- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-30
- Bylos Nr.
- e2YT-9368-1230/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00570-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. S. kreipėsi į teismą prašydama, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos T. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškėja nurodo, kad yra T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. G. (B. G.), gim. (duomenys neskelbtini), dukra. Tėvai turėjo dar vieną vaiką – sūnų V. G. (V. G.), gim. (duomenys neskelbtini). Tėvas mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sutuoktinė, pareiškėja ir jos brolis V. G. Brolis V. G. mirė (duomenys neskelbtini), motina – (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėja yra vienintelė pirmos eilės įpėdinė. Motinai mirties dieną priklausė šis nekilnojamasis turtas: 5125/61500 dalis 6,1500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3800 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,2600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja paaiškina, kad per trimis mėnesius po motinos mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes notarė atostogavo, o užsiregistravusi vizitui, negalėjo nuvykti, nes susirgo (duomenys neskelbtini) liga ir pateko į ligoninę, kurioje gydėsi nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2021 m. spalio 22 d., tačiau iš karto po motinos mirties pradėjo rūpintis jos turtu kaip savo. Pažymi, kad pareiškėja su motina yra miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtė, todėl po jos mirties tvarkė šį sklypą kaip savo: tikrino ar miškas nėra neteisėtai kertamas, samdė žmogų šienauti žolę, sutvarkyti nukritusias šakas ir atlikti kitus darbus. Žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), mama pagal 2013 m. lapkričio 4 d. Žemės sklypo nuomos sutartį su priedu buvo išnuomojusi ūkininkui K. Z. Po motinos mirties minėtais žemės sklypais rūpinosi ir juos valdė tik pareiškėja, todėl ūkininkas už nuomą mokėdavo pareiškėjai. Motina T. G. pasitikėjo pareiškėja, todėl 2012 m. rugsėjo 19 d. 10 metų laikotarpiui buvo išdavusi notarinį įgaliojimą spręsti visus mamos turtinius klausimus jos vardu.
Pareiškėja pažymi, kad jos motinai T. G. priklausė gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji (pareiškėja) visą gyvenimą gyveno ir su šeima liko gyventi po mamos mirties. Šių nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisės T. G. vardu VĮ Registrų centre neįregistruotos, tačiau jos nuosavybę patvirtina 2014 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma. Namas 2021 m. liepos 21 d. sudegė, Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2021 m. liepos 22 d. pažymoje, išduotoje pareiškėjos vardu, nurodyta, kad gaisro metu savininkės T. G. name gyveno savininkės dukra (pareiškėja) su savo šeima – vyru ir trimis dukromis. Nors namas (duomenys neskelbtini) sudegė, tačiau pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta iki šiol yra būtent šiame name. Didžioji dalis mokėjimų kvitų už mamos namo komunalines paslaugas, kurias pareiškėja apmokėdavo savo lėšomis po jos mirties, ir kiti dokumentai sudegė gaisro metu, likusieji – taip pat vizualiai nukentėjo nuo gaisro.
Pareiškėja nurodo, kad jos motina testamento nebuvo sudariusi, po jos mirties niekas į notarą dėl palikimo nesikreipė, į palikimą niekas kitas nepretenduoja. Motiną palaidojo savo lėšomis, apmokėjo visas laidojimo išlaidas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi duomenų apie palikėjos T. G. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat nesikreipė į notarą dėl palikėjos turto paveldėjimo valstybės vardu, pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos T. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti, pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
Byloje nustatyta, kad palikėja T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. G., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė dviejų vaikų: sūnaus V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros I. S., gim. (duomenys neskelbtini). Palikėja T. G. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle, jos sūnus V. G. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. pirmiau nei palikėja. Taigi, pareiškėja I. S. yra vienintelė pirmos eilės T. G. įpėdinė.
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis palikėjai mirties dieną priklausė šis nekilnojamasis turtas: 5125/61500 dalis 6,1500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3800 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,2600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktoje Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2014 m. balandžio 23 d. pažymoje nurodyta, kad pagal ūkinės knygos duomenis palikėjai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais (3 ūkiniai pastatai, vienas iš jų sunaikintas, ir šulinys), esantys (duomenys neskelbtini). Minėti statiniai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2021 m. liepos 22 d. pažymą, pirmiau minėtas gyvenamasis namas 2021 m. liepos 21 d. kilusio gaisro metu sudegė.
Pareiškėja nurodė, kad per įstatymo nustatytą terminą į notarą nesikreipė, nes tam sutrukdė objektyvios priežastys (notarės atostogos, o vėliau pareiškėjos liga, gydymasis ligoninėje), tačiau ji po motinos T. G. mirties nedelsdama pradėjo jos turtą faktiškai valdyti, t. y. liko gyventi motinai priklausančiame name, valdė ir prižiūrėjo motinai mirties dieną priklausančius žemės sklypus (jų dalis). Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad pareiškėja su šeima po palikėjos mirties iki gaisro gyveno palikėjai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu adresu iki šiol deklaruoja savo gyvenamąją vietą. Palikėja T. G. 2013 m. lapkričio 4 d. su K. Z. buvo sudariusi žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Pareiškėja po motinos mirties šiuos nuomos teisinius santykius tęsė, nuomininkas 2021, 2022, 2023 m. nuomos mokestį už minėtus žemės sklypus mokėjo į pareiškėjos banko sąskaitą. Pareiškėja taip pat yra palikėjai priklausančios dalies miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtė, todėl teismas neturi pagrindo netikėti, kad po motinos mirties pareiškėja rūpinosi ir šiuo turtu.
Pagal 2025 m. liepos 30 d. Testamentų registro išrašą Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos T. G. testamentų ir (ar) palikimo priėmimo faktų. Palikėja yra vienintelė T. G. pirmos eilės įpėdinė. Palikėjos sūnus mirė iki palikimo atsiradimo momento, todėl paveldėjimo transmisija negalima (CK 5.58 straipsnis). Paskesnės eilės įpėdiniai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje duomenų apie tai, kad paskesnės eilės įpėdiniai būtų kreipęsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip pat nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos valstybę paveldėjimo santykiuose atstovaujančios institucijos nėra pradėjusios procedūrų dėl T. G. palikimo perėjimo valstybei, prieštaravimų dėl T. G. palikimo priėmimo faktiniu valdymu taip pat nepareiškė.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią priimti savo motinos T. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Dėl to teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. S. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos motinai T. G., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos I. S. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjusi paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.