Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2022-03-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-70-1036/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-03-29
Bylos Nr.
II-70-1036/2022
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00017-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas (pirm.)
Institucija
Vilniaus teritorinė muitinė
Pažeidėjas
J. P.
Advokatai
Gediminas Vala, Gediminas Valentiejaus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-70-1036/2022Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00017-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Deirai Jakaitei, dalyvaujant Vilniaus teritorinė muitinės atstovei Raimondai Dzelzienei, administracinėn atsakomybėn patrauktos J. P. atstovui advokatui Gediminui Valantiejui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. P. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundus dėl Vilniaus teritorinė muitinės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimų Nr. MD-VM00-ANR_N-2454-2021, Nr. MD-VM00-ANR_N-2453-2021, Nr. MD-VM00-ANR_N-2455-2021, Nr. MD-VM00-ANR_N-2456-2021, Nr. MD-VM00-ANR_N-2457-2021, kuriais J. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalį (penki administraciniai nusižengimai), po 900 (devynių šimtų) eurų baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinė muitinės (toliau – Institucija) 2021 m. rugsėjo 15 d. priėmė penkis nutarimus, kuriais J. P. nubausta pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji 2020 m. liepos 9 d. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste (taip pat – 2020 m. liepos 28 d. Medininkų kelio poste, 2020 m. rugsėjo 2 d. Šalčininkų kelio poste, 2020 m. rugsėjo 8 d. Medininkų kelio poste, 2020 m. spalio 1 d. Lavoriškių kelio poste) deklaravo specialiajai laikinojo įvežimo muitinės procedūrai visai atleidžiant nuo importo muito įvežtus į Europos Sąjungos muitu teritoriją 5 gyvūnus (2020 m. liepos 28 d. – 5 gyvūnus (4 kates ir 1 šunį, 2020 m. spalio 1 d. 4 gyvūnus (šunis)) augintinius (šunis), žodžiu. Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – SMK) 250 straipsnio 1 dalimi bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1B-1099 patvirtintų Prekių deklaravimo žodžiu taisyklių 3 ir 2.41 punktų nuostatomis, J. P. buvo suteiktas leidimas deklaruoti minėtus gyvūnus augintinius laikinojo įvežimo procedūrai žodžiu ir įformintas 2020 m. liepos 9 d. (atitinkamai – 2020 m. liepos 28 d., 2020 m. rugsėjo 2 d., 2020 m. rugsėjo 8 d. ir 2020 m. spalio 1 d.) žodinę laikinojo įvežimo muitinės deklaraciją papildantis dokumentas b/n (atitinkamai – Nr. 20LTVK2000KD000BC3, Nr. 20LTVK3000ZD0004208, Nr. 20LTVK2000ZD005AC3, Nr. 20LTVK2000KD000BC3, b/n.). SMK 251 straipsnio 1 dalis numato, kad prekės, kurioms įforminta laikinojo įvežimo procedūra, per muitinės nustatytą terminą, turi būti reeksportuotos arba joms turi būti įforminta kita muitinės procedūra. Minėtame dokumente J. P. deklaruotas ir muitinės nustatytas procedūros taikymo terminas – 2020 m. rugpjūčio 10 d. (atitinkamai – 2020 m. rugsėjo 28 d., 2020 m. spalio 5 d., 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. spalio 22 d.).

Vilniaus teritorinė muitinė, atlikdama tyrimą dėl minėtų laikinųjų įvežimų muitinės procedūrų įvykdymo, nustatė, kad J. P. šių muitinės procedūrų per muitinės nustatytus laikotarpius galimai neužbaigė. Apie tai Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. (8.1/38)-2V-16641 informavo J. P., prašydama pateikti paaiškinimą bei dokumentus, įrodančius, kad gyvūnams augintiniams taikyta laikinųjų įvežimų procedūros yra užbaigtos, tačiau atliekamo tyrimo metu dokumentų, patvirtinančių laikinųjų įvežimų procedūrų užbaigimą, Vilniaus teritorinei muitinei pateikta nebuvo. Konstatuotina, kad leidimų taikyti laikinųjų įvežimų procedūras turėtoja J. P., būdama atsakinga už prisiimtus įsipareigojimus pagal 2020 m. liepos 9 d. (atitinkamai – 2020 m. liepos 28 d., 2020 m. rugsėjo 2 d., 2020 m. rugsėjo 8 d. ir 2020 m. spalio 1 d.) žodines laikinųjų įvežimų muitinės deklaracijas papildančius dokumentus b/n (atitinkamai – Nr. 20LTVK2000KD000BC3, Nr. 20LTVK3000ZD0004208, Nr. 20LTVK2000ZD005AC3, Nr. 20LTVK2000KD000BC3, b/n.) įvykdymus, per muitinės nustatytus procedūrų taikymo terminus neatliko muitinės formalumų su prekėmis: nedeklaravo jų reeksportui ar kitai muitinės procedūrai įforminti, laiku nesikreipė į muitinę dėl laikinųjų įvežimų procedūrų vykdymo sąlygų pasikeitimo (procedūrų taikymo laikotarpių pratęsimo) ir tuo nesilaikė SMK 23 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 251 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų. Taip pat, vykdant minėtus laikinųjų įvežimų muitinės procedūras, nesilaikyta SMK 15 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą bei visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms. Tokiais savo veiksmais J. P. penkis kartus pažeidė 2013 m spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr.952/2013, patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso, 23 straipsnio 1 ir 2 dalis, 251 straipsnio 1 ir 3 dalis, 15 straipsnio 2 dalį.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. P. atstovas advokatas Gediminas Valantiejus pateikė teismui skundus, kuriais prašo panaikinti Institucijos priimtus Skundžiamus nutarimus, Skundžiamame nutarime nurodytas veikas kvalifikuoti pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį ir skirti už ją administracinę nuobaudą – įspėjimą arba minimalią ANK 212 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą; arba jei teismas nenustatytų pagrindo perkvalifikuoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikų pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį, prašo pakeisti Skundžiamus nutarimus ir pakeisti skirtą administracinę nuobaudą pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, paskiriant mažesnę nei sankcijoje nurodytą baudos dydį, t. y. švelnesnę baudą, ir priteisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti) administracinių nusižengimų bylose. Skunduose nurodoma, kad:

1) J. P. iš esmės neginčija Skundžiamuose nutarimuose nustatytų faktinių aplinkybių dėl vykdytų laikinojo įvežimo procedūrų (gyvūnų augintinių įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją/Europos Sąjungos muitų teritoriją), tačiau Skundžiamuose nutarimuose užfiksuotų administracinių nusižengimų kvalifikavimas ir nuobaudų dydžio parinkimas akivaizdžiai neatitinka ANK nuostatų. Pažymėjo, kad Skundžiamais nutarimais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nubaustas už vieno ir to paties Vilniaus teritorinės muitinės dokumento, ir vieno ir to paties patikrinimo pagrindu nustatytus pažeidimus, kurie visi yra tarpusavyje susiję, nuobaudos paskirtos tuo pačiu ir vienu metu, pagal tą patį straipsnį ir už identiškus veiksmus. Vadovaujantis ANK įtvirtintomis teisės normomis, vienu metu asmeniui skiriamos administracinės nuobaudos už kelis inkriminuotus pažeidimus (veikas) turėjo būti subendrintos ir skiriama viena nuobauda (sankcija).

2) nagrinėjamu atveju J. P. buvo reiškiamas kaltinimas, kad ji nepateikė muitinei dokumentų, patvirtinančių gyvūnų augintinių laikinojo įvežimo procedūros užbaigimą ir dėl to jai registruota 130 eurų skola muitinei (pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 18KP-38-418 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo"). Tokie J. P. veiksmai ir inkriminuotų nusižengimų aplinkybės visiškai atitinka ne ANK 211 straipsnio, bet ANK 212 straipsnio 1 dalies dispozicijos nuostatas, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės buvo kaltinamas muitinės suklaidinimu pateikus netikslią informaciją apie gyvūnų augintinių laikinojo įvežimo procedūros eigą ir jos užbaigimą. Dėl tos priežasties administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P. buvo apskaičiuota papildomai mokėtina mokestinė nepriemoka, kurios J. P. neginčijo ir ją (130 eurų) jau yra geranoriškai ir savo iniciatyva sumokėjusi. Po minėto sprendimo įvykdymo iš esmės nebuvo ir nėra teisinio pagrindo reikšti kaltinimus pagal ANK 211 straipsnį. Tuo pačiu sprendimu, kuris ir buvo administracinio nusižengimo protokolų surašymo pagrindas, vežimą pripažinus komerciniu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galėjo būti pareikštas tik kaltinimas, jog vykdant komercinius gyvūnų augintinių vežimus jis neteikė „Keleivio deklaracijos", t. y. pažeidė prekių deklaravimo tvarką. Kad vykdant komercinius gyvūnų augintinių įvežimus (juos būtent taip ir įvertino Vilniaus teritorinė muitinė nagrinėjamu atveju) reikia pildyti būtent „Keleivio deklaraciją", o ne laikinojo įvežimo deklaraciją, yra išdėstoma ir Lietuvos Respublikos muitinės pateikiamoje viešoje informacijoje apie gyvūnų (augintinių) įvežimą. Nagrinėjamu atveju laikinojo įvežimo deklaracija apskritai net ir neturėjo būti užpildoma, turėjo būti pildoma „Keleivio deklaracija", kurios J. P., suklaidintas muitinės pareigūnų nagrinėjamu atveju iš tiesų neužpildė (tačiau tai lėmė ir pačių pareigūnų nenuoseklus situacijos vertinimas). Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuoti veiksmai visiškai atitiko visus objektyviuosius ANK 212 straipsnio 1 dalies požymius. Kartu skunde akcentuota, kad visi asmens padaryti nusižengimai buvo padaryti ne tyčine kaltės forma, J. P. buvo įsitikinusi, kad jos vykdyti gyvūnų augintinių gabenimai buvo nekomercinio pobūdžio, kas įtvirtinta ir teisės norminių aktų nuostatose. Taip pat pabrėžė, kad nors Skundžiamuose nutarimuose nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo pateikti gyvūnų augintinių grąžinimą į trečiąją valstybę bei jų statusą patvirtinančius dokumentus, tačiau J. P. atitinkamų operacijų vykdymo metu pagal aukščiau nurodomus teisės aktus buvo įsitikinusi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso privaloma saugoti tik tuos dokumentus, kurie yra susiję su fizinio asmens verslu, t. y. komercine, ar profesine veikla. Be to, J. P. fiziškai negalėjo pateikti jokių laikinojo įvežimo užbaigimą patvirtinančių dokumentų ir dėl kitų priežasčių, kadangi jie yra likę pačioje muitinėje, jos postuose, per kuriuos į trečiąsias valstybes buvo grąžinami įvežti augintiniai;

3) Institucija už padarytus administracinius nusižengimus turėjo skirti vieną subendrintą nuobaudą. Tačiau jei būtų nuspręsta, kad nuobaudų subendrinimas negalėjo būti taikomas, prašoma taikyti mažesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju visiškai akivaizdu, kad Skundžiamais nutarimais skirtos nuobaudos – 900 eurų už kiekvieną nusižengimą atskirai yra per didelės ir neatitinka proporcingumo principo. J. P. savo padarytus formalius pažeidimus iš esmės pripažino ir jų neginčijo, geranoriškai pašalino bet kokias jų neigiamas teisines pasekmes, neginčydama Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 18KP-38-418 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo" ir nedelsiant jį įvykdydama bei sumokėdama jame nurodytą mokestinę nepriemoką į valstybės biudžetą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtų baudų dydžiai daugiau kaip trisdešimt kartų viršija dėl jos veiksmų atsiradusią bendrą žalą valstybės biudžetui (viso paskirta 4 500 eurų bauda už 130 eurų siekiančią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimuose į skundus prašo Skundžiamus nutarimus palikti nepakeistus ir administracinėn atsakomybėn patrauktos J. P. atstovo advokato Gedimino Valentiejaus skundų netenkinti. Atsiliepimuose nurodoma, kad:

1) ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tuomet, kai asmuo vienu metu padaro vieną ar kelias veikas, užtraukiančias administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, t. y. esant idealiajai nusižengimų sutapčiai, tuo tarpu nagrinėjamu atveju šios būtinosios sąlygos nėra. Iš byloje esančios įrodymų ir duomenų visumos galima teigti, kad J. P. padaryti teisės pažeidimai nėra susiję tarpusavyje, kadangi jie padaryti skirtingu laiku, skirtingose vietose. Šios aplinkybės patvirtina, kad taikyti apėmimo būdą, subendrinant paskirtas administracines nuobaudas, nėra teisinio pagrindo;

2) administracinių nusižengimų tyrimo metu nustatyta, kad J. P. pasirinko žodžiu deklaruoti atgabentus iš Baltarusijos Respublikos į Europos Sąjungos muitų teritoriją gyvūnus augintinius specialiajai tikslinio naudojimo laikinojo įvežimo muitinės procedūrai (toliau – laikinojo įvežimo procedūra), pateikiant muitinei žodinę laikinojo įvežimo muitinės deklaraciją papildantį dokumentą. Dėl šios priežasties atmestini skundo argumentai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo pildyti „Keleivio deklaraciją“, tačiau neva buvo suklaidintas muitinės pareigūnų. Taip pat nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog laikinojo įvežimo procedūros nebuvo įvykdytos, t. y. J. P. augintinių iš Europos Sąjungos neišvežė, todėl jai buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, kadangi šiame straipsnyje įtvirtintas pažeidimas sietinas su tam tikru specialiu subjektu, kuris yra saistomas prievolėmis su muitine ir nusižengimo kvalifikuojantis požymis, būtent, yra tai, kad asmuo nepateikia prekių per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti. J. P. įvykdytos veikos atitinka ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius ir jokiu būdu negali būti perkvalifikuota į ANK 212 straipsnio 1 dalį, kadangi J. P. žodinėje specialiajai tikslinio naudojimo laikinojo įvežimo muitinės procedūros deklaracijoje pateikė tikslią informaciją ir neklaidino muitinės, tačiau pasirinktos procedūros neužbaigė. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, kad mokestinė prievolė atsirado kaip pasekmė dėl muitinės procedūros neužbaigimo. Neįvykdžius bent vienos iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje, vadovaujantis SMK 79 straipsniu, atsiranda importo skola muitinei. Skolos muitinei atsiradimo laiku laikomas momentas, kai neįvykdoma arba nustojama vykdyti pareiga, kurios nevykdymas nulemia skolos muitinei atsiradimą. Todėl atmestini skundo argumentai, kad mokestinė prievolė atsirado administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui deklaracijoje pateikiant neteisingus duomenis arba kitaip suklaidinant muitinę;

Motyvuojamoji dalis

3) skiriant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobaudas, Institucija atsižvelgė į tai, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir skyrė J. P. įstatymo sankcijoje numatytą minimalią baudą, t. y. padarė išvadą, kad Skundžiamais nutarimais asmeniui skirtos administracinės nuobaudos – minimalios piniginės baudos, padarys poveikį ir bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, reglamentuoti ANK 22 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. P. atstovas advokatas Gediminas Valantiejus teismo posėdžio metu skundus palaikė ir iš esmės nurodė juose išdėstytus argumentus. Prašė pakeisti paskirtas nuobaudas jas sušvelninant arba perkvalifikuojant. Papildomai pažymėjo, kad bendra pozicija dėl kurios kreipėsi į teismą yra ta, kad atsakomybė pritaikyta neproporcingai esamai situacijai. Faktinių aplinkybių, t. y. kad vyko įvežimai, datos, sumos, gyvūnų numeriai, bei mokestinės priemokos neginčijo ir su tuo sutiko. Visos bylos buvo nagrinėjamos vienu metu, tą pačią dieną, tyrimas vyko vienu metu, vienu sprendimu apskaičiuota mokestinė suma, buvo vienas patikrinimas, todėl darant vieną tyrimą buvo teisinės galimybės subendrinti nuobauda. Veikos, kurios inkriminuotos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, yra panašios ir į ANK 211 straipsnį, ir į ANK 212 straipsnį, tačiau ANK 211 straipsnis pagal situacijos pobūdį ir esmę teisingesnis. J. P. yra pašalinusi žalą valstybei, bet Institucija į tai neatsižvelgė. Kartu pažymėjo ir tai, kad tyčia nebuvo siekta pažeisti įstatymo, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo manė, kad gabena nekomercinius gyvūnus, juos veždavo iki penkių. Likę gyvūnai Lietuvoje neliko, nebuvo parduoti, jie buvo išvežti atgal į Baltarisiją, tik trys gyvūnai liko kitiems asmenims. Esmė tame, kad išvežimas nebuvo tinkamai deklaruotas. Kadangi Institucija apskaičiavo mokesčius jie suprato, kad vežimai buvo pripažinti komerciniais.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė visus skundus atmesti ir palikti galioti 2021m. rugsėjo 15d. priimtus Skundžiamus nutarimus. Palaikė Skundžiamuose nutarimuose ir atsiliepimuose nurodytus motyvus bei argumentus. Papildomai parodė, kad J. P. vyko skirtingomis dienomis, per skirtingus postus, gabeno skirtingus gyvūnus, todėl tai yra atskiri nusižengimai. Pateikta kiekviena deklaracija, o jei deklaravimas netinkamas tai yra atskiras nusižengimas. Nors skundais prašoma administracinius nusižengimus perkvalifikuoti į ANK 212 straipsnio 1 dalį, tačiau Institucijos atstovė pažymėjo, kad J. P. patraukta atsakomybėn ne dėl pateiktų neteisingų duomenų, bet dėl to, kad neužbaigė laikino įvežimo procedūros, numatytos ANK 211 straipsnio 1 dalyje. Kadangi J. P. neįvykdė administracinio nurodymo, nuobaudos paskirtos minimalios, asmuo anksčiau pagal minėtą straipsnį nebaustas, kitokių aplinkybių, kad švelninti bausmę nenustatyta.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju skundai dėl penkių Skundžiamų nutarimų (2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimai Nr. MD-VM00-ANR_N-2454-2021, Nr. MD-VM00-ANR_N-2453-2021, Nr. MD-VM00-ANR_N-2455-2021, Nr. MD-VM00-ANR_N-2456-2021, Nr. MD-VM00-ANR_N-2457-2021) paduoti vadovaujantis trimis argumentais, t. y. dėl J. P. inkriminuotų administracinių nusižengimų kvalifikavimo, dėl paskirtų nuobaudų bendrinimo bei dėl administracinių nuobaudų individualizavimo (ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo). Todėl bylą nagrinėjantis teismas atsakydamas į kiekvieną skundų argumentą, pasisakys atskirai.

Dėl administracinių nusižengimų kvalifikavimo

J. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad penkis kartus Skundžiamuose nutarimuose nurodytu metu ir vietose, žodžiu deklaravo specialiai laikinojo įvežimo muitinės procedūrai visai atleidžiant nuo importo muito įvežtus į Europos Sąjungos muitų teritoriją, keturis kartus po penkis gyvūnus augintinius ir vieną kartą keturis gyvūnus augintinus, ir buvo įforminti žodinę laikinųjų įvežimų muitinės deklaraciją papildantys dokumentai, tačiau nustatyta tvarka pasirinktų specialiosios laikinųjų įvežimų muitinės procedūrų neužbaigė, t. y. augintinių iš Europos Sąjungos muitų teritorijos neišvežė. Kaip jau minėta skundais prašoma J. P. veiksmus perkvalifikuoti iš ANK 211 straipsnio 1 dalies į ANK 212 straipsnio 1 dalį.

ANK 212 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai neturėjo įtakos apribojimų ar draudimų netaikymui. Atitinkamai ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą, o būtent prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad ANK 211 straipsnio 1 dalis yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-168-1121/2021). Iš Institucijos Skundžiamų nutarimų matyti, kad J. P. inkriminuoti 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 23 straipsnio 1, 2 dalių, 251 straipsnio 1, 3 dalių, 15 straipsnio 2 dalies, nuostatų pažeidimai. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. To paties straipsnio 2 dalies a punktas nustato, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Nagrinėjamu atveju J. P. patraukta administracinėn atsakomybėn ne dėl neteisingai pateiktų ar neteisingų duomenų pateikimo, bet dėl to, kad neužbaigė laikinojo įvežimo muitinės procedūros. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. F., kuri atliko administracinio nusižengimo tyrimą (2020 m. kovo 15 d. teismo posėdis nuo 10 val. 14 min. 36 s. iki 10 val. 27 min. 52 s.). Liudytoja parodė, kad buvo gauta informacija, kad J. P. įveža gyvūnus ir galimai jų neišveža. Buvo prašoma pačios J. P. pateikti įrodymus, kad prekės išgabentos, tačiau procedūros užbaigimą patvirtinančių dokumentų taip ir negavo. Svarbu pažymėti ir tai, kad pats administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teismo posėdžio metu parodė, jog visa esmė, kad gyvūnų išvežimas nebuvo tinkamai deklaruotas. Tokiais savo veiksmais, o būtent neveikimu – pasirinktos muitinės procedūros neužbaigimu, J. P. neįvykdė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 215 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriomis procedūra pripažįstama įvykdyta, kai prekėms, kurioms buvo įforminta ta procedūra, arba perdirbtiesiems produktams įforminama kita muitinės procedūra, tos prekės ar produktai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinami nepaliekant jokių atliekų, arba perduodami valstybės nuosavybėn.

Kartu bylą nagrinėjantis teismas akcentuoja ir tai, kad nors skundais teigiama, kad J. P. pareikštas kaltinamas muitinės suklaidinimu pateikus netikslią informaciją apie gyvūnų augintinių laikinojo įvežimo procedūros eigą ir jos užbaigimą, ir dėl tos priežasties apskaičiuota papildomai mokėtina mokestinė nepriemoka atitinka ANK 212 straipsnio 1 dalies dispozicijos nuostatas, tačiau iš Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ darytina priešinga išvada. Būtent minėtu sprendimu nustatyta, kad Institucija klausimo ar J. P. vykdė komercinę ar nekomercinę veiklą neginčijo ir konstatavo, kad yra neužbaigtos J. P. vykdytos laikinojo įvežimo muitinės procedūros, tuo neįvykdytos 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 215 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pažeidus minėtas nuostatas, t. y. neužbaigus per nustatytą procedūros taikymo terminą laikinojo įvežimo procedūros prekėms (gyvūnams augintiniams), deklaruotoms žodžiu, pateikiant muitinei žodinę laikinojo įvežimo muitinės deklaraciją papildančius dokumentus, vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 79 straipsnio 1 dalies a) punktu bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, atsiranda importo skola muitinei. Todėl nagrinėjamu atveju atsiradusi mokestinė bauda nereiškia, kad buvo pateikta netiksli informacija apie gyvūnų laikinojo įvežimo procedūros užbaigimą, kas atitiktų ANK 212 straipsnio 1 dalį, o priešingai mokestinė bauda – importo skola muitinei, atsirado dėl to, kad nebuvo užbaigta muitinės procedūra. Pažymėtina ir tai, kad J. P. sutiko su aptariamu Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“, jo neginčijo ir jį įvykdė, t. y. sumokėjo 130 eurų skolą.

Nurodytų aplinkybių pagrindu, bylą nagrinėjantis teismas sutinka su Institucijos pateiktu administracinėn atsakomybėn patrauktos J. P. veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuobaudų bendrinimo

Administracinėn atsakomybėn patraukta J. P. penkiais Skundžiamais nutarimais nubausta už penkis nusižengimus, numatytus ANK 211 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirtos penkios piniginės nuobaudos – po 900 (devynis šimtus) eurų, t. y. bendrai 4 500 (keturi tūstančiai penki šimtai) eurų. Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. P. atstovas advokatas Gediminas Valentiejus kaip jau minėta skunduose nurodo, kad vienu metu asmeniui skiriamos administracinės nuobaudos už kelis inkriminuotus pažeidimus (veikas) turėjo būti subendrintos ir skiriama viena nuobauda (sankcija).

Bylą nagrinėjantis teismas spręsdamas nuobaudų bendrinimo klausimą pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje administracinio nusižengimo bylose yra nurodęs, kad administracinių nusižengimų bylose mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini kasacinio teismo išaiškinimai dėl tęstinės nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-64-689/2019, Nr. 2AT-36-719/2020). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-307/2007, Nr. 2K-743/2007, Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-650/2010 ir kt.). Atitinkamai tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas; vieninga tyčia (vieninga kaltė); vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas; vienas objektas; vienas dalykas; tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas; neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-173-468/2021). Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su Institucijos pozicija, kad J. P. padarė penkis atskirus administracinius nusižengimus. Iš atstovo paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo sistemingai gabeno augintinius, asmens veiksmus skiria trumpi laiko tarpai, veiksmai iš esmės tapatūs, sumanymas gabenti augintinius buvo tas pats. Pažymėtina, kad ir iš liudytojos V. F. parodymų (2020 m. kovo 15 d. teismo posėdis nuo 10 val. 14 min. 36 s. iki 10 val. 27 min. 52 s.) nustatyta, kad informacija-pranešimas apie teisei priešingus veiksmus buvo gautas vienas. Akcentuotina ir tai, kad Institucija atliko vieną administracinių nusižengimų tyrimą dėl visų J. P. atliktų veiksmų.

J. P. patraukta administracinėn atsakomybėn už penkias veikas pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį dėl iš esmės visiškai analogiškų veikų, visi penki Skundžiami nutarimai buvo surašyti tą pačią dieną – 2021 m. rugsėjo 15 d. Administraciniai nusižengimai padaryti tomis pačiomis aplinkybėmis – J. P. per nustatytus laikotarpius neužbaigė muitinės procedūrų, atskiri veiksmai nenutolę laiko atžvilgiu vienas nuo kito. Todėl darytina išvada, kad J. P. padarytas administracinis nusižengimas iš tapačių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jas visas jungė vienas sumanymas ir tikslas (bendra tyčia) – muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir teismų praktiką, konstatuotina, kad J. P. veiksmai vertintini ne kaip penki atskiri administraciniai nusižengimai, o kaip vienas tęstinis nusižengimas ir kvalifikuotini kaip viena priešinga teisei veika, numatyta ANK 211 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu ir teisiniu reguliavimu, daro išvadą, kad J. P. laikotarpyje nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. spalio 1 d. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, Šalčininkų kelio poste, Lavoriškių kelio poste deklaravo specialiajai laikinojo įvežimo muitinės procedūrai visai atleidžiant nuo importo muito įvežtus į Europos Sąjungos muitu teritoriją 24 gyvūnus augintinius (23 šunis ir 1 katę) žodžiu.

Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 250 straipsnio 1 dalimi bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1B-1099 patvirtintų Prekių deklaravimo žodžiu taisyklių 3 ir 2.41 punktų nuostatomis, J. P. buvo suteiktas leidimas deklaruoti minėtus gyvūnus augintinius laikinojo įvežimo procedūrai žodžiu ir įforminti 2020 m. liepos 9 d., 2020 m. liepos 28 d., 2020 m. rugsėjo 2 d., 2020 m. rugsėjo 8 d., 2020 m. spalio 1 d. žodinę laikinojo įvežimo muitinės deklaraciją papildantis dokumentai b/n, Nr. 20LTVK2000KD000BC3, Nr. 20LTVK3000ZD0004208, Nr. 20LTVK2000ZD005AC3, Nr. 20LTVK2000KD000BC3, b/n., pagal kuriuos deklaruotas ir muitinės nustatytas procedūros taikymo terminas nustatytas iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., 2020 m. rugsėjo 28 d., 2020 m. spalio 5 d., 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. spalio 22 d.

Vilniaus teritorinė muitinė, atlikdama tyrimą dėl minėtų laikinųjų įvežimų muitinės procedūrų įvykdymo, nustatė, kad J. P. šių muitinės procedūrų per muitinės nustatytus laikotarpius neužbaigė. Apie tai Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. (8.1/38)-2V-16641 informavo J. P., prašydama pateikti paaiškinimą bei dokumentus, įrodančius, kad gyvūnams augintiniams taikyta laikinųjų įvežimų procedūros yra užbaigtos, tačiau atliekamo tyrimo metu dokumentų, patvirtinančių laikinųjų įvežimų procedūrų užbaigimą, Vilniaus teritorinei muitinei pateikta nebuvo. Konstatuotina, kad leidimų taikyti laikinųjų įvežimų procedūras turėtoja J. P., būdama atsakinga už prisiimtus įsipareigojimus pagal 2020 m. liepos 9 d., 2020 m. liepos 28 d., 2020 m. rugsėjo 2 d., 2020 m. rugsėjo 8 d. ir 2020 m. spalio 1 d. žodines laikinųjų įvežimų muitinės deklaracijas papildančius dokumentus b/n, Nr. 20LTVK2000KD000BC3, Nr. 20LTVK3000ZD0004208, Nr. 20LTVK2000ZD005AC3, Nr. 20LTVK2000KD000BC3, b/n. įvykdymus, per muitinės nustatytus procedūrų taikymo terminus neatliko muitinės formalumų su prekėmis: nedeklaravo jų reeksportui ar kitai muitinės procedūrai įforminti, laiku nesikreipė į muitinę dėl laikinųjų įvežimų procedūrų vykdymo sąlygų pasikeitimo (procedūrų taikymo laikotarpių pratęsimo) ir tuo nesilaikė bei pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 23 straipsnio 1, 2 dalis, 251 straipsnio 1, 3 dalis, 15 straipsnio 2 dalį. Tokius J. P. veiksmus teismas kvalifikuoja kaip vieną tęstinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudos individualizavimo

ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi individualizuodami nusižengimą padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Administracinėn atsakomybėn patraukta J. P. ginčijo tik faktinių aplinkybių teisinį vertinimą, tačiau iš esmės pripažino faktines aplinkybes, todėl tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Taip pat kaip nurodė tiek J. P. atstovas, tiek Institucijos atstovė, tiek bylos nagrinėjimo metu apklausta liudija tęstiniu nusižengimu kilusi žala atlygintina, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ skirta mokestinė 130 (vieno šimto trisdešimties) eurų bauda geranoriškai ir savo iniciatyva sumokėta, todėl tai pripažintina J. P. atstovo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas individualizuodamas J. P. skirtiną nuobaudą įvertina tęstinio nusižengimo pobūdį, taip pat tai, kad nusižengimu kilusi žala valstybės biudžetui atlyginta, nenustatyta, jog J. P. anksčiau būtų padariusi nusižengimų, susijusių su muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimais, todėl esant dviem J. P. atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai) ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darytina išvada, kad administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti paskiriant J. P. straipsnio sankcijoje numatytą piniginę nuobaudą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam minimumui.

Skundais be kita ko buvo prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir J. P. skirti mažesnę baudą negu šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Bylą nagrinėjantis teismas akcentuoja, kad esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tuo pačiu skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau, nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y., kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta. Tokių aplinkybių, apart jau nustatytų J. P. atsakomybę lengvinančių, skunduose nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas. Todėl įvertinus aptartas aplinkybes ir atsižvelgus į visas bylos aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, teismas daro išvadą, kad paskiriant mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą, nebūtų teisinga. ANK 211 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta piniginė nuobauda, artima minimumui, yra adekvati ir proporcinga finansinė našta, kuri atspindi ne siekį asmenį itin griežtai nubausti, o paveikti jį taip, kad būtų laikomasi įstatymų imperatyvų ir daugiau nebedaromi administraciniai nusižengimai. J. P. paskyrus mažesnę baudą ar švelnesnę nuobaudos rūšį nebūtų užtikrintas ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimas.

Dėl atstovavimo išlaidų

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė priteisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, administracinių nusižengimų bylose, bendrai 400 (keturis šimtus) eurų.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 pripažino, jog BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis teismas, įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo BPK 106 straipsnio atžvilgiu dar nėra nustatęs, todėl tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad proceso nutraukimo ar kaltinamojo išteisinimo atveju proceso išlaidos yra apmokamos iš valstybės lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021).

Nagrinėjamu atveju priimtas procesinis sprendimas, kuriuo J. P. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, todėl daryti išvados, jog administracinio nusižengimo teisena buvo perteklinė ar nepagrįsta, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašymas dėl atstovavimo išlaidų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimus Nr. MD-VM00-ANR_N-2454-2021, Nr. MD-VM00-ANR_N-2453-2021, Nr. MD-VM00-ANR_N-2455-2021, Nr. MD-VM00-ANR_N-2456-2021, Nr. MD-VM00-ANR_N-2457-2021.

J. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą (tęstinį administracinį nusižengimą), numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta nė vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AS „Citadele banka" Lietuvos filialo sąskaitą Nr. LT7S72900000Q0130151 SWIFT – INDULT2X arba Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ((buvęs AB DNB) sąskaitą Nr. LT744010051001324763 SWIFT – AGBLLT2X, arba AB SEB banko sąskaitą Nr. LT057044060007887175 SWIFT – CBVTLT2X, arba AB Šiaulių banko sąskaitą Nr. LT327180000000141038 SWIFT – CBSBLT26, arba AB „Swedbank” banko sąskaitą Nr. LT247300010112394300 SWIFT - HABALT22, arba UAB Medicinos banko sąskaitą Nr. LT427230000000120025 SWIFT – MDBALT22, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimus identifikuojančius numerius: ROIK 21131751733; ROIK 21131749364; ROIK 21131751857; ROIK 21131758233; ROIK 21131758357.

Išaiškinti J. P., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

J. P. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus prašymą dėl atstovavimo išlaidų atmesti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas