Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. N. ir jos atstovei advokato padėjėjai K. S., atsakovui R. S. ir jo atstovei advokatei Sigitai Černienei, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyriaus atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. patikslintą ieškinį atsakovui R. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčo esmę sudaro šalių – nepilnamečio vaiko tėvų – ginčas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo po to, kai bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku buvo nustatyta teismo sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametis E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės E. N. ir atsakovo R. S. sūnus. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023-04-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3563-887/2023 buvo patvirtinta šalių 2023-03-20 sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, pagal kurią nepilnamečio sūnaus E. S. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina E. N., o tėvas R. S. sūnaus išlaikymui įsipareigojo teikti po 300,00 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Šalys sutarė, kad skyrium gyvenantis tėvas su sūnumi bendraus tokia tvarka: 1. Nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2023-03-20 iki 2023-05-01 R. S. bendrauja su nepilnamečiu E. S. kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadieniais, sekmadieniais 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą šeštadieniais 21.00 val., sekmadieniais 20.30 val. Bendravimas šiuo laikotarpiu organizuojamos be vaiko nakvynių ne jo gyvenamojoje vietoje; 2.2. Nuo 2023-05-01 R. S. bendrauja su nepilnamečiu E. S. kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadieniais 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais 20.30 val.; 2.3. Be ankščiau nurodytos bendravimo tvarkos, R. S. bendrauja su nepilnamečiu E. S. trečiadieniais, paimdamas E. S. iš vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.30 val. R. S. praleidžia su vaiku 10 dienų vasaros atostogų metu, dėl konkretaus laiko šalys tariasi likus 1 mėnesiui iki numatomų atostogų.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2.2. ir 2.3. punktus, t. y. pakeisti visą bendravimo tvarką, ir iki vaikas baigs pradinę mokyklą, t. y. 4 klases, nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: 1.1. tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, tiek mokslo metų, tiek atostogų metu vaiką pasiimdamas iš namų penktadieniais 17.30 val. ir parveža vaiką į namus sekmadienį 18.00 val. mokslo metais, per vaiko atostogas vaiką parveža į namus 20.00 val. Apie vaiko buvimo vietą (asmenis, su kuo yra vaikas, vaiko buvimo vietą - adresą) tėvas privalo SMS žinute pranešti vaiko mamai šiai to paprašius. Parveždamas vaiką į namus mokslo metais, tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas grįžtų paruošęs namų darbų užduotis; 1.2. tėvas tą savaitę, kurią nenumatytas vaiko pasiėmimas savaitgaliui, vaiką kiekvieną rytą paima iš namų ir nuveža į ugdymo įstaigą ir po pamokų bei visų užklasinių užsiėmimų/būrelių paima vaiką iš ugdymo įstaigos ar kitos vietos ir pamaitinęs jį parveža į namus 19.00 val. Tą savaitę tėvas privalo nuvežti ir pasiimti vaiką iš užklasinių užsiėmimų/būrelių, kurie yra ne ugdymo įstaigos teritorijoje. Tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas į namus būtų parvežtas paruošęs namų darbų užduotis. Tėvas, parvežęs vaiką į namus, visuomet privalo jį palydėti iki laiptinės durų. Tėvas be mamos sutikimo neturi teisės įeiti į jos butą; 1.3. apie planuojamas vasaros atostogas kitiems metams, mama praneša tėvui SMS žinute iki einamųjų metų, už kuriuos bus atostogos, kovo 1 d. Tėvas apie savo planuojamas atostogas įsipareigoja pranešti mamai SMS žinute likus ne mažiau kaip trims savaitėms iki planuojamų atostogų pradžios. Vaikui atostogaujant su vienu iš tėvų, nėra taikoma įprastinė tėvo su vaiku bendravimo tvarka. Vaikas su tėvu, su kuriuo jis tuo metu neatostogauja, turi teisę bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis – telefonu; 1.4. vaiko ligos atveju, kai jis yra hospitalizuojamas ir vaikui būtina nuolatinė slauga/priežiūra, tėvai jį slaugo tokia tvarka: vieną kartą slaugo tėvas, kitą kartą - mama. Tas tėvas, kuris tuo metu nebūna su vaiku gydymo įstaigoje, privalo pasirūpinti vaikui būtinais daiktais, vaistais ir kt. priemonėmis/medikamentais pagal gydytojų paskyrimą ir nurodymus. Tokios papildomos išlaidos, kurios pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais, tarp tėvų dalijamos lygiomis dalimis; 1.5. vaikui susirgus, mama SMS žinute praneša tėvui apie vaiko ligą, trukdančią jiems betarpiškai bendrauti ir pasimatyti. Vaikui gydantis mamos namuose, vaiko bendravimas su tėvu vyksta nuotolinėmis priemonėmis - telefonu. Jeigu vaikas sutinka, bendravimas su tėvu gali vykti ir vaizdo priemonėmis. Jeigu tėvui kyla abejonių dėl vaiko ligos, jis turi teisę užregistruoti vaiką šeimos gydytojo apžiūrai ir nuvežti vaiką gydytojui apžiūrėti ir konsultacijai dėl gydymosi režimo. Vaikui pilnai pasveikus, vaiko ir tėvo bendravimas vyksta įprastine tvarka; 1.6. poriniais metais šv. Velykas ir Naujuosius Metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), o neporiniais metais šv. Kūčias ir šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 d.) vaikas sutinka tėvu. Tėvas vaiką iš namų ar kitos vietos, kur jis tuo metus bus, pasiima pirmą švenčių dieną 11.00 val. ir į namus parveža nurodytą švenčių paskutinę dieną iki 19.00 val. Neporiniais metais šv. Velykas ir Naujuosius Metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), o poriniais metais šv. Kūčias ir šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 d.) vaikas sutinka motina. Šių švenčių metu nebus taikoma įprastinė vaiko bendravimo su tėvu tvarka; 1.7. Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) ir Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) vaikas praleidžia atitinkamai su tuo iš tėvų, kurio diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo patvirtintos bendravimo tvarkos. Tokiu atveju, jeigu vaikas yra su tėvu, vaiką į namus tėvas parveža Motinos dieną ryte 10.00 val., o Tėvo dieną, jeigu šis savaitgalis yra mamos, vaiką pasiima iš namų 10.00 val. ir parveža vaiką į namus, kaip yra numatyta 1.1. punkte; 1.8. tuo atveju, kai vaikas dėl gydymo ir sveikatos įvertinimo/tyrimų turi vykti į Santaros klinikas ar kitą gydymo įstaigą, apie paskirtą vizitą mama tėvą informuoja SMS žinute iš karto, sužinojusi jo datą. Tą dieną (tas dienas), kai vaikas bus vežamas į gydymo įstaigas kitame mieste, nebus taikoma įprastinė vaiko bendravimo su tėvu tvarka; 1.9. tuo atveju, jeigu vaikas nenori/atsisako susitikti su tėvu nustatytu laiku, motina apie tai SMS žinute praneša tėvui ir palydi vaiką iki laiptinės durų, kad tėvas su vaiku galėtų pasikalbėti ir išsiaiškinti vaiko nenoro bendrauti su tėvu priežastis. Tėvui ir vaikui susitarus ir vaikui išreiškus norą būti su tėvu, tėvas praneša SMS žinute mamai, kad vaikas vyksta su juo. Vaikui išreiškus norą grįžti į namus, tėvas privalo į tai atsižvelgti ir palydėti vaiką iki laiptinės ir perduoti mamai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; ir kt.).

Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų nustatyta, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, iš esmės pasikeitė aplinkybės: šalių sūnus nuo 2024-09-01 pradėjo lankyti pradinę mokyklą, pasikeitė jo dienotvarkė, jis turi naujų pareigų ir užsiėmimų, į kuriuos nebuvo galima atsižvelgti anksčiau tariantis dėl bendravimo tvarkos. Be to, ieškovės teigimu, vaikas per mažai matosi ir bendrauja su tėvu, ko pasėkoje, nėra saugaus ir stabilaus atsakovo ryšio su sūnumi. Nustatyta bendravimo tvarka nebuvo pakankamai detali, todėl tarp šalių kildavo nesusipratimai ir konfliktinės situacijos. Todėl teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas pakeisti ankstesniu teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Atsakovas su 1.1. p., 1.3. p. - 1.9. punktuose nurodytais patikslinto ieškinio reikalavimais sutinka visiškai, ginčo tarp šalių dėl to nėra. Ginčas yra tik dėl 1.2. punkte nurodyto reikalavimo – atsakovas nesutinka paimti vaiką ryte iš namų ir nuvežti į ugdymo įstaigą, sutinka tik pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos po prailgintos grupės 17.30 val. ir parvežti į namus 19.00 val., kadangi jis nuo 8.00 val. turi padėti tėvams atlikti darbus jų ūkyje. Tuo atveju jeigu jis vežtų vaiką į mokyklą ryte, jis prarastų apie 40 minučių laiko, kurį galėtų skirti darbui tėvų ūkyje bei patirtų išlaidas kurui. Kokia tai būtų finansinė našta, kiek sunaudotų kuro, atsakovas pasakyti negalėjo. Tuo tarpu ieškovė siekia, kad atsakovas dvi savaites per mėnesį, kuriomis atsakovui nenumatytas vaiko pasiėmimas savaitgaliui, vaiką kiekvieną rytą paimtų iš namų ir nuvežtų į ugdymo įstaigą, tokiu būdu jie daugiau laiko praleistų kartu, daugiau pabendrautų ir tai padėtų sustiprinti jų tarpusavio ryšį.

Kaip minėta, tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis), todėl vaiko auginimo naštą tėvai turi dalintis pusiau. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas vaiko nuvežimo į ugdymo įstaigą ir parvežimo į namus pareigas paskirstyti abiem tėvams lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po dvi savaites, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Nors atsakovas tvirtina, kad jis negali nuvežti sūnaus į mokyklą, nes nuo 8.00 val. turi padėti tėvams jų ūkyje atlikti darbus, teismo vertinimu, atsakovas pirmiausia privalo tinkamai įvykdyti savo kaip tėvo pareigas mažamečio sūnaus atžvilgiu. Be to, nuvežęs sūnų į mokyklą, atsakovas turėtų pakankamai laiko padėti tėvams ūkyje, kadangi darbą savo įmonėje pradeda 11.00 val. Atsakovas taip pat nurodė, kad nuvežti sūnų į mokyklą jam finansiškai būtų per didelė našta, tačiau kokia tai būtų finansinė našta, atsakovas pasakyti negalėjo, patvirtino, jog jokių skaičiavimų neatliko bei jokių objektyvių įrodymų dėl to į bylą nepateikė. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo argumentas, kad jis patirs papildomas kuro išlaidas dėl sūnaus vežimo į ugdymo įstaigą, neįtikino teismo atleisti atsakovą nuo šios, jo kaip tėvo, pareigos, vertinant tai, kad ieškovė, su kuria gyvena vaikas, neabejotinai patiria didesnes vaiko išlaikymo išlaidas. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad pagal suformuotą teismų praktiką, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnė vaiko auginimo našta, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja priteistas išlaikymas.

Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023-04-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3563-887/2023 nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka keistina, nustatant naują atsakovo R. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. S. tvarką iki vaikas baigs pradinę mokyklą, t. y. 4 klases.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Patenkinus patikslintą ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 920,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (110,00 Eur žyminis mokestis, 810,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų) (2025-01-21 Nr. DOK-2772) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtos advokato padėjėjos pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti patikslintą ieškinį.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023-04-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3563-887/2023 nustatytą R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką ir iki vaikas baigs pradinę mokyklą, t. y. 4 klases, išdėstyti ją taip:

1. Tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, tiek mokslo metų, tiek atostogų metu vaiką pasiima iš namų penktadieniais 17.30 val. ir parveža vaiką į namus sekmadienį 18.00 val. mokslo metais, per vaiko atostogas vaiką parveža į namus 20.00 val. Apie vaiko buvimo vietą (asmenis, su kuo yra vaikas, vaiko buvimo vietą - adresą) tėvas privalo SMS žinute pranešti vaiko mamai šiai to paprašius. Parveždamas vaiką į namus mokslo metais, tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas grįžtų paruošęs namų darbų užduotis.

2. Tėvas tą savaitę, kurią nenumatytas vaiko pasiėmimas savaitgaliui, vaiką kiekvieną rytą paima iš namų ir nuveža į ugdymo įstaigą. Po pamokų, visų užklasinių užsiėmimų/būrelių bei prailgintos grupės paima vaiką iš ugdymo įstaigos ar kitos vietos 17.30 val. ir pamaitinęs jį parveža į namus 19.00 val. Tą savaitę tėvas privalo nuvežti ir pasiimti vaiką iš užklasinių užsiėmimų/būrelių, kurie yra ne ugdymo įstaigos teritorijoje. Tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas į namus būtų parvežtas paruošęs namų darbų užduotis. Tėvas, parvežęs vaiką į namus, visuomet privalo jį palydėti iki laiptinės durų. Tėvas be mamos sutikimo neturi teisės įeiti į jos butą.

3. Apie planuojamas vasaros atostogas kitiems metams, mama praneša tėvui SMS žinute iki einamųjų metų, už kuriuos bus atostogos, kovo 1 d. Tėvas apie savo planuojamas atostogas įsipareigoja pranešti mamai SMS žinute likus ne mažiau kaip trims savaitėms iki planuojamų atostogų pradžios. Vaikui atostogaujant su vienu iš tėvų, nėra taikoma įprastinė tėvo su vaiku bendravimo tvarka. Vaikas su tėvu, su kuriuo jis tuo metu neatostogauja, turi teisę bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis – telefonu.

4. Vaiko ligos atveju, kai jis yra hospitalizuojamas ir vaikui būtina nuolatinė slauga/priežiūra, tėvai jį slaugo tokia tvarka: vieną kartą slaugo tėvas, kitą kartą - mama. Tas tėvas, kuris tuo metu nebūna su vaiku gydymo įstaigoje, privalo pasirūpinti vaikui būtinais daiktais, vaistais ir kt. priemonėmis/medikamentais pagal gydytojų paskyrimą ir nurodymus. Tokios papildomos išlaidos, kurios pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais, tarp tėvų dalijamos lygiomis dalimis.

5. Vaikui susirgus, mama SMS žinute praneša tėvui apie vaiko ligą, trukdančią jiems betarpiškai bendrauti ir pasimatyti. Vaikui gydantis mamos namuose, vaiko bendravimas su tėvu vyksta nuotolinėmis priemonėmis - telefonu. Jeigu vaikas sutinka, bendravimas su tėvu gali vykti ir vaizdo priemonėmis. Jeigu tėvui kyla abejonių dėl vaiko ligos, jis turi teisę užregistruoti vaiką šeimos gydytojo apžiūrai ir nuvežti vaiką gydytojui apžiūrėti ir konsultacijai dėl gydymosi režimo. Vaikui pilnai pasveikus, vaiko ir tėvo bendravimas vyksta įprastine tvarka.

6. Poriniais metais šv. Velykas ir Naujuosius Metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), o neporiniais metais šv. Kūčias ir šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 d.) vaikas sutinka tėvu. Tėvas vaiką iš namų ar kitos vietos, kur jis tuo metus bus, pasiima pirmą švenčių dieną 11.00 val. ir į namus parveža nurodytą švenčių paskutinę dieną iki 19.00 val. Neporiniais metais šv. Velykas ir Naujuosius Metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), o poriniais metais šv. Kūčias ir šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 d.) vaikas sutinka motina. Šių švenčių metu nebus taikoma įprastinė vaiko bendravimo su tėvu tvarka.

7. Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) ir Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) vaikas praleidžia atitinkamai su tuo iš tėvų, kurio diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo patvirtintos bendravimo tvarkos. Tokiu atveju, jeigu vaikas yra su tėvu, vaiką į namus tėvas parveža Motinos dieną ryte 10.00 val., o Tėvo dieną, jeigu šis savaitgalis yra mamos, vaiką pasiima iš namų 10.00 val. ir parveža vaiką į namus, kaip yra numatyta 1.1 p.

8. Tuo atveju, kai vaikas dėl gydymo ir sveikatos įvertinimo/tyrimų turi vykti į Santaros klinikas ar kitą gydymo įstaigą, apie paskirtą vizitą mama tėvą informuoja SMS žinute iš karto, sužinojusi jo datą. Tą dieną (tas dienas), kai vaikas bus vežamas į gydymo įstaigas kitame mieste, nebus taikoma įprastinė vaiko bendravimo su tėvu tvarka.

9. Tuo atveju, jeigu vaikas nenori/atsisako susitikti su tėvu nustatytu laiku, motina apie tai SMS žinute praneša tėvui ir palydi vaiką iki laiptinės durų, kad tėvas su vaiku galėtų pasikalbėti ir išsiaiškinti vaiko nenoro bendrauti su tėvu priežastis. Tėvui ir vaikui susitarus ir vaikui išreiškus norą būti su tėvu, tėvas praneša SMS žinute mamai, kad vaikas vyksta su juo. Vaikui išreiškus norą grįžti į namus, tėvas privalo į tai atsižvelgti ir palydėti vaiką iki laiptinės ir perduoti mamai.

Priteisti iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 920,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.