Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2013 m. birželio 14 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones būtina darbe. Be to, nurodė, kad jo tėvas S. D. turi judėjimo sutrikimų, dėl to negali vairuoti transporto priemonės. Jie abu dirba vienoje įmonėje, į darbą vaikšto pėsčiomis, nes į darbovietę nevažiuoja visuomeninis transportas. V. D. pateikė teismui sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, patvirtinantį, jog yra testuotas apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.

Teismo motyvai, kad jis, V. D., anksčiau keletą kartų buvo baustas už KET pažeidimus, taip pat už alkoholio vartojimą viešoje vietoje bei nedidelį chuliganizmą, apelianto teigimu, neargumentuoti bei nepagrįsti, nes teismas visiškai neanalizavo šių pažeidimų padarymo aplinkybių, o tik formaliai nurodė, kad jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka ir kad vien tai, teismo nuomone, rodo, jog administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti.

V. D. neneigia, jog jis praeityje buvo baustas administracine tvarka, iš jų ir už KET pažeidimus, tačiau šiuos pažeidimus jis padarė ne iš chuliganiškų paskatų, o netyčia, tiesiog per neapdairumą, dėl to jis padarė išvadas ir nevengia atsakomybės. Dėl alaus gėrimo viešoje vietoje V. D. nurodo, kad jis nėra teisininkas ir nežinojo, kad tai yra draudžiama, kadangi švenčių metu matydavo asmenis, viešai geriančius alų, dėl to jis suklydo, t. y. gerdamas alų viešoje vietoje padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį ir buvo nubaustas, tačiau tai buvo vieną kartą dėl įstatymo nežinojimo. Dėl nedidelio chuliganizmo V. D. nurodo, kad tai taip pat buvo gyvenimiškas ir vienkartinis atvejis, t. y. mieste vykusio renginio metu jo buvimo vietoje nebuvo matyti lauko tualetų, todėl nuėjęs į atokesnį kampą jis bandė nusišlapinti, dėl to buvo nubaustas. Dėl šio atvejo jis padarė išvadas ir daugiau taip nesielgia. V. D. teigia suprantantis, kad šios aplinkybės nepateisina jo netinkamo elgesio, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad praeityje padarytiems pažeidimams turėjo įtakos ir jo jaunas amžius, jis tik vėliau suprato, kad visų šių pažeidimų buvo galima išvengti, dėl to jis nuoširdžiai gailisi.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą yra tai, kad asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo. V. D. nuomone, apylinkės teismas klaidingai interpretavo šią įstatymo nuostatą, atmesdamas jo prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, motyvuodamas nereikšmingais praeityje padarytais pažeidimais, už kuriuos jį nubaudus, nuobaudos tikslai jau buvo pasiekti praeityje, nes jis padarė išvadas ir daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė. Be to, V. D. įsitikinimu, toks teismo argumentas yra neteisėtas, nes ATPK 36 straipsnis numato, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, teismas neturėjo pagrindo atmesti jo prašymą, remdamasis duomenimis apie jo daugiau nei prieš metus padarytus KET pažeidimus bei pažeidimus, kurie buvo padaryti nevairuojant transporto priemonės bei iki pažeidimo, už kurį jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N575-4665/2011 pabrėžė, kad taikant ATPK 329 straipsnio normas bei atitinkant visas privalomas įstatyme numatytas sąlygas reikia vertinti ir kitas svarbias aplinkybes, pažeidėjo požiūrį į nuobaudą bei elgesį būtent nuobaudos vykdymo metu, o ne elgesį prieš padarant pažeidimą. Apie tai pasisakė ir Klaipėdos apygardos teismas administracinėje byloje Nr. ATP- 394-417-2013, kurioje atmesdamas apelianto argumentus, kad pažeidėjas neblaivus vairuodamas automobilį sulaikomas antrą kartą, teismas pažymėjo, kad administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti dar nesuėjus visiškam teisės atėmimo terminui.

ATPK 20 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. V. D. teigimu, teismas visiškai neanalizavo jo prašyme išvardytų argumentų, o apie tai, ar administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, sprendė remdamasis duomenimis apie jo anksčiau padarytus pažeidimus, kurie nesusiję su transporto priemonės vairavimu. V. D. nuomone, tokiu atveju administracinės nuobaudos tikslai niekada nebūtų pasiekti, nes jeigu asmuo padarė vieno pobūdžio pažeidimą, tai išnykus nuobaudos galiojimui (praėjus ilgesniam kaip metų terminui) ir per neatsargumą padarius visiškai kitokio pobūdžio pažeidimą, būtų vadovaujamasi tuo, kad asmuo jau yra padaręs administracinį teisės pažeidimą praeityje. Būtent tai įvertino įstatymų leidėjas ATPK 32 straipsnyje numatydamas, kad sunkinanti aplinkybė yra tik pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. V. D. pažymi, kad už vairavimą neblaiviam jis buvo baustas tik vieną kartą ir padarė išvadas, šį pažeidimą jis padarė netyčia ir dėl neatsargumo (alkoholį vartojo iš vakaro, ryte, nors ir jautėsi blaivus, sąmoningai nevairavo automobilio iki vėlyvos popietės, kad tikrai būtų blaivus). Tačiau į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad jis iš karto po šio pažeidimo padarymo tiek policijos pareigūnams, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino vartojęs alkoholį bei padėjo išsiaiškinti pažeidimą, o teismui priėmus nutarimą nubausti jį pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį, jis iš karto sumokėjo paskirtą baudą, teismas neatsižvelgė.

Be to, V. D. nuomone, teismas be pagrindo nevertino pateiktų duomenų apie tai, kad jo tėvas turi judėjimo negalią, dėl to jis, V. D., turi nuvežti tėvą ne tik į darbą, bet ir į gydymo įstaigą. Į darbą jie yra priversti eiti pėsčiomis keliu Nr. 141, apie kurį internetinėje enciklopedijoje „Vikipedija“ rašoma: „KKI4I - krašto kelias, jungiantis Kauną ir Klaipėdą, per Jurbarką ir Šilutę. Kelio ilgis – 228,92 kilometro. Šiame kelyje yra 25 Juodosios dėmės“. Tai ilgiausias krašto kelias Lietuvoje“ (prisijungta adresu http://lt.wikipedia.org/wiki/KK141). Jau vien tai, kad šiame kelyje yra „25 Juodosios dėmės“ rodo, kad eiti pėsčiomis šiuo keliu yra pavojinga, nes kelyje ar greta jo nėra įrengta pėsčiųjų takų. V. D. nurodo, kad jis ir jo tėvas S. D. darbą pradeda vakarais ir baigia naktį, dėl to artėjant rudens sezonui ir žymiai anksčiau temstant, namo einant važiuojamąja kelio dalimi ar kelkraščiu, dėl prasto matomumo kyla pavojus ne tik jiems, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Be to, V. D. nuomone, teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad dėl teisės atėmimo termino sutrumpinimo tarpininkauja darbdavys (neprivalomas, bet papildomas ATPK 329 straipsnio reikalavimams). Taip pat teismas nevertino aplinkybės, kad dėl savo poelgio, sulaukęs viešo pasmerkimo iš aplinkinių ir artimųjų, jis, V. D., taip pat patyrė poveikį, kuris labai skatina pasitaisyti bei nenuvilti artimųjų, nebūti pašiepiamam bendradarbių bei draugų rate.

Apelianto nuomone, skundžiamas teismo nutarimas visiškai neatitinka aukštesniosios instancijos teismų suformuotos praktikos, kuria remiantis jam atsirado teisėti lūkesčiai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bus sutrumpintas įmanomai trumpesniam, protingam laikui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas net ir esant didesniam neblaivumo laipsniui, nei buvo nustatytas jam pažeidimo padarymo metu, net ir esant žymiai mažiau argumentų (motyvų), dėl kurių teisės atėmimo terminas turėtų būti sutrumpintas, net ir nesant lengvinančių aplinkybių, savo nutartyse administracinėse bylose Nr. N575-4675/2011, Nr. N575-4665/2011, Nr. N575-4656/201 1, Nr. N575- 4654/2011, Nr. N -4657/2011 nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ne tik gali būti, bet ir realiai yra trumpinamas teisėtai ir labai dažnai iki termino, kuris artimas pusei teisės atėmimo termino.

Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas bylas dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, taip pat pažymėjo, kad esant analogiškoms jo padarytam pažeidimui ir labai panašioms gyvenimo aplinkos aplinkybėms, pažeidėjui nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, tačiau yra labai svarus pagrindas kreiptis į teismą dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo, tai patvirtina jo, V. D., teisėtus lūkesčius, kad teisės vairuoti atėmimo terminas jam bus sutrumpintas (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. ATP-475-557/2013, Nr. ATP-172-557/2013). Taip pat jo teisėtus lūkesčius stiprina ir tai, kad teisės vairuoti atėmimo terminas sutrumpinamas net ir antrą kartą neblaiviems vairavusiems asmenims, kurie netekę vairuotojo pažymėjimo pajuto tik didelius materialinius sunkumus ir nepatogumus (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-394-417/2013).

Kadangi šiuo metu yra praėję 3/4 (9 mėnesiai) specialiosios teisės atėmimo termino, kadangi artėjant rudeniui orų permainos bei bjūrantys orai labai atsiliepia jo tėvo S. D. sveikatai, dėl to jo judėjimo galimybės tampa dar labiau ribotos, kadangi jis su tėvu darbą baigia naktį, remdamasis skunde išdėstytomis aplinkybėmis bei atsižvelgdamas į Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateiktame prašyme dėl teisės atėmimo termino sutrumpinimo nurodytomis aplinkybėmis, apeliantas prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N444-2128/2006 pabrėžė, kad sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas V. D. taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymėtina, jog byloje įrodytos visos ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimu V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1104-586/2012 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Todėl nuo šios datos skaičiuojamas paskirtos nuobaudos (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) vienerių metų terminas (ATPK 330 straipsnio 1 dalis). Todėl darytina išvada, kad šiuo metu nagrinėjant pažeidėjo V. D. skundą faktiškai jau yra praėję daugiau kaip devyni mėnesiai (iš paskirtų 12) paskirtos nuobaudos termino.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. D. jam Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimu paskirtą 1 000 Lt baudą sumokėjo 2012-12-31 (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-1104-586/2012 23 l.). Naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 25–27). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad V. D. yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 17). Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma patvirtina, kad V. D. VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centre 2013-05-03 dalyvavo vairuotojo sveikatos patikrinimo programoje (medicininė pažyma Nr. 740), kuri patvirtina, kad pagal sveikatos būklę jis gali vairuoti transporto priemones (b. l. 16). VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras V. D. 2013-05-21 išdavė Motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo baigimo pažymą Nr. 0977, patvirtinančią, jog jis 2013-05-21 mokėsi ir baigė motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, papildomą mokymą (b. l. 18). Duomenų apie tai, jog V. D. anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimus, byloje nėra. Po nuobaudos paskyrimo praėjo daug laiko, V. D. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, už vairavimą neblaiviam buvo baustas tik vieną kartą.

Apelianto pateiktos darbo sutarties kopijos patvirtina, kad V. D. bei jo tėvas S. D. dirba (duomenys neskelbtini) (V. D. šioje įmonėje dirba nuo 2010-11-22, S. D. – nuo 2010-11-25, b l. 10–11, 12–13). (duomenys neskelbtini) technikos direktoriaus D. B. 2013-06-10 rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), šiuo adresu iš Klaipėdos mieto nevažiuoja joks viešasis transportas. Be to, šiame darbdavio rašte V. D. charakterizuojamas kaip ypatingai pareigingas, atsakingas ir kruopštus darbuotojas (b. l. 19). Be to, teismui pateikti duomenys patvirtina, kad V. D. tėvo S. D. vaikščiojimo galimybės yra ribotos, Valstybinės ligonių kasos 2013-01-15 rašte Nr. 3R-13-101048 nurodyta, kad S. D. nuo 2013-01-07 yra įtrauktas į Valstybinės ligonių kasos eilę nemokamam klubo sąnario endoprotezui gauti (b. l. 14). Šios aplinkybės teismui leidžia manyti, jog V. D. ir jo tėvas S. D. į darbą turi eiti pėsčiomis, o tai yra pavojinga tamsiuoju paros metu ne tik jiems, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Paminėtos aplinkybės apygardos teismui leidžia manyti, jog teisė vairuoti transporto priemones V. D. tikrai yra reikalinga.

Administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas – savo tikslus jau pasiekė, kadangi byloje esantys duomenys įrodo, kad dėl šios nuobaudos paskyrimo V. D. jau patyrė nemažų nepatogumų. Todėl atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus motyvus, apygardos teismas konstatuoja, kad iš bylos duomenų galima daryti išvadą, jog minėti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti įgyvendinti pažeidėjui sutrumpinus specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino netinkamai.

Dėl išvardytų motyvų V. D. skundas tenkintinas ir jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sumažintinas 2 (dviem) mėnesiais (ATPK 329 straipsnis).

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms V. D. apeliacinis skundas tenkintinas, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas sutrumpinti V. D. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Be to, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismas neteisingai aptariamą klausimą išsprendė nutarimu. ATPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). ATPK 23 ir 231 skirsniai reglamentuoja skundo dėl tokio galutinio nutarimo padavimą ir jo nagrinėjimą. Sistemiškai aiškinant ATPK 286, 287, 291 ir 295 straipsnių nuostatas matyti, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje iš esmės yra tas procesinis dokumentas, kuriuo užbaigiama administracinio teisės pažeidimo teisena. ATPK nenustato, kokį procesinį dokumentą – nutartį ar nutarimą – turi priimti apylinkės teismas dėl prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Tai laikytina teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal analogiją taikant kitas teisės normas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 ir 31 straipsniuose nustatyta, kad nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y. procesinius dokumentus, kuriais byla išsprendžiama iš esmės. Iš to išeina, kad nutartis yra toks procesinis dokumentas, kuriuo byla pirmosios instancijos teisme nėra išsprendžiama iš esmės. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju išsprendęs klausimą dėl prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, apylinkės teismas turėjo priimti ne nutarimą, o nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30215 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą, kuriuo V. D. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą buvo atmestas, ir klausimą išspręsti iš esmės.

V. D. prašymą tenkinti. Viliui D. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti 2 (dviem) mėnesiais.

Nutartis neskundžiama.