Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-14 · Administracinė byla Nr. I-7599-609/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-14
Bylos Nr.
I-7599-609/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01310-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
A.L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7599-609/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01310-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.;20.5.1 37.2; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 14 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A.L. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), jam priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde ir jo papildymuose (b. l. 1-2; 6-7;76) nurodė, jog nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. jis buvo laikomas Tauragės AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė) sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Nurodo, jog sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusios kameros dalies ir durų, todėl kameroje esantys nuteistieji galėjo stebėti jį atliekant gamtinius reikalus, o tai sukėlė pažeminimą, gėdą. Akcentuoja, jog naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo užtikrintas privatumas. Pabrėžia, jog kameros nebuvo ventiliuojamos, trūko gryno oro, atlikus gamtinius reikalus, tvyrojo smarvė, kamerose buvo drėgna, kamerose buvo tarakonų. Teigia, jog į kamerą beveik nepateko natūralus apšvietimas, dėlto pablogėjo regėjimas. Skundžiasi bloga maisto kokybe taip pat higienos sąlygomis jį dalinant. Pabrėžia, jog kamerose buvo nedezinfekuojami čiužiniai. Nurodo, jog buvo laikomas kamerose, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, taip pat kamerose trūko ploto laisvam judėjimui. Dėl tokių kalinimo sąlygų jis patyrė nepatogumus, pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovė), atsiliepime į skundą (b. l. 14-19) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog pareiškėjas buvo laikomas Areštinės kameroje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2019 m. vasario 4 d., kameros plotas – 13,12 kv.m., su vienu asmeniu; kameroje Nr. 4 – laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. vasario 7 d., kurios plotas 12,60 kv.m., su vienu asmeniu, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. kovo 5 d. – su vienu asmeniu, nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 19 d. – su vienu asmeniu, nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. – su vienu asmeniu, nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 7 d. – su vienu asmeniu; kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv.m. nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. vienas. Pažymi, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog netinkamos laikymo sąlygos tiesiogiai lėmė neigiamas pasekmes, sveikatos sutrikimus. Mano, jog pareiškėjo pretenzijos atsakovui dėl per mažo kamerų ploto yra nepagrįstos, nes pareiškėjui visu ginčo laikotarpiu teko daugiau nei 5 kv.m. gyvenamojo ploto. Akcentuoja, jog areštinės gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus, orlaides), toks patalpų vėdinimo būdas nepažeidžia higienos normų HN 134:2015 reikalavimų. Paaiškina, kad ventiliacijos sistemos įrengimas kaip ir kamerų langų angų padidinimas, kas įtakotų natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimą, yra priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl įstaiga negali būti atsakinga dėl nustatytų Higienos normų reikalavimų pažeidimą. Akcentuoja, jog kamerose sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis HN 37:2009 20 punktu, t.y. atskirti 120-130 cm. aukščio pertvara nuo gyvenamosios paskirties ploto, todėl kiti suimtieji esantys kamerose neturi galimybių stebėti asmenis esančius sanitariniame mazge. Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, jog čiužiniai yra nedezinfekuoti paaiškina, kad įstaigoje skalbimo paslaugas nuo 2017 m. gegužės 12 d. teikia UAB „Šiaulių skalbykla“, patalynė yra keičiama išvykus asmeniui iš areštinės kameros. Pažymi, jog asmenų maitinimą areštinėje atlieka UAB „Girupis“ pagal 2019 m. kovo 22 d. sutartį, patiekiamas maistas atitinka higienos normos reikalavimus. Akcentuoja, jog įstaigoje kiekvieną mėnesį yra atliekami graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbai, todėl prašo pareiškėjo teiginius, jog kamerose buvo tarakonų, atmesti kaip nepagrįstus. Pažymi, jog nesant atsakovės neteisėtų veiksmų ir įrodymų apie patirtą žalą, nėra ir priežastinio ryšio, todėl skundo patenkinimui teisinio pagrindo nėra.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo įvairiais laikotarpiais, buvusiais nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė patirtais nepatogumais, pažeminimu, privatumo neužtikrinimu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo Areštinės kamerose sąlygų, pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį plotą, ploto trūkumą laisvam judėjimui, netinkamo natūralaus apšvietimo, ventiliacijos nebuvimo, privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, nedezinfekuotų čiužinių, tarakonų kamerose buvimo, netinkamai patiekiamo maisto.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos.

Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 24 d.) patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių 58 punktu policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą, o 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Higienos normos HN 134:2015 13 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, o 12 punktas, jog policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (20 punktas).

Iš byloje esančio Tauragės AVPK operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko tarnybinio pranešimo (b. l. 23-24) nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 2 (plotas 13,12) nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2019 m. vasario 4 d. su vienu asmeniu; kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv.m. - laikotarpiais nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. vasario 7 d. – su vienu asmeniu, nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. kovo 5 d. – su vienu asmeniu, nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 19 d. – su vienu asmeniu, nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. – su vienu asmeniu, nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 7 d. – su vienu asmeniu; kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv.m. nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. - vienas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog kamerose yra įrengti 100 x 142 cm. pločio sanitariniai mazgai. Taigi, ginčo laikotarpiu pareiškėją laikant Tauragės AVPK areštinėje, vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą svyravo nuo 5,59 kv.m. iki 5,85 kv.m., todėl pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista

Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 5 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Nagrinėjamu atveju nenustatyti nacionalinės teisės pažeidimai dėl ploto normos, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš higienos normų neužtikrinimo, teigdamas, jog Areštinės kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, apšvietimo.

Minėta, jog pareiškėjas privalo nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl Tauragės AVPK Areštinės kamerų neatitikimo vėdinimo, apšvietimo reikalavimams nedetalizavo, tik nurodė, jog jis kamerose negalėjo skaityti, drėgmė buvo per didelė. Byloje nepateikta jokių pareiškėjo paaiškinimų, kaip jis nustatė apšvietos dydį, kaip išmatavo oro judėjimo greitį, sprendžiant, kad vėdinimas ar apšvietimas buvo netinkamas. Dėl šių aplinkybių teismas kaip abstrakčius ir nepagrįstus vertina pareiškėjo teiginius, jog nebuvo tinkamo vėdinimo ir buvo netinkama apšvieta. Nors atsakovės atstovas į bylą pateikė Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktą (b.l. 34-37), tačiau šiuo įrodymu teismas nesiremia, kadangi patikrinimas atliktas ne ginčo kameroje ir ne ginčo laikotarpiu (3 kameroje - 2017 m. gegužės 12 d.).

Kita vertus, pagal Higienos normos HN 134:2015 veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ir patalpų rekonstrukcijos darbais, o ventiliacijos įrengimas, bei langų angų padidinimas yra susiję su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl HN reikalavimai ginčo situacijoje netaikytini (žr. pvz. LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016).

Pareiškėjui skundžiantis privatumo neužtikrinimu naudojantis sanitariniu mazgu, pažymėtina, jog atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad kamerose įrengti 100 x 142 cm ploto sanitariniai mazgai su 120-130 cm aukščio pertvara. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą ar akutę (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Nors sanitarinio mazgo atitvėrimas 120–130 cm sienele ir laikomas atitinkančiu higienos normos reikalavimus, įtvirtintus nacionaliniuose teisės aktuose, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, vertina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017 ir kt.).

Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu). Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turėtų būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Nustatytos aplinkybės įrodo, jog tualetai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nėra įrengti taip, kad jis būtų galėjęs privačiai pasinaudoti jais ir nepatirti nepatogumų. Teismas sprendžia, jog tam tikrais laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas ne vienas, t.y. nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2019 m. vasario 4 d., nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. vasario 7 d., nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. kovo 5 d., nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 19 d., nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 9 d., nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 7 d. (viso 23 paras), jo teisė į privatumą naudojantis areštinės kamerose įrengtais tualetais galėjo būti pažeista.

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl areštinės kamerose buvusių tarakonų.

Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis nustatyta, jog areštinėje ozonavimą, deratizaciją ir dezinfekciją atlieka UAB „Dezinfa“ pagal sutartis (b.l. 61-69), byloje pateikti išrašai iš darbų atlikimo (registravimo) žurnalų (b.l. 70-71) patvirtina, jog kenkėjų naikinimo darbai buvo atliekami ir ginčo laikotarpiu. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (tarakonų, blakių ar pan.) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Kaip minėta, pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 2, 4 ir 5, skunde nekonkretizavo kokiose kamerose buvo tarakonai, todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl čiužinių nedezinfekavimo.

Pagal Higienos normos 134:2015 42 punktą draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad kamerose čiužiniai nedezinfekuoti, teismas sprendžia, jog pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių paminėtus jo argumentus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad minėtas paslaugas areštinėje teikia UAB „Šiaulių skalbykla“ pagal sutartinius įsipareigojimus (b.l. 53-59). Bylojė nėra jokių įrodymų, jog sutartiniai įsipareigojimai nebuvo tinkamai vykdomi, nepateikta duomenų, jog pareiškėjas skundėsi dėl netinkamos čiužinio būklės ir ši problema nebuvo išspręsta. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat reiškia pretenzijas dėl netinkamo maisto pateikimo, nurodydamas, jog maistas buvo pateikiamas atšalęs, be to nebuvo laikomasi higienos reikalavimų dalijant maistą suimtiesiems.

Byloje nustatyta, jog Tauragės AVPK esančių asmenų maitinimą atlieka UAB „Girupis“ pagal 2019 m. kovo 22 d. sutartį Nr. 85-ST2-27 (b.l. 38-46). Pagal sutartį maistą areštinėje laikomiems asmenims išduoda UAB „Girupis“. Nors kaip įrodymą paneigti pareiškėjo argumentus, jog maistas buvo šaltas atsakovės atstovas pateikia išrašą iš Seimo kontrolierių įstaigos 2018 m. vasario 7 d. raštą (b.l. 72), o pareiškėjas teigia, kad įrodymai nepatvirtina ginčo situacijos, teismas sprendžia, jog sąlygos dėl maisto teikimo negalėjo esmingai skirtis, vertinant tai, kad sutartiniai įsipareigojimai buvo vykdomi tieki pagal ankstesnę sutartį, tiek ginčui aktualiu laikotarpiu pagal 2019 m. kovo 22 d. sutartį. Todėl byloje neįrodyta, jog pareiškėjui buvo netinkamai tiekiamas maistas ir dėl to jis galėjo patirti neturtinę žalą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad dėl nustatytų pažeidimų – privatumo neužtikrinimo besinaudojant sanitariniu mazgu 23 paras, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei Tauragės AVPK būtų vykdę teisės aktų reikalavimus.

Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017). Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo.

Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (žr. pvz. LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1553-822/2019).

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į pažeidimo trukmę - 23 paras neužtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, sprendžia, jog atsakovės atstovo neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą), o pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjui buvo kilę sveikatos problemų.

Kadangi byloje nustatytas pažeidimas nebuvo mažareikšmis, todėl pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala pinigais.

Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, trukmę, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda, nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta 2000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 50 Eur, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo A.L. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui A.L. priteisti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė