Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui UAB „Mano būstas Sostinė“ (buvęs pavadinimas UAB “Pašilaičių būstas”) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys ADB „Gjensidige“ ir V. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo V. B. su pareikštu ieškiniu sutiko.

Tretysis asmuo ADB „Gjensidige“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tretysis asmuo ir atsakovas buvo sudarę 2017-12-23 bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta atsakovo atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims. Remiantis nurodyta sutartimi ir draudimo taisyklėmis buvo nustatyta, jog draudėjo civilinė atsakomybė nekilo. Pažymėjo, jog trūkimas įvyko dėl nusidėvėjimo, surūdijimo, korozijos poveikio. Pabrėžė, jog atsakovas tinkamai vykdė namo administratoriaus funkcijas; taigi, ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.

Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos vietą ir laiką buvo informuoti tinkamai, buvo gauti jų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai ir šalims neprieštaraujant, teismas bylą išnagrinėjo tretiesiems asmenims nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir tretysis asmuo V. B. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, valdantys po ½ nurodyto buto; tuo tarpu atsakovas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, kuris teikia nurodyto namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (teismas nenurodo bylos lapų, kadangi Liteko sistemoje nepavyko suformuoti bylos). Byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, jog 2018 m. gruodžio 18 d. ieškovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas vandeniu; tai patvirtina:

1) atsakovo 2018-12-21 raštas trečiajam asmeniui ADB „Gejnsidige“, kuriame nurodyta, jog 2018-12-18, (duomenys neskelbtini) bute esantis bendras šaltas nuotekų stovas trūko dėl nusidėvėjimo, nes nebuvo keistas nuo namo pastatymo; vamzdis surūdijęs, paveiktas korozijos; įvykis įvyko dėl šalto vandens stovo, esančio bute, prastos būklės; atsakovas pažymėjo, jog apgadintos buto grindys, lubos ir kitos vietos; taip pat atsakovas nurodė, jog 2017 m. spalio 17 mėn. namo gyventojai buvo informuoti apie prastą tiek šalto, tiek karšto ir nuotekų stovų būklę, buvo siūloma keisti vamzdžius, tačiau gyventojai nesutiko;

2) atsakovo pateikta vamzdžio fotonuotrauka;

3) 2019-01-03 žalos kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 181220, pateikta eksperto T. M., kurioje nurodyta, jog buto (duomenys neskelbtini), pažeidimų apdailai ir įrengimui, užfiksuotų 2018-12-20, atsiradusių dėl vandens išsiliejimo, vykusio 2018-12-18, trūkus bute šalto vandens stovui ties san. mazgo patalpa, atstatymo kaštai sudaro 3123,01 Eur su PVM;

4) 2019-10-23 eksperto T. M. žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 181220 papildymas dėl nusidėvėjimo, kurioje nuostolio suma atėmus nusidėvėjimą įvertinta 3014,05 Eur;

5) ieškovės mokėjimo kvitai ir sąskaitos už sugadintus baldus, kilimus, drėgmės surinkėjo nuomą 926,52 Eur sumai;

6) 2019-03-28 Vilniaus miesto Savivaldybės miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyriaus atsakyme Nr. A51-27763/19(3.3.10.2-EM4) dėl žalos atlyginimo nurodyta, jog namo administratorius neužtikrino bendrojo naudojimo šalto vandentiekio vamzdynų tinkamos techninės būklės, dėl ko trūko 2018-12-18 ieškovės bute Nr. (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo (šalto vandentiekio) vamzdis.

Taip pat byloje nustatyta, jog 2017-11-02 Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu skaičiavimo protokolas dėl karšto, šalto ir nuotekų vamzdynų atkarpos keitimo bei 2019-01-23 Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu skaičiavimo protokolas Nr. BAL-012347 dėl šalto vandens vamzdyno visame name keitimo, - patvirtina, jog balsavimas neįvyko.

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog 2018 m. gruodžio 18 d. įvyko avarija bendrojo naudojimo objekte, t. y. visiems namo bendraturčiams nuosavybės teise priklausančiame objekte – bendro naudojimo inžinerinėse sistemose. Avarijos priežastis – trūkęs pagrindinis šalto vandens vamzdis, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Pabrėžtina, jog šios faktinės aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiu teismo sprendimu civ. byloje Nr. e2A-698-467/2020. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Svarbu pažymėti, jog išnagrinėtoje Nr. e2A-698-467/2020 ir šioje civilinėse bylose buvo ir yra sprendžiamas ginčas iš esmės dėl atsakovo, kaip administratoriaus, atsakomybės dėl 2018-12-18 įvykusios avarijos (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu išaiškintina atsakovui, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Konstatavus, jog avarija įvyko daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekte, kurio priežiūra pagal CK 4.84 str. 1 d. yra pavesta namo administratoriui (atsakovui), taikytina CK 6.266 straipsnio nuostata, pagal kurią žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Be to, pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybės subjektu gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju yra laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pažymėtina, jog pagal CK 6.266 str., objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, todėl reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Sprendžiant, ar atsakovui kyla atsakomybė CK 6.266 str. pagrindu, svarbu pažymėti, jog atsakovas yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorius CK 4.84 str. prasme, kuris vykdo bendro naudojimo objektų, tame tarpe ir vamzdynų, priežiūrą. Pagal Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DNSBĮ) 2 straipsnio 4 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Svarbu pažymėti, jog STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus bei jų įgyvendinimo tvarką, pagal kurio 9 punktą, gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 p.), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (9.2 p.). Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas (11.1 p.), kurių metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis. Taigi iš nurodytų nuostatų seka, jog atsakovas turėjo pareigą vykdyti inžinierinių tinklų - vamzdynų priežiūrą, užtikrinti turto saugumą. Tokio pobūdžio reikalavimai numatyti ir CK 6.246 str. 1 d., kuri reikalauja iš administratoriaus atlikti ne tik formalią inžinierinių tinklų priežiūrą, bet užtikrinti tinkamą ir pakankamą priežiūrą tikslu išvengti žalos padarymo. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog inžinierinių įrenginių – vamzdynų specifika, jų pobūdis ir paskirtis, sąlygoja, jog techninė jų apžiūra turi būti atliekama periodiškai ir sistemingai.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovas teigė, jog jis, kaip namo administratorius, savo pareigas atliko tinkamai, nes 2017 m. organizavo gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl vandens stovų keitimo darbų gyvenamajame name, kuris neįvyko dėl nepakankamo balsavusiųjų gyventojų kiekio. Sprendžiant dėl šių teiginių pagrįstumo svarbu pažymėti, jog Vilniaus apygardos teismas civ. byloje Nr. e2A-698-467/2020 nustatė, jog 2019 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius rašte Nr. A51-27763/19(3.3.10.2-EM4) nurodė, jog atsakovas apie kritinę namo vamzdyno būklę sužinojo dar 2016 m., kai atlikus patikrinimą, buvo surašytas 2016 m. gegužės 4 d. statinio apžiūros aktas Nr. DA68859; šiame akte konstatuota, kad „Nesandarus, pažeistas vidinės ir išorinės korozijos šalto vandens magistralinis vamzdis avarinės būklės gali bet kada trūkti ir užlieti rūsio patalpas“; taip pat atsakovas 2017 m. rugsėjo 30 d. bei 2018 m. rugsėjo 30 d. surašė statinio apžiūros aktus, kuriuose buvo fiksuojama vandentiekio tinklų techninė būklė: „Būklė nepatenkinama. Vamzdynai morališkai ir fiziškai susidėvėję. Rekomenduojama keisti nauju“. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, jog per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. atsakovas, siekdamas spręsti vamzdyno pakeitimo klausimą, organizavo tik vieną namo gyventojų susirinkimą, kuris neįvyko, pakartotinis gyventojų susirinkimas šaukiamas nebuvo; teismas nurodė, kad iš byloje esančio 2017 m. lapkričio 2 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, kad svarstomi klausimai – karšto vandens vamzdynų atkarpos keitimas, šalto vandens vamzdynų atkarpos keitimas, nuotekų vamzdynų atkarpos keitimas; teismas pabrėžė, jog iš šio protokolo nėra galimybės nustatyti, ar namo gyventojams buvo pateikta informacija apie tai, kad jų namo vamzdžiai yra avarinės būklės; kitos informacijos, patvirtinančios tinkamą atsakovo funkcijų vykdymą, pvz., techninės priežiūros žurnalo pildymą, gyventojų informavimą, į bylą nepateikta. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo, kaip namo administratoriaus, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė; vien ta aplinkybė, kad buvo atliktos kasmetinės apžiūros, surašyti formalūs aktai, kuriuose nurodyta, jog šalto vandens stovai yra avarinės būklės, neįrodo, kad apeliantas tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, pareigas. Taip pat teismas padarė išvadą, jog atsakovo argumentai, kad patys namo butų ir kitų patalpų savininkai yra kalti dėl nagrinėjamo įvykio, nes laiku nepriėmė reikalingų sprendimų, buvo neaktyvūs, nesirinko į atsakovo organizuojamus susirinkimus, - nėra pakankami šioje situacijoje, kai pats atsakovas nebuvo pakankamai aktyvus ir iniciatyvus (organizuotas tik vienas susirinkimas, patikrinimai ir apžiūros atliekami formaliai ir t.t.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog atsakovo teiginiai apie tai, kad nesant butų savininkų sprendimo dėl vamzdynų remonto, jis savo iniciatyva tokių darbų atlikti negalėjo, yra nepagrįsti; kadangi trūkęs šalto vandens stovas priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, atsakovui, kaip administratoriui, kilo pareiga sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus, o, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas nebuvo apie defektus tinkamai informavęs gyventojų. Teisėjų kolegija pabrėžė, jog dar 2016 m. atsakovas, nustatęs, kad vamzdynas yra avarinės būklės, turėjo pareigą nedelsiant imtis priemonių avarinei būklei pašalinti. Pažymėjo, kad pagal Reglamento 96 straipsnį, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Tokiu būdu teisėjų kolegija pažymėjo, jog atsakovas neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal STR 1.07.03:2017 (85, 96 punktų reikalavimus) ir atliko neteisėtus veiksmus (neveikimas); taigi atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog jis savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku; teismas nustatė, jog atsakovo aplaidumas pasireiškė tuo, kad jis, nustatęs šalto vandens stovo defektą, jo laiku nepašalino. Būtent atsakovo neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo šalto vandens stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą.

Be to, vertinant atsakovo 2017-11-02 butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo turinį, teismas negali ignoruoti aplinkybės apie tai, jog protokole aiškiai nurodyta, kad balsavimas neįvyko, todėl vamzdynų stovai ar atkarpos bus keičiami tik avarijos atveju ar atliekant papildomas apžiūras ir nustačius defektą; taigi, tai sudaro pagrindą teismui spręsti, jog atsakovas, sutikdamas keisti stovus tik avarijos metu, nedviprasmiškai prisiėmė atsakomybę atlyginti žalą už bendro naudojimo inžinierinės įrangos gedimą.

Taigi, išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog atsakovas, kaip pastato (duomenys neskelbtini), valdytojas turėjo pareigą rūpintis tinkama jo priežiūra, užtikrinti turto saugumą jo prižiūrimame daugiabutyje (Statybos įst. 4 str. 1 d. 4 p., Vyriausybės nutarimo „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 4 p., 5.3. p.). Atsakovo neteisėtas neveikimas pasireiškė nurodytos pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Būtent dėl atsakovo nepakankamo veikimo fakto – nepakankamos pastato priežiūros ieškovės turtui buvo padaryta žala. Kadangi atsakovas neužtikrino tinkamos pastato priežiūros, buvo sugadintas ieškovės turtas. Žalos padarymo faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (2019-01-03 žalos kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 181220 ir 2019-10-23 žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 181220 papildymas dėl nusidėvėjimo, pateiktos eksperto T. M.). Taigi yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Tuo tarpu atsakovo atsakomybę šalinančių aplinkybių teismas nenustatė (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Nors atsakovas ginčijo ieškovės patirtos žalos dydį, teigdamas, jog netinkamai buvo paskaičiuotas nusidėvėjimas, svarbu pažymėti, jog 2019-10-23 žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 181220 papildyme ekspertas aiškiai detalizavo ir paskaičiavo nuostolio sumą taikant 0,8 proc. nusidėvėjimą; kadangi 2019-01-03 žalos kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 181220 nustatyta nuostolio suma yra 3123,01 Eur, tai nuostolio suma atėmus nusidėvėjimą sudaro 3014,05 Eur. Teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti eksperto pateiktu paskaičiavimu, juolab, kad atsakovas nepateikė jokių kitų skaičiavimų, paneigiančių ieškovės pateiktus.

Taigi, išdėstytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, jog yra ir teisinis, ir faktinis pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtą žalą - 3940,57 Eur.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3940,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos: 89 Eur žyminis mokestis, 150 Eur už žalos kaštų paskaičiavimo ataskaitos parengimą ir 1000 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 1239 Eur. Teismo vertinimu, tai yra pagrįstos ir protingos išlaidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir ieškovės atstovės darbo bei laiko sąnaudas.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), tenkančios kiekvienam atsakovui – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Mano būstas Sostinė“ (buvęs pavadinimas UAB “Pašilaičių būstas”), į. k.: 121457971, ieškovės R. B., a. k.: (duomenys neskelbtini) naudai 3940,57 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt Eur ir 57 euro centų) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3940,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1239 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt devynis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.