- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2-80-286/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00726-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Rimkus
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- V. K., M. K.-P.
- Advokatai
- Gintarė Girdzijauskienė, Gediminas Gudeliauskas
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. K. ieškinį atsakovėms V. K. ir M. K.-P. dėl bendro gyvenimo metu įgyto ir sukurto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pripažinti, kad ji ir A. K. nuo 2006-01-01 iki (duomenys neskelbtini) gyveno faktinėje partnerystėje nesudarę santuokos ir gyvenimo kartu metu bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 įgijo turtą: a) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad su A. K. buvo kolegos ir seni pažįstami. Dirbdami kartu nusprendė kurti bendrą ūkį, t. y. įsigyti gyvenamąjį namą ir kartu gyventi. Su A. K. gyveno nuo 2006-01-01 iki A. K. mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Iki pat A. K. mirties rūpinosi juo ir jį prižiūrėjo, slaugė ligoninėje, organizavo ir apmokėjo jo laidotuves. A. K. palaidotas jos šeimos kape, nes buvo gyvenimo partneris, nors santuoka tarp jų ir nebuvo sudaryta. Gyvenimo kartu pradžioje jie nuomojo kambarį pas draugus Mielagėnų miestelyje. 2006 metų liepos mėnesį jie įsigijo apleistą gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). 2006 metų liepos mėnesį nuo savo individualios įmonės sąskaitos nusiėmė 11000 Lt (3186 Eur), t. y. 8000 Lt 2006-07-14 ir 3000 Lt 2006-07-31, kuriuos perdavė J. Č. už šį turtą. Šias aplinkybes patvirtina individualios įmonės kasos pajamų orderiai ir banko čekis. Bendra sutarta turto pardavimo kaina buvo 12000 Lt (3475 Eur). A. K. pridėjo 1000 Lt (289 Eur). Turto kainos ir mokėjimo aplinkybes žino liudytojai, pas kuriuos jie 2006 metais gyveno. Sumokėjus 11000 Lt, J. Č. leido tvarkyti namo aplinką ir namą. Tam jie iš bendrų lėšų įsigijo kultivatorių, šildymo krosnelę, laminuotų grindų dangą, keramikines plyteles, medinės duris, padarė namo remontą, nusipirko svetainės baldų komplektą, šaldytuvą ir šaldiklį „Whirpool“, dujinę viryklę „Hansa“, skalbyklę „Electrolux“ ir kitą smulkią buitinę techniką. Po to pradėjo remontuoti ūkio pastatus, įrengė garažą, pirtį. Tam ji naudojo iš individualios įmonės sąskaitos nusiimtus pinigus. A. K. prie bendro ūkio prisidėjo piniginėmis lėšomis bei darbais. Pirkimo–pardavimo sandorio įforminimas užsitęsė, nes J. Č. gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo dokumentai buvo baigti tvarkyti tik 2008-06-09. Nuosavybės dokumentus tvarkė A. K. pagal J. Č. išduotą įgaliojimą. Tam išleido 1000 Lt (289 Eur). 2008-06-09 pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad už turtą su pardavėju atsiskaityta. Žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkio pastatai buvo įregistruoti A. K. vardu, nes jis buvo įgaliotas atstovauti buvusiam turto savininkui J. Č.. Visą darbingą amžių ji dirbo ir gaudavo pajamų. Tai patvirtina gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos, Sodros pažymos. A. K. taip pat buvo darbingas ir gyvenimo kartu pradžioje dirbo (duomenys neskelbtini). Abu turėjo pakankamai pajamų ir galėjo patenkinti tiek savo asmeninius poreikius, tiek prisidėti prie bendrų poreikių tenkinimo, bendros nuosavybės kūrimo. Iš jos individualios įmonės sąskaitos pagal kasos pajamų orderį ŽSK Nr. 37 išgrynintos 1500 Lt piniginės lėšos skirtos metalinei krosnelei įsigyti, kurios vertė buvo 1000 Lt, pagal kasos pajamų orderį serija ŽSK Nr. 38 išgryninta 1500 Lt ir dalis apie 800 Lt buvo skirta įsigyti laminuotai grindų dangai (kasos čekis neišlikęs), pagal kasos pajamų orderį serija ŽSK Nr. 52 išgryninti 3000 Lt buvo skirti įsigyti dviem svetainės baldų komplektams ir svetainės stalui (apie 2600 Lt), pagal kasos pajamų orderį serija ŽSK Nr. 73 išgryninti 1000 Lt skirti įsigyti pirties stogo dangą bei jos įrengimui, pagal kasos pajamų orderį serija ŽSK Nr. 135 išgryninti 1100 Lt ir apie 600 Lt buvo skirti įsigyti trejas medines duris, pagal kasos pajamų orderį serija ŽSK Nr. 137 išgryninti 1000 Lt skirti įsigyti skalbimo mašiną „Electrolux“, kurios kaina 1500 Lt. Bendrą gerbūvį jie kūrė pasinaudodami profesinėmis žiniomis ir įgūdžiais. Anksčiau ji ir/arba A. K. iš pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę pirkdavo išvadas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ar vandens telkinį. Pagal jas suprojektuotus žemės sklypus įteisindavo tų savininkų vardu ir sudarydavo jų pirkimo–pardavimo sutartis. Gyvendami kartu tokiu būdu jie Mielagėnuose ir Salomenkos kaime įsigijo kelis žemės sklypus: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1350 Lt (391 Eur), o sumokėta 1100 Lt (319 Eur); 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė buvo 1136 Lt (329 Eur), o sumokėta 329 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė buvo 963 Lt (279 Eur), o sumokėta 279 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė buvo 5086 Lt (1473 Eur), o sumokėta 1473 Eur. Šie žemės sklypai įsigyti A. K. vardu iš L. P., kurią sandorio sudarymo metu ji atstovavo. Notarė, tikėtina, apsiriko sutartyje nurodydama sąskaitą, nes pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas sąskaitos numeris yra ne Swedbank banke, o SEB banke. Sandorio sudarymo metu notarų biure buvo dar vienas pardavėjos L. P. atstovas, kuriam ir buvo sumokėti pinigai, todėl notarė nurodė, kad su pirkėju atsiskaityta. Šių sklypų įsigijimui šalys 2390 Eur mokėjo iš savo pajamų, todėl šis turtas laikytinas įsigytas bendrąją jungtine nuosavybe, kurioje šalių dalys yra lygios. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas iš J. Č. pagal nupirktą išvadą į nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat yra bendros jos ir A. K. veiklos rezultatas, todėl laikytinas bendrąją jungtine nuosavybe, kurioje šalių dalys yra lygios. Bendro gyvenimo su A. K. metu jos vardu buvo įregistruota 12 žemės sklypų, kurie nelaikytini bendrosios jungtinės nuosavybės turtu. (Duomenys neskelbtini) jai 1990 metais buvo suteiktas kooperatinis butas, kuris taip pat nelaikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, nes dar iki 2006-01-01, t. y. iki bendro ūkio vedimo kartu su A. K. didžiąją dalį kredito už butą ji jau buvo išmokėjusi, o vėliau įmokos buvo vos po kelis litus, kuriuos mokėjo kaip savo asmeninę prievolę. Jie abu su A. K. savo darbais ir gautomis pajamomis kūrė bendrą turtą bei įsigijo žemės sklypus, todėl turėtų būti pripažinta, kad prie turto įsigijimo/sukūrimo prisidėjo lygiomis dalimis, ir nustatyta, kad jai ir A. K. priklauso po 1/2 turto ir žemės sklypų.
Dublike papildomai nurodė, kad aplinkybę, jog ji turėjo 11000 Lt (3186 Eur) ir juos skyrė turto iš J. Č. įsigijimui, žino A. B., pas kurią 2006 metais ji su A. K. gyveno ir kuriai pasakojo apie namo pirkimą. Mano, jog atsakovė M. K.-P. su ieškiniu nesutinka tik todėl, kad siekia įgyti nepagrįstą ekonominę naudą po tėvo, su kuriuo nebendravo daug metų, mirties ir pakenkti jai bei išvaryti iš jos kartu su A. K. kurtų bendrų namų.
Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad per laikotarpį nuo 2002 metų iki 2012 metų nuo savo įmonės sąskaitos nuėmė apie 200000 Lt. Pinigus kartu su A. K. leido įvairaus turto pirkimui – pirko žemės sklypus, namą, buitinę techniką, baldus, medžiagas remontui. Namą pasiūlė pirkti A. K.. Į namą jie įsikėlė 2007 metų gegužės mėnesį. Iki 2008 metų sutvarkė aplinką, namo lubas, grindis, sudėjo langus, įsivedė elektrą. Namo pirkimo–pardavimo sutartį įformino A. K. vardu, nes negalvojo, kad reikia forminti abiejų vardu. Santuokos sudarymas jiems nebuvo svarbus. Visą laiką iki A. K. mirties jie gyveno kartu, nebuvo išsiskyrę. A. K. artimai bendravo su atsakove V. K., o atsakovė M. K.-P. pas juos neatvažiuodavo. Savo įmonę ji įkūrė 2002 metais. Visi įgaliojimai buvo A. K. vardu, nes tai buvo jo kadastrinė vietovė. Ginčo žemės sklypai buvo forminami A. K. vardu, nes ji veikė pagal generalinį įgaliojimą, todėl pagal įstatymą negalėjo jų forminti savo vardu. Sandorių metu už žemės sklypus mokėjo A. K., o vėliau ji atidavė jam pinigus. Su A. K. buvo sutarę, kad gyvens (duomenys neskelbtini) kol galės, o paskui parduos namą ir išvažiuos į Vilnių. Žemės sklypus, įformintus jos vardu, pirko ne ji, o A. L., kuris negalėjo forminti jų savo vardu. Dalį jų jis jau pardavė. Ginčo dėl šių sklypų nėra. Prie vieno iš sklypų pirkimo prisidėjo ir atsakovė V. K..
Atsiliepimas
Atsakovė V. K. prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad žino, jog jos tėvas A. K. gyveno kartu su ieškove ir vedė bendrą ūkį. Lankydavosi pas juos ir matė kaip jie įsigijo apleistą sodybą, tvarkė ją ir prižiūrėjo. Žino, kad jie turėjo daug išlaidų ir abu į ją investavo savo laiką ir darbą.
Triplike atsakovė V. K. papildomai nurodė, kad visada tėtį ir S. laikė kaip sutuoktinius, nes, nuolat bendraujant, matė, kad jie vienas be kito ilgiau nei dvi paras neištverdavo, kartu lankydavo vienas kito gimines, draugus ir pažįstamus. Pas juos nebuvo „tavo“ ar „mano“ daiktų. Jie visada sakydavo „mūsų“. Su tėčiu visada turėjo ypatingą ryšį, buvo daugiau nei tėtis ir dukra, daugiau nei draugai. Kai jai buvo šešiolika metų, jų daugystė persipynė tarpusavio pasitikėjimu, paslapčių išsipasakojimu. Pokalbiai vykdavo telefonu arba gyvai, bendraudavo į savaitę mažiausiai 4-5 kartus. Prieš daug metų jis pasakojo, kad su S. nusprendė nusipirkti sodybą Ignalinos rajone, kadangi ten daugiausiai dirbo. Komandiruočių metu apsigyvendavo pas S. ir A., bet sakė, kad norėtųsi savo „kampo“. Tėtis tada buvo nusivežęs ją į tą sodybą, kuri buvo kaimo pakraštyje ir panaši į apleistą vienkiemį su sena troba be langų. Tuo metu A. K. uždirbdavo nedaug. Žino, kad S. didžiąja dalim prisidėjo pinigais, o tėtis daugiau prisidėjo darbo jėga ir darbų organizavimu. Jų šeimoje vyravo harmonija ir balansas. Važiuodavo pas juos kartu su šeima. Ne kartą tėtis minėjo, kad gaila, jog neatvažiuoja M.. Jam buvo apmaudu, kad dukra jo vengia ir net neatsako į skambučius. Tėtis sakė jog, kad savo elektroniniuose laiškuose M. atvirai deklaravo, kad nemėgsta S.. Įsitikinusi, kad tėčio ir S. gyvenimas buvo kaip tikros šeimos, nors ir be santuokos. Tėtis sakydavo, kad jam laikas anūkus auginti, o ne kelti vestuves, nes ir taip kartu gyvena kaip šeima. Jie savo gyvenimu niekuo neišsiskyrė iš kitų pažįstamų šeimų. Tėtis visada labai norėjo, kad jie gerbtų S. ir laikytų kaip savą žmogų. Kai tėtis susirgo, bendromis jėgomis pradėjo organizuoti jam gydymą, S. nuolat prižiūrėdavo, kad laiku išgertų vaistus ir nupirkdavo juos. Nesupranta M. K.-P. atsiliepimo argumentų, kad, neva, S. ir A. K. nevedė bendro ūkio, nesukūrė bendros nuosavybės, nes nebendravo su jais ir nieko apie tai nežinojo. 2021 metais tėčiui buvo atlikta intervencija. Jis pats pranešė apie tai M.. Nuo tada M. bandymai bendrauti pasidarė dažnesni, bet viskas buvo daroma raštu, o tuose laiškuose buvo nuolat kalbama teisiniais terminais. Mano, jog jau nuo tada M. ruošėsi galimiems teisminiams procesams dėl tėčio vardu registruoto turto. Prašo tenkinti ieškinį, nepriteisiant iš jos bylinėjimosi išlaidų.
Teismo posėdžio metu atsakovė V. K. prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad iš Italijos į Lietuvą grįžo 2008 metais. Iš bendravimo su tėvu buvo aišku, jog jis ir ieškovė yra šeima. Tarp jų nebuvo jokio dalijimosi, visus klausimus jie spręsdavo kartu. Tėvas jai pasiūlė užsidirbti – investuoti į žemės sklypą. Davė jam 1000 Eur. Nieko iš to neuždirbo, tik atgavo po kelių metų tą pačią sumą. Tėtis jai pervedė tuos pinigus. Tėvas sakė, kad su S. namą pirko, kad ji tam pinigų davė. Ieškovė rūpinosi juo – ištraukė iš priklausomybės, surado darbą.
Atsiliepimas
Atsakovė M. K.-P. prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė su A. K. kartu gyventi pradėjo nuo 2003-01-01 ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Mano, jog ieškovė turi įrodyti ne tai, ar ji turėjo pinigų, o tai, kad su A. K. buvo susitarę dėl turto įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise, dėl kokių konkrečių nuosavybės dalių susitarė ir kokias konkrečias pinigų sumas investavo į nekilnojamojo turto įsigijimą ir jo pagerinimą. Ieškovės pateiktame kasos pajamų orderyje nenurodyta kokiu tikslu ir kam pirkti išimami pinigai iš banko sąskaitos, o kasos pajamų orderio viršuje ranka atlikti įrašai nepatvirtina, kad pinigai buvo išleisti būtent nurodytam tikslui (skalbyklei, grindų dangai ir pan.). Byloje esantys kvitai, čekiai nepatvirtina to, kad įsigytos prekės buvo panaudotos ginčo turto pagerinimui, ir kad šiuos daiktus už grynus pinigus pirko būtent ieškovė, o ne kitas asmuo. Mano, kad nekilnojamas turtas buvo įregistruotas kaip A. K. asmeninė nuosavybė, nes jį A. K. įsigijo būtent asmeninės, o ne bendrosios nuosavybės teise. Aplinkybė, kad ieškovė visą darbingą amžių dirbo ir gaudavo pajamų, turėjo lėšų ir santaupų, nepatvirtina to, kad ji šiuos pinigus išleido būtent nurodomo nekilnojamojo turto įsigijimui ir pagerinimui. Mano, jog smulkių buitinių daiktų (krosnelės, svetainės baldų, skalbimo mašinos, laminuotos grindų dangos, pirties stogo dangos, medinių durų) įsigijimas nesudaro pagrindo pripažinti visą nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro keli žemės sklypai ir žemės sklypas su statiniais, A. K. ir ieškovės bendrąja daline nuosavybe. Pažymi, jog ieškovė sąmoningai ir apgalvotai nuslepia, kad A. K. daug savo piniginių lėšų buvo investavęs į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Mano, jog ieškinys nepagrįstas, neįrodytas ir pareikštas tik turint tikslą pasipelnyti mirusio asmens A. K. sąskaita, todėl prašo jį atmesti.
Triplike atsakovė M. K.-P. papildomai nurodė, kad sesuo atsakovė V. K. ir ieškovė yra sudariusios sąjungą prieš ją. V. K. ir ieškovė siekia pabloginti jos padėtį ir iš to pasipelnyti. Mano, kad atsakovės V. K. ir ieškovės tikslas yra atimti dalį po A. K. mirties likusio paveldėtino turto iš jos, kaip teisėtos paveldėtojos, pripažinti jį ieškovės nuosavybe ir, galimai, pasidalinti jį tarpusavyje. Maždaug prieš 1-2 metus nutrūko V. K. santuoka ir nuo to laiko ji turi finansinių sunkumų, todėl, gali būti, kad atsakovės V. K. motyvas yra kartu su ieškove nesąžiningai pasipelnyti jos sąskaita. Tokią išvadą patvirtina faktas, kad ieškovė buvo formali atsakovei V. K. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų savininkė ir todėl, galimai, turi įtaką atsakovei V. K., kurią su jos pačios sutikimu arba be jo naudoja siekdama nesąžiningai praturtėti M. K.-P. sąskaita. Nesutinka su V. K. teiginiais, išdėstytais triplike, ir pažymi, kad su tėčiu visada turėjo itin stiprų ryšį, abipusę meilę, jų tarpusavio santykiai niekada nebuvo nutrūkę, tėtis visada nuoširdžiai ir atvirai viskuo dalinosi su ja. Ji dažnai lankėsi tiek tėčio namuose (duomenys neskelbtini), tiek ieškovės bute, kai A. K. su ieškove gyveno (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad paskutinius ketverius metus tėčio namuose lankėsi mažiau dėl to, kad išvengtų susidūrimų su ieškove, kurios elgesys su ja jau ilgą laiką buvo žeminantis, smurtaujantis, atsakovė ją nuolat šmeižė bei apkalbinėjo. Mano, kad matydama stiprų tėčio ir dukros santykį, ieškovė niršo ant jos ir visomis išgalėmis stengėsi sukiršinti ją su tėčiu, bandydama paveikti jį taip, kad jai perrašytų palikimo dalį. Toks ieškovės elgesys ją ir tėtį smarkiai traumavo. Dėl tokio ieškovės elgesio paskutiniais metais pablogėjo jos sveikata, todėl, siekdama išvengti susidūrimų su ieškove, vengė vykti ten, kur būdavo ieškovė. A. K. vis tik nusprendė po mirties palikti visą savo turtą dukroms, todėl ieškovė dabar siekia nepagrįstai ir nesąžiningai pasipelnyti atsakovių sąskaita. Iš bendravimo su tėvu ji puikiai žino, kad jokio susitarimo dėl nekilnojamojo turto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise neegzistavo, A. K. ir ieškovė savo turtą tvarkė atskirai. Tėtis visada jai sakė, kad su ieškove vedė ir veda atskirus ūkius, o kartu gyvena todėl, kad taip patogiau ir praktiškiau. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. K. pats turėjo nemažų pajamų, kurias panaudojo ginčo nekilnojamojo turto įsigijimui asmeninės nuosavybės teise. A. K. savo asmenines lėšas naudojo buitinių statybinių prekių pirkimui, komunalinių paslaugų apmokėjimui (už elektrą, dujas, internetą, televiziją). Jis pats mokėjo už namo remonto bei gerinimo darbus (pvz. 2019-05-13 UAB „N. P.“ sumokėjo 780 Eur avansą už stogo dangą). Ieškovė savo asmenines lėšas galimai naudojo remti savo giminaičius, kurie sunkiai finansiškai vertėsi. Ieškovė dažnai nemenkom sumom nuimdavo iš savo sąskaitos grynuosius pinigus, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai neįrodė, kad naudojo juos ginčo turtui įsigyti. Gyvendama A. K. namuose, ieškovė turėjo neribotą prieigą prie visos A. K. informacijos, jo dokumentų ir informacijos kaupiklių (telefono, kompiuterio, dokumentų segtuvų), todėl iš ten galėjo sužinoti išsamią informaciją apie ginčo daiktus ir gauti į bylą kaip pateiktus rašytinius įrodymus (nuotraukas, kvitus, čekius ir kt.). A. K. bendro gyvenimo su ieškove metu asmeninės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą už 5875,02 Eur, o ieškovė per tą laiką asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą Vilniuje ir du žemės sklypus, kurių vertė iš viso 38374,65 Eur, todėl akivaizdu, kad ieškovė ir A. K. savo asmenines lėšas naudojo kiekvienas savo turto įsigijimui ir nesiekė bei neįgijo turto bendrosios jungtinės ar dalinės nuosavybės teise, nes ieškovė net ir objektyviai negalėjo savo lėšomis prisidėti prie A. K. 2008-06-09 ir 2019-04-01 įsigyto nekilnojamojo turto. Ieškovės teiginiai, kad, neva, žemės sklypai nebuvo ieškovės turtas, nes jie tik registruoti jos vardu, o tikrieji jų savininkai kiti asmenys, neįrodyti ir nepagrįsti. VĮ Registrų centras išrašai patvirtina, kad ieškovė vieną žemės sklypą 2013-02-12 perleido J. N., vieną žemės sklypą 2013-02-20 – UAB „RAR kompanija“, du žemės sklypus 2015-04-17 – A. L., vieną žemės sklypą 2015-05-07 – V. Š. ir T. Š., vieną žemės sklypą 2018-06-13 – UAB „Ekomiškas“, du žemės sklypus 2022-06-27 – A. L., tris žemės sklypus 2022-07-14 – L. R.. Mainų sutartys, sudarytos po A. K. mirties, iki pareiškiant ieškinį. A. K. buvo labai sąžiningas žmogus, ir, jeigu bent dalis jo vardu užregistruoto turto būtų priklausę ieškovei, neabejotinai būtų dalį turto perrašęs jai arba nurodęs tai testamente. A. K. to nepadarė, todėl akivaizdu, kad tokiu būdu išreiškė savo valią po mirties palikti turtą abiem dukrom lygiomis dalimis. Mano, kad ieškovės nurodoma ginčo nekilnojamojo turto vertė yra neabejotinai mažesnė nei tikroji rinkos vertė, nes jo įvertinimas atliktas dar 2008-2009 metais. A. B., A. Č., A. L., kuriuos ieškovė prašo apklausti liudytojais, yra ieškovės draugai, todėl mano, jog kyla pagrįstos abejonės šių asmenų liudijimų objektyvumu, nes šie asmenys gali būti paruošti iš anksto ir teismo posėdžio metu paliudyti tai, kas sutarta ir palanku ieškovei. Su seserimi V. visiškai nebendrauja apie devynerius metus. Jų santykiai nuo paauglystės buvo labai sudėtingi, bendravimas retas ir paviršutiniškas. Santykius nutraukė dėl nuolatinio smurtinio sesers elgesio. Mano, jog nutraukus santykius, V. dar labiau niršo ant jos ir, pykčio skatinama, ėmėsi labiau kenkti jai emociškai ir fiziškai bei sudarė sąjungą su ieškove dėl A. K. turto pasisavinimo ir pasidalinimo.
Teismo posėdžio metu atsakovė M. K.-P. prašė ieškinį atmesti ir papildomai paaiškino, jog tėvas jai sakė, kad jo ir ieškovės finansai buvo atskiri, ir kad visas jo turtas atiteks dukrom po lygiai. Tėvas sakė, kad testamentas nereikalingas, nes žino, kad turtas vaikams liks. Tėvas su ieškove gyveno nuo 2003-01-01 ieškovės bute. Ji tada baigė 12 klasių. Kai nusipirko namą, leido jai tame bute gyventi. Apie turto sandorius nieko nežino. Tėvas tik sakė, kad jei išsiskirs su ieškove, tai turės namus. Tėvas jai sakė: „Nusipirkau sodybą“. Jis mokėjo mokesčius už sodybą. Ieškovės ir tėvo santykiai buvo šalti, jie nesidalino emocijomis. Jie visą laiką gyveno kartu, nebuvo išsiskyrę. Su tėvu susitikdavo maždaug kartą per mėnesį. Kai tėvas dirbo, jo pajamos buvo geros. Savo pajamas jis naudojo remontui. Mano, kad tarp ieškovės ir jos sesers V. yra finansinis susitarimas, bet ji to įrodymų neturi. Jos santykiai su V. ir ieškove blogi.
Liudytojas L. S. paaiškino, kad A. K. pažinojo nuo 2009 metų. Nuo tada atvažiuodavo su savo žmona V. į jos tėvo sodybą 1-2 kartus per mėnesį, kartu švęsdavo didžiąsias šventes. Suprato, kad tai A. K. ir ieškovės sodyba, nes niekada nė vienas iš jų nesakydavo, kad „čia mano“. Jie gyveno kaip vyras ir žmona. Jokių konfliktų tarp jų niekada nematė, ir nebuvo taip, kad jie skaičiuotų abiejų pinigus. Jei ko nors reikdavo nupirkti, tai į parduotuvę važiuodavo tas, kuris laisvas. Dažniausiai tai buvo ieškovė. Ieškovė jam atidavė pinigus už stogo dangą, kurią jis atvežė iš Vilniaus. Ieškovė rūpinosi A. K. sveikata, kad jis pirtyje negertų alaus. Su M. K.-P. bendravo apie 5 metus, o paskui po močiutės laidotuvių nustojo bendrauti. V. sakė, kad susipyko. Žino, kad A. K. siūlė V. užsidirbti – nusipirkti ir parduoti žemės sklypus.
Liudytoja A. Č. paaiškino, kad A. K. pažinojo nuo 1997 metų. Ieškovę jis vadino savo žmona. Jie visą laiką gyveno kartu, jų santykiai buvo šilti. Apie 2008 pamatė sodybą, kurią jie nusipirko. Ji buvo labai apleista. Dabar sodyba sutvarkyta ir gali kainuoti apie 70000 Eur.
Liudytoja A. B. paaiškino, kad A. K. dirbo su jos vyru žemėtvarkoje. Kurį laiką A. K. su ieškove gyveno pas juos. 2006 metais kažkuriuo metu liepos-rugsėjo mėnesiais ieškovė prašė seife palaikyti 11000 Lt namo pirkimui, kuriuos paskui su A. K. vežė į Vilnių. Į sodybos tvarkymą abu įdėjo labai daug darbo. Jie dėl visko sutardavo labai draugiškai. Apie sklypų pirkimą nieko nežino.
Liudytojas A. L. paaiškino, kad su A. K. ir ieškove pradėjo dirbti kartu 2003 metais. Iš pradžių jie į darbą važinėjo iš Vilniaus ir apsistodavo pas B., o paskui nusipirko sodybą iš J. Č.. Atsimena, kad lyg ir ieškovė tam ėmė pinigus iš banko. Jie viską kartu pirko. Kas konkrečiai mokėjo pinigus, nežino. Jie atrodė kaip šeima. Jis pats 2012 metais pirko iš J. Č. nuosavybės teisės į žemę išvadą ir susitarė, kad sumokės pinigus. Tvarkė J. Č. nuosavybės į žemę atkūrimo dokumentus pagal įgaliojimą, todėl negalėjo pirkti žemės savo vardu. Paprašė, kad sklypus ieškovė užsirašytų savo vardu, nes ji neturėjo vaikų ir sutuoktinio. Už sklypus J. Č. mokėjo jis, o ne ieškovė. Dalį šių sklypų jis jau per ieškovę realizavo. Už tai gavo sklypą iš G. S.. A. K. jam buvo perdavęs dukters V. pinigus, kad investuotų juo į žemės sklypą. Realizavus sklypus, pinigus perdavė A. K., kad grąžintų juos V..
Liudytojas T. P. paaiškino, kad su ieškove pažįstamas nuo 2015 metų. Apie A. K. ir ieškovės nekilnojamo turto pirkimus nieko nežino. A. K. sakė, kad visas jo turtas liks dukroms. Telefonu kalbėdamas jis taip pasakė. Apie turto dalybas su ieškove nekalbėjo. Sodyboje buvo 5-6 kartus. Ieškovės ir M. K.-P. santykiai buvo blogi nuo pat pirmos dienos. A. K. gerais santykiais su ieškove nesigyrė. Jų santykiai atrodė šalti, A. K. sakė, kad jiems nebuvo apie ką bendrauti, tik kad valgyti padaryti ir viskas. A. K. sakė, kad jie turi kiekvienas savo turtinius įsipareigojimus. Gali būti, kad jie susiję sodyba, kurioje jie gyveno.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad A. K. vardu įregistruotas šis nekilnojamas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (įregistruoti 2008-06-09 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-7277 pagrindu); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas 2013-03-01 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. DP-702 pagrindu); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas 2019-04-01 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 889 pagrindu); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (įregistruotas 2019-04-01 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 889 pagrindu); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas 2019-04-01 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 889 pagrindu). Ieškovė nurodo, kad su A. K. nesusituokę gyveno nuo 2006-01-01 iki A. K. mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini), bei vedė bendrą ūkį, ir prašo nustatyti, kad šis nekilnojamasis turtas yra bendroji dalinė jos ir A. K. nuosavybė, priklausanti bendraturčiams lygiomis dalimis. Atsakovė V. K. ieškinį pripažino ir prašė jį tenkinti. Atsakovė M. K.-P. prašė pripažinti ginčo turtą asmenine A. K. nuosavybe ir ieškinį atmesti.
Byloje nėra ginčo, kad ieškovė su A. K. nesusituokę gyveno nepertraukiamai nuo 2006-01-01 iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki A. K. mirties. Šią aplinkybę pripažįsta atsakovės bei patvirtina liudytojai L. S., A. Č., A. B., A. L. ir T. P..
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turto teisinio režimo ir jo dalių nustatymo tarp asmenų, gyvenusių nesusituokus.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.
CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis), todėl, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus tokį susitarimą, tačiau šiuo atveju yra svarbu atsižvelgti į turto, kuris yra ginčo objektas, t. y. dėl kurio įrodinėjama buvus susitarimą jį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022). Gyvenamasis namas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad šis turtas buvo iš esmės pagerintas.
Ieškovė nurodė, kad, dirbdami kartu su A. K., nusprendė kurti bendrą ūkį – įsigyti gyvenamąjį namą ir gyventi kartu. 2006 metų liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) jie susirado apleistą gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir susitarė su jo savininku J. Č. dėl jo pirkimo už 12000 Lt. Kasos pajamų orderiai ir banko čekis patvirtina, kad ieškovė namo pirkimui nuo savo individualios įmonės sąskaitos 2006-07-14 ir 2006-07-31 nusiėmė atitinkamai 8000 Lt ir 3000 Lt. Liudytoja A. B. patvirtino, kad kaip tik tuo metu ieškovė prašė seife palaikyti 11000 Lt, skirtus namo pirkimui, kuriuos paskui su A. K. vežė į Vilnių. Ieškovė nurodė, kad sumokėjus 11000 Lt, J. Č. leido tvarkyti namo aplinką ir namą, o pirkimo–pardavimo sandorio įforminimas užsitęsė, nes J. Č. gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo dokumentai buvo baigti tvarkyti tik 2008 metais, t. y. po Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimo, priimto 2008-03-06, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. Č., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, priėmė motinos O. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Iš šio sprendimo matyti, kad A. K. padėjo J. Č. sutvarkyti nuosavybės dokumentus ir atstovavo jo interesus teisme. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodyta, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais J. Č. vardu įregistruoti 2008-04-15, o pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-7277 patvirtina, kad A. K. 2008-06-09 iš J. Č. šį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), nupirko už 12000 Lt. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad jie su A. K. kartu remontavo šį namą, tvarkė aplinką ir 2007 metais įsikėlė į jį gyventi, patvirtina atsakovė V. K. ir liudytojai A. Č., A. B. ir A. L.. Visi jie savo paaiškinimuose patvirtino, jog jiems niekada nekilo abejonių, kad ieškovė ir A. K. norėjo gyventi ir gyveno kaip šeima, abu kartu daug dirbdami sodyboje ir rūpindamiesi bendra buitimi. Akivaizdu, kad toks ieškovės ir A. K. siekis pirmiausiai galėjo būti užtikrintas būtent susitarimu veikti bendrai ir įsigyti specifinį turtą – sodybą, kurioje jie galėtų kartu gyventi, todėl teismas, nepaisant to, kad ieškovė ir A. K. nebuvo sudarę rašytinės sutarties, jų tarpusavio santykius vertina kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinius santykius, kuriais jie siekė sukurti ir sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę.
Ieškovė prašo pripažinti, kad jos ir A. K. dalys jų sukurtoje bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios. Pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalies nuostatas preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Kaip minėta, ieškovė ir A. K. aktyviai dalyvavo remontuojant ir įrengiant namą, rūpinosi buitimi, aplinka, abu turėjo pajamų, kurias patvirtina bankų sąskaitų išrašai ir metinės pajamų deklaracijos, šiame name išgyveno ilgą laiką, ieškovė jame liko gyventi ir atsakovui mirus, mokėjo komunalinius mokesčius, todėl, nesant šias aplinkybes paneigiančių duomenų bei nenustačius, kad tarp jų buvo kitoks susitarimas dėl jų įnašų į jungtinę veiklą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti minėtą prezumpciją dėl lygių įnašų ir pripažinti, kad ieškovei ir A. K. priklauso po 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini).
Atsakovė M. K.-P. pripažino ieškovės ir A. K. bendro gyvenimo aplinkybę, bet prašo pripažinti, kad jokio susitarimo dėl jungtinės veiklos ir bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo tarp jų nebuvo, ir kad visą ginčijamą turtą A. K. įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Iš šalių bei liudytojų paaiškinimų matyti, kad tarp atsakovės M. K.-P. ir ieškovės bei atsakovės V. K. susiklostė akivaizdžiai blogi santykiai. Atsakovė ieškovės ir A. K. bendro gyvenimo laikotarpį, kuris truko apie 15 metų, traktavo savaip, siekdama sumenkinti tiek ieškovės vaidmenį jų su A. K. bendruose santykiuose, tiek ir ieškovės indėlį į jų bendro turto sukūrimą. M. K.-P. ieškovę ir seserį atsakovę V. K. kaltina tuo, kad jos, neva, sudarė prieš ją sąjungą, siekdamos atimti iš jos, kaip teisėtos paveldėtojos, dalį po A. K. mirties paveldėtino turto, pasidalinti jį tarpusavyje ir iš to pasipelnyti. Teismas mano, jog tokie atsakovės M. K.-P. teiginiai yra absoliučiai deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), todėl, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, šalis taip pat turi įrodyti (CPK 178 straipsnis).
Ieškovės nurodytus argumentus patvirtino į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų paaiškinimai, o atsakovė M. K.-P. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šių argumentų nepaneigė. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovė tiesiogiai savo lėšomis ir darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo įsigijimo ir jo remonto bei tvarkymo. Ta aplinkybė, kad ieškovė nedalyvavo A. K. pasirašant gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, teismo vertinimu, nepaneigia ieškovės valios ir faktinio jos ir A. K. susitarimo įsigyti turtą, reikalingą bendram gyvenimui. Atsakovė M. K.-P. nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė ir A. K. būtų informavę vienas kitą apie ketinimą sukurti ar įgyti asmeninę nuosavybę į gyvenamąjį namą ar bendro gyvenimo metu reikalavęs vienas iš kito kompensacijų už didesnį indėlį į šeimos gyvenimo sąlygų gerinimą. Viso bylos nagrinėjimo metu ieškovės paaiškinimai buvo nuoseklūs ir logiški, atitiko nustatytas faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus. Teismo manymu apie ieškovės sąžiningumą byloja ir ta aplinkybė, kad, pateikdama įrodymus, jog už namą sumokėjo 11000 Lt, ji vis tik prašo pripažinti, kad jai priklauso 1/2 dalis namo, o ne 11/12 dalių. Įrodymų vertinimo požiūriu tai reiškia, kad vertinti šiuos įrodymus kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti nėra pagrindo. Ir atvirkščiai, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas T. P. yra atsakovės M. K.-P., kuri ieškovės atžvilgiu nusiteikusi akivaizdžiai priešiškai, sutuoktinis, teismas jo paaiškinimus nevertina kaip neginčijamus ir teisingus.
Ieškovė taip pat prašė pripažinti, kad ji ir A. K. gyvenimo kartu metu bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 įsigijo keturis 2472 Eur vertės žemės sklypus: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys, todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge bei ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 2022-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022). Taigi, vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise. Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį bei darbą bendrame ūkyje.
Teismas sutinka su atsakovės M. K.-P. pozicija, kad ieškovė šiuo atveju neįrodė aplinkybių, patvirtinančių jos ir A. K. siekį minėtus keturis žemės sklypus įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas, aukščiau konstatavęs, kad ieškovės ir A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyta sodyba yra specifinis turtas, kuris buvo būtinas jų susitarimo gyventi kartu ir veikti bendrai užtikrinimui, šiuo atveju pripažįsta, kad keturi žemės sklypai, įsigyti A. K. vardu, tokio susitarimo užtikrinimui nebuvo reikalingi. Ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad buvo susitarusi su A. K. įsigyti juos bendrosios dalinės nuosavybės teise, kad jų pirkime dalyvavo savo lėšomis, kad vėliau kartu su A. K. kokiu nors būdu savo darbu prisidėjo prie tos žemės naudojimo ar tvarkymo. Be to, ir byloje apklausti liudytojai iš esmės patvirtino tik tą aplinkybę, kad ieškovė ir A. K. norėjo gyventi kartu, todėl nusipirko namą, o apie jų susitarimą pirkti žemės sklypus nieko nežino. Dėl šių aplinkybių ieškinys dalyje dėl keturių 2472 Eur vertės žemės sklypų pripažinimo ieškovės ir A. K. bendrąja daline nuosavybe atmetamas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Atsižvelgiant į pateiktų reikalavimų turinį ir apimtį, teismas sprendžia, kad patenkinto ieškinio dalis sudaro 80,48 % nuo pradinio reikalavimo. Nustatyta, kad ieškovė šioje byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 286 Eur žyminį mokestį ir turėjo 2057 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, iš viso – 2343 Eur. Atsakovė M. K.-P. turėjo 4128,20 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės M. K.-P. ieškovei priteisiama 1885,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovei M. K.-P. – 805,83 Eur.
Atsakovė V. K. ieškinį pripažino ir prašė jį tenkinti, ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2006-01-01 iki (duomenys neskelbtini) gyveno faktinėje partnerystėje nesudarę santuokos ir gyvenimo kartu metu bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 įgijo turtą: a) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės M. K.-P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1885,65 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės M. K.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 805,83 Eur (aštuonis šimtus penkis eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.