Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.3; 1.2.14.5.3.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.14.4 (S)

2026 m. balandžio 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis:

1) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje (dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio), ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

2) Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (dėl 2025 m. balandžio 5 d. nusikalstamos veikos), ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

3) Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl 2025 m. balandžio 19 d. nusikalstamos veikos), ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4) Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje (dėl 2025 m. gegužės 17 d. nusikalstamos veikos), ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

5) Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2025 m. gegužės 17 d. nusikalstamos veikos), ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

6) Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2025 m. birželio 17 d. nusikalstamos veikos), ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

7) Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje (dėl 2025 m. kovo 3 d. nusikalstamos veikos), ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8) Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje (dėl 2025 m. kovo 3 d. nusikalstamos veikos), ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

9) Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje (dėl 2025 m. kovo 3 d. nusikalstamos veikos), ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

10) Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (dėl 2025 m. gegužės 22 d. nusikalstamos veikos), ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

11) Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2025 m. balandžio 18 d. nusikalstamos veikos), ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

12) Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje (dėl 2025 m. gegužės 25 d. nusikalstamos veikos), ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

13) Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje (dėl 2025 m. gegužės 25 d. nusikalstamos veikos), ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

14) Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje (dėl 2025 m. gegužės 25 d. nusikalstamos veikos), ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

15) Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (dėl 2025 m. birželio 5 d. nusikalstamos veikos), ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

16) Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (dėl 2025 m. gegužės 8 d. nusikalstamos veikos), ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. gegužės 17 d. nusikalstamų veikų), subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir A. V. paskirta subendrinta bausmė – 1 metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį (dėl 2025 m. kovo 3 d. nusikalstamų veikų), subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. V. paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį (dėl 2025 m. gegužės 25 d. nusikalstamų veikų), subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. V. paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. V. paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu su likusiomis paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei 178 straipsnio 5 dalį subendrinus bausmes, pridėjus dalį švelnesnių bausmių – po 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtų pagal: 1) subendrintą bausmę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. gegužės 17 d. nusikalstamų veikų); 2) subendrintą bausmę pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį (dėl 2025 m. kovo 3 d. nusikalstamų veikų); 3) subendrintą bausmę pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį (dėl 2025 m. gegužės 25 d. nusikalstamų veikų); 4) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos) (iš viso 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės), ir A. V. paskirta subendrinta bausmė – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. V. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta subendrinta ir sumažinta bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su bausme, kuri paskirta Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas.

Galutinės laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2026 m. vasario 2 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. V. paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo metu (nuo (duomenys neskelbtini)) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. V. pripažintas recidyvistu.

A. V. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

1) civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 614,40 Eur turtinės žalos atlyginimo;

2) civilinei ieškovei ADB „(duomenys neskelbtini)“ 504,07 Eur turtinės žalos atlyginimo;

3) nukentėjusiajam A. Q. 214,14 Eur turtinės žalos atlyginimo;

4) nukentėjusiajai S. Č. 340 Eur turtinės žalos atlyginimo;

5) nukentėjusiajam J. P. W. J. 175 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

6) nukentėjusiajam K. R. 420 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

7) nukentėjusiajam A. K. 213 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

8) nukentėjusiajam A. G. 148,71 Eur turtinės žalos atlyginimo, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas.

Priteista iš A. V. nukentėjusiajam A. G. 240 Eur išlaidų, turėtų advokatės paslaugoms apmokėti, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagrobė svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: jis (A. V.), laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 18 d. iki 2025 m. sausio 7 d. apie 10.30 val., dirbdamas (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė 137 butelius įvairių rūšių alkoholio: 2 butelius spiritinio gėrimo „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina 19,33 Eur, bendrai kainuojančius 38,66 Eur; 3 butelius „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina 13,32 Eur, bendrai kainuojančius 39,96 Eur; 3 butelius „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina 25,14 Eur, bendrai kainuojančius 75,42 Eur; 4 butelius konjako „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina 20,83 Eur, bendrai kainuojančius 83,32 Eur; 2 butelius degtinės „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina 42,28 Eur, bendrai kainuojančius 84,56 Eur; 10 butelių degtinės „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina 13,32 Eur, bendrai kainuojančių 133,20 Eur; 6 butelius degtinės „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina 35 Eur, bendrai kainuojančius 210 Eur; 6 butelius tekilos „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina 56,94 Eur, bendrai kainuojančius 341,64 Eur; 16 butelių viskio „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina 22,50 Eur, bendrai kainuojančių 360 Eur; 28 butelius viskio „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina 18,20 Eur, bendrai kainuojančius 509,60 Eur; 14 butelių degtinės „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina 37,12 Eur, bendrai kainuojančių 519,68 Eur; 43 butelius „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina yra 44,90 Eur, bendrai kainuojančius 1 930,70 Eur, tokiu būdu pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iš viso už 4 326,74 Eur.

2. A. V. taip pat nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: jis (A. V.), veikdamas bendrai su proceso metu nenustatytu asmeniu, 2025 m. balandžio 5 d. apie 19.50 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 2 pakuotes kavos pupelių „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina 31,99 Eur, bendrai kainuojančias 63,98 Eur; pakuotę kavos pupelių „(duomenys neskelbtini)“, kainuojančią 30,99 Eur; pakuotę kavos pupelių „(duomenys neskelbtini)“, kainuojančią 30,99 Eur; 2 pakuotes kavos pupelių „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina yra 30,99 Eur, bendrai kainuojančias 61,98 Eur; taip pat 2 pakuotes kavos pupelių „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina 31,99 Eur, bendrai kainuojančias 63,98 Eur, ir šias prekes susidėjęs į krepšelį, nunešęs į daržovių ir vaisių skyrių, jas paliko, užėjęs nenustatytos tapatybės vyras paėmė krepšelį su prekėmis ir kartu su juo išėjo iš parduotuvės už prekes nesusimokėję, tokiu būdu iš anksto susitarę ir bendrai veikdami pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį iš viso 251,92 Eur vertės turtą.

3. A. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: jis, 2025 m. balandžio 19 d. apie 20.45 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai, žinodamas, jog jį stebi parduotuvės darbuotoja, susidėjęs į krepšelį šias prekes: 0,7 l talpos butelį brendžio „(duomenys neskelbtini)“, kainuojantį 18,49 Eur; 3 dėžutes saldainių „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina yra 13,49 Eur, bendrai kainuojančias 40,47 Eur; 90 gramų svorio pienišką šokoladą „(duomenys neskelbtini)“, kainuojantį 2,59 Eur; 3 pakuotes 1 kilogramo svorio kavos pupelių „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina yra 30,99 Eur, bendrai kainuojančias 92,97 Eur; 2 vienkartines metalo pakuotes, kurių vieneto kaina yra 0,10 Eur, bendrai kainuojančias 0,20 Eur; skardinę energetinio gėrimo „(duomenys neskelbtini)“, kainuojančią 1,79 Eur; pakuotę su moteriškomis kojinėmis „(duomenys neskelbtini)“, kainuojančią 2,79 Eur; pakuotę šiukšlių maišų „(duomenys neskelbtini)“, kainuojančią 0,89 Eur; skardinę energetinio gėrimo „(duomenys neskelbtini)“, kainuojančią 1,49 Eur, ir žinodamas, jog jį stebi parduotuvės darbuotoja, išėjo pro kasas nesusimokėjęs už minėtas prekes, tokiu būdu atvirai pagrobė nedidelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį iš viso 161,68 Eur vertės turtą.

4. A. V. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą ir sukėlė fizinį skausmą žmogui tokiomis aplinkybėmis: jis, 2025 m. gegužės 17 d. apie 19.00 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), matant parduotuvės darbuotojui, paėmė 4 pakuotes kavos pupelių „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina yra 15,89 Eur, bendrai kainuojančių 63,56 Eur, ir susidėjęs šias prekes į krepšį išėjo pro kasas už jas nesusimokėjęs, tačiau šios savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas A. K., o stengdamasis išvengti sulaikymo, papurškė A. K. ašarinių dujų į akis, dėl to A. K. pajuto perštėjimą ir fizinį skausmą akių srityje, tokiu būdu jis (A. V.) pasikėsino atvirai pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 63,56 Eur vertės turtą ir sukėlė asmeniui fizinį skausmą, papurškęs į akis ašarinių dujų.

5. A. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagrobė svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: jis (A. V.), 2025 m. birželio 17 d. laikotarpiu nuo 15.45 val. iki 17.30 val., iš daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 500 Eur vertės elektrinį paspirtuką „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį A. S., su 5 Eur vertės spyna, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiojo A. S. 505 Eur vertės turtą.

6. A. V. taip pat nuteistas ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 4 dalį už tai, kad neteisėtai disponuodamas elektronine mokėjimo kortele ją panaudojo ir apgaulės būdu įgijo svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: jis (A. V.), neteisėtai disponuodamas svetima elektronine bekontakte mokėjimo kortele „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota A. Q. vardu, turėdamas tikslą ją neteisėtai panaudoti finansinėms operacijoms atlikti, t. y. 2025 m. kovo 3 d. laikotarpiu nuo 11.34 val. iki 12.42 val., būdamas (duomenys neskelbtini), atliko 11 (vienuolika) finansinių operacijų – iš A. Q. „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko mokėjimą kortele Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitant už prekes: 2025 m. kovo 3 d. 11.34 val. atsiskaitė „(duomenys neskelbtini)“ 27,51 Eur sumai; 11.37 val. atsiskaitė „(duomenys neskelbtini)“ 33,02 Eur sumai; 11.40 val. atsiskaitė „(duomenys neskelbtini)“ 30,51 Eur sumai; 11.55 val. atsiskaitė „(duomenys neskelbtini)“ 35,31 Eur sumai; 12.01 val. atsiskaitė „(duomenys neskelbtini)“ 33,02 Eur sumai; 12.04 val. atsiskaitė „(duomenys neskelbtini)“ 34,32 Eur sumai; 12.12 val. atsiskaitė „(duomenys neskelbtini)“ 0,49 Eur sumai; 12.26 val. bandė inicijuoti finansinę operaciją 29,94 Eur sumai, tačiau nepavyko; 12.27 val. atsiskaitė „(duomenys neskelbtini)“ 19,96 Eur sumai; 12.41 val. bandė inicijuoti finansinę operaciją 32 Eur sumai, tačiau nepavyko; 12.42 val. bandė inicijuoti finansinę operaciją 19.20 Eur sumai, tačiau nepavyko, tokiu būdu pasinaudojęs svetima mokėjimo priemone atsiskaitė už prekes ir tuo padarė nukentėjusiajam A. Q. 214,14 Eur turtinę žalą.

7. Be to, A. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: jis, 2025 m. gegužės 22 d. apie 11.06 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės paėmė 3 butelius šampano „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto kaina 54,95 Eur, bendrai kainuojančius 164,85 Eur; butelį romo „(duomenys neskelbtini)“, kainuojantį 35,95 Eur, ir susidėjęs į maišelį „(duomenys neskelbtini)“ su prekėmis išėjo pro kasas už jas nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iš viso už 200,80 Eur.

8. A. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir nenustatytu asmeniu, 2025 m. balandžio 18 d. laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val., iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui žirklėmis nukirpus spynos trosą, pagrobė paspirtuką „(duomenys neskelbtini)“, 150 Eur vertės, su rakinama kodine spyna, 25 Eur vertės, priklausančius J. P. W. J., tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiojo J. P. W. J. 175 Eur vertės turtą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir nenustatytu asmeniu, tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, nenustatytam asmeniui žirklėmis nukirpus spynos trosą, pagrobė dviratį „(duomenys neskelbtini)“, 400 Eur vertės, su rakinama spyna, 20 Eur vertės, priklausančius K. R., tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiojo K. R. 420 Eur vertės turtą, taip iš viso pagrobė svetimo turto už 595 Eur.

9. Be kita ko, A. V. nuteistas ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 4 dalį už tai, kad neteisėtai disponuodamas elektronine mokėjimo kortele ją panaudojo ir apgaulės būdu įgijo svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: jis (A. V.), turėdamas tikslą neteisėtai panaudoti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinėms operacijoms atlikti, neteisėtai disponuodamas svetima elektronine mokėjimo priemone – „(duomenys neskelbtini)“ banko elektronine mokėjimo kortele, kuri išduota A. G. vardu, iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 25 d. laikotarpiu nuo 14.26.29 val. iki 16.39.44 val., veikdamas neapibrėžta tyčia, turėdamas tikslą išnaudoti visas banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, atliko 15 finansinių operacijų: pirkinys 14:26:29 val. (duomenys neskelbtini) 3,99 Eur sumai; pirkinys 14:27:35 val. (duomenys neskelbtini) 6,40 Eur sumai; pirkinys 14:49:46 val. (duomenys neskelbtini) 0,85 Eur sumai; pirkinys 20:56:56 val. (duomenys neskelbtini) 0,59 Eur sumai; pirkinys 15:40:15 val. (duomenys neskelbtini) 3,88 Eur sumai; pirkinys 15:41:29 val. (duomenys neskelbtini) 11 Eur sumai; pirkinys 16:36:11 val. (duomenys neskelbtini) 11 Eur sumai; pirkinys 16:55:59 val. (duomenys neskelbtini) 16,51 Eur sumai; pirkinys 17:00:13 val. (duomenys neskelbtini) 19,47 Eur sumai; pirkinys 17:05:39 val. (duomenys neskelbtini) 16,50 Eur sumai; pirkinys 17:19:52 val. (duomenys neskelbtini) 16,50 Eur sumai; pirkinys 17:49:18 val. (duomenys neskelbtini) 5,50 Eur sumai; pirkinys 14:51:39 val. (duomenys neskelbtini) 16,50 Eur sumai; pirkinys 15:15:41 val. (duomenys neskelbtini) 16,50 Eur sumai; pirkinys 16:39:44 val. (duomenys neskelbtini) 3,52 Eur sumai, t. y. iš A. G. „(duomenys neskelbtini)“ banko atliko mokėjimą kortele, atsiskaitant už prekes iš viso 148,71 Eur sumai, nežinodamas sąskaitoje esančių piniginių lėšų kiekio, veikdamas neapibrėžta tyčia, siekė išnaudoti visas sąskaitoje esančias pinigines lėšas.

10. A. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad pagrobė svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: jis (A. V.), 2025 m. birželio 5 d. apie 17.05 val., iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė dviratį „(duomenys neskelbtini)“, 340 Eur vertės, priklausantį S. Č., tokiu būdu pagrobė nukentėjusiosios S. Č. 340 Eur vertės turtą.

11. A. V. nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad pagrobė svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: jis (A. V.), 2025 m. gegužės 8 d. apie 19.25 val., iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė vaikišką dviratį „(duomenys neskelbtini)“, 175 Eur vertės, priklausantį A. K., tokiu būdu pagrobė nukentėjusiojo A. K. 175 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

12. Nuteistasis A. V. pateiktu apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nuosprendį bei sumažinti paskirtą bausmę arba vadovautis BK 75 straipsnio 1–4 dalimis bei paskirti didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės atlikti kalėjime (įkalinimo įstaigoje), o kitos dalies vykdymą atidėti. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė subendrintą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nors prokuroras prašė paskirti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas bausmę sugriežtino. Nuo pirmosios apklausos iki pat teisminio nagrinėjimo A. V. davė nuoseklius ir tikslius parodymus, pripažino kaltę dėl visų nusikaltimų, nuoširdžiai gailisi, išsigydė priklausomybę ir nori greičiau integruotis į visuomenę.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prokurorė prašo nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistasis A. V., veikdamas tiesiogine tyčia ir savanaudiškais tikslais, padarė net 16 nusikalstamų veikų, iš kurių: 1 baigtas nusikaltimas žmogaus sveikatai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas; 10 baigtų nusikalstamų veikų nuosavybei, iš kurių 1 yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), 3 priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis) ir 6 nusikalstamos veikos priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis, 182 straipsnio 4 dalis); 4 baigtas nusikalstamas veikas finansų sistemai, kurios yra priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), ir pasikėsino padaryti vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas, išskyrus nustatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje ir BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarė būdamas recidyvistas. Teismas pagrįstai nustatė šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Taip pat teismas nustatė ir nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nuteistasis iš esmės neginčija.

14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino ne tik padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, jų pavojingumą, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bet ir A. V. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Pažymėtina, kad teismo nesaisto prokuroro siūloma bausmė, kurios dydį ir rūšį teismas nustato savarankiškai, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo nuostatomis bei individualizuodamas bausmę pagal visas reikšmingas bylos aplinkybes.

15. Vertinant nuteistojo A. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, pastebėtina, kad jis praeityje buvo 12 kartų teistas Lietuvos Respublikoje ir 1 kartą užsienyje, o šioje byloje inkriminuotas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Taip pat nuteistasis A. V. ne kartą baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos. A. V. naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus 3 metams po bausmės atlikimo, todėl pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas recidyvistu. Nuteistasis A. V. turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, kurias įsigydavo už pinigus, kuriuos gaudavo pardavęs vogtus daiktus. Nors nuteistasis A. V. ir buvo sveikas bei darbingo amžiaus asmuo, tačiau nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, t. y. neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl toks pasirinktas gyvenimo būdas, požiūris į gyvenimą ir vertybių pasirinkimas, taip pat sąlygojo nusikalstamų veikų padarymą.

16. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam A. V. ankstesnės baudžiamojo ir administracinio poveikio priemonės nepadarė teigiamos įtakos, jis nesilaiko įstatymų reikalavimų ir yra linkęs sistemiškai daryti naujas nusikalstamas veikas. Šioje byloje nebuvo ir nėra jokių objektyvių duomenų, apeliaciniame skunde tokių duomenų taip pat nėra, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas, jog nuteistasis A. V. linkęs nusikalsti. Priešingai, iš byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų duomenų akivaizdu, jog A. V. praeityje taikytos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos elgesiui neturėjo, kaip rodo šios bylos duomenys, jis nusikalstamas veikas darė pakartotinai, sistemingai, o tai rodo jo nuoseklų teisės normų nepaisymą ir didesnį pavojingumą visuomenei.

17. Įvertinus pirmiau išdėstytas nuteistojo A. V. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o taip pat BK numatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, be to, tai, kad nustatyta tiek atsakomybę sunkinanti, tiek lengvinanti aplinkybė padarant nusikalstamas veikas, švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra pagrindo. A. V. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą bei nėra aiškiai per griežta.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

18. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma pateiktuose apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus baudžiamosios bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų apeliacinis skundas, apeliacinės instancijos teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

19. Nuteistasis A. V. paduotu apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nuosprendį ir sumažinti paskirtą bausmę (jos dydį) arba vadovautis BK 75 straipsnio 1–4 dalimis bei paskirti didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės atlikti kalėjime (įkalinimo įstaigoje), o kitos dalies vykdymą atidėti.

20. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. V. savo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (4 veikos), 182 straipsnio 4 dalyje (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), padarymo pripažino iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme A. V. dėl visų kaltinime nurodytų (inkriminuotų) nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, nustatytų šios baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių neginčijo, todėl skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nuosprendžiu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Pateiktame apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. nustatytų šios baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių ir priteistų civilinių ieškinių (žalų dydžių) neginčija, taip pat dar kartą nurodo, kad dėl visų nusikalstamų veikų prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, o apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nuosprendį dėl aplinkybių, susijusių su bausmės skyrimu. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikta, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina dėl nuteistajam A. V. paskirtų bausmių rūšių ir dydžių, parinktų bausmių subendrinimo būdų teisingumo bei pagrįstumo kontekste.

Dėl bausmių rūšių ir dydžių

21. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių paminėtų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį ir kaltininko asmenybę. Tai reiškia, kad teismas įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

22. BK 54 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, taip pat asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę. Teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022 ir kt.). Skiriant bausmę, privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

23. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes A. V., atsižvelgė į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, kad A. V. tiesiogine tyčia padarė 1 baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį; padarė 10 baigtų nusikalstamų veikų nuosavybei, iš kurių 1 priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 3 priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 6 nusikalstamos veikos – baudžiamiesiems nusižengimams pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 182 straipsnio 4 dalį; 4 baigtas nusikalstamas veikas finansų sistemai, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir pasikėsino padaryti 1 nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Skundžiamu nuosprendžiu įvertinta ir tai, kad nusikalstamas veikas A. V. padarė iš savanaudiškų paskatų, skiriant bausmes atsižvelgta ir į pagrobto bei pasikėsinto pagrobti svetimo turto vertes. Be to, nustatytas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykis, t. y. A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe – nusikalstamas veikas (išskyrus nustatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje) padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl nuteistojo A. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamas veikas (išskyrus nustatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje) padarė būdamas recidyvistu. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas baudžiamosios bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas nuteistojo A. V. pripažinimo recidyvistu klausimą, be jau aptartų nusikalstamų veikų pobūdžio, jų sunkumo, atsižvelgė ir į tai, kad A. V. paskutinį kartą buvo teistas ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), ir 1 sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) padarymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, subendrintą 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę A. V. atliko (duomenys neskelbtini). Be kita ko, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, kuomet teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, ir vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, turinčiais teistumą yra laikomi ir tie asmenys, kurie nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis), o asmenys, nuteisti už sunkius nusikaltimus, bausmės atlikimo laikotarpiu ir 5 metus po bausmės atlikimo (minėto straipsnio dalies punkto b) papunktis), todėl, teisėjų kolegija, pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytoms išvadoms, kad šioje baudžiamojoje byloje A. V. pakartotinai padarė nurodytus tyčinius nusikaltimus, kai teistumas nebuvo išnykęs. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatytas pagrindas pripažinti nuteistąjį A. V. recidyvistu ir nustatyti tai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą.

25. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam A. V., motyvavo tuo, kad jis praeityje teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 12 kartų Lietuvoje ir 1 kartą (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (5 t., b. l. 90–102). Ankstesni A. V. teistumai daugeliu atveju buvo susiję su nusikalstamų veikų nuosavybei ir finansų sistemai padarymu. Taip pat ne vieną kartą baustas ir administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kurios nėra sumokėtos (5 t., b. l. 103–108), nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio. Apie nuteistojo A. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse arba įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, duomenų neturėjo, tačiau pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu 2026 m. sausio 8 d. A. V. pripažino, kad turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Jis nusikalstamas veikas darė, nes neturėjo pinigų, o pardavęs pavogtus daiktus pinigus išleisdavo narkotinėms medžiagoms ir pragyvenimui. Visa tai, pirmosios instancijos teismui leido padaryti išvadas, kad nuteistasis A. V. nusikalto ne atsitiktinai, jo nusikalstamos veikos įvertintos kaip nuoseklaus gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padariniai, o tokie A. V. veiksmai pirmosios instancijos teismui pagrįstai rodė, kad šis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedarė, o ankstesnės bausmės teigiamos įtakos nepadarė ir, užuot, bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, A. V. pasirinko priešingą elgesio variantą.

26. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. V. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kuomet pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių arba jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023).

27. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstyta pozicija, kad A. V. anksčiau paskirtos bausmės nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė. Nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. V. padarė turėdamas neišnykusį teistumą (išskyrus baudžiamuosius nusižengimus), svarbu atsižvelgti ir į A. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kuri skundžiamame nuosprendyje ir šio nuosprendžio 25-ame punkte, A. V. apibūdina gana neigiamai. Nors A. V. bausmės vykdymas paskutinį kartą buvo atidėtas ir panaikintas (duomenys neskelbtini), tačiau nuo (duomenys neskelbtini) A. V. atžvilgiu priimti dar 10 apkaltinamųjų nuosprendžių. Be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, pagal kurį A. V. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, pritaikė BK 64¹ straipsnį, bei paskyrė A. V. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Visgi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartimi, kuri patikslinta 2025 m. liepos 24 d. nutartimi, laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę, konstatuojant, kad A. V. nesilaikė nuteistojo pareigų ir nevykdė jam teismo skirtų įpareigojimų, darė ne tik naujas nusikalstamas veikas, tačiau ir administracinius nusižengimus, vengė atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nors ir rodė norą bei iniciatyvą pasitaisyti, aktyviai dalyvauti pataisos procese, bet keisti savo elgesio nesistengė. Teisėjų kolegija vertina, kad visos šios aptartos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, jog A. V. pagrįstai paskirtos BK sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas bei areštas.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, įvertindama nuteistojo A. V. nustatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik paskyrus tokios pat rūšies ir dydžio bausmes (išskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalį), kurias skundžiamu nuosprendžiu paskyrė pirmosios instancijos teismas, kadangi tokios rūšies ir dydžio bausmės nėra per griežtos ir yra teisingos. Pirmosios instancijos teismas visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei atsižvelgdamas į anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes. Galutinės nuteistajam A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės (išskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalį) ir areštai nelaikytinos per griežtomis. Pažymėtina ir tai, kad visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą teisinę reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį. Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo bei prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Nustatydamas bausmės dydžius (išskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalį), pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo bausmes, įsigilino į visumą tam reikšmingų aplinkybių ir atsižvelgė į baudžiamajame įstatyme reglamentuotą bausmės paskirtį ir dėl to už 15 nusikalstamų veikų padarymą paskyrė A. V. ne per griežtas bausmes.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2026 m. vasario 2 d. nuosprendį ir paskirdamas nuteistajam A. V. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) – 1 metų laisvės atėmimo bausmes; už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje – 1 metų laisvės atėmimo bausmę; už padarytus nusikaltimus, nustatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmes; už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, tokį sprendimą motyvavo, tinkamai pritaikė BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. V. už nusikaltimų padarymą sankcijose numatytas griežčiausios rūšies bausmes, t. y. laisvės atėmimus, parenkant žemesnę nei vidurkis sankcijose numatytas laisvės atėmimo trukmės bausmes (išskyrus už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje). Taip pat priėmė tinkamą sprendimą už padarytus baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje (4 veikos) ir BK 182 straipsnio 4 dalyje (2 veikos), skirti maksimalias arešto bausmes, nors šio sprendimo pirmosios instancijos teismas išsamiai nemotyvavo. Teisėjų kolegija dėl paskirtų bausmių už baudžiamuosius nusižengimus papildomai pasisako, kad nuteistasis A. V. už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei) teistas daug kartų, už smulkias vagystes taip pat daug kartų baustas ir administracine tvarka. Jau minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, pagal kurį A. V. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam skyrė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, tačiau vėliau nevykdant bausmės ji buvo pakeista į 45 parų areštą, t. y. maksimalią arešto bausmę. Akivaizdu ir tai, kad A. V. šiuo metu nusikalstamų veikų darymas užkardytas dėl nuo (duomenys neskelbtini) taikomo suėmimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visas turinčias reikšmės bausmės skyrimui aplinkybes už baudžiamuosius nusižengimus nuteistajam A. V. pagrįstai paskirtos maksimalios 45 parų arešto bausmės. Kita vertus, teisėjų kolegija vertina, kad už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu tinkamai parinko sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį (laisvės atėmimą), tačiau pažeidė BK 61 straipsnio nuostatas (bausmės skyrimo taisykles), nustatydamas maksimalų sankcijoje leidžiamą laisvės atėmimo bausmės terminą – 1 metus.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šiame nuosprendyje aptartas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdama ir į tai, kad už tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (nusikaltimus žmogaus sveikatai) A. V. anksčiau teistas nebuvo, atsižvelgdama ir į nusikalstamos veikos pobūdį (sukėlė nukentėjusiajam skausmą papurškęs ašarinių dujų, kai stengėsi išvengti sulaikymo su prekėmis iš parduotuvės, kurias pasikėsino pagrobti), už kitas padarytas nusikalstamas veikas atskirai nemotyvuojant paskirtos žymiai švelnesnės laisvės atėmimo bausmės ir jokių griežčiausios bausmės parinkimo motyvų už BK 140 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas nenurodė, apeliacinės instancijos teismas mažina nuteistajam A. V. laisvės atėmimo bausmės dydį už minėtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, iki 6 mėnesių laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Dėl bausmių bendrinimo

31. Apeliaciniame skunde A. V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam subendrintą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nors prokurorė prašė paskirti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas bausmę nepagrįstai sugriežtino.

32. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, ne kartą konstatavo, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę apsaugoti žmogaus teises ir laisves (1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai). Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (2011 m. sausio 31 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, o būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, o, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visada turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia, iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai).

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių nuostatų, kad teisingumą Lietuvoje vykdo teismas, teismas nėra įpareigotas laikytis prokuroro siūlomų bausmių rūšių ir jų dydžių. Prokuroras, siūlydamas bausmę, tik išsako savo poziciją, nurodo kokia bausmė būtų teisingiausia, bet tai neįpareigoja teismo sutikti su tokia pozicija. Teisėjų kolegija pastebi, kad baigiamųjų kalbų metu prokurorė nenustatė nuteistojo A. V. atsakomybės sunkinančios atsakomybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, kurią nustatė teismas.

34. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes ir parinkdamas jų rūšis bei dydžius, sutiko su prokurorės siūlymais dėl 15 nusikalstamų veikų iš 16, kurias padarė A. V.. Vieninteliu atveju buvo nesutikta su prokurorės pozicija dėl A. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2025 m. gegužės 17 d.) siūlytos skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2026 m. vasario 2 d. nuosprendžiu nustatė mažesnį nei prokurorės siūlomą bausmės dydį – 1 metų laisvės atėmimą, taigi, A. V. atžvilgiu buvo paskirta švelnesnė bausmė dėl 2025 m. gegužės 17 d. padarytos nusikalstamos veikos. Be to, prokurorė apėmimo ir dalinio sudėjimo būdo nedetalizavo, o tik pateikė siūlymą nuteistajam A. V. paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas detaliai, išsamiai ir tinkamai bendrino (taikė BK 63 straipsnio nuostatas) nuteistajam A. V. paskirtas bausmes.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors A. V. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą bausmės dydis – laisvės atėmimas švelninamas nuo 1 metų iki 6 mėnesių laisvės atėmimo, tačiau tai skundžiamo nuosprendžio dalies dėl galutinės nuteistajam A. V. skirtinos bausmės nekeičia. Nagrinėjamu atveju taikytinos tos pačios nuostatos ir bausmių bendrinimo taisyklės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2025 m. gegužės 17 d. nusikalstamos veikos), bendrinamos bausmių apėmimo būdu, ir A. V. paskirtina subendrinta bausmė – 1 metų laisvės atėmimas. Bausmių, paskirtų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį (dėl 2025 m. kovo 3 d. nusikalstamų veikų), bendrinimas nekeičiamas. Taip pat bausmių, paskirtų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį (dėl 2025 m. gegužės 25 d. nusikalstamų veikų), bendrinimas nekeičiamas. Bausmių, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, bendrinimas nekeičiamas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu su likusiomis paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį subendrinus bausmes, pridėjus dalį švelnesnių bausmių – po 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtų pagal: 1) subendrintą bausmę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. gegužės 17 d. nusikalstamų veikų); 2) subendrintą bausmę pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį (2025 m. kovo 3 d. nusikalstamos veikos); 3) subendrintą bausmę pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį (2025 m. gegužės 25 d. nusikalstamos veikos); 4) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos) (iš viso 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės), ir A. V. paskirtina subendrinta bausmė – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, o byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir A. V. paskirta galutinė bausmė sumažintina vienu trečdaliu bei paskiriama galutinė bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši paskirta galutinė bausmė nėra per griežta, atitinka bausmės paskirtį bei užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

36. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK (past. – straipsnis nenurodytas) 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę subendrino bausmių apėmimo būdu su bausme, kuri buvo paskirta Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu. Kadangi apeliacinės instancijos teismas iš naujo bendrina minėtais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, ištaisoma pirmosios instancijos teismo padaryta rašymo apsirikimo klaida, kadangi skundžiamame nuosprendyje nenurodytas BK straipsnis, kuriuo vadovaujantis bendrintos nuosprendžiais paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrinama bausmių apėmimo būdu su bausme, kuri paskirta Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir nuteistajam A. V. paskiriama galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

37. Nuteistasis A. V. pateiktu apeliaciniu skundu prašo nesumažinus paskirtų bausmių ir jų dydžių, vadovautis BK 75 straipsnio 1–4 dalimis ir paskirti didžiąją dalį bausmės atlikti kalėjime (įkalinimo įstaigoje), o kitos dalies vykdymą atidėti.

38. Skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo pasisakyta ir svarstyta šio teisinio instituto taikymo galimybė paskyrus laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio 9 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo motyvuoti tokį savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, tinkamai vadovavosi BK 75 straipsnio 9 dalimi, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai ir motyvuotai pasisakė dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės.

39. Kasacinio teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nėra pateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti įvertinamos visos bylos aplinkybės, kurios susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, jog pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (arba) vieną ar kelis įpareigojimus, kurie riboja nuteistojo asmens elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį bei pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, kadangi tai lemia ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).

40. Baudžiamajame įstatyme nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad nuteistajam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio teisinio instituto taikymas yra galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, 2K-7-168/2014, 2K-273-489/2018). Jeigu asmeniui jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tai tam, kad tokiam asmeniui būtų galima atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar kartą, yra būtina nustatyti esminių aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, pasikeitimą (naujų atsiradimą), kuris sudarytų pagrindą manyti, jog asmuo ateityje iš tiesų daugiau nenusikals (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-976/2023).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus, kad nuteistajam A. V. nėra teisinio pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tokioms išvadoms pritaria. A. V. padarė net 16 nusikalstamų veikų, nagrinėjamu atveju nebuvo abejonių, kad jas padarė neatsitiktinai. Nuteistasis A. V., darydamas nusikalstamas veikas, turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, anksčiau daug kartų buvo teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), baustas ir administracine tvarka. Būdamas laisvėje, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, dėl to nusikalto. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad A. V. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, yra pavojingas visuomenės narys ir bausmės tikslai negali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodytiems argumentams pritaria ir papildo, kad padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės bei priežastys, jau aptartas nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdis ir laipsnis, taip pat aptarti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, pagrįstai leido priimti sprendimą nuteistajam A. V. taikyti realią laisvės atėmimo bausmę pilna apimtimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti A. V. ir dalinį bausmės atidėjimą, todėl skundas šioje dalyje netenkinamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

42. Vilniaus apygardos teisme gauta (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina pinigų suma, t. y. 229,17 Eur už A. V. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

43. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo advokato dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

44. Nagrinėjamu atveju A. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir jam paskirta galutinė subendrinta reali laisvės atėmimo bausmė. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją advokatą numatė BPK 322 straipsnio 1 dalies imperatyvas, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. V. turtinė padėtis nėra gera, jis niekur nedirbo, šiuo metu jam taikomas suėmimas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. V. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį dėl A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio ir bausmių bendrinimo.

A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2025 m. birželio 17 d. veikos) paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. gegužės 17 d. veikų), subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir A. V. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtas kitas subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su likusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį subendrinus bausmes, pridėjus dalį švelnesnių bausmių – po 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtų pagal: 1) subendrintą bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. gegužės 17 d. veikų); 2) subendrintą bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį (dėl 2025 m. kovo 3 d. veikų); 3) subendrintą bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį (dėl 2025 m. gegužės 25 d. veikų); 4) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos) (iš viso 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės), ir A. V. paskirti subendrintą bausmę – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, A. V. subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą subendrintą ir sumažintą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

(duomenys neskelbtini) išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo A. V. neišieškoti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.