- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-1927-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32335-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Andrutė Salvador
- Atsakovas
- UAB „Mano būstas Sostinė“
- Ieškovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- ADB „Gjensidige“, V. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Mano būstas Sostinė“ (buvęs pavadinimas UAB “Pašilaičių būstas”) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui UAB „Mano būstas Sostinė“ (buvęs pavadinimas UAB “Pašilaičių būstas”) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys ADB „Gjensidige“ ir V. B.,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Mano būstas Sostinė“ 3940,57 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 18 d. ieškovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas vandeniu. Nustatyta, jog užliejimas įvyko ieškovės bute trūkus pagrindiniam vandens stovui. Dėl šio įvykio buvo apgadintas ieškovės turtas: grindys, kilnojamieji daiktai. Ieškovė dėl žalos nustatymo kreipėsi į žalų ekspertą, ieškovei padaryta 3014,05 Eur žala. Taip pat užliejimo metu buvo sugadintos sieninės spintos, kurių remonto kaina sudaro 780 Eur. Nuo vandens pertekliaus buvo sugadinti ir kilimai, dėl ko ieškovė patyrė 66,52 Eur išlaidų. Taip pat ieškovė susikaupusiai drėgmei pašalinti nuomojo drėgmės surinkėją, už kurį sumokėjo 80 Eur. Iš viso patirta žala sudaro 3940,57 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovė, kaip namo administratorius, atsako už butuose esančio bendro naudojimo vamzdį, kuris buvo senas ir neatitiko teisės aktų reikalavimų. Ieškovė, remiantis CK 6.266 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., prašė priteisti iš atsakovės patirtą žalą.
3. Atsakovė UAB „Mano būstas Sostinė“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad ieškovė nepateikė objektyvių ir patikimų tikrąją įvykio priežastį pagrindžiančių įrodymų, neįrodė, kad atsakovė pažeidė teisės aktų nustatytas pareigas ar netinkamai jas vykdė. Pažymėjo, jog dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.). Tai suponuoja patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims. Atkreipė dėmesį, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 str.). Nurodė, kad ieškovės reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuota, nes reikalaudama žalos atlyginimo neatsižvelgiama į buto būklę. Taigi, žala apskaičiuota nesiremiant buto nusidėvėjimu.
5. Tretysis asmuo V. B. su pareikštu ieškiniu sutiko.
6. Tretysis asmuo ADB „Gjensidige“ prašė ieškinį atmesti.
7. Nurodė, kad tretysis asmuo ir atsakovas buvo sudarę 2017-12-23 bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta atsakovo atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims. Remiantis nurodyta sutartimi ir draudimo taisyklėmis buvo nustatyta, jog draudėjo civilinė atsakomybė nekilo. Pažymėjo, jog trūkimas įvyko dėl nusidėvėjimo, surūdijimo, korozijos poveikio. Pabrėžė, jog atsakovas tinkamai vykdė namo administratoriaus funkcijas; taigi, ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo UAB „Mano būstas Sostinė“ (buvęs pavadinimas UAB “Pašilaičių būstas”) ieškovės R. B. naudai 3940,57 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3940,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1239 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad 2018 m. gruodžio 18 d. įvyko avarija bendrojo naudojimo objekte, t. y. visiems namo bendraturčiams nuosavybės teise priklausančiame objekte – bendro naudojimo inžinerinėse sistemose. Avarijos priežastis – trūkęs pagrindinis šalto vandens vamzdis, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Pažymėjo, jog šios faktinės aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
10. Įvertinęs privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimų teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas turėjo pareigą vykdyti inžinierinių tinklų - vamzdynų priežiūrą, užtikrinti turto saugumą. Atkreipė dėmesį, jog CK 6.246 str. 1 d., reikalauja iš administratoriaus atlikti ne tik formalią inžinierinių tinklų priežiūrą, bet užtikrinti tinkamą ir pakankamą priežiūrą tikslu išvengti žalos padarymo. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog išnagrinėtoje Nr. e2A-698-467/2020 kur ginčas iš esmės buvo sprendžiamas dėl atsakovo atsakomybės dėl tos pačios avarijos, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo argumentai, kad patys namo butų ir kitų patalpų savininkai yra kalti dėl nagrinėjamo įvykio, nes laiku nepriėmė reikalingų sprendimų, nėra pakankami šioje situacijoje, kai pats atsakovas nebuvo pakankamai aktyvus ir iniciatyvus (organizuotas tik vienas susirinkimas, patikrinimai ir apžiūros atliekami formaliai ir t.t.).
11. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendė, jog atsakovas, kaip pastato valdytojas turėjo pareigą rūpintis tinkama jo priežiūra, užtikrinti turto saugumą jo prižiūrimame daugiabutyje (Statybos įst. 4 str. 1 d. 4 p., Vyriausybės nutarimo „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 4 p., 5.3. p.). Atsakovo neteisėtas neveikimas pasireiškė nurodytos pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Būtent dėl atsakovo nepakankamo veikimo fakto – nepakankamos pastato priežiūros ieškovės turtui buvo padaryta žala. Kadangi atsakovas neužtikrino tinkamos pastato priežiūros, buvo sugadintas ieškovės turtas. Žalos padarymo faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taigi, yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Atsakovo atsakomybę šalinančių aplinkybių teismas nenustatė (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Atkreipė dėmesį, jog 2019-10-23 žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 181220 papildyme ekspertas aiškiai detalizavo ir paskaičiavo nuostolio sumą taikant 0,8 proc. nusidėvėjimą ir teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti eksperto pateiktu paskaičiavimu, juolab, kad atsakovas nepateikė jokių kitų skaičiavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Mano būstas Sostinė“ (buvęs pavadinimas UAB “Pašilaičių būstas”) prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovei priklauso tik 1/2 dalis buto, todėl ji turi reikalavimo teisę tik dėl 1/2 dalies butui padarytos žalos atlyginimo. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 5 str. 1 d., neatsižvelgė į tai, jog ieškovė teisinį suinteresuotumą turėjo tik dėl tai buto daliai padarytos žalos atlyginimo, neįvertino, kad trečiasis asmuo nebuvo perleidęs, savo kaip kreditoriaus, teisių ieškovei.
Atsiliepimas
14. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo nurodytu nusidėvėjimo vertinimu. Civilinėje byloje nebuvo įvertinta buto bei jame buvusių daiktų būklė iki užliejimo. Todėl, nėra įmanoma apskaičiuoti realaus žalos dydžio. Byloje esančiuose įrodymuose matyti atsakovės bute esančių durų trūkumai, akivaizdu, jog tai nėra nusidėvėjimas atsiradęs dėl vandens poveikio. Ataskaitoje yra nurodyta, kad buto remontas buvo atliktas prieš trejus metus, tačiau nėra detalizuoja, koks būtent remontas buvo atliktas, ar buvo atliekamas kapitalinis ar kosmetinis buto remontas, kas buvo keičiama ar atnaujinama. Teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, jog ieškovės buto bei jame esančių daiktų būklę, buvusią iki užliejimo, grindė tik deklaratyviais bei niekuo neįrodytais teiginiais. Kartu su ataskaita yra pateikta sąmata, iš kurios matyti, jog naujai keičiamos laminuotos grindys, vidinės buto durys, spinta. Tai reiškia, jog iš esmės yra pagerinama buto vertė, ieškovės padėtis pagerėja.
15. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog taikytas 0,8 procentų nusidėvėjimo koeficientas taikomas pastato ar buto konstrukcijai. Šiuo atveju ieškovė įrodinėja, jog žala padaryta bute buvusiems daiktams, o ne buto konstrukcijoms. Pagal draudimo įmonių skaičiuojamą metinį namų turto nusidėvėjimą galima būtų vertinti, kad baldams taikomas 5 procentų metinis nusidėvėjimo koeficientas, todėl nuo 780 EUR, kurie ieškovės teigimu buvo sumokėti spintos remontui turėjo būti skaičiuojamas 15 procentų metinis nusidėvėjimas kas sudarytų 663 EUR sumą. Atitinkamai turi būti mažinama suma skirta grindims bei durims, kitiems namų turto daiktams yra taikomas 10 procentų metinis nusidėvėjimas, atsižvelgiant į tai, kad grindys bei durys yra vienos labiausia paveikiamų daiktų namuose, yra pagrįsta taikyti 30 procentų (10x3=30) kas sudarytų 2109,83 EUR sumą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų, jog buto remontas tikrai buvo atliktas prieš trejus metus, teismas turėtų taikyti 0,8 procento metinį nusidėvėjimą nuo buto įsigijimo datos, t.y. 0,8 (metinis nusidėvėjimo procentas) x 19 (tiek metų, ieškovė yra Buto bendrasavininkė) = 15.2 procento metinis nusidėvėjimas.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti bei priteisi bylinėjimosi išlaidas.
17. Pažymėjo, jog apelianto argumentas, kad ieškovė turėjo teisę tik į ½ dalį butui padalytos žalos yra nepagrįstas ir neįrodytas. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad ieškovei priklauso ½ dalis buto trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas ir kitas buto savininkas V. B., kuris yra jos tėvas. Bute jau ilgą laiką gyvena tik ieškovė, šiuo butu išimtinai naudojasi, juo rūpinasi ieškovė. Ji iš savo asmeninių lėšų bute yra atlikusi remontą, ieškovės tėvas prie bute atlikto remonto, baldų įsigijimo ir pan. finansiškai nėra prisidėjęs jokia dalimi. Butui padaryta žala yra būtent tiems daiktams/ objektams į kuriuos yra investavusi ieškovė asmenines lėšas, todėl žalos atlyginimo reikalavimą turi tik ieškovė.
Šalies argumentai
18. Ieškovė taip pat nesutinka su apelianto argumentais dėl žalos dydžio. Pažymi, jog pateikė rašytinius įrodymus žalai pagrįsti kaip numato teismų praktika tokio pobūdžio bylose ir įstatyminės normos. Butui padalyta žala yra įvardinta pritaikius nusidėvėjimą. Pats apeliantas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių rašytinių įrodymų paneigti ieškovės reikalaujamos žalos dydžiui. Nėra suprantama kuom remiantis apeliantas teigia, kad nuotraukose užfiksuotų dažų atšokimas yra ne nuo užliejimo. Apelianto argumentai, jog ieškovė į bylą turėjo pateikti buto ir jame esančių daiktų būklę iki užliejimo yra nelogiški, ieškovė neturi išlikusių dokumentų susijusių su buto remontu, jų ir nesaugojo, nes nenumatė ir negalėjo numatyti, kad jos butas bus užlietas. Teismui pateikta ataskaita žalai nustatyti ir joje esančios foto nuotraukos pilnai įrodo, kad ieškovės butas yra suremontuotas ir šiuolaikiškai įrengtas. Teismo sprendimu ieškovės naudai priteista žala yra pagrįsta ir įrodyta, teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir vien apelianto formaliais paaiškinimais prašomas sprendimo naikinimas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys daugiabučio namo administratoriui dėl nuostolių atlyginimo.
21. Nustatyta, kad ieškovė ir tretysis asmuo yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, turintys po ½ dalį nurodyto buto. Atsakovas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, kuris teikia nurodyto namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2018 m. gruodžio 18 d. dėl nusidėvėjimo trūkus bendram nuotekų stovui, ieškovei priklausantis butas buvo užlietas vandeniu. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3940,57 Eur jos butui padarytos žalos atlyginimo, kuri kilo dėl netinkamai vykdomų atsakovės kaip namo administratoriaus pareigų.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino pilna apimtimi, konstatavęs, jog ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų visumą.
23. Apeliacinėje byloje ginčo dėl atsakovės civilinės atsakomybės nėra, apeliantė iš esmės nesutinka su priteistinu žalos dydžiu, prašo jį panaikinti arba grąžinti bylą naujam nagrinėjimui, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog ieškovė turi reikalavimo teisę tik į ½ dalį žalos, neįvertino, jog ieškovė nepateikė įrodymų kokia buvo buto būklė iki užliejimo, taip pat nepagrįstai taikė tik 0,8 proc. metinį nusidėvėjimą atsakovės butui ir jame buvusiems daiktams.
24. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovė pagrįstai siekė turtinių netekimų dydį patvirtinti nuostoliais, apskaičiuotais pagal sugadintų patalpų atkūrimo (remonto) sąnaudas. Tai atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kurioje yra išaiškinta, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. v. D. Č., bylos Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas.
25. Apeliantė kvestionuodama pirmosios instancijos teismo priteistą žalos dydį įrodinėja, jog ieškovė turi teisę tik į ½ dalį byloje nustatytos žalos atlyginimo, kadangi jai priklauso tik ½ dalis buto. Teisėjų kolegija, visų pirma atkreipia dėmesį, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimų dėl ieškovės reikalavimo teisių apimties. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Kita vertus byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo sutikti su tokia apeliaciniame skunde naujai pateikta argumentacija. Ieškovė paaiškino, jog butas buvo tvarkomas remontuojamas ir prižiūrimas jos, o ne kito savininko lėšomis, todėl tik ji ir patyrė žalą užliejus butą vandeniu. Atsakovas šių aplinkybių įrodymais nepaneigė. Minėtus ieškovės paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindžia faktas, kad į bylos nagrinėjimą buto bendrasavininkis įtrauktas trečiuoju asmeniu, palaikė ieškovės ieškinį ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, savarankiškų reikalavimų nekėlė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia trečiojo asmens pozicija byloje reiškia, jog buto bendrasavininkis nelaiko, kad yra patyręs žalos dėl 2018 m. gruodžio 18 d. įvykio ir tai kartu patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog žala buvo padaryta tam turtui, į kurį lėšas investavo asmeniškai ieškovė. Kita vertus šios aplinkybės laikytinos išimtinai susijusiomis su bendraturčių tarpusavio santykiais ir niekaip nekeičia fakto, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog jos patirti nuostoliai, kurių dydį ji pagrindė įrodymais būtų padengti. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso tik dalis buto nėra niekaip susijusi su jos patirtu ir byloje įrodytu žalos dydžiu, ir nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė turi teisę reikalauti tik dalies patirtos žalos atlyginimo.
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti padarytos žalos atlyginimą, kuri kilo trūkus vandens vamzdžiui jos bute. Žalos dydį ieškovė grindė ir pirmosios instancijos teismas vertino remdamasis 2019-01-03 žalos kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 181220, pateikta eksperto T. M. bei jos papildymu dėl nusidėvėjimo, įrodymais patvirtinančiais kilimų valymo bei drėgmės surinkėjo nuomos paslaugas. Tuo tarpu apeliantė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme metu tik neigė žalos dydį, tačiau jokių ieškovės nurodytą žalos sumą paneigiančių įrodymų – jos užsakymu specialistų atliktų skaičiavimų ar kt. įrodymų nepateikė, neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai patalpų atkūriamajai vertei nustatyti (CPK 12, 178 straipsniai).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė pagrindė buto atkūrimo sąnaudas, tokios išlaidos laikytinomis realiomis ir būtinomis nekilnojamojo turto būklei atkurti iki buvusios jo fizinės būklės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktame žalos atstatymo kaštų skaičiavime nėra numatyta nebūtinų darbų ar medžiagų, kurie neatitiktų padarytos žalos pobūdžio. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog sąmatoje nurodytos darbų ir medžiagų kainos neatitinka rinkos kainų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, priteisdamas ieškovės patirtą turtinę žalą, vadovavosi pagrindiniu byloje esančiu įrodymu – 2019-01-03 žalos kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 181220 ir jos papildymu apskaičiuojant 0,8 proc. nusidėvėjimą, kurie iš esmės nesudaro pagrindo žalos dydžio skaičiuoti ir vertinti pagal kitus apeliantės nurodytus kriterijus. Atsakovė nesutikdama su prašomos priteisti žalos dydžiu turėjo teisę pateikti papildomus įrodymus, tačiau šia teise nepasinaudojo. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė, o žalą padariusiam asmeniui tenka pareiga paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, jog ieškovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kad remontas bute buvo atliktas prieš 3 metus nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą mažinant priteistos žalos dydį. Natūralu, jog asmuo neapibrėžtą laiko tarpą nesaugo čekių, sąskaitų – faktūrų ar kitos dokumentacijos apie atliktą remontą, pirktus baldus, daiktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančios fotonuotraukos po užliejimo sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovės butas buvo suremontuotas ir prižiūrėtas, sutvarkytas šiuolaikiškai. Pažymėtina, jog iš byloje esančio eksperto 2019-10-23 žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 181220 papildymo turinio taip pat matyti, jog eksperto nuomone, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad buto remontas yra atliktas prieš 3 metus, atitinka faktą. Taigi, šiuo atveju byloje nėra duomenų sudarančių pagrindą abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nusidėvėjimą skaičiuojant 19-kai metų (nuo buto įsigijimo), kaip teigia apeliantė, neužtikrintų visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimo, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bei faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės nesilaiko nuoseklios pozicijos dėl to koks, jos nuomone, nusidėvėjimo procentas taikytinas šiuo atveju t.y. pradžioje nesutinka su teismo taikytu 0,8 proc. nusidėvėjimu, vėliau pati ji taiko, tačiau skaičiuoja už 19 – ką metų). Pažymėtina, jog apeliantės pateikiami paskaičiavimai taikant įvairius nusidėvėjimo procentus pagrįsti tik jos pačios nuomone ar taikant privačios draudimo bendrovės parengtas draudimo taisykles, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kur žalos dydis nustatytas remiantis konkretų atvejį įvertinusio, reikiamą kvalifikaciją turinčio eksperto, pateikta išvada. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovės pateikiami, įrodymais nepagrįsti argumentai, nesudaro pagrindo abejoti eksperto išvada, jo taikytais nusidėvėjimo skaičiavimo metodais.
29. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Šiuo atveju akivaizdu, jog žala ieškovės turtui buvo padaryta, atsakovui netinkamai vykdant namo administratoriaus pareigas, trūkus šalto vandens stovui, todėl natūralu, kad didelis vandens kiekis pateko ir užliejo ieškovei priklausantį butą bei jame buvusius daiktus. Ieškovė pateikė įrodymus, kuriais pagrindė prašomos priteisti žalos dydį. Taigi, iš byloje esančių įrodymų visumos, įvertinus fotonuotraukose užfiksuotą buto būklę po užliejimo, ieškovės paaiškinimus, reikiamą kvalifikaciją žalai nustatyti turinčio eksperto išvadą, bei nesant duomenų, paneigiančių ieškovės apskaičiuotą žalos dydį, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį pilna apimti.
30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą bei žalos atlyginimą reglamentuojančias normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
32. Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1000 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos įrodymais, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl yra priteistinos iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Mano būstas Sostinė“ (buvęs pavadinimas UAB “Pašilaičių būstas”), į. k.: 121457971, ieškovės R. B., a. k.: (duomenys neskelbtini) naudai 1000 EUR bylinėjimosi išlaidų.