Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-06-03 · Civilinė byla Nr. e2-518-407/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-03
Bylos Nr.
e2-518-407/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00174-2025-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės inžinerija“, uždarajai akcinei bendrovei „Statybos inžinerija“
Ieškovas
L. L.
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-518-407/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00174-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2; 3.4.4.1; 3.3.2.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės inžinerija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės inžinerija“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal ieškovo L. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybos inžinerija“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. L. pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Statybos inžinerija“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė), motyvuodamas tuo, kad atsakovė yra nemoki, nes pastaruosius keletą metų dirba nuostolingai, o jos įsiskolinimas ieškovui, įmonės darbuotojui, sudaro 331,41 Eur. Ieškovas nurodė, kad informavo atsakovę apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau ji su juo neatsiskaitė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 17 d. nutartimi, priimdamas ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Statybos inžinerija“ iškėlimo, įpareigojo atsakovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos pateikti teismui įmonės finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; įmonės sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; informaciją apie įmonės turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis, galinčius turėti reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui.

Šalies argumentai

3. Atsakovė UAB „Statybos inžinierija“ atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo įpareigojimo neįvykdė, tačiau, prašyme dėl procesinio termino pratęsimo, nurodė, kad to padaryti negali dėl buhalterės ligos.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepime į pareiškimą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. vasario 27 d. duomenimis atsakovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui yra 14 004,84 Eur, o taikyti priverstinio išieškojimo veiksmai buvo nerezultatyvus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Statybos inžinerija“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė Česlovą Dainių Kazlauską.

6. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 20 straipsnio 2 dalis).

7. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Iš Kelių transporto priemonių registro duomenų nustatė, kad atsakovės vardu įregistruotos dvi transporto priemonės yra areštuotos. Teismas pažymėjo, kad duomenys apie bendrovės darbuotojus į bylą nepateikti, tačiau iš viešai prieinamų duomenų nustatė, jog darbuotojų nėra. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovė nutarties priėmimo dieną neturi jokių aktyvių civilinių bylų. Iš antstolių informacinės sistemos nustatė, kad atsakovės atžvilgiu antstoliai vykdo išieškojimus.

8. Vertindamas bendrovės finansinę situaciją, teismas, remdamasis Valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui pateikto UAB „Statybos inžinerija“ 2023 metų balanso duomenimis, nustatė, kad bendrovė turėjo turto už 119 291 Eur, tačiau didžioji jo dalis sudarė trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 70 943 Eur, pastaruosius kelis metus įmonė dirbo nuostolingai, įmonėje nelikę nė vieno darbuotojo.

9. Vertindamas atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas) teismas nurodė, kad atsakovės negalėjimas apmokėti įsiskolinimą nėra laikinas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė objektyvių duomenų apie tai, jog vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą, todėl konstatavo, kad abejotina, ar nevykdydama ūkinės komercinės veiklos, atsakovė turėtų galimybių padengti susidariusius įsiskolinimus.

10. Teismas taip pat nurodė, kad duomenų apie tai, jog atsakovės finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, jog atsakovės piniginės prievolės (įsipareigojimai kreditoriams) galėtų būti įvykdytos ateityje, nėra. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nesiėmė pareigos įrodinėti, jog ji yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą

11. Dėl to įvertinęs nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, kurie nėra laikino pobūdžio, o tai sudaro pagrindą iškelti bendrovei nemokumo bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovė UAB „Statybos inžinerija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo pratęsti terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti. Bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas, tiek JANĮ nuostatos suteikia teismui ne tik teisę, tačiau ir pareigą ex officio (savo iniciatyva) rinkti įrodymus, išnaudoti kitas įstatymų nustatytas galimybes turint klausimų dėl finansinių duomenų tikslumo, inicijuoti reikiamų dokumentų ir informacijos išreikalavimą ir pan. Nagrinėjamu atveju ne tik nebuvo išnaudotos šios teisės, bet ir be pakankamo pagrindo užkirsta galimybė parengti argumentuotą poziciją nesutinkant su bankroto bylos apeliantei iškėlimu. Tokiu būdu buvo pažeista teisė į teisminę gynybą.

12.2. Teismas, vadovaudamasis 2023 m. bendrovės balansu, nepagrįstai padarė išvadą, kad bendrovė yra nemoki. Pagal byloje esančio balanso duomenys apeliantės įsipareigojimai neviršija jos turimo turto.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į atskirąjį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovė nesiėmė pareigos įrodinėti, kad ji yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad bendrovės finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas teismui leidžia tokią bendrovę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

3. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais.

4. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Statybos inžinerija“ iškelta bankroto byla. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.

Dėl atsakovės (ne)mokumo bylos

5. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas).

6. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

8. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

9. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

10. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantei UAB „Statybos inžinerija“ iškėlė bankroto bylą iš esmės konstatavęs, kad apeliantės būsena atitinka dvi JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas alternatyvias nemokumo sąlygas – apeliantė negali laiku vykdyti turtinių prievolių bei jos įsipareigojimai viršija turimą turtą. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad bankroto bylos iškėlimas bendrovei yra netikslingas, nes byloje esantys finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 m. patvirtina, jog apeliantė yra moki. Be to, apeliantė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepratęsdamas jai termino atsiliepimui pareikšti dėl buhalterės ligos, nepagrįstai apribojo jai teisę į teisminę gynybą.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija suteikia pagrindą spręsti, kad apeliantė atitinka pirmąją ir antrąją sąlygas, kurias nustačius tiek atskirai, tiek kartu, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu ir tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bendrovė yra nemoki.

13. Visų pirma, vertinant atsakovės nemokumą balanso aspektu (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę), pažymėtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė jos dabartinę finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašų), todėl teismas apie bendrovės mokumą galėjo spręsti tik iš paskutiniųjų Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2023 m.

14. Iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2023 m. matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovės turtas sudaro 119 291 Eur, įsipareigojimai – 70 943 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės turtą didžiąja dalimi sudaro iš esmės tik trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos sumos (91 327 Eur). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Eliminavus iš bendrovės turto masės debitorių skolas, atsakovės turimo turto vertė lygi 27 964 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2023 m. bendrovė patyrė 19 329 Eur dydžio nuostolį.

15. Kaip jau nurodyta, mokumo pagrindimo pareigą turi bendrovė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo įrodyti šiuo metu turinti tiek turto, kad jo pakaks atsiskaityti su turimais kreditoriais. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų turto realų buvimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė savo mokumo.

16. Kiti byloje esantys duomenys taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad bendrovės dabartinė finansinė padėtis, lyginant su 2023 m. laikotarpiu, būtų ženkliai pasikeitusi – bendrovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, o turimos dvi transporto priemonės yra areštuotos. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu antstoliai vykdo išieškojimus 5 (penkių) išieškotojų naudai. Remiantis viešais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA) informacinės sistemos duomenimis bendrovėje apdraustųjų asmenų nėra, o jos įsiskolinimas SODRAI sudaro 701,29 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis; prieiga per internetą: https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/;jsessionid=339A8117C3996AC04C237E234CCBA5B8). Kadangi bendrovėje apdraustų asmenų nėra, tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad bendrovė šiuo metu veiklos nevykdo, pajamų negauna.

17. Antra, vertinant atsakovės nemokumą likvidumo aspektu (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių), matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Nors atsakovė nepateikė kreditorių sąrašo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė yra skolinga ne tik ieškovui, VMI, SODRAI, bet ir kitiems kreditoriams. Pažymėtina ir tai, kad VMI jau nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. taiko priverstinio išieškojimo veiksmus, tačiau jie yra nerezultatyvūs. Be to, apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo, kad ji vykdo veiklą, jog artimiausiu metu jai pavyks atsiskaityti su kreditoriais, yra sudarinėjamos naujos sutartys ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų padengusi skolą ieškovui ar iš esmės sumažinusi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams sumą nėra pagrindo teigti, jog toks įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė nei kreditorių, nei debitorių sąrašo, taip pat ir finansinės atskaitomybės dokumentų už 2024 m., todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, yra vadovaujamasi finansinės atskaitomybės dokumentais už 2023 m., kurie patvirtina, kad atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 68 222 Eur, o galimai turimas turtas tik 27 964 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovė neturi darbuotojų, veiklos nevykdo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams jau kurį laiką ir bendrovės patiriami finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai.

18. Trečia, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Jau nurodyta, kad šiuo atveju apeliantė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją (CPK 12, 178 straipsniai).

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

20. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodinėja, kad ji šiuo metu vydo veiklą ar ateityje planuoja veiklą vykdyti. Byloje taip pat nepateikta duomenų, patvirtinančių užtikrintas rinkas, partnerystes ar sudarytas sutartis, kurios leistų pagrįstai tikėtis veiklos tęstinumo. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad 2023 m. balansas neatspindi jos tikrosios finansinės padėties, tačiau kitų įrodymų (aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, duomenų apie įmonės vykdomą veiklą, apeliantės apyvartą, apie tai, iš kokių šaltinių apeliantė ketina įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir pan.) teismui nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantė, susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, būtų inicijavusi restruktūrizavimo procesą, juolab kai apie pareiškėjo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei buvo pranešta dar 2025 m. sausio 20 d. pranešimu. Vien apeliantės deklaratyvūs teiginiai, nepateikus šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, nesuteikia pagrindo konstatuoti ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą (CPK 178 straipsnis).

21. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimas grindžiamas bendrovės esama finansine situacija, o ne ateities galimybėmis, kurios nėra patvirtintos objektyviais įrodymais. Šiuo metu UAB „Statybos inžinerija“ nevykdo pajamų generuojančios veiklos ir neturi realių pajamų šaltinių finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Nesant objektyvių duomenų, kad bendrovė šiuo metu vykdo veiklą, gauna pajamas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės. Minėta, kad atsakovės įsiskolinimas VMI tęsiasi jau nuo 2023 m. Be to, kaip jau minėta, bendrovėje nėra apdraustųjų asmenų, todėl veiklos vykdymas yra negalimas.

22. Tiek tinkamas mokestinių prievolių vykdymas, tiek darbuotojų skaičiaus mažėjimas, pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo. Aplinkybė, kad bendrovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui, darbuotojų bendrovėje nebeliko, patvirtina bendrovės vykdomos veiklos sustojimą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja ir nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (CPK 178 straipsnis).

23. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nepratęsdamas jai procesinio termino atsiliepimui į pareiškimą pateikti, pažeidė apeliantės teisę į teisminę gynybą, taip pat tinkamai neįgyvendino teisės rinkti įrodymus, yra nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sudarė galimybes atsakovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį (JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje), terminą šios teisės įgyvendinimui, tačiau atsakovė įrodymų nei nustatytu terminu, nei vėliau, iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, pats rinko įrodymus, rėmėsi viešųjų registrų duomenimis ir tai patvirtina LITEKO esantys duomenys. Pažymėtina, kad JANĮ 20 straipsnio 2 dalis nustato būtent juridinio asmens vadovo pareigą pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją. Taigi apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus, neišnaudojo visų galimybių nustatyti atsakovės finansinę būklę, atmetami kaip nepagrįsti.

24. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti patikimą išvadą, jog ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Šiuo atveju, nėra jokių abejonių, kad atsakovės sunkumus, kurie tęsiasi jau kurį laiką, galima laikyti pastoviais finansiniais sunkumais ir nėra jokių požymių, jog šiuo metu atsakovės finansinė situacija kaip nors gerėtų. Atsakovė į bylą nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų teigti priešingai ar leistų daryti kitokias išvadas dėl jos gyvybingumo. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių galimą veiklos tęstinumą.

25. Taigi, apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, kad ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo kitaip vertinti šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjasVigintas Višinskis