Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-09-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1418-1133/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-09-21
Bylos Nr.
A6.-1418-1133/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01061-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. A.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Darius Karvelis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-1418-1133/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01061-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 7.11; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, Boženai Voišvilienei,dalyvaujant (viename posėdyje) institucijos atstovei Onai Barnauskienei,

dalyvaujant nuotoliu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A. ir teisme jo atstovui advokatui Dariui Karveliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu, iš dalies nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM programą, išnagrinėjusi bankrutavusio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), buvusio vadovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „K“, esančios (duomenys neskelbtini), sutinkantis gauti dokumentus el. paštu (duomenys neskelbtini), teisto, bausto administracine tvarka, kaltinamo padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A., būdamas UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovu nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. kovo 16 d. (iki bankroto bylos iškėlimo) bendrovės vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei, kad jo vadovaujama bendrovė yra nemoki (bendrovė nemoki buvo jau nuo 2018 m. sausio 1 d.), kaip bendrovės vadovas, turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „A“ iškėlimo ir nevykdydamas šios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas), galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d., 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos, pažeidė kreditorės VMI teises nepateikdamas teismui pareiškimo dėl UAB „A“ bankroto bylos iškėlimo, todėl VMI 2021 m. vasario 4 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“. Taip D. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos atstovė teisme palaikė pareiškime, dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, nurodytas aplinkybes.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. teisme paaiškino, kad šioje įmonėje net niekada nedirbo, įmonė priklauso užsienio piliečiui. Jam buvo pateiktas prašymas, kad vieną situaciją sutvarkytų, kaip įgaliotas asmuo. Jokio atlygio už darbą toje įmonėje negavo. Jį be jo žinios paskyrė vadovu. Nežino apie įmonei iškeltą bankroto bylą. Dokumentus gavo tik, kai jam paskambino iš teismo dėl šios bylos, o iki to laiko niekas jo asmeniškai apie nieką neinformavo ir niekas niekada nekėlė jokio klausimo dėl šios įmonės. 2017 m. jis sprendė klausimą dėl anglių, kai užsienio pilietis jo paprašė paimti anglis, bet iki šiol tos anglys neatiduotos. Buvo du sunkvežimiai anglių, o savininkas negalėjo jų paimti, nes gyveno Kipre, o UAB „A“ vadovas išėjo iš darbo. Jis įsivaizdavo, kad buvo tik įgaliotinis ar laikinai paskirtas kaip atsakingas asmuo, bet negalvojo, kad paliktas visą tą laiką vadovu. Kitame posėdyje nurodė, kad bankroto administratorius negali turėti dokumentų, nes jis iš jo (D. A.) negavo. Jis tų dokumentų nėra matęs. Kiek jam pavyko išsiaiškinti, įmonės šeimininkas buvo Rusijos pilietis. UAB „A“ užsiiminėjo automobiliais ir prekiavo griliaus anglimis. Griliaus anglių pirkėjai buvo visi Vilniaus restoranai. Visi klientai gali paliudyti, kad šitos įmonės šeimininkas buvo A.. M. N. jis nepažįsta, I. B. jo pažįstamo sesuo, A. B. – nepažįsta, B. G. buvo jų bendrovės „P“ buhalterė, kuri taip pat tvarkė buhalteriją UAB „A“.

Žemesnės instancijos teismas

Išklausius Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-166-1100/2020 2020 m. spalio 18 d. dalies teisiamojo posėdžio garso įrašo (01.28 min. prasideda kaltinamojo D. A. asmenybės nustatymas, 1.53 teisėjas teiraujasi dėl darbo UAB „A“, D. A. patvirtino, kad dirba ir UAB „A“ direktoriumi, įmonės veikla sustabdyta), D. A. nurodė, jog jis tik patvirtino teismo turimus duomenis, kuriuos jie turėjo tuo metu. Pagal SoDros duomenis jis yra mažų mažiausia kokių 5 įmonių direktorius. Patvirtino teismui tai, ką teisėjas pasakė. Jis pats pamiršta įmonių, kurių direktoriumi yra, pavadinimus, nes kai kurias yra nupirkęs perpardavimui arba savo reikmių naudojimui. Įmonių, kuriuose jis būdavo vadovu, visada buvo sustabdyta veikla, todėl, kad tos įmonės veiklos net ir nevykdė niekad ir paprasčiausiai jis patvirtino tą informaciją, net nepagalvodamas apie kokią įmonę eina kalba. Pasiklysdavo, kokias įmones pardavė, o kokiose yra vadovas. Teisėjęs būtų pasakęs dar kelių įmonių pavadinimus ir jis taip pat tai būtų patvirtinęs.

Teismui paklausus, kodėl D. A. iki garso įrašo išklausymo teigė, jog apie tai, kad jis yra UAB „A“ vadovas“ sužinojo tik, kai buvo kreiptasi dėl posėdžio šioje byloje, nurodė, jog tik kai pradėjo domėtis šia įmone, laikėsi pozicijos, kad šioje įmonėje jis turėjo būti tik 1 mėnesį paskirtas įgaliotu asmeniu, kad galėtų atlikti veiksmus, kuriuos bijojo atlikti I. B.. I. B. bijojo policijos, nes buvo, berods, įvykis su šia įmone, kad vienas nuomojamas įmonės automobilis, galimai 2017 m. pabaigoje buvo sulaikytas su 300 kg narkotinių medžiagų hašišu. Kada kriminalinė policija pradėjo I. B. kviesti į apklausas, o ji nieko nežinojo apie tą įmonę, tai Ž. A., kuris yra I. B. brolis ir valdė pusę tos įmonės jos vardu ir A., kurio yra 50 procentų yra, kuris prekiavo anglimis. Jie abu jo paprašė, kad jis išspręstų šitą problemą, nes jis komunikabilus ir tai sugebės padaryti, sudalyvauti apklausuose teismuose, kad nekviestų I., Ž. ir jį paskyrė ar įgaliojo vienam mėnesiui, kol šie klausimai bus išspręsti. Aišku jie nieko bendro su tuo įvykiu neturėjo. Jie neturėjo jokio ryšio su ta kontrabanda. Tai buvo tik atsitiktinumas. Yra nuteisti kiti asmenys, byla išnagrinėta. Ž. buvo žinomas kriminalinis veikėjas, A. tuo metu buvo Kipre ir jie jo prašė, kad padėtų.

Teismui paklausus, kaip D. A. įgyvendina vadovo pareigas, jei net nežino, kokioms įmonėms jis vadovauja. D. A. nurodė, jog kai veiklos būna sustabdytos, tai jose nieko nereikia daryti. Ta įmonė buvo kaip veikianti, kaip neveikianti. Žino, kaip valdyti įmones, kurias jis valdo. Veikiančios įmonės valdymas yra visai kitoks. Tiesiog intuityviai patvirtino, kad yra vadovas. Kai pamatė įmonės duomenis, tik tada atsiminė apie kokią įmonę eina kalba. Tada įsigilino į vardus, pavardes. Tada pradėjo ieškoti kontaktų. Nežino, kodėl jo neatleido iš pareigų, nors jam sakė, kad įdarbina pagelbėti šiuo klausimu. I. B. yra Ž. sesuo ir ji buvo toje įmonėje tik statytinė. Visą tą informaciją atgamino ir atsiminė. Jų visų ofisai buvo tose pačiose patalpose. Jis savo veiklomis buvo užsiėmęs, o jie savo. Su Ž. turėjo dar statybinę kompaniją ir už tai jie buvo viename ofise ir vienas kitam pagelbėdavo. Jie į jį kreipėsi ir prašė pagelbėti. Jis jiems padėjo, bet jie jo neatleido, nors už tą laikotarpį įmonėje neturėjo jokio atlyginimo.

Po liudytojų apklausos parodė, kad sprendimas dėl narkotikų buvo labai greitai priimtas. Jis net minties neturėjo veiklą kažkokią vykdyti. Klystama, kad po jo paskyrimo įmonė nevykdė veiklos. B. gali nurodyti į šešėlinį įmonės savininką, kuris nustekeno tą įmonę ir numetė ant jo pečių, kad jis pabūtų, kaip atpirkimo ožys. D. dirbo ir praeitoje ir UAB „A“ ir gali papasakoti, kas per asmuo yra A.. Nori pasakyti, kad ir Ž. A. buvo apgautas. I. B. pastatyta fiktyviai. Jei buhalterė būtų pasakiusi, kad veikla buvo vykdyta, tai reikštų, kad jis vykdė veiklą. Su B. jis bendravo tik dėl UAB „P“. Jo funkcija buvo dalyvauti tik apklausose. Tai nereiškia, kad jis turi atsakyti už A. Š. padarytas veikas. Teismui dar kartą paklausus, ar jis žinojo, kad buvo paskirtas vadovu, nurodė, jog buvo paprašytas atstovauti teisme procesuose, nežinojo, kad skiriamas vadovu. Jei būtų žinojęs, kad jis yra vadovas, nebūtų palikęs taip įmonės. Jo prašė Ž., kad vietoje jo sesers jis sudalyvautų teisme. Ž. buvo teisiamas dėl narkotikų, A., kuris buvo tikrasis šešėlinis vadovas, buvo Kipre. Taip pat nurodė, kad ikiteisminiame tyrime atstovavo UAB „A“, tačiau nežino, kokiu statusu, negali atsakyti, nes turėjo dokumentus kaip įgaliotas asmuo. Negalėjo atsakyti, kokiu pagrindu buvo įgaliotas atstovauti įmonę, neatsimena. Žino, kad tą dalyką sutvarkė. Jam buvo pavesta sudalyvauti tik baudžiamojoje byloje. Nesusipažino su įmonės dokumentacija, buhalterija.

D. A. ir jo atstovui buvo pateikti susipažinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio nuorašas ir 2019 m. vasario 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo kopija, kur D. A., įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekęs byloje sakyti tiesą, teismui nurodė, jog jis yra UAB „A“ vadovas; įmonė užsiima automobilių prekyba, nuoma; teismo nurodytas asmuo jam žinomas, nes jie prekiavo automobiliais su ukrainiečiais; nurodė, kad užregistravo automobilį kito asmens prašymu įmonės vardu; kad pats asmuo užregistravo automobilį, o jie jam davė įgaliojimą; kad po to sužinojo, kad automobilis buvo „panaudotas“ ir jis (D. A.) buvo sulaikytas; nematė to automobilio, nes tuo metu ne jis buvo vadovas. Po susipažinimo su dokumentais, teismui paaiškino, kad teismas matyt galvoja, kad jis kalbėjo, kaip įmonės vadovas, kuris žinojo visą situaciją. Nurodė, jog UAB „A“ veikla buvo viename ofise. Prieš eidamas į apklausas, jis gerai pasiruošė, nedavė parodymų kaip asmuo, kuris vykdė tą veiklą. Jis davė parodymus, kaip įmonės atstovas, nes žinojo, kas ten vyksta. Jo manymu, ši situacija turėjo būti nagrinėjama civilinėje byloje, o ne administracinio nusižengimo byloje. Net jei ir būtų tokia situacija, kad reikia skirti baudą, kad nesikreipė, kaip vadovas į tam tikras institucijas, dėl bankroto kėlimo, nurodė, kad skolų suma visai nedidelė ir jei būtų žinojęs, kad tokia našta yra, galėjo įmonę ištraukti iš skolų. Nemano, kad dėl tokios sumos reikalinga kelti bankroto bylas. Įmonės skolos nesiekia 7 000 Eur. VMI nekorektiškai elgiasi. VMI turėjo išsispręsti dėl civilinių ieškinių civiline tvarka ir tada spręsti, kam skirti baudą.

Liudytoja I. B. teisme parodė, kad D. A. pažįsta iš matymo, jis buvęs jos brolio Ž. A. draugas. Ji buvo tik UAB „A“ akcininkė, tik, kad padėti susikurti įmonę. Įmonę realiai kūrė, kaip suprato, brolio draugas D. A. ir brolis pasakė, kad ji būtų akcininkė, nes draugas nori įsikurti įmonę ir nori, kad būtų tik savų žmonių ratas ir nebūtų svetimų. Su D. A. nekalbėjo, kalbėjo tik su broliu. Daugiau apie šią įmonę ji nieko nežino, nežino, kad buvo paskirta įmonės vadove, jokių dokumentų, nieko nepasirašė. Apie įmonės steigimą nieko nežino. Žino kad tai buvo D. A. įmonė, bet daugiau nieko nežino. M. N. nežino. A. B. nepažįsta. Nieko nežino apie D. įdarbinimą vadovu. Nieko nežino apie dokumentus. Nežino apie baudžiamąją bylą dėl narkotikų. Ją kvietė tik į šitą bylą, į baudžiamąją bylą jos niekas nekvietė. Ji turi tik du šaukimus į šį teismą. Apie įmonės finansines problemas nieko nežino. Kaip suprato, kad D. vadovavo įmonei.

Liudytoja B. G. teisme parodė, kad D. A. žinomas. Jai žinoma UAB „A“, nes tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą. Dokumentus dėl D. A. paskyrimo vadovu teikė ji. Bandė atstatyti paštą, bet nepavyko. Tiksliai datų neprisimena. Kiek pamena, kad berods, Ž. A. paskambino, kad reikia pakeisti vadovą, nes tuo momentu buvo I., o pakeisti į D.. Pasakė, kad turi pasirašyti abu akcininkai ir turi jai grąžinti su parašais, kad galėtų užregistruoti pakeistą vadovą. Kai gavo dokumentus, užregistravo Registrų centre. Buvo minėta, kad D. įdarbinamas kažkiek valandų. Su D. bendravo dėl veiklos, nes jis kaip ir dirbo, nes buvo veikla su mašinomis. Daugiausia bendravo el. paštu. Sunku pasakyti kokiais klausimais bendravo, nes buvo ir kita įmonė ir negali pasakyti ar būtent su „A“ buvo susiję. Dabar neprisimena. UAB „A“ vykdė anglių prekybą ir automobilių nuomą. Kelis mėnesius vyko veikla, veiklą vykdė E., bet bijo pameluoti. Po D. paskyrimo, jai atrodo, kad jie jau nebendravo, nes jokios veiklos nebuvo ir jie atsisakėme dirbti, nes neatsiskaitė su jais ir veiklos dokumentų nepristatė, tai nutraukė bendradarbiavimą su jais. Po D. paskyrimo vadovu veikla jau nebebuvo vykdoma. Ž. ar M. N. tarėsi dėl D. paskyrimo vadovo. Protokolą jai atsiuntė M. su parašais. Neatsimena kokiam tikslui buvo pakeistas vadovas. Jai rodos, kad buvo kažkokios problemos ir jį pakeitė. Neprisimena žodžių, kad laikinai paskiria. Gal ir sakė taip. Darbo sutartis gal ir buvo sudaryta, nežino, bet Sodrai buvo pranešta. Daug vėliau sužinojo apie bylą dėl narkotikų. Atlyginimas D. realiai nebuvo mokamas. A. Š. nepažįsta. Negirdėjo, kad jis vadovautų įmonei. Dėl finansinių sunkumų prisimena, nes ir su jais neatsiskaitė. Jie nesudarinėjo įmonės metinio pelno balanso.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB „A“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2011 m. liepos 5 d. Pagrindinės Bendrovės veiklos - automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma (EVRK kodas 451100). Bendrovės vadovu nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. kovo 16 d. buvo D. A.. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1704-562/2021 iškėlė UAB „A“ bankroto bylą. VMI yra UAB „A“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, bankroto bylos iškėlimo dieną - 2021 m. balandžio 20 d. - Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 10 177,29 Eur, iš jų 9 968,72 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 208,57 Eur šio mokesčio delspinigiai. UAB „A“ mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas: 1) už 2017 metų liepos mėnesį 1 178,00 Eur, kurios mokėjimo terminas suėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d.; 2) už 2018 metų birželio mėnesį 8 470,80 Eur, kurios mokėjimo terminas suėjo 2018 m. liepos 25 d.; už 2018 metų lapkričio mėnesį 89,92 Eur, kurios mokėjimo terminas suėjo 2018 m. gruodžio 27 d. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą išieškota tik 2 028,00 Eur. Paskutiniame bendrovės pateiktame balanse už 2016 metus viso turto vertė nurodyta 12 498 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 286,00 Eur. Šie duomenys yra nebeaktualūs, nes įsiskolinimas vien VMI yra 10 177,29 Eur. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė jau nuo 2018 m. sausio 1 d. yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Minėtą vadovės pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia žemiau išdėstytos aplinkybės. Įvertinus tai, kad UAB „A“ jau nuo 2018 m. neatsiskaito su valstybės biudžetu, yra nemoki, Bendrovės vadovas D. A. nuo 2018 m. neatsiskaitęs su valstybės biudžetu turėjo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė.

Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė papildomus paaiškinus, kuriuose nurodė, jog valstybinė mokesčių inspekcija gavo informaciją, jog 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu D. A. buvo išbrauktas iš įmonės vadovų SoDros duomenų bazėje, nes buvo nustatyta, kad bendrovė nevykdo veiklos. VMI nuomone, atleidimas iš Sodros nereiškia, kad įmonės vadovas yra atleidžiamas nuo įmonės vadovavimo pareigų. Atleidimas Sodroje tik leidžia Sodrai neapskaityti Sodros įmokų. Be to vadovo atleidimas turėtų būti įforminamas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, kurio 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti kompetentingų bendrovės valdymo organų (valdybos arba stebėtojų tarybos), o jeigu jie bendrovėje nesudaromi, - visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atšaukti bei atleisti iš pareigų jų išrinktą vadovą. Todėl priimti sprendimą atšaukti direktorių iš pareigų, o tokio sprendimo pagrindu nutraukti tarp įmonės ir direktoriaus sudarytą darbo sutartį, gali tik įmonės akcininkai, visuotinio akcininkų susirinkimo metu. nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad akcininkai, įstatyme nustatytu būdu, būtų pranešę VĮ Registrų centrui apie vadovo pavedimo sutarties pasibaigimą ir naujo vadovo išrinkimą. pažymėjo, jog nenuginčijus esančių ir nepateikus naujų duomenų apie bendrovės vadovą juridinių asmenų registrų tvarkytojui, Juridinių asmenų registre duomenys laikytini teisingais. Taip pat nurodė, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalį, kai bendrovės vadovą išrinkę bendrovės organai nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas. Šiuo atveju D. A. nepateikė jokių įrodymų, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas šiuos duomenis įregistruoti viešame registre. todėl, Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina faktą, kad nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. kovo 16 d. D. A. buvo UAB „A“ vadovu (b. l. 81-95).

Iš mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo matyti, kad UAB „A“ vadovas nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. buvo D. A.. Mano VMI atstovas nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. buvo B. G., nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 16 d. vadovu buvo I. B., nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2017 m. kovo 23 d. vadovu buvo E. S. (b. l. 7-11).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartyje Nr. eB2-1704-562/2021, kurioje nutarta UAB „A“ iškelti bankroto bylą, nustatė, kad bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus viešam registrui yra pateikusi tik už 2016 metus. Juridinių asmenų registro duomenimis bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2017, 2018, 2019 metus. Tokiu būdu pažeidžia Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje įtvirtintas pareigas - neteikia Juridinių asmenų tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų, o tai, teismo vertinimu, leidžia abejoti, ar UAB „A“ iš tiesų vykdo veiklą ir gauna pajamas. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad viešaisiais duomenimis, bendrovėje nėra apdraustųjų asmenų; nenustatė, jog bendrovei inicijuota restruktūrizavimo byla. Konstatavo, jog bendrovė su valstybės biudžetu neatsiskaito nuo 2018 metų, neturi nekilnojamojo turto, nėra duomenų apie gaunamas pajamas. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, kad yra nemoki, negali vykdyti turinių prievolių, nėra pagrindo išvadai, kad bendrovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, todėl bendrovei iškėlė bankroto bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 7 dalies pagrindu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi pripažino BUAB „A“ bankrutavusia ir nutarė likviduoti.

Iš pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią matyti, kad D. A. buvo priimtas dirbti UAB „A“ pagal neterminuotą darbo sutartį. Duomenis pateikė B. G. (b. l. 91).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2021 m. gegužės rašto Nr. (7.2E) DV_S matyti, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis, draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir VSD įmokas neįrašomi į Registrą, kai draudėjas veiklos nevykdo. laikoma, kad draudėjas nevykdo veiklos, kai: VSD įmokų nesumoka 3 mėnesius iš eilės ir ilgiau, nesikreipia dėl VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas ir Fondo administravimo įstaigų reikalavimu draudėjas nepateikė veiklą įrodančių dokumentų. Pranešė, kad UAB „A“ nesumokėjo VSD įmokų už 2017 metų rugsėjo-gruodžio mėnesius, nesikreipė dėl VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo bei nepateikė veiklą įrodančių dokumentų, todėl draudėjui buvo nustatytas veiklos nevykdymas pagal VSD įstatymo 13 straipsnio 2 dalį. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. VRE_SP1E-14 įrašyta apdraustojo D. A. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data 2018 m. sausio 1 d., skyriaus iniciatyva (b. l. 87-88, 102-103).

Iš išrašo apie asmens darbovietę nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 28 d., matyti, kad D. A. dirbo UAB „A“ (draudiminiai laikotarpiai nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. sausio) ir (duomenys neskelbtini) asociacijoje (draudiminis laikotarpis nuo 2018 m. spalio iki gruodžio) (b. l. 109-112).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, viena jų yra pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas.

D. A. teisme neigė, kad jis yra tikrasis įmonės vadovas, taip pat nurodė, jog jis nėra atsakingas už skolas, atsiradusias sandorių, apie kuriuos jis nežinojo, pagrindu.

Teismas visų pirma atmeta D. A. argumentus, kad jis nebuvo įmonės vadovas.

Iš D. A. parodymų, duotų teisme, matyti, kad jo pozicija, dėl vadovavimo bendrovei „A“ nuolat kito. Pirmo teismo posėdžio metu D. A. teigė, kad apie kad šioje įmonėje net niekada nedirbo, įmonė priklauso užsienio piliečiui; jį be jo žinios paskyrė vadovu; jis tik pagal prašymą, kaip įgaliotas asmuo, 2017 m. sprendė klausimą dėl anglių, kai užsienio pilietis jo paprašė paimti anglis, bet iki šiol tos anglys neatiduotos, savininkas negalėjo jų paimti, nes gyveno Kipre, o UAB „A“ vadovas išėjo iš darbo; apie vadovavimą UAB „A“ sužinojo tik kai jam paskambino iš teismo dėl šios bylos, o iki to laiko niekas niekada nekėlė jokio klausimo dėl šios įmonės. Kitame teismo posėdyje nurodė, kad bankroto administratorius negali turėti dokumentų, nes jis iš jo (D. A.) negavo; B. G. buvo jų bendrovės „P“ buhalterė, kuri taip pat tvarkė buhalteriją UAB „A“. Išklausius Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-166-1100/2020 2020 m. spalio 18 d. dalies teisiamojo posėdžio garso įrašo (01.28 min. prasideda kaltinamojo D. A. asmenybės nustatymas, 1.53 teisėjas teiraujasi dėl darbo UAB „A“, D. A. nurodo, kad dirba ir UAB „A“ direktoriumi, įmonės veikla sustabdyta), D. A. nurodė, jog jis tik patvirtino teismui tik tai, ką teisėjas pasakė; pagal SoDros duomenis jis yra mažų mažiausia kokių 5 įmonių direktorius ir jis pamiršta įmonių, kurių direktoriumi yra, pavadinimus, nes kai kurias yra nupirkę perpardavimui arba savo reikmių naudojimui; pasakė, kad UAB „A“ veikla sustabdyta, nes įmonių, kuriuose jis būdavo vadovu, visada buvo sustabdyta veikla; paprasčiausiai jis patvirtino tą informaciją, net nepagalvodamas apie kokią įmonę eina kalba; pasiklysdavo, kokias įmones pardavė, o kokiose yra vadovas; teisėjęs būtų pasakęs dar kelių įmonių pavadinimus ir jis (D. A.) tai taip pat būtų patvirtinęs. Teismui paklausus, kodėl D. A. iki garso įrašo išklausymo teigė, jog apie tai, kad jis yra UAB „A“ vadovas“ sužinojo tik, kai buvo kreiptasi dėl posėdžio šioje byloje, nurodė, jog tik, kai pradėjo domėtis šia įmone, laikėsi pozicijos, kad šioje įmonėje jis turėjo būti tik 1 mėnesį paskirtas įgaliotu asmeniu, kad galėtų atlikti veiksmus, kuriuos bijojo atlikti I. B. (prieš tai teigė, kad pagal įgaliojimą turėjo paimti anglis). I. B. bijojo policijos, nes buvo, berods, įvykis su šia įmone, kad vienas nuomojamas įmonės automobilis, galimai 2017 m. pabaigoje buvo sulaikytas su 300 kg narkotinių medžiagų hašišu. Teismui, po liudytojų apklausos paklausus, ar jis žinojo, kad buvo paskirtas vadovu, nurodė, jog buvo paprašytas atstovauti teisme procesuose, nežinojo, kad skiriamas vadovu. Jei būtų žinojęs, kad jis yra vadovas, nebūtų palikęs taip įmonės. Jo prašė Ž., kad vietoje jo sesers I. B. jis sudalyvautų teisme; ikiteisminiame tyrime atstovavo UAB „A“, tačiau nežino, kokiu statusu, negali atsakyti, nes turėjo dokumentus kaip įgaliotas asmuo; negalėjo atsakyti, kokiu pagrindu buvo įgaliotas atstovauti įmonę, neatsimena, žino, kad tą dalyką sutvarkė; jam buvo pavesta sudalyvauti tik baudžiamojoje byloje. D. A. ir jo atstovui buvo pateikus susipažinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio nuorašą ir 2019 m. vasario 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo kopiją, kur D. A., įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekęs byloje sakyti tiesą, teismui nurodė, jog jis yra UAB „A“ vadovas, nurodė, kokia įmonė veikla užsiima ir kt., nurodė, jog UAB „A“ veikla buvo viename ofise; prieš eidamas į apklausas, jis gerai pasiruošė, nedavė parodymų kaip asmuo, kuris vykdė tą veiklą, o davė parodymus, kaip įmonės atstovas, nes žinojo, kas ten vyksta.

Teismas, atsižvelgęs į D. A. parodymų prieštaringumą, kuriuos jis keitė, atsižvelgiant į teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, jog D. A. žinojo, jog yra paskirtas įmonės vadovu ir šioje byloje nurodymas jo vadovu jokiu būdu nebuvo jam staigmena, D. A. parodymus, kad įmonės UAB „A“ vadovu paskirtas jam nežinant, laiko neatitinkančiais tiesos ir vertina juos, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Be teismo jau minėtų oficialių duomenų (teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje 1-166-1100/2020 garso įrašo, nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-245/2021 ir 2019 m. vasario 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo), patvirtinančių, kad D. A. žinojo apie jo paskyrimą UAB „A“ vadovu, patvirtina ir teisme apklaustos liudytojos I. B., kuri nurodė, jog nežino apie D. A. paskyrimą UAB „V“, tačiau D. A. buvo jos brolio Ž. A. draugas ir, kad iš savo brolio girdėjo, jog UAB „A“ yra D. A. įmonė ir, kaip ji suprato D. A. vadovavo įmonei; ji pati, brolio prašymu, buvo padaryta akcininke, apie tai, kad ji dar buvo paskirta ir įmonės vadove, nieko nežinojo. Tai, kad I. B. buvo fiktyvi akcininkė ir vadovė, patvirtino ir pats D. A.. Taip pat D. A. vadovavus įmonei patvirtino liudytoja B. G., nurodžiusi, jog berods, Ž. A. paskambino, kad reikia pakeisti vadovą, nes tuo momentu buvo I. B., o pakeisti į D. A.; kad vadovas pakeistas dėl kažkokių problemų.

D. A., iš pradžių neigęs, jog žinojo apie jo paskyrimą vadovu, vėliau teigė manęs, kad buvo paskirtas tik mėnesiui. Teismas ir šiuos jo parodymus vertina, kaip gynybinę versiją. Visų pirma, kad jis vis dar vadovauja įmonei, tvirtino teismams praėjus dviem metams po jo paskyrimo. Antra, pažymėtina, kad D. A. nurodė, jog užsiėmė įmonių pirkimu pardavimu ir, kad jam žinomos vadovo pareigos, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad jis pat būtų dėjęs realias pastangas tam, kad būtų įregistruoti duomenys apie sutarties su juo, kaip su bendrovės vadovu, pasibaigimą. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalį, kai bendrovės vadovą išrinkę bendrovės organai nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas. Šiuo atveju D. A. nepateikė jokių įrodymų, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas šiuos duomenis įregistruoti viešame registre. Todėl ir Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina faktą, kad nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. kovo 16 d. D. A. buvo UAB „A“ vadovu.

D. A., išklausius Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-166-1100/2020 2020 m. spalio 18 d. dalies teisiamojo posėdžio garso įrašo (01.28 min. prasideda kaltinamojo D. A. asmenybės nustatymas, 1.53 teisėjas teiraujasi dėl darbo UAB „A“, D. A. nurodo, kad dirba ir UAB „A“ direktoriumi, įmonės veikla sustabdyta), nurodė, jog patvirtino tik tai, ką teisėjas pasakė, o aplinkybę, kad UAB „A“ veikla sustabdyta, nurodė tik dėl to, kad vadovavo tuo metu ne mažiau kaip 5 įmonės, ką turėtų patvirtinti Sodros duomenys. tačiau tai neatitinka tiesos, nes iš išrašo apie asmens darbovietę nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 28 d., matyti, kad D. A. dirbo UAB „A“ (draudiminiai laikotarpiai nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. sausio) ir UAB „K“ (draudiminis laikotarpis nuo 2020 m. liepos mėnesio), (duomenys neskelbtini) asociacijoje (draudiminis laikotarpis nuo 2018 m. spalio iki gruodžio) (b. l. 109-112). Iš išdėstyto matyti, kad, priešingai nei teigė D. A., jis bylai aktualiu laikotarpiu iš esmės vadovu buvo tik UAB „A“.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2021 m. gegužės rašto Nr. (7.2E) DV_S matyti, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. VRE_SP1E-14 įrašyta apdraustojo D. A. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data 2018 m. sausio 1 d., skyriaus iniciatyva, nes vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis, draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir VSD įmokas neįrašomi į Registrą, kai draudėjas veiklos nevykdo, t. y. kai: VSD įmokų nesumoka 3 mėnesius iš eilės ir ilgiau, nesikreipia dėl VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas ir Fondo administravimo įstaigų reikalavimu draudėjas nepateikė veiklą įrodančių dokumentų. UAB „A“ nesumokėjo VSD įmokų už 2017 metų rugsėjo-gruodžio mėnesius, nesikreipė dėl VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo bei nepateikė veiklą įrodančių dokumentų, todėl draudėjui buvo nustatytas veiklos nevykdymas pagal VSD įstatymo 13 straipsnio 2 dalį (b. l. 87-88, 102-103). Nesant byloje duomenų, kad D. A. atleistas iš vadovų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta absoliuti kompetentingų bendrovės valdymo organų (valdybos arba stebėtojų tarybos), o jeigu jie bendrovėje nesudaromi, - visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atšaukti bei atleisti iš pareigų jų išrinktą vadovą. Taip pat D. A. nepateikė jokių įrodymų, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas duomenis, kad jis nėra UAB „A“ vadovas, įregistruoti viešame registre.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas konstatuoja, kad pirmiau nurodytų įrodymų visuma bei Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina faktą, kad nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. kovo 16 d. D. A. buvo UAB „A“ vadovu (b. l. 81-95), todėl jis yra tinkamas subjektas, kuriam pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį taikytina administracinė atsakomybė.

Taip pat teismas laiko nustatyta, kad UAB „A“ bendrovė nemoki buvo jau nuo 2018 m. sausio 1 d., o D. A., kaip bendrovės vadovas, turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „A“ iškėlimo, šios pareigos nevykdė ir nevykdydamas šios pareigos, įtvirtintos Įmonių bankroto įstatyme, pažeidė kreditorės VMI teises.

Žemesnės instancijos teismas

Įmonės vadovo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė yra nemoki, įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme (galiojusiame iki 2020 m. sausio 1 d.). Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Tokia įmonės vadovo pareiga yra imperatyvi, ĮBĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos, todėl teismų praktikoje, aiškinant aptariamas nuostatas, yra deklaruota, kad pareigos kreiptis laiku nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021).

Faktinis pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindas yra įmonės nemokumas, kuris pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įstatymas apibrėžia, kad pagrindinis (formalus) įmonės nemokumo kriterijus yra pradelsti įsiskolinimai, kurie pradeda viršyti pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tačiau teismų praktikoje bendrovės mokumas yra vertinamas ne tik pagal šį rodiklį, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Štai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Teismų praktikoje civilinėse bylose išaiškinta, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416-469/2015, 3K-3-170-219/2020 ir kt.). Įmonės vadovo veiksmai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė ilgą laiką nebevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, pripažintini neatitinkančiais protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Maža to, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

Aptartas įstatymu įtvirtintas reguliavimas bei pateikti teismų išaiškinimai siekia apsaugoti bei atliepia bendruosius verslo standartus, pagal kuriuos viena svarbiausių sąlygų, lemiančių sėkmingą įmonės veiklą, yra bendrovės mokumas, t. y. sugebėjimas turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus. Dėl to ĮBĮ normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos tokiai nemokiai įmonei iškėlimo. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Bylos duomenimis, UAB „A“ mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas: 2017 m. rugpjūčio 25 d. už 2017 m. liepos mėnesį - nepriemoką sudarė 1 178 Eur; 2018 m. liepos 24 d. už 2018 m. birželį – nepriemoką sudarė 8 470,80 Eur bei 2018 m. gruodžio 27 d. už 2018 m. lapkričio mėnesį – nepriemoką sudarė 89,92 Eur. Iš viso bendrovės nepriemoka VMI sudaro 10 177,29 Eur, iš kurių 9 968,72 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 208,57 Eur šio mokesčio delspinigiai (b. l. 20-22). VMI nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. vykdė priverstinį išieškojimą iš bendrovės turto (b. l. 23-34), tačiau išieškoti skolos nepavyko. Nustatyta, kad D. A. vadovu tapo nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. ir buvo juo iki 2021 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos teismas, byloje Nr. eB2-1704-562/2021, 2021 m. kovo 8 d. nutartimi UAB „A“ iškėlė bankroto bylą. Šioje bankroto byloje nustatė, kad bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus viešam registrui yra pateikusi tik už 2016 metus; Juridinių asmenų registro duomenimis bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2017, 2018, 2019 metus, o tai, teismo vertinimu, leidžia abejoti, ar UAB „A“ iš tiesų vykdo veiklą ir gauna pajamas. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad viešaisiais duomenimis, bendrovėje nėra apdraustųjų asmenų; nenustatė, jog bendrovei inicijuota restruktūrizavimo byla. Konstatavo, jog bendrovė su valstybės biudžetu neatsiskaito nuo 2018 metų, neturi nekilnojamojo turto, nėra duomenų apie gaunamas pajamas. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, kad yra nemoki, negali vykdyti turinių prievolių, nėra pagrindo išvadai, kad bendrovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi pripažino UAB „A“ bankrutavusia ir nutarė likviduoti. Iš buvusios buhalterės B. G. parodymų taip pat matyti, kad bendrovė, D. A. tapus vadovu, iš esmės veiklos nebevykdė, neatsiskaitė ir su jais, bendrovė turėjo finansinių sunkumų. Pastebėtina ir tai, kad D. A. teismui nurodė, jog žinojo gerai apie bendrovės vykdomas veiklas, jos būklę. Bylos duomenimis nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. bendrovės skolos tik didėjo, 2018 m. viduryje skola valstybei siekė jau buvo 8 470,80 Eur, finansinė padėtis negerėjo, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, jokia bendrovei pelną duodanti veikla toliau nebuvo vykdoma, atitinkamai nenustatyta ir papildomų apyvartinių lėšų, iš kurių galėtų būti mažinami įsipareigojimai kreditoriams.

Taigi byloje vienareikšmiškai nustatytas tiek UAB ,,A“ nemokumo faktas nuo 2018 m. pradžios, tiek ir pareigos D. A. laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo faktas, todėl konstatuotina, kad tokiais veiksmais D. A., būdamas įmonės vadovas ir suprasdamas finansinės padėties sunkumą, privalėdamas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau, minėtų veiksmų nesiimdamas, pažeidė kreditorių teises.

Apibendrinant konstatuotina, kad remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn D. A. traukiamas pagrįstai, jo veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „A“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei nesikreipė gana ilgą laiką, t. y. daugiau nei vienerius metus, nedėjo jokių pastangų įgyvendinti įstaigos vadovui įstatymo keliamų pareigų, kol galiausiai tą teko padaryti kreditoriui, kuris tam turėjo skirti papildomas pastangas bei žmogiškuosius išteklius. D. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – darbingas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas, jis nėra baustas administracine tvarka, už tapataus pobūdžio teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė minimali nuobauda. Atsižvelgiant į paskirtos nuobaudos dydį, manytina, kad šios nuobaudos pakaks įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

D. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6-1418-1133/2021.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Uliansakitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Uliansakitė-Zabulionienė