- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- 2A-8-230/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė (pirm.), Nijolia Indreikienė (pran.), Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Žemėtvarkos darbai“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, J. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-640-285/2014 pagal ieškovės bankrutuojančios individualios įmonės J. D. turgaus „Marmantas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Baklis“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemėtvarkos darbai“, tretiesiems asmenis Kauno miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, J. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl prievolės neįvykdymo ir turtinės žalos atlyginimo ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, J. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemėtvarkos darbai“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Trečiasis asmuo J. D., pareiškusi savarankišką reikalavimą byloje, teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Žemėtvarkos darbai“ 1 201,22 Lt turtinę žalą, 10 000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė bankrutuojanti IĮ J. D. turgus „Marmantas“ pastatė ir nuosavybės teise valdo, naudojasi bei disponuoja objektu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pagal 1994-03-22 ir 1994-11-22 Kauno miesto valdybos potvarkius Nr. 419-v ir Nr. 1557-v ieškovei buvo suteikti turgavietės komplekso statybai bendro 4 500 kv. m ploto žemės sklypai ir su Kauno m. valdyba buvo sudarytos žemės sklypų sutartys: 1994-03-08 Nr. 200 ir 1994-06-16 Nr. 216 bei išduotas leidimas projektavimui, patvirtintas Kauno m. Šilainių 5-ojo mikrorajono generalinis bei detalusis planai. 2000-05-19 tarp J. D. firmos „Marmantas“ ir UAB „Žemėtvarkos darbai“ buvo pasirašyta darbų sutartis Nr. 717 ir Nr. 718 dėl sutartinio darbo atlikimo. Kadangi nebuvo rangos darbų užduoties, todėl atsakovė darbus atliko savo nuožiūra. Po to, kai Kauno apskrities viršininko administracijos darbuotojas A. A. M. atsakovės sudarytame žemės sklypo ribų plane padarė įrašą, kad jis negalioja, paaiškėjo, kad atsakovės sudarytame žemės sklypo ribų plane nebuvo įrašyti visi būtini duomenys. Atsakovė UAB „Žemėtvarkos darbai“ neišsiaiškino visų aplinkybių, o jos parengtų planų (duomenys neskelbtini) iki šiol negalima įregistruoti kadastre ir registre. Už atliktus rangos darbus ji pagal pateiktą sąskaitą faktūrą atsakovei sumokėjo 1 201,22 Lt. Kadangi nebuvo jokios rangos darbų atlikimo užduoties ir paminėtų darbų priėmimo–perdavimo akto, todėl ieškovė negalėjo tinkamai įteisinti tų trūkumų, nes jų pasekmės paaiškėjo tik vėliau. Atsakovės sudarytas planas Nr. l789 buvo pripažintas negaliojančiu, o Kauno apskrities viršininko administracija pasiūlė parengti naują šio žemės sklypo planą. Už naujo plano parengimą ieškovei vėl reikėtų mokėti, o tai susiję su naujomis išlaidomis, todėl dėl atsakovės kaltės – netinkamai įvykdytos prievolės jai padaryta 1 201,22 Lt turtinė žala. Be to, dėl paminėtų atsakovės veiksmų – netinkamai įvykdytos 2000-05-19 darbų sutarties trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais patyrė ir neturtinę žalą – įmonė, kurią ji asmeniškai atstovavo, buvo priversta bylinėtis teismuose, dėl ko ji patyrė įvairius nepatogumus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą, bendravimo su juridiniais ir fiziniais asmenimis galimybių sumažėjimą. Patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Lt suma. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, netgi reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, dėl to jau keturis metus serga migrena. Apie tai, kad žemės sklypo ribų planas pripažintas negaliojančiu, ji sužinojo 2005 m. liepos mėn., kai susipažino su administracine byla Nr. I-705-14-2005.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, J. D. ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, jog Kauno miesto valdyba 1994-03-22 ir 1994-11-22 potvarkiais Nr. 419-v ir Nr. 1557-v nusprendė išnuomoti ieškovei sklypus turgavietei ir maisto bei pramoninių prekių parduotuvei, prekybos centrui statyti ir sudarė nuomos sutartis. 2000-05-19 tarp J. D. firmos „Marmantas“ ir UAB „Žemėtvarkos darbai“ buvo pasirašyta darbų sutartis Nr. 717 ir Nr. 718 dėl sutartinio darbo atlikimo pagal užsakovo pateiktą techninę užduotį, sutartyje numatyta, kad vykdytojas užbaigtą darbą, užsakovui apmokėjus, toliau perduoda Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno m. žemėtvarkos skyriui žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymui. Iš 2000-05-19 sąmatos, sutarties Nr. 717 ir Nr. 718 matyti, kad sutartinė darbų kaina – 1 201,22 Lt, kurią ieškovė sumokėjo atsakovei. Atsakovė sudarė minėtų žemės sklypų planus, kuriuose kartografuoti visi situacijos elementai, nustatyti žemės ir miško specialios naudojimosi sąlygos, požeminių komunikacijų apsaugos zonos, sklypų ribos, posūkių taškų koordinatės vietinėje Kauno m. sistemoje, planai buvo parengti bei suderinti su atitinkamomis institucijomis. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė visiškai įvykdė sutarties sąlygas – parengtus žemės sklypų planus pateikė Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno m. žemėtvarkos skyriui, kur jie ir buvo suderinti, kaip buvo numatyta sutarties 4 punkte. Ieškovė nurodė, kad tik 2005 m. atsitiktinai paaiškėjo, jog patvirtintame žemės sklypo plane Nr. 1789 padarytas įrašas, nenurodant datos, kad jis negalioja, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė, sužinojusi šias aplinkybes, būtų pateikusi pretenziją atsakovei dėl galimai netinkamai įvykdytos sutarties. Byloje nesant jokių įrodymų, jog paruošti ir parengti planai nebuvo pateikti tvirtinimui, teismas sprendė, kad atsakovė tinkamai ir sąžiningai įvykdė sutarties (susitarimo) sąlygas, daugiau jokių įrodymų apie tai, jog prievolė nebuvo tinkamai įvykdyta, nebuvo pateikta, neįrodyta ir aplinkybė, kad buvo reikalaujama pakartotinai įvykdyti prievolę – atlikti tam tikrą darbą (CK 6.61 str. 1 d.), darbai, dėl kurių buvo susitarta, buvo atlikti ir už juos sumokėta. Be to, teismas nurodė, jog ieškovė apie tai, kad sklypų ribos gali būti tikslinamos tik detaliuoju planu, buvo informuota Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-07-25, 2003-10-27 ir 2005-08-23 raštais, todėl ieškovei apie detaliųjų planų tikslinimo poreikį turėjo būti žinoma jau 2003 metais, gavus Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-07-25 ir 2003-10-27 raštus. Ieškovė ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad apie teisės pažeidimą jai tapo žinoma tik 2005 m. liepos mėn., nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, todėl teismas, įvertinęs aplinkybes, jog tarp šalių sutartis buvo pasirašyta 2000-05-19, o ieškinys teismui pateiktas 2007-11-15, sprendė, jog ieškinys pareikštas praleidus sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą. Teismas nurodė, kad pagal sutartį sumokėjo IĮ J. D. turgus ,,Marmantas“, o ne J. D., todėl trečiojo asmens J. D. reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Žemėtvarkos darbai“ jai 1 201,22 Lt turtinę žalą atmestinas, neįrodžius ieškinio reikalavimo pagrįstumo bei pritaikius ieškinio senaties terminą reikalavimui pareikšti. Be to, trečiasis asmuo J. D., turėdama pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nepateikė jokių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog trečiajam asmeniui dėl atsakovės veiksmų būtų atsiradusios tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jos subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Byloje nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo patyrė išgyvenimus, kurie savo pobūdžiu ir intensyvumu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus byloje, J. D. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, grįsdama savo reikalavimą, nurodo šiuos skundo argumentus:
1) Skundžiamą teismo sprendimą priėmė šališkas teismas, ko pasėkoje buvo neteisingai išspręsta byla. Apeliantė nušalinimą reiškė tiek teisėjai J. N., tiek visam Kauno apylinkės teismui, tačiau šie jos prašymai nebuvo tenkinti. Mano, kad teisėja buvo šališka ir neobjektyvi, ir tą patvirtina jos priimtas sprendimas, nes šio sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad jis skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos. Tačiau CPK 307 str. 1 d. yra nurodyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Teisėja J. N. šias nuostatas pažeidė sąmoningai, nurodydama neteisingus sprendimo apskundimo terminus, kas riboja jos teisę apskųsti teismo sprendimą.
2) Dėl taikytos ieškinio senaties. Apie tai, kad atsakovės sudarytas žemės sklypo ribų planas yra pripažintas negaliojančiu, apeliantė sužinojo tik 2005 m. liepos mėn., kai Kauno apygardos teisme susipažino su administracinės bylos Nr. I-705-14-2005 medžiaga. Iki to momento jai nebuvo žinomas faktas, kad skiriasi faktiškai naudojamų šių žemės sklypų ribos nuo ribų, įregistruotų žemės registre. Ieškinys teismui buvo paduotas 2007-11-15, todėl ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
3) CPK 270 str. 4 d. 4 p. yra įtvirtinta nuostata, kad teismo sprendime, jo motyvuojamoje dalyje turi būti nurodomi įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Pirmosios instancijos teismas, surašydamas skundžiamą sprendimą, šių imperatyvių įstatymo reikalavimų nesilaikė. CK, kurio normomis grindžiamas sprendimas, įsigaliojo 2001-07-01, o sutartis su atsakove buvo sudaryta ir vykdoma galiojant 1964 m. CK, todėl sprendimo grindimas šiuo metu galiojančio CK normomis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai pritaikė ginčo teisinį santykį reguliuojančias materialinės teisės normas, o tai yra pagrindas naikinti šį teismo sprendimą (CPK 330 str.). Be to, teismo sprendimas yra paremtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis pastarojo išnagrinėtose civilinėse bylose, o pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai negali kištis į žemesnės instancijos teismų nagrinėjamas bendrosios kompetencijos bylas, teikti jiems kokius nors privalomus ar rekomendacinius nurodymus.
4) Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nebuvo objektyvus ir vadovavosi suklastotu dokumentu, tačiau nesirėmė apeliantės pateiktais rašytiniais įrodymais, taip pat vadovavosi ne tais įstatymais, kuriais turėjo vadovautis. Prievoliniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės atsirado jų sudarytos 2000 m. gegužės 19 d. darbų sutarties pagrindu, kuri yra ne kas kita, kaip rangos sutartis, kurios sudarymo, vykdymo ir kitas sąlygas tuo metu reglamentavo 1964 m. CK nuostatos. 1964 m. CK 374 str. yra apibrėžta rangos sutarties sąvoka: rangos sutartimi rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą pagal užsakovo užduotį iš jo ar savo medžiagos, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taip rangos sutarties apibrėžime yra nurodyta sąvoka „užduotis“. Tačiau, kaip matyti iš atsakovės atsiliepimų į ieškinį šioje byloje, tokios užduoties iš viso nebuvo. Taip pat nebuvo susitarta dėl to, kokius rangos darbus pagal minėtą sutartį turėjo atlikti atsakovė, ir ji šiuos darbus atliko savo nuožiūra. Atsakovė, sudarydama žemės sklypo ribų planą, nenurodė jame būtinų juridinių duomenų. Už atliktus rangos darbus atsakovei pagal pateiktą sąskaitą faktūrą buvo sumokėta 1 201,22 Lt, taip J. D. pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, ko negalima pasakyti apie atsakovę UAB „Žemėtvarkos darbai“. Mano, kad minėta sutartis iki šiol yra neįvykdyta dėl atsakovės kaltės, nes pastaroji iki šiol neparuošė aprašytų žemės sklypų ribų paženklinimo aktuose 12 p. pertvarkytų inventorinių bylų Nr. 1789 ir Nr. 1790, jas sujungdama su archyvinėmis žemės sklypų inventorinėmis bylomis Nr. 53 ir Nr. 4959, ir jų nesuderino su Kauno apskrities viršininko administracija.
5) Dėl atsakovės UAB „Žemėtvarkos darbai“ neteisėtų, nusikalstamų veiksmų ir netinkamai įvykdytos 2000-05-19 darbų sutarties J. D. patyrė neturtinę žalą ir dabar dar patiria dvasinius pergyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą aplinkinių asmenų, netgi artimųjų bei kai kurių valstybės institucijų tarpe. Tokių atsakovės veiksmų pasėkoje ji, gindama savo teisėtus interesus bei teises, privalėjo inicijuoti begalę teisminių procesų, juose dalyvauti, neteko būsto, savo asmeninio turto, prarado sveikatą, kuri šiuo metu yra ženkliai pablogėjusi, išsivystė chroniška liga – migrena bei kitos neurologinės ligos.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, visapusiškai įsigilino į bylos aplinkybes, nepadarė nei materialinės, nei procesinės teisės normų pažeidimų, tinkamai ištyrė ir vertino byloje esančius įrodymus bei tinkamai nustatė aplinkybes. Mano, kad nėra nei vieno absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, bylos esmė pilnai atskleista ir byla išnagrinėta, priėmus pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Apeliantės argumentai dėl teismo šališkumo nepagrįsti, kadangi teisėjo nušalinimo klausimai buvo ne kartą sprendžiami, be to, apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo nei vieno CPK numatyto teisėjo nušalinimo pagrindo. Apeliantės argumentas dėl nustatyto neteisingo sprendimo apskundimo termino taip pat nepagrįstas, kadangi CPK 269 str. 1 d. numato, jog sprendimo paskelbimo data laikoma jo priėmimo data. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl netinkamo senaties termino taikymo. Teismas, spręsdamas senaties taikymo klausimą, pagrįstai nustatė, kad tiek trečiasis asmuo J. D., tiek ieškovė Kauno apskrities viršininko buvo informuoti, kad parengtuose planuose pažymėtos žemės sklypo ribos neatitinka įregistruotų žemės sklypų ribų ir tam, kad būtų pakeistos įregistruotų žemės sklypų ribos reikalinga rengti teritorijų planavimo dokumentą. Tokia informacija buvo teikiama ieškovei ne kartą nuo 2002 metų. Teismas įvertino ir pasisakė dėl argumento, kad ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, apie pažeistas teises sužinojo tik 2005 metų liepos mėnesį, ir pagrįstai sprendė, kad sužinojimas įvyko daug anksčiau ir šią nustatytą faktinę aplinkybę pagrindė byloje esančiais įrodymais, todėl pagrįstai taikė 3 metų ieškinio senatį.
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodo, jog teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, o J. D. nepateikė jokių teisiškai svarbių argumentų ir nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą.
Ieškovė bankrutavusi IĮ J. D. turgus „Marmantas“, atstovaujama administratoriaus, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog J. D. šioje byloje ne kartą yra reiškusi nušalinimą tiek bylą nagrinėjančiai teisėjai, tiek visam Kauno apylinkės teismui ir už piktnaudžiavimą šia teise yra gavusi baudą. Ieškovės nuomone, J. D. siekia tik vilkinti šią bylą, nes kol nėra baigtos visos civilinės bylos, negali sklandžiai ir greitai vykti bankroto procesas. Teismas teisingai ir pagrįstai šioje byloje taikė ieškinio senaties terminą. J. D. skunde teigdama, kad teismas neteisingai atmetė jos ieškinį, taikydamas ieškinio senaties terminą, turėjo pateikti neginčijamus įrodymus, kad ji apie jos pažeistas teises sužinojo tik 2005 m. liepos mėn., tačiau to nepadarė.
Atsakovė UAB „Žemėtvarkos darbai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantės argumentai dėl teisėjos J. N. šališkumo ir neobjektyvumo yra nepagrįsti, nes J. D. bylos nagrinėjimo metu net tris kartus reiškė nušalinimus teisėjai, du kartus šalino ir visą Kauno apylinkės teismo sudėtį, šie prašymai buvo nemotyvuoti, todėl atmesti. Apeliantė taip pat tvirtina, kad teismas neteisingai taikė ieškinio senatį, tačiau ji tyčia klaidina teismą tvirtindama, kad tik 2005 m. liepą sužinojo, jog naujojo sklypo ribos neatitinka jos išnuomoto žemės sklypo riboms. Byloje yra žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Kauno filialo 2002-11-20 sprendimas atsisakyti įregistruoti naujas sklypo ribas, nes nepateiktas detalus planas ir Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas dėl sklypų ribų pakeitimo. Apeliantė J. D. teisminio nagrinėjimo metu nepateikė nei vieno įrodymo, kad atsakovė UAB „Žemėtvarkos darbai“ neatliko rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad rangos sutartimi nebuvo susitarta dėl to, kokius rangos darbus pagal minėtą sutartį turėjo atlikti atsakovė, ir ji šiuos darbus atliko savo nuožiūra. 2000-05-19 sąmatoje sutartyje Nr. 717-718 (techninėje užduotyje), kurios kopiją pateikė J. D., įvardinti visi darbai, kuriuos atlikti įsipareigojo (ir atliko) rangovas – UAB „Žemėtvarkos darbai“. Apeliantė nepagrįstai teigia ir tikrai nepatyrė jokių „dvasinių pergyvenimų, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo aplinkinių asmenų, netgi artimųjų bei kai kurių valstybės institucijų tarpe“, kadangi atsakovė UAB „Žemėtvarkos darbai“ pilnai atliko darbus pagal rangos sutartį ir todėl neturi jai atlyginti jokios neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje yra kilęs ginčas dėl 2000-05-19 tarp J. D. firmos „Marmantas“ ir atsakovės UAB „Žemėtvarkos darbai“ sudarytų sutarčių įvykdymo, trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais J. D. teigiant, kad atsakovė darbų pagal šias sutartis neatliko, todėl ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šiuos reikalavimus atmetė, nustatęs, kad darbai pagal nurodytas sutartis buvo atlikti, be to, nustatė, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas, su kuo nesutinka trečiasis asmuo J. D..
Dėl apeliantės prašymo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka
CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma (CPK 322 straipsnis). CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantė, paduodama apeliacinį skundą, pareiškė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą žodinio proceso tvarka, gali geriau suvokti šalių reikalavimus ir geriau ištirti bylos aplinkybes, be to, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą atmetė jos prašymus išreikalauti įrodymus, sujungti bylas, nepripažino kitų byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, o bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka. Kolegija, įvertinusi šiuos apeliantės nurodytus argumentus, sprendžia, kad nėra jokios būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nenustatyta, kad kokias nors konkrečias bylos aplinkybes reiktų papildomai aiškintis žodinio nagrinėjimo metu, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės ir nurodyti argumentai dėl byloje pareikštų reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo, visi esminiai įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus bei atsikirtimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose arba garso įrašuose. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
Dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumo
Proceso teisės normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teisėją nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, taip pat suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę reikšti nušalinimą, jeigu egzistuoja bent vienas CPK 65, 66 ar 71 straipsniuose numatytas objektyvusis ar subjektyvusis teisėjo nušalinimo pagrindas. Konkretų pagrindą sudarančių aplinkybių egzistavimą turi įrodyti asmuo, kuris teisėjui reiškia nušalinimą. Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja įstatymo nurodyti pagrindai teisėjui nušalinti, t. y. kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. D. skunde nurodo, kad skundžiamą teismo sprendimą priėmė šališkas teismas, todėl toks sprendimas naikintinas. Tačiau pati apeliantė pripažįsta, kad ji bylos nagrinėjimo metu pasinaudojo teise reikšti nušalinimą ir jį pareiškė tiek bylą nagrinėjusiai teisėjai J. N., tiek visam Kauno apylinkės teismui. Bylos duomenys patvirtina, kad teisėjai J. N. pareikštas nušalinimas trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. D. nurodytais pagrindais, kuriuos ji pakartoja ir apeliaciniame skunde, buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos L. Ž. 2014 m. birželio 19 d. nutartimi (t. 11, b. l. 172–173), šia nutartimi konstatuota, kad nėra objektyvių duomenų, jog J. N. yra ar gali būti šališka. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti šios nutarties pagrįstumu, o apeliantė nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kad jos nurodyti pagrindai teisėjai nušalinti buvo įvertinti netinkamai. Be to, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. D. ir po to dar 2 kartus pareiškė nušalinimą tai pačiai teisėjai J. N., kuriuos grindė teisėjos neva nepagrįstais procesiniais sprendimais atsisakant tenkinti jos prašymus išreikalauti įrodymus, įtraukti naujas šalis, atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau ir šie nušalinimai buvo išspręsti ir atmesti Kauno apylinkės teismo pirmininko M. Š. 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (t. 12, b. l. 24–25) ir Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos L. Ž. 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (t. 12, b. l. 29–30). Šie prašymai dėl nušalinimo taip pat buvo motyvuotai ir pagrįstai atmesti. Laikinai atliekančio Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas E. G. 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi (t. 12, b. l. 57–58) buvo atmestas ir dar vienas J. D. pareikštas nušalinimas tiek teisėjai J. N., tiek ir visiems Kauno apylinkės teismo teisėjams. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus dėl pagrindų nušalinti teisėją ir nustatytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu sprendžiant J. D. pareikštus nušalinimus, spręstina, kad bylos nagrinėjimo eigoje buvo patikrintos ir pagrįstai atmestos visos apeliantės abejonės ir prielaidos dėl galimo teisėjos J. N. šališkumo, jos suinteresuotumo bylos baigtimi, o apeliantė naujų pagrįstų argumentų apeliaciniame skunde nenurodo. Argumentas, jog neva teisėjos šališkumą patvirtina skundžiamo teismo sprendimo nuoroda, kad teismo sprendimas gali būti apskųstas per 30 dienų nuo jo paskelbimo, o ne nuo jo priėmimo, kaip nurodyta CPK 307 straipsnio 1 dalyje, negali būti pripažintas teisėjos šališkumo įrodymu, nes CPK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimo paskelbimo data laikoma priėmimo data, t. y. sprendimo priėmimo ir jo paskelbimo sąvokos yra tapačios ir jos sutampa. Todėl dėl šios nuorodos J. D. teisė į apeliaciją nebuvo apribota.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi buvo pritaikytos netinkamos materialinės teisės normos ir be pagrindo remtasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, nes šis teismas negali kištis į žemesnės instancijos teismų nagrinėjamas bylas. Taip pat apeliantė teigia, kad sprendimas yra ir nepagrįstas, nes teismas rėmėsi suklastotais dokumentais ir nesirėmė apeliantės pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiškai netinkamai įvertino įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar atsakovė tinkamai įvykdė prievoles pagal J. D. firmos „Marmantas“ su atsakove UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2005-05-19 sudarytas sutartis Nr. 717 ir Nr. 718 (t. 1, b. l. 38), rėmėsi šia sutartimi ir šių sutarčių sąmata, sudaryta dėl sklypo ribų plano sudarymo, atliekant geodezinius matavimus (t. 1, b. l. 36) bei remiantis sutartimi sudarytais žemės sklypo planais (t. 1, b. l. 18–19), išvadas grindė 2000 m. liepos 18 d. patvirtinto Civilinio kodekso (toliau CK) normomis. Apeliantės teigimu, turėjo būti remiamasi 1964 m. CK normomis, kadangi 2000 m. redakcijos CK įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d., o šalių sutartiniai santykiai nurodytų susitarimų pagrindu atsirado ir buvo realizuoti 2000 m. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus, o 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu prievoliniai teisiniai santykiai, atsirado iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus. Todėl kadangi trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. D. teigė, kad žala dėl netinkamo sutartinės prievolės įvykdymo jai paaiškėjo 2005 m., o teismas nustatė, kad turėjo paaiškėti ne vėliau 2003 m., pagrįstai vadovavosi naujojo CK normomis. Be to, išvadų pagrindimas naujojo ar anksčiau galiojusio CK normomis neturėtų lemiamos įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ar teisėtumui ir tai nebūtų pagrindas panaikinti teismo sprendimą, remiantis CPK 330 straipsniu, dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo, nes esminio skirtumo nagrinėjamu klausimu tarp ankstesnio ir dabar galiojančio teisinio reglamentavimo nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepažeidė įstatymo reikalavimų ir skundžiamame sprendime nurodydamas tam tikras Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kaip tam tikrą suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos nustatymo ir jos priteisimo. CPK 4 straipsnyje numatyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, būtų netinkamai įvertinęs įrodymus. Apeliantė sprendimo nepagrįstumą grindžia tuo, kad teismas rėmėsi neva suklastotais dokumentais, tačiau iš apeliacinio skundo turinio sunku suprasti, kokius konkrečius dokumentus ji turi omenyje ir kas patvirtina jų suklastojimą. Analogiškai, apeliantė, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė jos pateiktais rašytiniais įrodymais taip pat nenurodo, kokie konkretūs jos pateikti įrodymai galėtų paneigti teismo padarytas išvadas. Kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde yra nurodomi įvairūs faktai, tam tikros faktinės aplinkybės ir daug kitos informacijos, kuri faktiškai yra nesusijusi su išnagrinėtu ginču, todėl apeliacinis skundas šia apimtimi neatitinka jam keliamų reikalavimų. Ginčo apimtyje reikšmingi įrodymai – darbų sutartis, sąmata–sutartis, žemės sklypų planai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad atsakovė darbus atliko, yra įvertinti tinkamai ir būtent pati J. D. juos pateikė, 2007 m. iškeldama bylą individualios įmonės vardu. Tai reiškia, kad šių dokumentų tikrumu apeliantė neabejoja, o jie pilnai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadas. Remiantis šiais įrodymais spręstina, jog visiškai nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė darbus atliko vien savo nuožiūra, neturėdama techninės užduoties. Iš sąmatos–sutarties Nr. 717 ir Nr. 718 (t. 1, b. l. 36) matyti, kokius konkrečius darbus užsakė užsakovė (J. D. firma „Marmantas“) ir kokius darbus turėjo atlikti atsakovė pagal 2000-05-19 sudarytą darbų sutartį (t. 1, b. l. 38). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šie darbai buvo atlikti. Apeliacinio skundo teiginys, jog sutartis neįvykdyta, kadangi atsakovė neparuošė pertvarkytų inventorinių bylų Nr. 1789 ir Nr. 1790, jas sujungdama su archyvinėmis žemės sklypų inventorinėmis bylomis Nr. 53 ir Nr. 4959, nepagrįstas, nes nurodytoje sąmatoje, kurią pati ieškovė pradiniame ieškinyje buvo įvardinusi, kaip techninę užduotį, to nebuvo numatyta.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Dėl ginčo santykiams taikytino ieškinio senaties termino ginčo nėra ir J. D. apeliaciniame skunde dėl to nenurodo jokių argumentų. Tačiau trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio senaties taikymo, nurodydama, kad apie žemės sklypo plano netinkamumą ji sužinojusi tik 2005 m. liepos mėnesį, kai susipažino su administracine byla Nr. I-705-14-2005. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš byloje pateiktų įrodymų, o būtent Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-07-25, 2003-10-07, 2003-10-27 (t. 1, b. l. 60, 62, 63) raštų apie tai, kad parengtuose planuose pažymėtos žemės sklypo ribos neatitinka įregistruotų žemės sklypų ribų ir tam, kad būtų pakeistos įregistruotų žemės sklypų ribos reikalinga rengti teritorijų planavimo dokumentą, J. D. jau 2003 metai turėjo sužinoti, kad atsakovės atliktų darbų nepakanka ir reikalinga rengti detalųjį planą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad J. D., turėdama pareigą pateikti įrodymus apie tai, kada ji sužinojo apie savo teisių pažeidimą, nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus apie tai, kad ji sužinojusi būtent 2005 m. liepos mėnesį. Todėl teismui pagrįstai nustačius, kad reikalavimas pareikštas praleidus įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą ir nenustačius jokių aplinkybių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas, tai sudaro papildomą pagrindą reikalavimui atmesti (CK 1.1312 straipsnio 1 dalis)
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
J. D. taip pat nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, jog ji neįrodė, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė moralinę žalą ir būtent jos nurodytos apimties neturtinę žalą. Nors pirmosios instancijos teismas, grįsdamas sprendimą, nurodė ir šiuos motyvus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, o buvo nustatyta, kad ji savo prievoles įvykdė, todėl neturtinės žalos atsiradimo ir jos dydžio nustatymo aplinkybės nebeturi reikšmės, nes nenustatyta viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Kiti apeliacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiančios aplinkybės neturi tiesioginio ryšio su išnagrinėtu ginču, todėl nevertintini. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Kadangi apeliacinio skundo motyvai neteikia pagrindo panaikinti teismo sprendimą, todėl skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Atsakovės UAB „Žemėtvarkos darbai“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas – atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė turėjo 150 Eur dydžio atstovavimo išlaidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo (t. 13, b. l. 161–163) kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos.
Taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemėtvarkos darbai“ (įmonės kodas 135561510 150 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o valstybei – 10,72 procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.