas be pagrindo juo rėmėsi; Teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių ir įrodymų, kurie patvirtina, jog ieškovės turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei atsakovo. Teismas turėjo nustatyti atsakovui pareigą prisidėti didesne dalimi prie vaikams reikalingo teikti išlaikymo, kad būtų užtikrinti jų poreikiai; Teismas neteisingai nustatė šalių dalis vaikų išlaikymo prievolėje ir tokiu būdu pažeidė CK 3.192 str. 3 d. įtvirtintą proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą. Atsakovas padengs 24 % vaikų išlaidų, o ieškovė privalės padengti likusius 76 % vaikų išlaidų;Teismas nepasisakė ir neargumentavo, kodėl netenkino ieškinio reikalavimo nustatyti, jog atsakovas vaikams išlaikymą pervestų iki einamojo mėnesio 20 dienos;Teismas nereagavo į atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas neteikė teismo nurodytų dokumentų, teikė tik po vieną egzempliorių ir pan., kas sudarė sąlygas ydingo teismo sprendimo priėmimui. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neareštavo atsakovo turto ir sudarė sąlygas atsakovui jį paslėpti.Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:Teismas nepagrįstai padidino priteistą išlaikymą, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir sveikatos būklę, neįvertino, tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, dėl ko ieškovė turi galimybes vaikams teikti didesnę dalį išlaikymo, nei atsakovas;Ieškovė neįrodė, kad vaikų poreikiai yra pasikeitę iš esmės. Vaistai, kurie yra skiriami vaikų gydymui yra valstybės kompensuojami.Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų išlaidų vaikams, dėl ko jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Tik dalis vaistų vaikams yra kompensuojami valstybės;Atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis ir/ar sveikatos būklė yra bloga ir kad jis negalėtų teikti vaikams reikalingo išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija priima į bylą prie O. K. apeliacinio skundo pateiktus naujus įrodymus: T. K. prašymą, neįgaliojo pažymėjimo kopiją, specialiųjų poreikių nustatymo pažymą (t. 2, b. l.68-70.)

Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis).

CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Dėl išaugusių nepilnamečių vaikų poreikių

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013).

Pirmosios instancijos teismas ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir padarė išvadą, kad vaikų poreikiai išaugo dėl jų sveikatos būklės ir dėl amžiaus. Tokią išvadą teismas grindė šių įrodymų pagrindu: I. K. ir A. K. diagnozuotas alerginis rinitas, dėl ko jiems išduota kompensuojamųjų vaistų knygutė 2012-10-23, 2013 metais I. K. buvo gydytas ligoninėje, abiems perkami vaistai, Augustui - akiniai, gydomi dantys, I. K. 2016 metais sausio mėnesį diagnozuota alerginė astma (t.1, b. l. 18-22, 25-27, 35-43, 132-134, t.2, b.l. 15-16, 18-19). Ieškovė taip pat į bylą pateikė įrodymus apie vaikams perkamas prekes: telefonus, dviratį, specialų čiužinį, kilimą, miegamuosius fotelius, keliones, knygas, buvo apdraudusi vaikus nuo 2014-10-25 iki 2015-06-08 nuo nelaimingų atsitikimų, už vaikų lankomą informatikos būrelį ieškovė moka 93,55 eurus per metus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad specialūs vaiko poreikiai atsirado po Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-11-11 sprendimo. Tačiau kaip nurodė ieškinio pareiškime ir pati ieškovė, vaistai, kurie skiriami vaikų gydymui yra valstybės kompensuojami, todėl teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė nepagrindė papildomų išlaidų dydžio dėl vaistų įsigijimo. Nors ieškovė ieškinio pareiškime nurodo, kad vieno vaiko poreikių patenkinimui reikia po 500 eurų išlaikymo kas mėnesį, tačiau nepateikė įrodymų, kokio dydžių pinigų sumą išleidžia kiekvieno vaiko poreikių patenkinimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime nenustatė konkrečių vaikų poreikių kas mėnesį, tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje priteisto nepilnamečiams vaikams iš atsakovo išlaikymo po 57,95 Eur kas mėnesį jų būtiniausiems poreikiams patenkinti nepakanka.

Dėl šalių turtinės padėties įvertinimo

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra pasikeitę dėl jų amžiaus ir jiems reikalingas didesnis išlaikymas, todėl vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas išlaikymo padidinimo klausimas.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-11-11 sprendimo ieškovės sveikata pablogėjo, dėl to pablogėjo ir jos turtinė padėtis. Ieškovės darbo krūvis Alytaus lopšelyje darželyje „Pasaka“ nuo 2015-09-01 yra 0,75 etato, o darbo užmokestis 385,92 eurai. Ieškovės pajamų dalis tenka ir daugiabučio namo renovacijai.

Iš atsakovo O. K. 2014 metų pajamų deklaracijos matosi, kad jo pajamos iš individualios veiklos sudarė 58926 Lt (t. 1, b. l. 162), tačiau individuali veikla nutraukta nuo 2015 m. spalio mėnesio. Iš pažymos apie priskaičiuotą darbo užmokestį matosi, kad O. K. nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. kovo mėn. mėnesinis darbo užmokestis UAB „Gyvulių skerdykla“ buvo 136,50 Eur. Nuo 2015-03-20 iki 2015-06-19 atsakovas buvo neapmokamose atostogose, UAB „Gyvulių skerdykla“ dirbo iki 2015-10-22. Kaip nurodo atsakovas O. K., nuo 2015-06-19 neturi jokių darbinių pajamų. Atsakovas O. K. nuosavybės teise turėtą žemės sklypą su sodo namu 2015-06-25 yra padovanojęs savo tėvui A. K.. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „Gyvulių skerdykla“ naudojasi atsakovo paslaugomis pagal verslo liudijimą tikslu išvengti mokesčių, kuriuos reikėtų mokėti už samdomą darbuotoją, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas neparemtas jokiais įrodymais. Be to, tai, kad atsakovas važinėja jo tėvui priklausančiu automobiliu, neįrodo, kad šis automobilis jam priklauso nuosavybės teise. Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad atsakovui diagnozuota išeminė širdies liga su krūtinės angina III laipsnio, yra trinkantis širdies ritmas, nurodyta, kad gydymo efektas nepakankamas, ruošiamas darbingumo sumažėjimo vertinimui. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo darbinės pajamos yra sumažėjusios, tačiau duomenų, kad būtų nedarbingas nėra, todėl atsakovas turi galimybę dirbti ir gauti darbines pajamas. Pirmosios instancijos teismas ištyręs į bylą pateiktus įrodymus sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti po 120 eurų kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį. Nors O. K. nurodo, kad jo mamai T. K. nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis ir jis dėl nuolatinės priežiūros negali jos palikti ilgesniam laikui, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šis apeliacinio skundo argumentas neturi teisinės reikšmės priteisto išlaikymo dydžiui.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas ir atsakovė turi sveikatos problemų, tačiau abu yra darbingi, todėl privalo dėti pastangas, kad gautų pajamas reikalingas nepilnamečių vaikų būtiniausių poreikių tenkinimui. Byloje nustatyta, kad ieškovė nepagrindė 500 Eur dydžio būtiniausių vaikų poreikių. Kaip nurodė ieškovė ieškinio pareiškime, tokio dydžio lėšų sūnaus išlaikymui per mėnesį teikti neišgali, tenkinasi mažesne suma. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kokio dydžio išlaikymą realiai teikia ji pati kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui. Be to, atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas, darytina išvada, kad ieškovė negalinti skirti po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui būtiniausių poreikių tenkinimui, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo po 120 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui nepažeidė CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatų, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje iš atsakovo priteistas išlaikymas užtikrina būtiniausių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neargumentavo, kodėl netenkino reikalavimo, nurodyto ieškinyje, kuriuo ieškovė prašė nustatyti, jog atsakovas vaikams išlaikymą pervestų iki einamojo mėnesio 20 dienos. Tačiau sutinkamai su CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau įstatymas nereglamentuoja tai, kad mokamos periodinės išmokos turi būti pervedamos ieškovei iki tam tikros kiekvieno mėnesio dienos, todėl nėra pagrindo skundžiamu teismo sprendimu nustatyti išlaikymo mokėjimo datą.

Apeliantė nurodo, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (neteikė teismo nurodytų dokumentų, teikė tik po vieną egzempliorių ir pan.), tačiau teismas į tai nereagavo ieškovės prašymu atsakovui neskyrė baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Sutinkamai su CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų bauda, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kadangi byloje nenustatyta, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovui skirti baudą nebuvo teisinio pagrindo. Be to, dėl nepritaikytų byloje laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas byloje buvo šališkas ar subjektyvus.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai netenkinami, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.