- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-2504-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07928-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- L. K., E. M.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2SP-12903-897/2021, kurioje buvo patvirtina pareiškėjų E. M. ir L. K. sudaryta taikos sutartis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtino pareiškėjų E. M. ir L. K. taikos sutartį dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo (toliau – ir Taikos sutartis).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal patvirtintos taikos sutarties 2, 2.2, 2.3, 2.4, 2.4.1, 2.4.2, 2.5, 2.6, 2.7, 2.8, 2.9, 2.10, 2.16 punktus dalyje dėl bendravimo su vaikais. Nurodė, kad pareiškėja E. M. nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, 2023 m. liepos 15 d. vaikų motina teismo nutartimi patvirtintu laiku neperdavė jam vaikų.
Atsiliepimas
3. Pareiškėja E. M. (toliau – ir pareiškėja) pateikė atsiliepimą, kuriame prašo netenkinti prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad taikos sutartimi nustatytą ir teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintą bendravimo su nepilnamečiai vaikais tvarką vykdo tinkamai. Atkreipė dėmesį, jog prašymas dėl vykdomojo rašto iš esmės pateiktas dėl vienos situacijos – vaikų perdavimo 2023 m. liepos 15 d. Patvirtino, kad tą dieną vaikus tėvui perdavė, o pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės apie tai, kad vaikai tą dieną jam perduoti nebuvo, neatitinka tikrovės. Pažymėjo, jog patvirtintoje bendravimo tvarkoje iki šiol nesureguliuota situacija – bendravimas su vaikais vasaros atostogų metu paskirstytas numatant bendravimą su vienu iš tėvų nuo 1 iki 15 mėnesio dienos, su kitu iš tėvų – nuo 15 iki 30/31 mėnesio dienos, todėl kiekvieną kartą būna neaišku, su kuriuo iš tėvų vaikai praleis 15 mėnesio dieną. Pareiškėjos vertinimu, pagal minėtą teismo nutartį jos bendravimo su vaikais laikas yra nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d., todėl jai priklauso būti su vaikais liepos 15 d. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pareiškėja mano, kad išduoti prašomą vykdomąjį raštą nėra pagrindo – vaikai buvo perduoti tėvui 2023 m. liepos 15 d. 18.35 val.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.
5. Nustatė, jog teismo patvirtinta bendravimo tvarka dalyje nėra pakankamai tiksli ir aiški, yra dviprasmiška, pilnai neaiškus patvirtintas bendravimo grafikas per atostogas ir šventes, t. y. minėtoje bendravimo tvarkoje yra palikta vietos interpretacijoms. Šalys Taikos sutarties 2.4.2 ir 2.5 punktuose susitarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos atostogų ir švenčių metu poriniais bei neporiniais metais, nustatytas ir bendravimo grafikas, t. y. numatė, kad pavyzdžiui, L. K. neporiniais metais per moksleivių vasaros atostogas bendrauja su vaikais birželio 1–15 dienomis, liepos 15–30 dienomis bei rugpjūčio 15–30 dienomis, atitinkamai vaikų motina E. M. su vaikais bendrauja – birželio 15–30 dienomis, liepos 1–15 dienomis bei rugpjūčio 1–15 dienomis.
6. Pažymėjo, jog vadovaujantis tokia pareiškėjų sudaryta Taikos sutarties sąlyga ir patvirtintu bendravimo grafiku, galima vertinti, jog kiekvieną vasaros mėnesio 15 dieną teisę bendrauti su vaikais turi abu tėvai, t. y. tiek pareiškėjas, tiek pareiškėja, tiek poriniais, tiek neporiniais metais.
7. Pažymėjo, jog nors Taikos sutarties 2.4 punkte šalys susitarė, jog pareiškėjas bendrauja su abiem nepilnamečiais vaikais per atostogas ir šventes, pasiimdamas vaikus bendravimui pirmąją atostogų ar šventės dieną ryte 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir sugrąžindamas atgal į jų gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų ar šventės dieną tarp 17 val. ir 19 val., bet pagal Taikos sutarties 2.5 punktą teisę bendrauti su vaikais nurodytų mėnesių 15 dieną turi ir vaikų motina. Taikos sutarties 2.5 punkte taipogi numatyta, kad motina bendrauja su vaikais per atostogas ir šventes tokiu grafiku (t. y. kuriame ir nurodyta minėta konkreti 15 diena įskaitytinai) ir tomis dienomis nėra taikomas šios Sutarties 2.2. ir 2.4. punktai, t. y. motinos bendravimo metu (t. y. kartu ir įskaitytinai 15 dienomis, netaikomas Sutarties 2.4 punktas, kuriuo bendrauja pareiškėjas su vaikais, kuriame taipogi numatytas bendravimas 15 dieną).
8. Teismas padarė išvadą, kad tokios taikos sutarties sąlygos šioje dalyje dviprasmiškos, neaiškios ir paliktos vietos interpretacijai. Taikos sutartimi šalys nesusitarė (nenumatė), jog pareiškėjos bendravimas su vaikais birželio, liepos ar rugpjūčio 15 dieną yra nustatomas iki 10 val. ryto, t. y. iki kol vaikų tėvas pasiims vaikus, arba nuo 17–19 val. vakaro, kai vaikų tėvas grąžins vaikus, ar kad bendravimas vyksta iki 14 d. (grafike nurodyti bendravimai iki 15 dienos įskaitytinai), todėl pagal šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką vaikų motina turi teisę šiomis dienomis (birželio 15 d., liepos 15 d. ir rugpjūčio 15 d.) bendrauti su vaikais.
Šalies argumentai
9. Nurodė, kad pareiškėjo pateiktame prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodyta aplinkybė, jog vaikų motina nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų – konkrečiai šių metų liepos 15 dieną teismo nutartimi patvirtintu laiku pareiškėjui neperdavė vaikų, negali būti vertinama kaip netinkamas teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų vykdymas, o yra vertinama, kad šalių taikos sutartyje šioje dalyje yra įtvirtinta dviprasmiška nuostata, kuria interpretuoti galima visaip ir kuri iš esmės nustato tą dieną bendravimą tiek motinai, tiek tėvui.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas sprendė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi pagal šiuo metu galiojančią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką su grafiku, abu tėvai (tiek pareiškėjas, tiek pareiškėja) turi teisę moksleivių vasaros atostogų metu – birželio, liepos ir rugpjūčio 15 dienomis, bendrauti su nepilnamečiais vaikais pagal patvirtintą bendravimo tvarką.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Pareiškėjas L. K. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
11.1. Taikos sutarties 2.4.1 punktas aiškiai nustato, kada apeliantas turi turėti galimybę ir pareigą pasiimti vaikus iš pareiškėjos ir juos grąžinti, nes vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina.
11.2. Taikos sutartyje nėra numatytas laikas, kada pareiškėja pasiima ir pristato vaikus, nes nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina. Tik pareiškėjas, remiantis Taikos sutarties nuostatomis, turi pareigą, nustatytu laiku, pats asmeniškai pasiimti ir pristatyti vaikus motinai, kuriuo remiantis abiem tėvams užtikrinamos lygios teisės bendrauti su vaikais. Sprendžiant dėl vaikų priėmimo-perdavimo laiko turi būti vadovaujamasi Taikos sutarties 2.4.2. punktu, kuriame aiškiai nurodoma, kada vaikai turi būti pasiimti tėčio – apelianto, ir kada grąžinti motinai. Neporinių metų liepos 15 dieną, t. y. pirmąją atostogų dieną, nepilnamečiai vaikai apelianto privalo būti pasiimti iš vaikų motinos gyvenamosios vietos 10 val. ryto, o liepos 30 d., t. y. paskutiniąją atostogų dieną ir pirmąją pareiškėjos atostogų bendravimo dieną, nepilnamečiai vaikai apelianto turi būti grąžinti į pareiškėjos gyvenamąją vietą tarp 17 val. iki 19 val.
11.3. Nustatyta bendravimo tvarka yra itin aiški, jokių dviprasmiškumų bendravimo tvarkoje nėra. Priešingai, teismo patvirtintoje bendravimo tvarkoje detaliai ir aiškiai nustatytas tikslus laikas, kada apeliantas turi pasiimti ir grąžinti vaikus, todėl skundžiamoje nutartyje padarytos išvados ir interpretacijos, kurių pagrindu, nepagrįstai ribojama apelianto teisė, nustatytu laiku, būti su savo vaikais, lygiomis dalimis kaip ir motinai, yra laikytinos visiškai nepagrįstomis ir neteisėtomis.
11.4. Nepilnamečių vaikų motina pažeidė Taikos sutartyje nustatytą tvarką ir kliudė apeliantui laiku pasimatyti ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais, todėl buvo pažeisti nepilnamečių veikų teisėti interesai, matytis su savo tėvu – apeliantu. Vaikai susitiko su apeliantu tik 2023 m. liepos 15 d. 18:35 val. Tai, kad apeliantui nebuvo sudarytos sąlygos laiku pasiimti vaikų iš pareiškėjos gyvenamosios vietos patvirtina ir papildomai teikiamas antstolės D. M. 2023 m. liepos 25 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 12-23-568. Apeliantas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 15 d., 10 val. 10 min., atvyko į motinos E. M. gyvenamąją vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), pasiimti nepilnamečių vaikų, tačiau namo durų niekas neatidarė. Pažymėtina, kad apeliantas su vaikais susitiko tos pačios dienos vakare, (duomenys neskelbtini), tik dėl to, kad pareiškėjos kaimynai jai pranešė, jog apeliantas buvo atvykęs su antstoliu užfiksuoti faktą, kad jis negali pasiimti vaikų.
11.5. Pareiškėja nuolatos piktnaudžiauja nustatyta bendravimo tvarka, nesiekia kooperuotis, bendradarbiauti, kad būtų užtikrintos lygios teisės apeliantui dalyvauti vaikų auklėjime bei užtikrinti vaikų interesai, nors iki 2023 m. vasaros Taikos sutarties sąlygos buvo aiškios ir nei vienai iš šalių nekildavo klausimų, kada apeliantas turi teisę ir pareigą būti su savo vaikais.
Atsiliepimas
12. Pareiškėja E. M. atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą, atsisakyti priimti į bylą apelianto pateiktą antstolės D. M. 2023 m. liepos 25 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 12-23-568. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
12.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartis, numatanti pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, yra dviprasmiška ir keistina. Nėra aišku, kuris iš tėvų turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais vasaros mėnesių (birželio, liepos ir rugpjūčio) 15 dieną, nes tokia teisė suteikta tiek pareiškėjui pagal (duomenys neskelbtini) nutarties 2.4.2 punktą, tiek ir pareiškėjai pagal tos pačios Taikos sutarties 2.5 punktą. Todėl susidaro situacija, kad tomis dienomis (birželio 15 d., liepos 15 d. ir rugpjūčio 15 d.) su vaikais turi teisę bendrauti abu tėvai.
12.2. Taikos sutarties 4.2.2 punktai ir 5.2. punktai numato abiejų tėvų bendravimo su vaikais grafikus per atostogas ir šventes. Šie grafikai pagrįsti tėvų lygiateisiškumo principu, kad, pasibaigus vieno iš tėvų bendravimo laikotarpiui, su vaikais bendrauja kitas iš tėvų. Pareiškėjas, aiškindamas, kad jis turi pirmenybę bendrauti su vaikais vasaros mėnesių 15 dieną, paneigia pareiškėjos teisę bendrauti su vaikais, numatytą (duomenys neskelbtini) nutarties 2.5 p.
12.3. Pareiškėjui buvo iš anksto pranešta, kad vaikai jam bus perduoti ne 2023 m. liepos 15 d., bet 2023 m. liepos 16 d. Vaikai buvo perduoti pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 15 d. 18.35 val.
12.4. Protokolas antstolės buvo parengtas 2023 m. liepos 25 d., todėl pareiškėjas jį galėjo pateikti kreipdamasis į teismą 2023 m. rugpjūčio 8 d. su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo ar vėliau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo naują įrodymą – antstolės D. M. 2023 m. liepos 25 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 12-23-568 ir prašė jį priimti.
15. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.
17. Vertinant, ar egzistuoja būtinybė priimti teikiamus duomenis, teismas atkreipia dėmesį, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas sudarytas 2023 m. liepos 25 d. t. y. prieš pareiškėjui kreipiantis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo 2023 m. rugpjūčio 11 d., todėl galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas iš esmės nenurodo vėlesnio įrodymų pateikimo priežasčių, kodėl jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Taip pat pareiškėjas iš esmės nepaaiškino, kokią reikšmė bylai turi naujai teikiami įrodymai, gauti po skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliantas nurodytu protokolu įrodinėja, kad vaikai apeliantui nebuvo perduoti 2023 m. liepos 15 d. 10.00 val., tačiau nurodytos aplinkybės pareiškėja neginčija, taigi ginčo tarp šalių dėl nurodytos aplinkybės nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl ginčo esmės
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė išduoti vykdomąjį dokumentą pagal pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
19. Teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas abipusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).
20. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors taikos sutartis – taikus ginčo sprendimo būdas, įstatymas garantuoja priverstinį jos vykdymą. Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022).
21. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
22. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 32–33 punktai).
23. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
24. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-316/2014).
25. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017, 24 punktas).
26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12903-897/2021 patvirtino pareiškėjų E. M. ir L. K. sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl šalių nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
28. Sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad pareiškėjas bendrauja su abiem nepilnamečiais vaikais kas antrą pilną savaitę su nakvynėmis ne vaikų gyvenamojoje vietoje. Tėvas pasiima vaikus bendravimui kiekvieną penktadienį vaikų ugdymo įstaigoje ir kiekvieną penktadienį ten pat juos sugrąžina.
29. Sutarties 2.4 punkte šalys susitarė, kad pareiškėjas bendrauja su abiem nepilnamečiais vaikais per atostogas ir šventes nustatyta tvarka ir tokiu atveju nėra taikomas šios Sutarties 2.2. punktas. Sutarties 2.4.1. punkte šalys susitarė, kad pareiškėjas pasiima vaikus bendravimui pirmąją atostogų ar šventės dieną ryte 10 val. vaikų gyvenamojoje vietoje ir sugrąžina atgal į jų gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų ar šventės dieną tarp 17 val. ir 19 val.; Jeigu šventinė diena trunka tik vieną dieną, vaikai paimami bendravimui šventinę dieną iš jų ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo laikui ir sugrąžinami atgal į jų ugdymo įstaigą kitos dienos ryte arba į vaikų gyvenamąją vietą iki 10 val., jeigu po šventinės dienos seka savaitgalis arba kita šventinė nedarbo diena. Sutarties 2.4.2 punkte šalys susitarė, kad tėvas (pareiškėjas) bendrauja su vaikais per atostogas ir šventes tokiu grafiku, be kita ko, porinių ir neporinių metų birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių 15 dieną.
30. Sutarties 2.5 punkte šalys susitarė, kad motina (pareiškėja) bendrauja su vaikais per atostogas ir šventes tokiu grafiku ir tomis dienomis nėra taikomas šios Sutarties 2.2. ir 2.4. punktai, be kita ko, motina su vaikais bendrauja porinių ir neporinių metų birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių 15 dieną.
31. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis tokiomis pareiškėjų sudarytomis Taikos sutarties sąlygomis ir patvirtintu bendravimo grafiku, galima vertinti, jog tiek poriniais, tiek neporiniais metais, kiekvieną vasaros mėnesio 15 dieną teisę bendrauti su vaikais turi abu tėvai, t. y. tiek pareiškėjas, tiek pareiškėja. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo būtent dėl bendravimo su vaikais vasaros 15 d., t. y. abu pareiškėjai teigia, kad turi teisė bendrauti su vaikais vasaros 15 d. Tačiau šalių suderintos ir teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygos (dėl vasaros mėnesių 15 dienos) yra dviprasmiškos, neaiškios, jos galima skirtingai interpretuoti.
32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina ir Taikos sutartis aiškiai nustato, kada apeliantas turi turėti galimybę ir pareigą pasiimti vaikus iš pareiškėjos ir juos grąžinti, tačiau Taikos sutarties 2.5 punkte taip pat numatyta, kada tiksliai su vaikais bendrauja jų motina. Kadangi pagal Taikos sutartį kiekvienų metų vasaros mėnesių 15 diena persidengia, galima daryti išvadą, jog Taikos sutartis yra dviprasmiška, ją interpretuoti galima skirtingai. Atsižvelgiant į nurodytą, negalima vienareikšmiškai daryti išvados, jog pareiškėja 2023 m. liepos 15 d., vaikus pareiškėjui perdavusi ne ryte 10 val., o tikėtinai vakare, netinkamai vykdė Taikos sutartį.
33. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi pagal šiuo metu galiojančią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, abu tėvai (pareiškėjai) turi teisę moksleivių vasaros atostogų metu – birželio, liepos ir rugpjūčio 15 dienomis, bendrauti su nepilnamečiais vaikais pagal patvirtintą bendravimo tvarką.
34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.