- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-1141-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02487-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Tomas Ridikas, Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- E. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos) ir Tomo Ridiko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. N. patikslintą ieškinį atsakovui R. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė pakeisti atsakovo ir nepilnamečio šalių vaiko E. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) (toliau – vaikas arba sūnus) bendravimo tvarką, be kita ko, nustatant, kad atsakovas dvi savaites per mėnesį, kuriomis atsakovui nenumatytas vaiko pasiėmimas savaitgaliui, vaiką kiekvieną rytą paima iš namų ir nuveža į ugdymo įstaigą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas ir sūnus daugiau laiko praleistų kartu, pabendrautų, o tai padėtų sustiprinti tarpusavio ryšį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį su šia bendravimo tvarkos sąlyga nesutiko. Atsakovas nurodė, kad jis gyvena Alytaus r., todėl tam, jog galėtų nuvežti sūnų į mokyklą, jam iš namų reikėtų išvažiuoti daugiau nei pusvalandžiu anksčiau, nei jis įprastai vyksta į darbą. Tuo tarpu ieškovė su sūnumi gyvena netoli mokyklos, todėl nuvežti sūnų į mokyklą jai užima nedaug laiko.
3. Išvadą duodančios institucijos nuomone, ginčo bendravimo tvarkos sąlyga atitinka vaiko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. vasario 12 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3563-887/2023 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki vaikas baigs 4 klases, be kita ko, nustatė atsakovui pareigą tą savaitę, kurią nenumatytas vaiko pasiėmimas savaitgaliui, vaiką kiekvieną rytą paimti iš namų ir nuvežti į ugdymo įstaigą; priteisė iš atsakovo ieškovei 920,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas vaiko nuvežimo į ugdymo įstaigą ir parvežimo į namus pareigas paskirstyti abiem tėvams lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po dvi savaites, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovas pirmiausia privalo tinkamai įvykdyti savo kaip tėvo pareigas mažamečio sūnaus atžvilgiu. Atsakovas nuvežęs sūnų į mokyklą turės pakankamai laiko padėti tėvams ūkyje, nes darbą pradeda 11.00 val.
6. Teismo nuomone, viena vertus atsakovas nurodė, kad nuvežti sūnų į mokyklą jam būtų per didelė finansinė našta, kita vertus, kokio dydžio ji būtų objektyviai nepagrindė. Ieškovė, su kuria gyvena vaikas, patiria didesnes vaiko išlaikymo išlaidas nei atsakovas.
7. Ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, o bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, kas sąlygojo jų priteisimą iš atsakovo ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimą dalyje, kad jis savaitę, kurią nenumatytas vaiko pasiėmimas savaitgaliui, vaiką kiekvieną rytą paima iš namų ir nuveža į ugdymo įstaigą, taip pat kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas (atsakovas) nepateikė skaičiavimų, kokias papildomas sąnaudas kurui jis patirs dėl sūnaus vežiojimo, tačiau net ir nesant tokių įrodymų akivaizdu, jog jis kiekvieną dieną patirtų kuro išlaidoms papildomai 16 km, per savaitę 80 km, per mėnesį 160 km.
1.2. Apeliantui (atsakovui) sūnaus vežiojimas sukeltų ne tik papildomas išlaidas, tačiau ir nepatogumus. Tam, kad apeliantas (atsakovas) 8.00 val. pristatytų sūnų į mokyklą, jis iš savo gyvenamosios vietos turėtų išvykti 7.00 val. Pristačius sūnų į mokyklą, apeliantas (atsakovas) vėl turėtų grįžti į gyvenamąją vietą 8 km, atlikti būtinus darbus ir vėl vykti į darbą Alytaus mieste. Tuo tarpu ieškovei nuvežti vaiką į mokyklą, iki kurios atstumas apie 900 m, nesudaro sunkumų. Be to, teismas apelianto (atsakovo) pareigą vežioti sūnų į mokyklą nustatė iki vaikas baigs 4 klases, t. y. iki jam sueis 11 m. Sūnaus gyvenamoji vieta yra netoli mokyklos, todėl jis gali nueiti ir pats kartu ugdant savarankiškumą.
1.3. Šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovė kategoriškai nesutinka net su tuo, kad apeliantas (atsakovas) parvežęs vaiką į namus palydėtų iki namų durų, priimtas teismo sprendimas skundžiamoje dalyje, tik paskatins šalių konfliktinius santykius, dėl kurių vaiko interesai bus pažeisti. Tuo labiau, kad teismas nenumatė konkretaus laiko, kurią valandą vaikas turi būti paimtas iš namų, nėra numatytos tėvų pareigos informuoti vienam kitą apie pasikeitusias aplinkybes, t. y. apelianto (atsakovo) negalėjimą nuvežti sūnaus į ugdymo įstaigą arba aplinkybes dėl kurių sūnaus nereikės vežti į mokyklą. Atsakovui negalint atvykti nuvežti sūnaus į mokyklą, vaiko lūkesčiai bus nepatenkinti ir pan.
1.4. Nors teismas nurodė, kad ieškovės patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai, tačiau 1–2 punktus pakoregavo pagal atsakovo poziciją, o ne taip kaip ieškovė prašė. Apeliantas, (atsakovas) gavęs ieškovės ieškinį, su daugeliu reikalavimų sutiko. Dalyje reikalavimų apeliantas (atsakovas) pateikė savo nesutikimo argumentus, į kuriuos ieškovė atsižvelgė ir pagal šiuos argumentus patikslino ieškinį. Teismo sprendimas atitiko taikų šalių ginčo sprendimo būdą. Apeliantas (atsakovas) dėl ieškovės reikalavimo dvi savaites per mėnesį kiekvieną rytą apeliantui (atsakovui) nuvežti sūnų į mokyklą siūlė spręsti kitu būdu, t. y. pasiimti keletą dienų sūnų su nakvyne darbo dienomis. Ieškovė teismo posėdžio metu išreiškė kategorišką poziciją, kad ginčo taikiai išspręsti nepageidauja. Teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nustatyti, kad kiekviena iš šalių padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimą skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Apeliantas (atsakovas) negyvena savo tėvų namuose Alytaus kaime, kaip jis nurodo. Jis su savo gyvenimo drauge nuomojasi butą Alytaus mieste, tačiau šią aplinkybę slepia ir teismui teikia melagingą informaciją. Apeliantas (atsakovas) taip pat klaidina teismą, kad jis kiekvieną rytą padeda savo tėvams ūkyje, taip pat nepaaiškino ir nenurodė, koks ūkis, kuriame tėvams reikia pagalbos. Apelianto (atsakovo) tėvai augina danielius ir paukščius, tėvai yra darbingo ir pakankamai jauno amžiaus, o jiems ūkyje padeda pas juos nuolat gyvenantis darbininkas. Be to, apeliantas (atsakovas) turi brolį, kuris neturi šeimos, gyvena Alytuje ir taip pat gali padėti tėvams, jeigu šiems reikia pagalbos.
2.2. Nuo namų iki mokyklos atstumas ne 900 m, o apie 1,5 km. Ieškovė nuo 2024 m. lapkričio 11 d. dirba naujoje darbovietėje, todėl turi vieną kartą per savaitę vykti į Vilnių, o kitomis dienomis dirba nuotoliniu būdu. Tačiau ieškovė norėdama daugiau uždirbti ir siekti paaukštinimo, turės keisti savo darbo pobūdį ir vykti dažniau į Vilnių. Apeliantas (atsakovas) turi savo įmonę, o darbą pradeda 11 val. Taigi, jis tikrai gali vaiką laiku nuvežti į ugdymo įstaigą, jam nesusitrukdys jo darbiniai reikalai (jo įmonė oficialiai skelbiasi pradedanti darbą nuo 9 val., joje dirba nuo vieno iki trijų samdomų darbuotojų). Todėl, nuvežęs vaiką, jeigu tikrai bus būtinumas, turės laiko nuvykti ir pas tėvus iki jo darbo laiko pradžios. Apeliantas (atsakovas) turi visas galimybes planuotis ir keisti savo darbo laiką, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes, susijusias su tėvystės pareigų tinkamu įgyvendinimu.
2.3. Apeliantas (atsakovas) neturi siekti tik jam patogios bendravimo su vaiku tvarkos, juolab, kad per bendravimą jis ir auklės vaiką, betarpiškai dalyvaus jo ugdymo procese, nes žinos jo kasdieninius poreikius. Apeliantas (atsakovas) nepagrindžia, kokia finansinė našta jam tektų. Ieškovė teikia viešus duomenis dėl galimo apelianto (atsakovo) suvartojamo kuro, kurių jis patirtų tik 19,20 Eur / mėn. Jeigu apeliantas (atsakovas) nori su vaiku ilgiau pabendrauti ryte, jis gali atvykti anksčiau ir praleisti su vaiku ilgiau, pvz., 30 min. Vaikui ir apeliantui (atsakovui) būtų tikrai naudinga be skubos nuvykti į ugdymo įstaigą, gal net ir pėsčiomis 1,5 km nueiti.
2.4. Vaiko paėmimo laiką nulemia ne teismo sprendime nurodytas laikas, o ugdymo įstaigoje prasidedančių pamokų laikas, kuris ne visada prasideda 8 val., pvz., yra buvę atvejų, kai pamokos prasidėjo viena / dviem valandomis vėliau. Tokiu atveju teismo nustatytoje tvarkoje yra 9 punktas, kuriuo šalys gali vadovautis visuomet, pranešdamos apie pasikeitusias aplinkybes dėl pasiėmimo laiko arba negalėjimo atvykti paimti vaiko. Nustatyta bendravimo tvarka pašalina nesutarimų priežastis, užtikrina vaiko interesus, o objektyvios gyvenimiškos aplinkybės, kurios gali įvykti įgyvendinant tvarką, yra savaime suprantamas dalykas ir kaip iki šiol šalys išspręsdavo (ne)paėmimo klausimus, taip ir toliau tą darys. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas (atsakovas) trečiadieniais vaiką paimdavo 15–16 val., o penktadieniais – 16–17 val. Jis visada vaiką paimdavo anksčiau nei nustatyta tvarka.
2.5. Ieškovė prieš pateikdama ieškinį teismui kreipėsi į apeliantą (atsakovą) prašydama susitarti dėl naujos bendravimo tvarkos, tačiau jis nereagavo ir dalyvauti mediacijoje atsisakė. Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Apeliantas (atsakovas) iš esmės sutiko su ieškiniu, pateikė savo pastabas. Atsižvelgdama į apelianto (atsakovo) argumentus, kad jis negalės aprūpinti tam tikrais ieškovei būtinais dalykais, kai ji vaiką slaugys ligoninėje, ieškovė atsisakė tokio reikalavimo ir patikslino ieškinio 1.4 punktą. Taip pat apeliantui (atsakovui) nesutinkant palikti galioti iki šiol galiojusią tvarką, kad didžiąsias katalikiškas šventes bei Naujuosius Metus vaikas sutiks ir švęs su tuo iš tėvų, pas kurį tuo metu vaikas bus pagal nustatytą tvarką, ieškovė patikslino ieškinio 1.6 punktą. Apelianto (atsakovo) nurodomos sprendimo dalys, kuriomis buvo patvirtinta kitokia nei patikslintame ieškinyje prašoma nustatyta tvarka, yra tik dėl formuluočių tikslumo (laiko ir vietos), tačiau ir šioje dalyje ji buvo patvirtinta ieškovei galutinius reikalavimus suformulavus žodžiu teismo posėdyje. Apeliantui (atsakovui) sutikus su patikslinto ieškinio reikalavimais, liko neišspręstas tik ginčo ieškinio reikalavimas. Visas patikslintas ieškinys buvo patenkintas, todėl teismas pagrįstai iš apelianto (atsakovo) priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Šalys pirmosios instancijos teismo posėdžių metu dėl apelianto (atsakovo) bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo sąlygų iš esmės sulygo, kaip antai ieškovė pateikė patikslintą ieškinį ir dalies jame nurodytų sąlygų detales suderino teismo posėdyje, tik nepavyko rasti kompromiso dėl apelianto (atsakovo) pareigos kiekvieną rytą dvi savaites per mėnesį, kurias nenumatytas vaiko pasiėmimas savaitgaliui, nuvežti sūnų į ugdymo įstaigą. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą taip pat tenkino, apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, įskaitant dėl bylinėjimosi išlaidų, apeliacinio skundo argumentų pagrindu.
11. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo bendravimo tvarkos sąlyga bus įgyvendinama prievartine tvarka, skatins konfliktus tarp šalių, be to, jis dėl užimtumo tėvų ūkyje ar, pvz., ligos negalės nuvežti vaiko į ugdymo įstaigą, kas gali turėti neigiamos įtakos jo ir vaiko santykiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas (atsakovas) siekia nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką, kuri būtų patogi jam ir nereikalaujanti pastangų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, turi atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei įrodoma, kad nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
12. Viena vertus, byloje nėra objektyvių įrodymų, kokiu būdu ginčo bendravimo tvarkos sąlyga kenktų vaiko interesams. Priešingai, ginčo sąlyga atitinka geriausius vaiko interesus, nes jis turės galimybę daugiau laiko praleisti su skyrium gyvenančiu apeliantu (atsakovu). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra laikoma esmine vaiko vystymosi dalimi. Kita vertus, tokių įrodymų nėra ir apelianto (atsakovo) atžvilgiu. Byloje nėra įrodymų, kad būtent apeliantas (atsakovas) kiekvieną rytą turi padėti savo tėvams ūkyje ir to, esant būtinumui, negali padaryti kiti asmenys. Jis pats nurodo, kad gyvena Alytuje (e. b. t. 1, l. 40). O tai, kad apeliantas (atsakovas) patirs didesnes laiko ar finansines sąnaudas negali paneigti jo, kaip tėvo, pareigos bendrauti su vaiku, užtikrinti jo asmenybės vystymąsi turint pakankamą abiejų tėvų priežiūrą ir bendravimą. Tuo labiau, kad nėra pateikta ir realių išlaidų paskaičiavimo. Apeliantas (atsakovas), priešingai nei ieškovė, dirba ne samdomą darbą, todėl jis turi galimybes planuoti ir keisti savo darbo laiką, tam, kad tinkamai įgyvendintų tėvystės pareigą.
13. Pirmosios instancijos teismo nustatytos tvarkos 9 punktu šalys gali vadovautis pranešdamos apie pasikeitusias aplinkybes dėl vaiko pasiėmimo laiko arba negalėjimo atvykti jo paimti. Teismo sprendimu nėra galimybės smulkiai aprašyti kiekvieno atvejo, kaip šalims elgtis vaiko atžvilgiu konkrečioje situacijoje. Bendravimo tvarka turi būti įgyvendinama remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) bei siekiant geriausių vaiko interesų. Akivaizdu, kad apeliantas (atsakovas), kaip tėvas, turi siekti stabilaus ir pasitikėjimu grįsto santykio su sūnumi, kurį užtikrina nuolatinis ir kuo maksimalesnis bendravimas su sūnumi. Vaiko galimybė pačiam nuvykti į mokyklą – šalių ir vaiko komunikacijos ir susitarimo reikalas. Viena esminių apelianto (atsakovo) pareigų – siekis ir noras bendrauti su sūnumi, nes vėliau vaikas gali to nenorėti.
14. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
15. Pirmosios instancijos teismas visiškai patenkinęs patikslintą ieškinį ieškovei iš apelianto (atsakovo) priteisė 920,00 Eur (110 Eur žyminis mokestis + 810 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidas (DOK-2772). Apelianto (atsakovo) nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, kaip antai šalys iš esmės ginčą baigė taikiai, todėl teismas turėjo palikti šalis prie kiekvienos iš jų bylinėjimosi išlaidų.
16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš apelianto (atsakovo) priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir pakeitė prieš tai teismo sprendimu galiojusią bendravimo tvarką nustatydamas ją iki vaikas baigs pradinę mokyklą, t. y. 4 klases. Šalys taikaus susitarimo nesudarė, tačiau teismo posėdžio metu diskutavo dėl jiems priimtinų bendravimo tvarkos sąlygų. Apelianto (atsakovo) nurodomos sprendimo dalys, kuriomis buvo patvirtinta kitokia nei patikslintame ieškinyje prašoma nustatyta tvarka, yra tik dėl formuluočių tikslumo (laiko ir vietos), tačiau ir šioje dalyje ji buvo patvirtinta ieškovei galutinius reikalavimus suformulavus žodžiu teismo posėdyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantas (atsakovas) iš esmės sutiko su ieškovės reikalavimais, tikslinant tik tam tikras formuluotes, patvirtina, kad apeliantas (atsakovas), atsisakęs ikiteisminio ginčo išsprendimo būdo, yra atsakingas dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovė patyrė inicijuodama bylinėjimosi procesą ir ginčą sprendžiant teisme.
18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apelianto (atsakovo) procesinį elgesį, priešingai nei mano apeliantas (atsakovas), nesudarančio pagrindo CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu nukrypti nuo šio straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Be to, kad apeliantas (atsakovas) nesutiko pasinaudoti mediacijos institutu, kas sąlygojo šalių ginčo sprendimą teismo pagalba, apeliantas (atsakovas), gavęs patikslintą ieškinį, nurodė, kad teiks atsiliepimą (e. b. t. 1, l. 179), dėl ko buvo atidėtas 2024 m. gruodžio 11 d. parengiamasis teismo posėdis (e. b. t. 1, l. 192–193). Tačiau apeliantas (atsakovas) atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tokiu būdu teisminis procesas užsitęsė. Iš esmės likus ginčui dėl ginčo bendravimo sąlygos, apeliantas (atsakovas) 2025 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu vietoje jos siūlė, kad jis vaiką pasiimtų porą naktų su nakvyne, tačiau sekančiame 2025 m. sausio 23 d. teismo posėdyje tokio pasiūlymo nebeteikė, o ir vaikas teigiamos pozicijos dėl to ieškovei neišreiškė. Ieškovės procesinis elgesys nuo pat ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos buvo racionalus ir sąžiningas. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos galėjo būti panaudotos vaiko poreikių tenkinimui, o ne teisminiam procesui, jeigu apeliantas (atsakovas) būtų pasinaudojęs, pvz., mediacijos institutu, dėl ko teisminio proceso nebūtų prireikę.
19. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje skundžiamoje dalyje taip pat paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
20. Iš bylą pralaimėjusio apelianto (atsakovo) priešingai šaliai – ieškovei priteisiamos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimą skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (atsakovo) R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.