- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- e2A-360-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02442-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- G. V., V. B.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3944-301/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams G. V. ir V. B. dėl draudimo išmokos grąžinimo, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame teismo prašė priteisti iš atsakovų G. V. ir V. B. solidariai 1 937,40 Eur dydžio išmokėtą draudimo išmoką, iš atsakovo G. V. 83,33 Eur palūkanas, solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei solidariai iš atsakovų priteisti 836,64 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2015 m. gruodžio 18 d. atsakovo V. B. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė gatvėje stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu buvo nuplėštas automobilio (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, stipriai subraižytas ir įlenktas priekinis kairysis sparnas. Dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. B., apžiūrėjęs sugadintą automobilį (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini) valdytojams pagal Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo draudimo apsauga dėl eismo įvykio atsiradusios valdytojo civilinės atsakomybės. Todėl ieškovas, nustačius draudžiamojo įvykio faktą ir automobiliui (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydį bei atsižvelgus į (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, išmokėjo 1 937,40 Eur draudimo išmoką, kurią prašo solidariai priteisti iš atsakovų. Taip pat nurodė, kad automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) įprastinę draudimo sutartį sudarė atsakovas G. V., kurios 2.5. punkte buvo numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo: 1) apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais (2.5.2. punktas); 2) tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių nuostatomis, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasirašyti (2.5.3. punktas); 3) pateikti kitiems eismo įvykio dalyviams informaciją, būtiną jo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti (2.5.4. punktas); 4) per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, privaloma ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas (2.5.5. punktas). Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavęs atsakovas V. B., nepranešęs (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams apie eismo įvykį ir į eismo įvykio vietą nekvietęs kito eismo įvykio dalyvio, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Po šio eismo įvykio nei draudėjas (atsakovas G. V.), nei eismo įvykio kaltininkas atsakovas V. B. apie eismo įvykį ieškovei nepranešė, draudžiamojo įvykio faktas buvo nustatytas gavus informaciją iš užsienio žalų sureguliavimo partnerio (duomenys neskelbtini), kuris yra ieškovės (AB „Lietuvos draudimas“) užsienio žalų sureguliavimo partneris, administruojantis civilinės atsakomybės žalas, kuriose dalyvauja (duomenys neskelbtini) gyventojai. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudiko teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba kuomet asmuo, neįvykdo pareigų pagal sudarytą draudimo sutartį ir įstatymą (TPVCAPD 12 straipsnis), grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalis įtvirtina skolininkų daugetą, t. y. transporto priemonės savininką ir eismo įvykio kaltininką. TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta transporto priemonės savininko ir atsakingo už žalos padarymą asmens pareiga atlyginti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, yra solidari. Todėl laikė, jog kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo klausimą, reikėtų aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama bei aiškinama pagal LR CK 6.248 straipsnį. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59. ir 59.4. punktų prasme atsakovo V. B. elgesys, kuomet jis, atsitrenkęs į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, išlipo apžiūrėti automobilį ir nuvažiavo, vertintinas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Be to, ieškovė ragino atsakovus geruoju grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, bet atsakovas G. V., atsakydamas į ieškovės pretenziją, paaiškino, jog jis nepastebėjo ir nepajuto padaręs eismo įvykį, todėl išmoką grąžinti atsisakė. Ieškovė laiko, jog eismo įvykyje dalyvavo abu atsakovai ir abu atsakovai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Kadangi draudimo išmoka negrąžinta, todėl ji priteistina iš atsakovų solidariai, nes sukėlus eismo įvykį atsakovai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Atsiliepimas
Atsakovas G. V. 2017 m. birželio 13 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu ir jame išdėstytais reikalavimais sutinka, prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovų G. V. bei V. B. solidariai 1 937,40 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo G. V. 83,33 Eur palūkanas, iš atsakovų G. V. bei V. B. po 418,32 Eur bylinėjimosi išlaidas bei iš atsakovų G. V. ir V. B. po 4,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nusprendė išdėstyti sprendimo vykdymą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovai G. V. ir V. B. 6 (šešis) mėnesius, pradedant mokėti nuo 2017 m. spalio mėnesio moka iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ lygiomis dalimis kas mėnesį mokėdami solidariai po 322,90 Eur žalos atlyginimą bei atitinkamai apskaičiuotas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 1 937,40 Eur, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. gegužės 29 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (priteistų sumų išmokėjimo); atsakovas G. V. 6 (šešis) mėnesius, pradedant mokėti nuo 2017 m. spalio mėnesio, moka iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos ieškovui dalimis kas mėnesį po 13,89 Eur palūkanų; kiekvienas atsakovas G. V. ir V. B. atskirai 6 (šešis) mėnesius, pradedant mokėti nuo 2017 m. spalio mėnesio, moka iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos ieškovui dalimis kas mėnesį po 69,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad abu atsakovai privalo regreso tvarka atlyginti ieškovui padarytą 1 937,40 Eur dydžio žalą, kadangi automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavęs atsakovas V. B., nepranešęs (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams apie eismo įvykį ir nekvietęs į eismo įvykio vietą kito eismo įvykio dalyvio, iš eismo įvykio vietos pasišalino (nuvažiavo) (CK 6.280 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o atsakovas G. V., būdamas automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) savininkas ir draudėjas, kuris sudarė su ieškove Įprastinę draudimo sutartį, ir kuris pripažino taip pat buvęs 2015 m. gruodžio 18 d. eismo įvykyje, tačiau kartu su V. B. iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tuo nevykdydamas 2015 m. birželio 1 d. Įprastinės draudimo sutarties 2.5. punkto reikalavimų (CK 6.280 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Įprastinės draudimo sutarties 2.5. punktas).
Taip pat teismas, nustatęs, jog ieškovės atstovas teismo posėdžio metu sutiko su atsakovų prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu sutiko, jog sprendimo įvykdymas būtų išdėstytas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkino atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo 6 mėnesių laikotarpiui.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. V. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismui esant kitokios nuomonės nei nurodoma apeliaciniame skunde, vadovautis CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatomis, leidžiančioms teismui peržengti apeliacinio skundo ribas spręsti ir dėl atsakovo V. B. atžvilgiu priimto sprendimo pakeitimo, išdėstant sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovų ypač bloga turtine padėtimi, jų pakankamai netyrė, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Iš esmės byloje ginčo dėl ieškinio reikalavimo nekilo, kadangi atsakovai byloje kėlė tik vienintelį prašymą, atsižvelgti į sunkią jų materialinę padėtį, išdėstyti draudimo išmokos sumokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui (išdėstyti sprendimo vykdymą). Pirmosios instancijos teismas tik iš dalies atsižvelgė į šį atsakovų reikalavimą ir sprendimo vykdymą išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui dėl kurio ginčo tarp šalių nekilo. Ieškovė yra stambi draudimo bendrovė, o atsakovai sunkiai besiverčiantys fiziniai asmenys, kurie nuo pat pradžios neginčijo pareikšto reikalavimo dydžio ir viso proceso metu tesiekė, kad būtų išdėstytas sprendimo vykdymas 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovai siekė su ieškove sudaryti taikų susitarimą dėl susidariusios skolos sumokėjimo, tačiau ieškovė atsakymų nepateikė ir kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę, įvertinęs jų turtinę padėtį bei ženkliai geresnę ieškovės turtinę padėtį, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui, o pripažinęs ieškovės teisę į palūkanas - jas mažinti.
Atsiliepimas
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo G. V. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo G. V. ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovė dar 2016 metais ragino atsakovą G. V. geruoju grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Atsakovas G. V., atsakydamas į ieškovės pretenziją, paaiškino, kad jis nepastebėjo ir nepajuto padaręs eismo įvykį, todėl atsisako grąžinti išmoką. Nei iki bylos iškėlimo teisme, nei bylą nagrinėjant Marijampolės rajono apylinkės teismui atsakovai nesumokėjo nei dalies ieškovei padarytos žalos. Todėl ieškovė mano, jog atsakovas G. V. tik siekia kiek įmanoma ilgiau atidėti žalos atlyginimą, t. y. vilkina prievolės įvykdymą. Išdėsčius teismo sprendimo vykdymą ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui būtų pažeista ieškovės ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyra, atsakovams būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Pažymėjo, kad atsakovas V. B. apeliacinės instancijos teismui nepateikė apeliacinio skundo, neprisidėjo prie atsakovo G. V. pateikto apeliacinio skundo, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovo V. B. teisių ir/ar pareigų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pateiktu ieškiniu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovų solidariai 1 937,40 Eur dydžio išmokėtą draudimo išmoką, iš atsakovo G. V. 83,33 Eur palūkanas, solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei solidariai iš atsakovų priteisti 836,64 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas G. V. atsiliepime į ieškinį su ieškovės ieškiniu ir jame išdėstytais reikalavimais sutiko, prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Marijampolės rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas G. V. su ieškovės ieškinio reikalavimais sutiko, o ieškovės atstovas sutiko su sprendimo vykdymo išdėstymu 6 mėnesių laikotarpiui (2017 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 10:28:17 ir 10:10:23), ieškovės ieškinį tenkino, teismo sprendimo vykdymą išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas G. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo 6 mėnesių laikotarpiui, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių susijusių su atsakovų ypač bloga turtine padėtimi ir jų pakankamai netyrė, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.
Atsakovas G. V. teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti, neapskundė, atsakovas V. B. apeliacinio skundo dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškinio reikalavimų patenkinimo dalyje, o pasisako tik dėl pagrįstumo šio teismo sprendimo dalies, kuria buvo iš dalies patenkintas atsakovo G. V. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo 24 mėnesių laikotarpiui, teismo sprendimo vykdymas išdėstytas 6 mėnesių laikotarpiui.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Atsakovas G. V. prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, motyvuodamas sunkia turtine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovų G. V. ir V. B. sunkią turtinę padėtį bei į tai, jog ieškovė sutiko su teismo sprendimo vykdymo išdėstymu 6 mėnesių laikotarpiui, atsakovų G. V. ir V. B. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkino iš dalies, nusprendė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvais, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria teismo sprendimo vykdymas išdėstytas 6 mėnesių laikotarpiui, išdėstant sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui. Savo nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi jis grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, visiškai neatsižvelgė ir nevertino atsakovų sunkios turtinės padėties.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog sprendžiant, ar yra pagrindas teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti, aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai (CK 1. 2 straipsnis). Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus, t. y. įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra. Taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Todėl teisėjų kolegija su apelianto apeliacinio skundo argumentais nesutinka, vertina, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo sunkią turtinę padėtį, t. y. į tai, kad jis dirba UAB „Jogaustra“ vairuotoju ir gauna minimalų 417 Eur dydžio darbo užmokestį, turi 30 000 Lt dydžio paskolą būsto remontui Swedbank AB bankui - kas mėnesį moka po 215 Eur, kad kartu su sutuoktine turi nuosavą gyvenamąjį namą bei automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) laidos, sutuoktinės dirbo užmokestis sudaro 280 Eur ir pan. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad apylinkės teismas įvertino visas nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, iš kurių padarė pagrįstą išvadą, jog skolos mokėjimo išdėstymas 24 mėnesių laikotarpiui reikštų ieškovės teisių pažeidimą, kad atsakovo siūlomas išdėstymo būdas pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis, CK 1.2 straipsnis.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje atsakovo G. V. pateiktus įrodymus ir taikė teismo sprendimo vykdymo išdėstymą reglamentuojančias procesinės teisės normas bei tinkamai taikė ir aiškino Civiliniame kodekse įtvirtintus civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus ir pagrįstai nenustatė išimtinių aplinkybių teismo sprendimo vykdymo išdėstymui ilgesniam laikui pagrįsti, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo sprendimo vykdymą išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, palikdama nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdama atsakovo G. V. apeliacinį skundą, pripažįsta, kad sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis yra pagrindas iš atsakovo G. V. priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 105,14 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos. Todėl iš atsakovo G. V. priteisiamos ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 105,14 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 105,14 Eur (vieną šimtą penkis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas sumokant už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.