Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. K.-P. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovėms V. K. ir M. K.-P. dėl bendro gyvenimo metu įgyto ir sukurto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2023 m. gruodžio 8 d. gautas atsakovės M. K.-P. prašymas sprendimo įvykdymą dėl ieškovei S. K. priteistų 1 079,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, įskaičius iš ieškovei atsakovės priteistinas 805,83 Eur bylinėjimosi išlaidas, išdėstyti dvylikai mėnesių. Atsakovė nurodo, kad dėl sunkios finansinės padėties šiuo metu visos sumos iš karto sumokėti negali – neturi santaupų, gauna nedidelį darbo užmokestį, kas mėnesį moka po 508,90 Eur, grąžindama gautą vartojimo kreditą, neturi išskirtinai brangaus turto, jai priklauso automobilis „Toyota Auris“, butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Teisme 2024 m. sausio 15 d. gautas atsakovės M. K.-P. prašymas priteisti patirtas 605 Eur išlaidas už prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir pranešimo dėl įskaitomų sumų parengimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymai atmestini.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, visuomet turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, galioja šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovė yra senatvės pensininkė, gaunanti 550,49 Eur senatvės pensiją. Sodros informacinės sistemos duomenimis atsakovė dirba ir gauna apie 870 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Atsakovė nurodė, kad neturi santaupų ir pateikė akcinės bendrovės „SEB bankas“ sąskaitos išrašą, bet nepateikė teismui įrodymų, kad kituose bankuose neturi sąskaitų ar kad jose nėra lėšų. Nors atsakovė nurodė, kad įvykdyti teismo sprendimą jai padės sutuoktinis, bet nepateikė įrodymų apie sutuoktinio gaunamas pajamas ar ketinamas sudaryti numatomų darbų sutartis, tai yra nepateikė jokių įrodymų, kad artimiausioje ateityje jos turtinė padėtis gali pasikeisti, ženkliai pagerėti ir jai atsiras galimybė sumokėti bylinėjimosi išlaidas, jų sumokėjimą išdėsčius. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad kaip esanti sunkioje finansinėje padėtyje, ketina sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas per dvylika mėnesių, turint omenyje, kad sumokėjus vartojimo kredito įmoką jai pačiai tokiu atveju beveik neliks lėšų pragyvenimui. Teismo nuomone, tai rodo, kad atsakovės finansinė padėtis nėra tokia, kokią ją nurodo atsakovė, atsakovė neatskleidžia visos savo turtinės padėties, kuri, teismo vertinimu, yra, labiau tikėtina, geresnė, nei nurodoma.

Atkreiptinas dėmesys, kad, atsakovę atstovauja profesionalus teisininkas, už kurio paslaugas atsakovė sumoka nemažas sumas. Atsakovė po teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji deda pastangas vykdyti teismo sprendimą, nes ieškovei nesumokėjo net ir minimalios dalies skolos. Priešingai, atsakovė pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą (prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir pranešimo dėl įskaitomų sumų parengimą) sumokėjo 605 Eur, kas sudaro daugiau nei pusę ieškovei iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad toks atsakovės elgesys laikytinas sąmoningu siekiu visomis priemonėmis (įskaitant ir teisines) kuo ilgiau išvengti priverstinio skolos išieškojimo, o ne dėti protingas pastangas, rengiantis įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui.

Atsakovė yra darbingo amžiaus. Byloje nėra duomenų apie objektyvias priežastis, kurios ribotų atsakovės galimybę uždirbti sprendimo įvykdymui reikalingas lėšas. Teismas pažymi, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ji yra įsipareigojusi bankui kas mėnesį mokėti po 508,90 Eur, grąžindama gautą vartojimo kreditą, taip pat nėra pagrindas išdėstyti sprendimo įvykdymą.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsakovės argumentus ir turimą įrodinėjimo pareigą, darytina išvada, kad atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo patenkinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo, teisingumo, taip pat ir proporcingumo, teismo sprendimo vykdymo privalomumo ir šalių interesų pusiausvyros derinimo principų.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė išimtinio atvejo fakto, sudarančio pagrindą teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti, todėl atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetamas.

Kadangi prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkinamas, todėl atmetamas ir atsakovės prašymas priteisti patirtas 605 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 290, 291 straipsniais,

nutaria:

Atsakovės M. K.-P. prašymus dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.