Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam P. B. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-22 Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-118 nutarta taikyti nuteistajam P. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 10 mėn. 28 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2016-02-18) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d., t.y. su intensyvia priežiūra, kadangi nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; bausmės atlikimo metu 4 kartus baustas drausmine tvarka; 6 kartus skatintas; pataisos įstaigoje dirba; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; po paleidimo turės gyvenamąją vietą; po paleidimo kreipsis į Darbo biržą; turi teismo priteistą civilinį ieškinį; nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 27 balai (OASys metodas); vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Iš nuteistojo P. B. asmens bylos matyti, kad P. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010-07-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., paskirta 11 m. laisvės atėmimo bausmė.

- Kauno miesto apylinkės teismo 2005-05-13 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., paskirta 3 MGL dydžio bauda.

Nuteistasis atliko BVK 157 str. 3 d. numatytą privalomą dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 10 mėn. 28 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2016-02-18).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam P. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

Pagal nuo 2015-09-01 galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. redakciją laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Teismas laiko, jog nors Komisijos 2016-02-22 nutarimas Nr. 93-118 taikyti nuteistajam P. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau neįvertino kitų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių.

Teismas, susipažinęs su komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam P. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, teismas atsižvelgia į tai, kad P. B. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte: jau yra atlikęs numatytą privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai ir pan., paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (27 balai). Tačiau teismas taip pat turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada, išvada apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, nustatė, kad nuteistasis už gerą elgesį ir sąžiningą darbą 6 kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje dirba, dengia priteistą civilinį ieškinį. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis P. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes (nužudymas), padarymą, ankščiau teistas, jam buvo taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, kadangi nuteistasis pakartotinai padarė nusikaltimą. Nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 4 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2014-08-22 už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ir laikymą), ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau teismas pažymi, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Išlieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys, finansiniai įsipareigojimai (priteistas civilinis ieškinys). Šios aplinkybės kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį P. B. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. P. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistajam P. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikytinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos 2016-02-22 nutarimą Nr. 93-118 taikyti nuteistajam P. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 3 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 5-7 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2016-02-22 nutarimą Nr. 93-118 taikyti nuteistajam P. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.