Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarimo, kuriuo P. R. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R. 2013-01-04 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. sausio 4 d. 08.20 val. Plungės m. Telšių g. vairavo transporto priemonę „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,94 ‰ girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, anot apelianto, teismo nurodytos aplinkybės, kad P. R. gailisi, o teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir šeimos gerovės, nėra tokios reikšmingos, kad sudarytų pagrindą pažeidėjo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu P. R. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 str. 1 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 Lt iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Pirmosios instancijos teismas, P. R. skirdamas administracinę nuobaudą, rėmėsi šiais nuobaudos individualizavimui reikšmingais faktais: viena administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis padarius teisės pažeidimą, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra ūkininkas, valdo 126 ha žemės, augina 100 raguočių galvijų, užsiima pienininkystės ūkiu, jo šeima iš to pragyvena, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neigiamai atsilieptų jo darbui, pragyvenimo šaltiniui, todėl jo atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir teisę vairuoti transporto priemones atėmė tik 6 mėnesių laikotarpiui. Tačiau su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apeliacinis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

P. R. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog P. R., vairuodamas neblaivus, kėlė didelę grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Vairuotojas dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Pažeidėjas tiek apylinkės teismui pateiktame prašyme (b.l. 12), tiek bylos teisme nagrinėjimo metu (b.l. 24-25) pažymėjo, jog vairuodamas automobilį nesijautė neblaivus, nesijautė, kad negalėtų vairuoti. Tačiau pažymėtina, jog P. R. 2013-01-04 ryte, t.y. 08.20 val. buvo nustatytas 0,94 ‰ girtumo laipsnis (su galima alkoholio matavimo prietaiso paklaida ± 0,017 ‰). Minėtame prašyme (b.l. 12) jis nurodė, jog vairavo būdamas vakarykščiai išgėręs. Atsižvelgiant į P. R. ryte nustatytą girtumo laipsnį (0,94 ‰), jo paaiškinimą apie alkoholio vartojimo laiką (gėrė vakarykščiai), alkoholio skaidymosi organizme greitį (kaip žinoma iš panašaus pobūdžio bylų nagrinėjimo praktikos, sveiko žmogaus kepenys suardo 0,10 - 0,15‰ alkoholio per valandą), darytina išvada, jog P. R., nors ir žinojo, kad ryte teks sėsti už vairo ir, kaip nurodė bylos nagrinėjimo teisme metu (b.l. 24-25), važiuoti į Žemėtvarkos skyrių dėl žemės reikalų, iš vakaro pakankamai gausiai girtavo. Nors P. R. ir teigia, kad vairuodamas nesijautė neblaivus, apeliacinis teismas tokius jo paaiškinimus laiko siekiu išvengti griežtos administracinės nuobaudos, kadangi, apeliacinio teismo vertinimu, paprastai žmogus, kuriam nustatomas 0,94 ‰ girtumo laipsnis, visgi jaučiasi apsvaigęs, be to, pareigūno tarnybiniame pranešime (b.l. 4) užfiksuota, jog nuo P. R. sklido alkoholio kvapas. Jeigu tikėti P. R., kad būdamas tokio girtumo laipsnio jis nejuto apsvaigimo nuo alkoholio požymių, galima būtų pagrįstai teigti, jog toks neblaivumo laipsnis P. R. yra įprasta būklė, netrukdanti jo kasdienei įprastai veiklai, tame tarpe ir automobilio vairavimui. P. R., nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga ūkininkaujant, o iš ūkio gaunamos pajamos yra pagrindinis jo šeimos pajamų šaltinis, tačiau to nepaisė ir sėdo už vairo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir ši teismo suformuota praktika nėra pakeista), jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo. Todėl aplinkybė, kad P. R. veikla – ūkininkavimas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, apeliacinio teismo vertinimu, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors P. R. savo prašyme teismui (b.l. 12) nurodo, kad netekęs vairuotojo pažymėjimo netektų teisės vairuoti žemės apdirbimo technikos, be kurios ūkininkavimas yra neįmanomas, o tada tektų samdyti žmogų, kuriam tektų mokėti atlyginimą, tačiau kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktoje Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakteristikoje apie P. R. nurodyta, jog jis šiuo metu jau yra įdarbinęs kelis darbuotojus, iš ko seka, kad dirbti ūkio darbus, kuriems reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, P. R. turės galimybes pasitelkti samdomus darbuotojus.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai P. R. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ str. ir skyrė pernelyg švelnią vieną iš ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, kuri yra per švelni, neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinkanti nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisinga. Tuo būdu apylinkės teismo nutarimas keistinas dėl netinkamo ATPK 30¹ str. taikymo ir P. R. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas didinamas iki 1 metų, t.y. minimalaus sankcijoje numatyto termino, kaip to prašo ir apeliantas.

Kartu atkreiptinas pažeidėjo P. R. dėmesys, jog praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, jeigu teisės atėmimo laikotarpiu nebus padaręs jokio teisės pažeidimo, o taip pat bus gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, jis, remdamasis ATPK 329 str. nuostatomis, turės teisę su prašymu kreiptis į apylinkės teismą, kad būtų sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarimą pakeisti, ir P. R. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą padidinti iki 1 metų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.