- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- e2-591-1180/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02168-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Ieškovas
- S. G., V. K., E. S., J. K., B. G.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- P. G., R. Ž., A. J., P. J., J. Š.
- Advokatai
- Visvaldas Petryla
dalyvaujant ieškovams S. G., V. K., E. S., J. K., B. G. ir jų atstovui advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Redai Siautilei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. G., V. K., E. S., J. K., B. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo suformuoti vieną valstybinį žemės sklypą ir jį parduoti ieškovams, tretieji asmenys P. G., R. Ž., A. J., P. J., J. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – ir NŽT) 2022-05-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti NŽT per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti vieną valstybinį žemės sklypą prie gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei prie tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir jį parduoti ieškovams.
Ieškovai nurodo, jog 2011 m. buvo informuoti, kad yra rengiamas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektas, kuriuo (duomenys neskelbtini) kaime bus projektuojami žemės sklypai prie turimų pastatų, todėl būtina atvykti į NŽT Klaipėdos rajono skyrių ir parašyti prašymą suformuoti prie turimų pastatų žemės sklypą. J. K. ir E. S. 2011-06-29 parašė prašymą suformuoti žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Kai žemės sklypas buvo suformuotas, iš ieškovų buvo paprašyta susimokėti už projekto parengimą ir nurodyta, kad jie turi pas geodezininkus užsakyti suprojektuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovai kadastrinius matavimus užsakė pas geodezininką R. K., kuris padaręs (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą pateikė ieškovams pasirašyti. Susipažinus su šiuo planu ieškovams kilo klausimas, kodėl tvartas neįtrauktas į geodezininko pateiktą žemės sklypo planą. Jiems buvo nurodyta, kad prie tvarto bus suformuotas kitas žemės sklypas, tačiau jie nesutiko ir paprašė geodezininko, jog šis parengtų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo būtų suprojektuotas vienas žemės sklypas, apimantis jų gyvenamą namą ir tvartą. R. K. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių, kad šis teisės aktų nustatyta tvarka organizuotų šio projekto rengimą ir gavo tam pritarimą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui Klaipėdos rajono savivaldybė pasikreipė į NŽT dėl projektavimo sąlygų išdavimo, tačiau 2021-12-21 gavo neigiamą atsakymą. NŽT informavo savivaldybę, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – ir Žemėtvarkos projektas), patvirtintame NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos Levitos Petrauskienės 2012-01-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos rajone“ statiniui - gyvenamajam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra suprojektuotas 0,17 ha žemės sklypas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), o ūkiniams pastatams, kurie yra gyvenamojo pastato priklausiniai, suprojektuotas 0,10 ha žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai NŽT nurodė, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų neišduos. Ieškovai siekia organizuoti Žemėtvarkos projekto sprendinių koregavimą (keitimą), su tikslu suprojektuoti vieną žemės sklypą gyvenamajam pastatui ir tvartui, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Pažymi, jog pagalbinio ūkio paskirties pastatai skirti pagrindiniame statinyje (name) gyvenantiems žmonėms pagelbėti ar tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes. Žemės sklype nesant statinio, kurio paskirtis laikytina pagrindine, atskiras žemės sklypas negali būti formuojamas. Šiuo atveju ūkinis pastatas yra gyvenamo namo priklausinys, o teisės aktai draudžia formuoti atskirą žemės sklypą pagalbinio ūkio (priklausinių) statiniams eksploatuoti. Mano, jog rengiant Žemėtvarkos projektą, kuriuo tvartui buvo suprojektuotas 0,10 ha žemės sklypas, buvo padaryta teisinė klaida ir ją NŽT Klaipėdos rajono skyrius turi galimybę ištaisyti. Žemėtvarkos projektu suprojektuojant du atskirus žemės sklypus, skirtus tarnauti atskirai pagrindiniam daiktui ir atskirai jo priklausiniui, buvo pažeistos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės), parvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 9 punkto nuostatos, nes, pirma, šiuo atveju gyvenamo namo ir tvarto neskiria bendro naudojimo kelias, todėl jų nebuvo galima atskirti, antra, tvartas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip gyvenamo namo priklausinys, prie kurio Taisyklių 2 punktas apskritai draudžia formuoti atskirą žemės sklypą, o tuo labiau - parduoti ne aukciono tvarka. Toks pat draudimas numatytas ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Taisyklių 3 punkte numatyta, jog žemės sklypai, kuriuose pastatyti ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, parduodami aukcione vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo tvarka. Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Tokiu būdu valstybinę žemę prie ieškovams priklausančio tvarto gali įsigyti bet kas, kas už ją sumoka didžiausią kainą. Visa tai reiškia, jog neteisėtai suformuojant atskirą žemės sklypą prie tvarto, kaip prie priklausinio, buvo pažeistos teisės normos (Taisyklių 2 ir 9 punktai, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas), reguliuojančios valstybinės žemės sklypų formavimą ir pardavimą. Be to, suformuojant prie ieškovams priklausančio tvarto atskirą nuo gyvenamo namo žemės sklypą, buvo atimta iš ieškovų teisė įsigyti iš valstybės ne aukciono tvarka žemės sklypą tvarto eksploatacijai. Pažymi, jog prašymą Žemėtvarkos projektu suformuoti namų valdos žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), pateikė ne visi gyvenamo namo bendraturčiai, o tik E. S. ir J. K. Iš 2011-08-24 pretendentų, pageidaujančių pirkti valstybinę žemę pagal Žemės įstatymo 10 straipsnį, susirinkimo protokolo Nr. 152 matyti, jog pats Žemėtvarkos projektas pretendentams nebuvo pristatytas ir svarstytas, o buvo svarstoma tik apie tai, kad pretendentams už atliekamus žemės sklypų formavimo darbus pagal Žemėtvarkos projektą reikės susimokėti patiems. Kas šiuo protokolu buvo nutarta, taip pat neaišku. Be to, nė vieno iš pretendento, norinčio pirkti valstybinės žemės sklypus, parašų ant Žemėtvarkos projekto nėra, tai įrodo, jog jie tokiems sprendiniams, kokie buvo numatyti Žemėtvarkos projekte, nepritarė. Taigi, formuojant valstybinės žemės sklypus pardavimui buvo padarytos grubios klaidos tiek projektavimo metu, tiek NŽT Klaipėdos rajono skyriui 2022-05-19 priimant sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoti prie gyvenamo namo valstybinės žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), į jį neįtraukiant tvarto. Pažymi, jog NŽT nepateikė ieškovams 2022-05-19 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jo turinys iki šiol nežinomas. Ieškovų nuomone, žemės reforma ieškovų atžvilgiu buvo vykdoma netinkamai. Tai lemia, jog jie turi savarankišką teisinį interesą ir būtinybę jį ginti, t. y. turi savarankišką reikalavimo teisę ginčyti tiek administracinį sprendimą - 2022-05-19 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo netinkamai suformuotas pardavimui žemės sklypas, tiek reikalauti tinkamai įvykdyti žemės reformą, iš naujo suformuojant vieną žemės sklypą prie ieškovams priklausančių pastatų - gyvenamo namo ir tvarto bei jį parduoti ieškovams.
Pažymėtina, jog 2023-08-01 teismo nutartimi ieškovas R. G. pakeistas jo procesinių teisių perėmėja ieškove S. G.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, o ieškovų reikalavimui panaikinti NŽT 2022-05-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ taikyti senaties terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje. Nurodo, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2022-05-19 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas), kuriuo suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geolandas“ matininko R. K. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus atliko matininkas R. K. pagal darbų atlikimo sutartį, sudarytą būtent su ieškovais. Ieškovai dar 2022-02-14 pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1, pasirašytinai suderino 1736 kv. m. žemės sklypo planą M1:500. Ieškovai ir trečiasis asmuo P. G. 2022-04-26 pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis pagal matininko R. K. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Klaipėdos rajono skyrius, gavęs prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė ginčijamą sprendimą ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl NŽT patikėjimo teisės įregistravimo į žemės sklypą. Ginčijamo sprendimo pagrindu žemės sklypo kadastro duomenys ir NŽT patikėjimo teisė įregistruota nuo 2022-06-01. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2022-06-29 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo E. S., J. K., B. G., P. G., V. K. ir R. G.“, kurio neatskiriamoji dalis yra valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projektai. R. G., E. S., J. K. 2022 m. liepos mėn. atliko mokėjimus už perkamas žemės sklypo dalis. Visi šie ieškovų veiksmai patvirtina faktą, jog ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovai ieškinyje nenurodė nė vieno teisinio ginčijamo akto panaikinimo pagrindo. Atkreipia dėmesį, jog ieškovai neginčija NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-25 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“ 1.5 papunkčio dalies, kurio pagrindu suformuotas žemės sklypas. Be to, pažymi, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (teritorijų planavimo dokumentų registro Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo procedūroje dalyvavo R. G. įgaliotas asmuo J. G., E. S., J. K. ir 2011-08-24 protokole Nr. 152 pasirašė, kad būtų suprojektuotas 0,17 ha ploto namų valdos žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 0,10 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) prie ūkinių pastatų. Papildomai atsakovė atkreipia dėmesį į tai, jog NŽT vyriausioji specialistė, nuvykusi patikrinti ūkinio pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2022-10-27 surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sudegęs ir nenaudojamas. Todėl atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą prie sudegusio pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ieškovų antrasis reikalavimas įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti vieną valstybinį žemės sklypą prie gyvenamojo namo ir prie tvarto bei jį parduoti ieškovams yra nepagrįstas ir atmestinas.
Ieškovai dublike nurodo, jog ginčijamas 2022-05-19 sprendimas jiems nebuvo įteiktas, su jo turiniu ieškovai susipažino tik šį dokumentą atsakovei pateikus į bylą su atsiliepimu į ieškinį, t. y. 2022-11-01, todėl laikytina, kad ieškovai termino ginčyti šį sprendimą nėra praleidę. Taip pat pažymi, jog tam, kad ginčyti administracinį sprendimą, reikia įsitikinti, kad jis sukelia neigiamas pasekmes ar kad apskritai jis sukelia kokias nors materialines teisines pasekmes ieškovams. 2012-01-25 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.5 punktu buvo patvirtintas parduodamų valstybinės žemės sklypų sąrašas, tačiau sąraše nenurodyta, kam jie bus parduodami ir kas turi teisę reikšti pretenziją dėl šių žemės sklypų, kas ir kokia tvarka gali apskųsti šį sąrašą. Šis sąrašas net nebuvo įteiktas ieškovams, todėl jie iki šiol neįgijo teisės jo ginčyti, tuo labiau, kad tai yra tik tarpinis dokumentas visoje administracinėje procedūroje, kurios galutinis rezultatas - valstybinės žemės sklypų privatizacija, t.y. valstybinės žemės sklypo pardavimas, nuoma, perdavimas neatlygintinai natūra, vykdant piliečių nuosavybės teisių atkūrimą ir pan. Tam, kad NŽT priimtų sprendimą parduoti privatiems asmenims valstybinės žemės sklypą, yra atliekama daug veiksmų ir administracinių procedūrų, pvz.: ieškovai privalo parašyti prašymus parduoti valstybinės žemės sklypą, yra rengiamas teritorijų (žemės) planavimo dokumentas, kuriuo suplanuojamas žemės sklypas su tam tikrais parametrais, atliekami planuojamo žemės sklypo kadastriniai matavimai, informuojami pretendentai į šiuos žemės sklypus bei gretimų žemės sklypų savininkai apie nustatomas žemės sklypų ribas, rengiamos šių žemės sklypų kadastro duomenų bylos, NŽT jas tikrina ir priima sprendimą patvirtinti šių žemės sklypų nustatytus kadastro duomenis, t. y. suformuoti žemės sklypą. Vėliau NŽT registruoja šiuos žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir tik tada priima sprendimą kam ir kiek parduoti valstybinės žemės bei kokiomis sąlygomis, t. y. tenkinti pareiškėjų prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, ar neparduoti. NŽT teisės aktų pagrindu gali ieškovams parduoti ne aukciono tvarka tik tą žemės sklypą, kurį ji suformavo skundžiamu teisės aktu - 2022-05-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent šis NŽT sprendimas, kuris galutinai suformavo ginčo sklypą, yra ginčo objektu ir būtent jis, kaip galutinis paminėtų tarpinių veiksmų ir administracinių procedūrų rezultatas, ieškovams sukelia nepageidaujamas materialines teisines pasekmes, todėl 2012-01-25 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) net negali būti ginčo objektu. Pažymi ir tai, jog ieškovai neginčija fakto, kad tvartas sudegė 2022-07-08, liko tik sienos. Tačiau gaisro faktas negali būti kliūtimi atstatyti turimą turtą, nes ieškovų nuosavybės teisės į tvartą vis dar yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kaip ir pats tvartas. Atstatyti tvartą neužtenka atlikti paprastojo remonto ar kapitalinio remonto statybos darbus, reikalinga rekonstrukcija, o tam reikia rengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, o to ieškovai negali padaryti, nes nėra suformuotas žemės sklypas ir valstybinės žemės ieškovai nevaldo jokia teise. Dėl NŽT aplaidumo (laiku neįvykdytos žemės reformos) bei netinkamai vykdomos žemės reformos ieškovai negali įgyvendinti statytojo teisės, o tuo pačiu ir savo konstitucinės teisės į nuosavybę. Būtent valstybinės žemės įsigijimas ne tik po namu, bet ir po tvartu yra ta gyvybiškai svarbi būtinybė ne tik kad būtų galima atstatyti sudegusį tvartą, bet ir naudotis gyvenamajame name esančiais butais. Tvarte buvo laikomi ne tik namų apyvokos daiktai, tačiau ir malkos butų šildymui.Tokiu būdu tvartas, kaip namo priklausinys, užtikrina namo tinkamą eksploataciją. Todėl savaime aišku, kad ieškovams gyvybiškai svarbu atstatyti ir naudoti tvartą, kuris funkciškai susietas su butais. Esant šioms aplinkybėms, valstybinės žemės sklypas turi būti formuojamas ir parduodamas ieškovams gyvenamo namo eksploatacijai kartu su tvartu.
Atsakovė pateikė tripliką, nurodo, jog ginčijamas sprendimas paskelbtas Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Geomatininkas“. UAB „Geolandas“ matininkui R. K. buvo žinomas ginčijamo sprendimo turinys, o jis pagal darbų atlikimo sutartį veikė ieškovų vardu. Ieškovai nurodė dublike, kad su ginčijamo sprendimo turiniu susipažino tik atsakovei pateikus jį teismui kartu su atsiliepimu į ieškinį. Tačiau toks ieškovų teiginys nepagrįstas, kadangi ieškovų atstovas, rengdamas ieškinį, kurio dalykas yra ginčijamo sprendimo panaikinimas, visų pirma turėjo susipažinti su šio sprendimo turiniu. Todėl teiginys, kad ginčijamo sprendimo turinys tapo aiškus atsakovei jį pateikus su atsiliepimu, nepagrįstas ir atmestinas. Dublike ieškovai taip pat nurodo, jog jie neginčija 2012-01-25 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“ 1.5 papunkčio, kadangi turi įsitikinti, kad jis sukelia neigiamas pasekmes ar kad apskritai sukelia kokias nors materialines teisines pasekmes ieškovams. Atsakovė pažymi, jog žemės sklypas suformuotas teritorijų planavimo dokumento, t. y. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, kuris buvo patvirtintas 2012-01-25 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“, pagrindu. Žemės sklypas turi būti suformuotas tokiomis ribomis ir plotu, koks buvo suformuotas projekte. Be to, ieškovai dublike nurodo, jog negali atstatyti tvarto, kadangi nėra suformuotas žemės sklypas prie statinio. Tačiau tokia pozicija yra klaidinanti, kadangi visais atvejais norint valstybinėje nesuformuotoje žemėje atstatyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius, statytojas privalo kreiptis į NŽT teritorinį skyrių su prašymu išduoti sutikimą statyti (atstatyti, rekonstruoti) statinį nesuformuotoje valstybinėje žemėje.
1. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokato padėjėjas Visvaldas Petryla paaiškino, kad ginčas byloje yra dėl netinkamai suformuoto žemės sklypo, dėl netinkamo proceso. Ieškovai byloje įrodinėja, kad turėjo būti suformuotas vienas žemės sklypas prie gyvenamojo namo ir prie tvarto. Tvartas yra įregistruotas kaip pagalbinio ūkio pastatas, todėl prie jo negalėjo būti formuojamas sklypas, nes tiek Žemės įstatymas, tiek Taisyklės draudžia formuoti žemės sklypus prie pagalbinio ūkio, prie neaiškios paskirties pastatų. Mano, jog buvo padaryta klaidų, netinkamai pats procesas 2011 m. buvo pradėtas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai anuomet būtų prašę formuoti du atskirus sklypus. Ieškovai norėjo turėti vieną bendrą žemės sklypą prie gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio paskirties pastato. Mano, kad suformavus du žemės sklypus buvo pažeisto ieškovų nuosavybės teisės į gyvenamąjjį namą ir į tvartą. Kad būtų atstatyta šita pažeista teisė, ieškovai prašo teismo įpareigoti NŽT suformuoti vieną žemės sklypą prie gyvenamojo namo ir prie tvarto ir parduoti ieškovams. Atstovo nuomone, toks teismo sprendimas būtų įgyvendinamas, kadangi byloje apklausta žemėtvarkos specialistė nurodė, kad jeigu bus toks nurodymas, jai nebūtų jokių problemų su kompiuteriu perbraižytiir vietoje dviejų žemės sklypų nubrėžti vieną žemės sklypą, paliekant abiejų sklypų išorines ribas. Visas žemės reformos procesas prasidėjo dar 2011 m. ir jis (formavimas) nėra pasibaigęs. Ieškovai nebūtų prieštaravę ir dėl vieno ar dviejų žemės sklypų suformavimo, jeigu valstybinės institucijos viską būtų atlikusios laiku ir jeigu viskas būtų pabaigta greičiau. Tokiu atveju nebūtų dabar ir sudegusio tvarto. Per 10 metų tikrai buvo galima suformuoti sklypą ir privatizuoti. Atsakovė dabar sako, kad ieškovai turi pirma kapitaliniu būdu atstatyti tvartą tokį, koks buvo, ir tada bus sprendžiamas klausimas, ar formuoti žemės sklypą aplink tvartą, ar nuomoti, ar parduoti. Tačiau negalima žmonėms sukelti tokią nežinią. Jie negauna jokių garantijų, kad jiems atstačius tvartą tas sklypas bus suformuotas ir išnuomotas arba parduotas ieškovams. Teisės aktai draudžia formuoti žemės sklypą ir parduoti ar išnuomoti prie pagalbinio ūkio pastato. NŽT sako, kad ieškovams tikrai parduos arba išnuomos žemės sklypą, bet tai bus teisės aktų pažeidimas. Žmonėms yra reikalingas tvartas, tačiau kadangi pasikeitė situacija, niekas nebelaiko gyvūlių, nebelaikomas šienas tvarto pastogėje, jie norėtų atstatyti mažesnį tvartą. Jeigu teismas suteiktų galimybę susiformuoti vieną bendrą žemės sklypą, ieškovams atsirastų galimybė tvartą atstatyti mažesnį. Dabar atstatant mažesnį tvartą reikalingas statybos leidimas, nes tai jau būtų rekonstrukcija. O statybos leidimas ngali būti išduodamas, jeigu nėra suformuotas žemės sklypas. Taigi, norint perstatyti šitą pastatą į racionalų ir tinkamą naudoti žmonėms, tektų tokiu atveju pirma pastatyti neracionalų pastatą, t. y. kapitaliniu būdu atstatyti tokį, koks buvo, tada, suformavus žemės sklypą, žmonės turėtų tvartą persistatyti į tokį, koks jiems reikalingas. Tame nėra jokios logikos, tik pinigų švaistymas. O tam, kad nebūtų pažeisti ir trečiųjų asmenų interesai, formuojant vieną žemės sklypą turėtų būti nustatyti servitutai, kad tretieji asmenys, kurie turi dalį nuosavybės į tvartą, galėtų nuosavybe tinkamai pasinaudoti. Patenkinus ieškinį, būtų ištaisytos institucijų padarytos klaidos ir atstatytos pažeistos ieškovų teisės.
2. Teismo posėdžio metu ieškovas V. K. ieškinį palaikė, nurodė, jog jiems reikalinga, kad būtų vienas sklypas. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pirmą kartą girdi, kad buvo suformuoti du sklypai. Jis dalyvavo, kai buvo atliekami kadastriniai matavimai prie namų. Jie samdė R. K. Matininkas sklypo ribas prie namų rodė. Iš pradžių matininkas sakė, kad bus vienas sklypas. Kadastrinių matavimų riboženklių aktą ir planą jis pasirašė. Jis pasirašė viską, kaip pasakė matininkas. Jie visi apmokėjo už valstybinės žemės sklypo, kuris yra prie namų, pirkimą. Tvarto reikia, nes visi juo naudojasi nuo senų laikų. Tvarto dalis jam priklauso, nori atstatyti. Malkų dabar nebeturi kur dėti, tad laiko garaže. Atstatyti tvartą gali būti sunku finansiškai, nes jis pensininkas, jo mažos pajamos. Tvarto reikia žemesnio, tokio aukšto nereikia, nes šieno nebelaiko. Atstatys bendromis jėgomis visi bendraturčiai. Bendrasavininkai R. Ž., A. J. gyvena kitur. Su jomis kalbėjosi dėl tvarto, jos sutiko atstatyti tvartą.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė J. K. ieškinį palaikė, nurodė, jog geodezininkas pradžioje atvažiavęs rodė bendrus brėžinius, žemė buvo sujungta į vieną sklypą. Vėliau geodezininkas pasakė, kad NŽT atmetė, nes turi būti du sklypai. Jie iš pradžių nesutiko, bet kitaip neleido formuoti namo sklypo. Ji dalyvavo formuojant sklypą 2011-2012 m., tačiau ne viską suprato, brėžinių nemoka skaityti. Niekas nesakė, kad bus atskirai tvartas. Ji suprato, kad viskas bus viename sklype. Ji pasitikėjo ir pasirašė tiek prie projekto žėmės sklypui, kurio dydis 0,17 ha, tiek prie projekto, kur kito sklypo plotas 0,10 ha. Ji tikrai nesuprato, kad bus formuojami du sklypai. Jie norėjo pirkti tą žemę, jiems sakė, kad galės pirkti prie namų ir tvarto. Nežino, ar tretiesiems asmenims tada buvo pasakyta, kad jie nori suformuoti vieną sklypą. Jie patys susirado R. K. Prie namų ji dalyvavo matavimuose. Visi beveik namo gyventojai dalyvavo. Matininkas parodė, kur bus sklypo ribos, namo su tvartu. Bet vėliau atvažiavęs jis pasakė, kad negali daryti vieno sklypo, bus du sklypai. Ji sutiko su dviem sklypais, nes neleido kitaip. Už perkamo sklypo dalį (namo) ji sumokėjo. Norėtų atstatyti tvartą, tik žemesnį, nes toks aukštas, koks buvo, jiems nereikalingas.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė E. S. ieškinį palaikė, nurodė, jog formuojant namų valdą jai rodė brėžinius, ji nesuprato, kas ten buvo pavaizduota. Ji pasirašė, nes taip buvo pasakyta. Ji nesuprato, kad bus formuojami du atskiri sklypai namui ir tvartui. Jai pasakė, kad viskas jų naudai, ji suprato, kad bus vienas sklypas. Sklypo ribų kuoliukai vis dar yra už namų, prie tvarto. Jai sakė, kad bus vienas sklypas. Visi kaimynai buvo, pasirašė, tai ir ji kartu pasirašė. Ji jau sumokėjo už namų valdą, bet sutarties nepasirašo, nes laukia, kol paaiškės situacija su tvartu. Ji išsipirko vieną sklypą, ketino ir už antrą sumokėti. Ji ketina ūkinį pastatą atstatyti, nes neturi kur daiktų laikyti. Statys tvartą tokį, kokį visi darys, tarsis su kaimynais, ar didesnį, ar mažesnį.
5. Teismo posėdžio metuieškovė B. G. ieškinį palaikė, nurodė, jog butą nusipirko 2011 m., priklausė ir tvarto dalis. Žinojo, kad žemė neišpirkta. Kai jai pasakė, kad bus matavimai, kad būtų galima išsipirkti tą žemės sklypą, ji sutiko. Ji pinigus sumokėjo. Faktiškai ji tame bute negyvena, gyvena jos brolis. Žemės ribų paženklinimo parodymo akte yra jos parašas, tačiau ji tame procese nedalyvavo, jai dokumentus atveždavo J. K. ir ji pasirašydavo. Ji suprato, kad išsiperka prie namo žemės sklypuką. Ji nesuprato, ar su ūkiniu pastatu, ar atsakirai. Jai pasakė, kad prie namo. Su žemės sklypo planu ji nesusipažino. Nežino, kur tas žemės gabaliukas yra, nes faktiškai ten negyvena. Jie pinigus sumokėjo NŽT už 0,17 ha išperkamo sklypo dalį. Jai poreikio naudotis tvartu nėra, tačiau jos brolis nori naudotis tvartu, jį atstatyti.
6. Teismo posėdžio metu buvęs ieškovas R. G. parodė, kad jis bute, (duomenys neskelbtini), negyvena. Jis nedalyvavo, kai vietoje buvo atliekami kadastriniai matavimai. Parašą padėjo jau vėliau, pasitikėjo. Nežino, ar pasižiūrėjo į planą, kai pasirašė. Žemės sklypo ribų paženklinimo akte 2022-04-14 pasirašė, bet neprisimena, ar dalyvavo. Gali būti, kad jis vėliau atvažiavo ir pasirašė, nebeprisimena. Galbūt ir sumokėjo už žemės sklypo dalį. Jeigu jam pasakė, kad reikia pasirašyti ar sumokėti, taip jis taip ir padarė. Nelabai domisi šiais reikalais.
7. Teismo posėdžio metu ieškovė S. G. ieškinį palaikė, nurodė, jog pakeitė byloje savo vyrą R. G., kadangi dovanojimo sutarties pagrindu jai perėjo nuosavybė į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Anksčiau, kol buvo gyvas, tame bute gyveno vyro brolis J. G. Kiek jai žinoma, kiekvienas butas turėjo po dalį ūkinio pastato. Kol nesudegė tvartas, niekam rūpesčių nekilo. Mano, jog reikalinga atstatyti tvartą, nes tvartas reikalingas kaip sandėliukas pasidėti daiktams, malkoms.
8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. Š. paaiškino, jog žino, kad buvo suformuoti du sklypai, vienas prie ieškovų gyvenamojo namo, o kitas - prie tvarto. Tvartas jam nereikalingas, gyvulių jis neaugino, stovėjo uždarytas. Jis savo daiktus laiko kitoje malkinėje. Tvarto atstatymui neturi pinigų. Savo dalį gali dovanoti S. G. Papildomai žymėtina, jog bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. 2023-09-19 dovanojimo sutartimi trečiasis asmuo J. Š. padovanojo ieškovei S. G. 13/100 dalį pastato – tvarto.
9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo P. J. parodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimais, kad būtų suformuotas vienas bendras žemės sklypas prie ieškovų gyvenamojo namo ir tvarto. Jam priklauso dalis tvarto, tačiau jam tinka, jeigu bus nustatytas servitutas prieiti prie tvarto. Jis sutinka atstatyti tvartą, jeigu visi bendraturčiai susimes lėšas ir kartu ūkinį pastatą atstatys. Jis nedalyvavo ankstesniuose susirinkimuose, nes 2011 m. jis dar nebuvo bendraturčiu. Jis tvarto bendraturtis yra maždaug nuo 2016 m. Jam nebūtų visiškai priimtina, kad tik ieškovams priklausytų žemė prie ūkinio pastato. Su dabartiniais tvarto bendraturčiais jis sutaria, tačiau jeigu pasikeistų savininkai, tai gali būti taip, kad su naujais savininkais gali ir nesutarti. Mano, kad geriau būtų formuojamas atskiras sklypas prie ūkinio pastato, kad jam irgi priklausytų nuosavybės teise dalis sklypo. Jam žemė kaip ir nereikalinga, tačiau nenorėtų mokėti už servitutą. Poreikio turėti žemės dalį nėra, svarbu, kad galėtų nemokamai privažiuoti prie pastato.
10. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. J. parodė, kadji turi tikslą atstatyti tvartą. Jeigu visi susitaria, susideda ir kartu atstato, tada ji sutinka atstatyti. Jiems reikalingas ir žemės sklypas prie tvarto. Nesvarstė, ar norėtų mažesnio tvarto, ir nežino, ar jiems reikėtų mažesnio. Planuoja turtą ateityje padovanoti sūnui.
11. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. Ž. parodė, kad tvartu naudojosi kaip sandėliu, ne gyvulių laikymui. Kai savininkai pradėjo rengti kadastrinius matavimus, pranešė ir jai, ji buvo nuvykusi. Tai buvo prieš gaisrą, anksti pavasarį. Su matininku buvo susitikusi, matė, kur jis pažymėjo sklypo ribas. Jokių pretenzijų neturėjo, jai viskas tiko. Tada sklypo prie tvarto ribas žymėjo. Ji pasižiūrėjo, kur baigėsi ribos, nes jos kraštinis tvartas, jai buvo įdomu, kur baigiasi ta riba. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jos namą nuo tvarto skiria kelias, daug gatvių. Jai buvo pasakyta, kad jeigu skiria kelias, tai negalima primatuoti prie to paties sklypo. Norėtų su kitais bendraturčiais atstatyti tvartą. Nenorėtų būti tik servituto turėtoja, norėtų būti ir tvarto dalies, ir dalies žemės sklypo prie tvarto savininke. Norėtų turėti savo žemės dalį prie savo ūkinio pastato dalies.
12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Reda Siautilė parodė, jog nesutinka su pareikštu ieškiniu, kaip nurodė atsiliepime į ieškinį ir triplike. Prašo ieškinį atmesti. Nesutinka, kad visi tretieji asmenys ir ieškovai siekia vieno tikslo. A. J. ir R. Ž. nurodė, kad jos nesutiktų, kad būtų suformuotas vienas žemės sklypas ir nustatytas servitutas patekti į tvartą. Ieškovai prašo panaikinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2022-05-19 sprendimą bei įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius suformuoti vieną sklypą prie gyvenamojo namo ir prie tvarto, bei jį parduoti ieškovams. Dėl sprendimo naikinimo reikėtų taikyti senaties terminus. Reikėjo sprendimą ginčyti per vieną mėnesį. Teismo įpareigojimas per 6 mėnesius suformuoti vieną sklypą pažeistų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 Nr. 260 nutarimą „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Šiame nutarime sakoma, kad negali būti formuojami žemės sklypai prie neaiškios paskirties pastatų, nudegusių ir pan. Ieškovai prašo, kad teismas įpareigotų NŽT veikti neteisėtai, t. y. nesilaikant teisės aktų. Ūkinis pastatas (tvartas) šiuo metu yra nudegęs. Pažymi, jog pradžioje ieškovai neginčijo, kai buvo suformuoti du sklypai. Nesutinka, kad atsakovė kalta, kad nebaigta privatizavimo (išsipirkimo) procedūra. NŽT negali įpareigoti būsimus savininkus, statinių savininkus, atlikti tam tikrus veiksmus savo laiku. Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajono vedėjos įsakymas priimtas 2012-01-25. Šiuo projektu buvo suformuoti du sklypai. Būsimi savininkai patys laiku turėjo kreiptis į matininkus ir už savo lėšas atlikti kadastrinius matavimus, pateikti juos NŽT ir kadastrinių matavimų bylų pagrindu būtų įregistruotas sklypas Lietuvos Respublikos vardu. Šiuo atveju patys kalti statinių savininkai, nes jiems turbūt nebuvo laiko ar noro, ar bendro susitarimo tą procedūrą baigti. Ieškovai ginčija 2022 m. sprendimą, kuriuo įregistruotas žemės sklypas Lietuvos Respublikos vardu. Jau ir priimti įsakymai dėl apmokėjimo, dėl lėšų, parengti sutarčių projektai dėl bendraturčių dalių išsipirkimo, laukiama tik pačių bendraturčių valios kreiptis į notarus, kad būtų baigta procedūra. Ieškovai prašo įpareigoti NŽT suformuoti vieną sklypą. Tačiau negalima suformuoti dabar sklypo prie nudegusių pastatų, tai kaip teismas gali duoti nurodymą NŽT pažeisti teisės aktų reikalavimus ir suformuoti vieną sklypą prie gyvenamojo namo ir prie sudegusio ūkinio pastato. Patys gyvenamojo namo savininkai buvo sutikę suformuoti du žemės sklypus. Niekas 20 metų tokio sprendimo neginčijo. Nuomonė ir norai pasikeitė tik sudegus ūkiniui pastatui. Kai ieškovai pateikė prašymą atlikti kadastrinius duomenis, įregistruoti Lietuvo Respublikos vardu sklypą, buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas ir nustatyta, kad tas ūkinis statinys yra sudegęs. NŽT laikosi nuomonės, jog nėra tokio teisės akto, kurio pagrindu teismas galėtų įpareigoti NŽT suformuoti vieną žemės sklypą. NŽT siūlo ir Statybos inspekcija pareiškė, kad galima atstatyti ūkinį pastatą, gavus NŽT sutikimą, bet tai turi būti kapitalinis remontas. Kadastrinius matavimus bendraturčiai galės atlikti tik atstatę ūkinį pastatą.
13. Teismo posėdžio metu liudytoja D. Š. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektą inicijavo NŽT, ne ieškovai. Datos neprisimena. NŽT skyrius surenka visus dokumentus, prašymus, kurie susiję su projektu, ir pateikia. Pateiktas buvo prašymas suformuoti vieną sklypą. Projektavimo eigoje K. ir S. prašymu buvo nuspręsta formuoti atskirą sklypą prie tvarto, nes buvo savininkai ir iš kito namo. Žino, jog teisės aktai reikalavo, kad prie priklausinių nebūtų formuojami atskiri sklypai, tačiau tokia buvo savininkų iniciatyva, kad būtų suformuoti du sklypai. Tiksliai neprisimena, kodėl buvo toks sprendimas priimtas. Nežinojo, kad tvartas sudegė. Jeigu statinys sudegė, jis turi būti atstatytas, kitu atveju sklypas bus formuojamas be ūkinio pastato. Jeigu pastatas bus kapitaliai atstatytas, tada jį bus galima perregistratuoti kaip pagrindinį pastatą iš pagalbinio ir suformuoti prie jo žemės sklypą. Žmonės gali kreiptis su prašymu dėl vieno sklypo suformavimo, kai atstatys ūkinį pastatą. Tačiau tretieji asmenys, kurie gyvena kitu adresu, turėtų sutikti, kad būtų suformuotas vienas sklypas. Tokiu atveju ieškovams priklausytų sklypas prie tvarto, bet būtų galima nustatyti servitutus ūkinio pastato eksplotacijai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinio dalis dėl reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą nutrauktina.
Kita ieškinio dalis atmestina.
Esminės faktinės bylos aplinkybės
Ūkinis pastatas (toliau – ir tvartas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trijų skirtingų gyvenamųjų pastatų savininkams: E. S., B. G., P. G., J. K., R. Ž., A. J., P. J. ir S. G. Tvartas yra priklausinys pastatui - gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pastatui - gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ūkinio pastato (tvarto) statyba pabaigta 1925 m., pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio.
Ūkinio pastato (tvarto), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 13/100 dalis priklauso S. G.; 11/100 dalis priklauso A. J. ir P. J.; 11/100 dalis priklauso E. S.; 13/100 dalis priklauso B. G. ir P. G.; 13/100 dalis priklauso R. Ž.; 13/100 dalis priklauso V. K.; 14/100 dalis nuosavybės teise priklauso J. K.
Žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas naudotis gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Įreigstravimo pagrindas: 2022-05-19 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kita. Žemės sklypo naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės sklypo plotas: 0,1736 ha. Žemės ūkio naudmenų plotas viso: 0,1158 ha. Užstatyta teritorija: 0,0578 ha.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-08-24 susirinkimo protokolas Nr. 152 Dėl Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį. Susirinkimas įvyko 2011-08-24. Dalyvavo: (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektų autorė Dalia Šiaučiūnienė, Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Pabrėžienė. Nutarta: suprojektuotas 0,17 ha valdos sklypas projektui Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė R. G., E. S., J. K. Suformuotas 0,10 ha sklypas prie ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pasirašė R. G., E. S. Susirinkime taip pat dalyvavo V. K., J. Š.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“ patvirtintas parduodamų žemės sklypų, išskyrus žemės ūkio paskirties sklypus, kitiems asmenims sąrašas. Minėto sąrašo 12 punkte nurodoma: (duomenys neskelbtini), suprojektuoto sklypo Nr. projekto plane (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,17 ha. Sąrašo 13 punkte nurodoma: (duomenys neskelbtini) (ūkiniai pastatai), suprojektuoto sklypo Nr. projekto plane (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,10 ha.
Atsakovės pateiktos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“, ištraukos, susijusios su ginčo dalyku. Rengėjas: VĮ Valstybės žemės fondas Klaipėdos filialas. Projekto autorius Dalia Šiaučiūnienė. Direktorius Algimantas Lotužis. Apsvarstytas 2011-10-24 projekto viešo svarstymo rezultatų aptarime. Suderinta su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, VĮ Klaipėdos regiono keliai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriumi, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu, VĮ Šilutės miškų urėdija. Pateiktas Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės žemėtvarkos projekto planas 2011 m., kuris buvo patvirtintas NŽT 2012-01-25. Objektas: Klaipėdos apskritis Klaipėdos savivaldybė, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė, (duomenys neskelbtini) seniūnija. Darbų rūšis: žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas 2011m. Turinys: juridinė ir techninė dokumentacija. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-06-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl papildomo žemės projekto rengimo laisvo fondo žemėje Klaipėdos rajone, pradėtas rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto papildymas. Projekto papildymui rengti buvo patvirtintas 20,16 ha laisvos valstybinės žemės fondas, kuris susideda iš 19,25 ha žemės ūkio paskirties žemės ir 0,91 ha kitos paskirties žemės naudmenų. Šie plotai išsidėstę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose. 2011 m. projekto papildymui rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje iki 2011-06-30 buvo gautos 6 pretendentų išvados, 10 įsakymų atkurti nuosavybės teises po kadastrinių permatavimų ir 2 prašymai suprojektuoti asmeninio ūkio žemės likučius: viso - 7,1085 ha plotui žemės sklypams projektuoti laisvoje valstybinio fondo žemėje. Taip pat 2 prašymai dėl privažiavimo prie nuosavybės teise turimų pastatų bei 41 piliečio ir juridinio asmens parašymų, sklypo ribų suformavimo prie nuosavybės teise įsigytų pastatų ir objektų. Pridėtas Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos 2011 m. projekto papildymo sklypų prie nuosavybės teise priklausančių pastatų projektavimui pretendentų kviestų dalyvauti susirinkime vardinis sarašas. Įrašas Nr. 26 G. R., parašas. Įrašas Nr. 27 E. S., parašas. Įrašas Nr. 28 J. K., parašas. Įrašas Nr. 29 V. K., parašas. Įrašas Nr. 37 R. Ž., parašas. Pateikti dviejų projektuojamų sklypų žemėlapiai, M1:2000. Sklypo ribos gyvenamosios teritorijos (duomenys neskelbtini), Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 0,17 ha. Sklypo ribos ūkinio pastato teritorijos (duomenys neskelbtini), Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 0,10 ha. Pastaba: žemės sklypo plotas nustatytas apytiksliai. Atlikus kadastrinius matavimus sklypo plotas bus patikslintas. VĮ VŽF Klaipėdos filialo tech. D. Šiaučiūnienė.
Pateiktas išrašas apie teritorijų planavimo dokumentus. Registro Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumento pavadinimas: (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimas. Planavimo organizatorius: Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos r. žemėtvarkos skyrius, Klaipdėdos g. 74, Gargždai. Rengėjas: VĮ „Valstybės žemės fondas“, Klaipėdos filialas, S. Šimkaus g. 19, Klaipėda. Autorius: Dalia Šiaučiūnienė. Patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos r. žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Dokumento Nr. (duomenys neskelbtini). Data: 2012-01-25. Originalo saugojimo vieta: Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos r. žemėtvarkos skyrius, Klaipėdos g. 74, Gargždai.
2022-02-14 Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Sudarymo vieta (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo ribos nustatytos (esamam ar būsimam) savininkui ar naudotojui arba įgaliotam asmeniui: E. S., J. K., B. G., P. G., V. K., R. G.. Žemės sklypo ribas nustatė ir riboženkliais paženklino R. K., kval. paž. Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo adresas ir plotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre / nurodytas teritorijų planavimo dokumentuose, žemės valdymo projekte: (duomenys neskelbtini), plotas 0,17 ha. Nustatant žemės sklypo ribas, žemės sklypo ribos paženklintos 10 riboženkliais. Dalyvavo ir pasirašė E. S., J. K., B. G., P. G., V. K., R. G.
2022-04-13 prašymas nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vadovui. Prašoma nustatyti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (proj. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis pagal UAB „Geolandas“matininko R. K. parengtą žemės sklypo bylą. Pridedama žemės sklypo kadastro duomenų byla. Pasirašo E. S., J. K., B. G., P. G., V. K., R. G.
Pateiktas UAB „Geolandas“ matininko R. K. sudarytas žemės sklypo planas. Matyti, kad su 2022-02-14 atliktu žemės ribų paženklinimu, parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis ribomis susipažino ir pasirašė E. S., J. K., B. G., P. G., V. K., R. G.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2022-05-19 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ kuriuo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Sklypas suformuotas ir kadastriniai duomenys patvirtinti pagal UAB „Geolandas“ matininko R. K. parengtą elektroninę žemės sklypo, projektinis numeris (duomenys neskelbtini) ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nuspręsta kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą ir išviešinti NŽT suteiktas patikėjimo teises į tvarto žemės sklypą.
2022-06-08 prašymas, kuriuo prašoma leisti privatizuoti namų valdos sklypo (duomenys neskelbtini), priklausančią žemės sklypo dalį už grynus pinigus. Pasirašė E. S., J. K., B. G., V. K., R. G.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2022-06-29 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad 0,1736 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rajone, vertė yra 1086,00 Eur. Parduoda bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. S. 0,0420 ha dalį iš 0,1736 ha, kaina 131,37 Eur, J. K. 0,0278 ha dalį iš 0,1736 ha, kaina 86,96 Eur, B. G. ir P. G. 0,0294 ha dalį, kaina 91,96 Eur, V. K. 0,0496 ha dalį iš 0,1736 ha, kaina 155,14 Eur, R. G. 0,0248 ha dalį iš 0,1736 ha, kaina 77,57 Eur.
2022-10-27 NŽT Klaipėdos rajono skyriaus faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad pastatas tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra sudegęs. Nėra stogo, nėra dalies sienos. Pridėtos fotolentelės.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2023-03-20 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodė, kad atstatant sudegusį tvartą toje pačioje statinio vietoje (ant senų pamatų), nekeičiant statinio išorės matmenų, statinio statybos rūšis būtų statinio kapitalinis remontas. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir Reglamento 3 priedo 3 dalies nuostatas tvarto kapitalinio remonto atlikimui statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. <...> šiuo atveju neprivaloma rengti ir statinio kapitalinio remonto projektą. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad žemės sklypas prie tvarto nesuformuotas ir neįregistruotas, mano, kad tvarto kapitalinio remonto atveju statytojo teisė galės būti įgyvendinta pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo
Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-324/2012; 2016-09-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016). Šis išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamai bylai, kadangi reikalavimas panaikinti ginčijamą 2022-05-19 sprendimą yra administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas, nes ginčijamas viešosios teisės reglamentuojamoje srityje priimtas administracinis aktas. Tai reiškia, kad šiam pareikštam reikalavimui taikomi administracinių bylų teisenos, o ne ieškinio senaties terminai.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Sprendžiant klausimą dėl ABTĮ įtvirtintos teisės normos, kurioje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jo trukmė, kasacinis teismas laiko reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje plačiai ir nuosekliai pasisakoma dėl šios normos aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 15 punktas). Aiškinant ir taikant galiojančios redakcijos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas išlieka aktuali, kiek teisinis reguliavimas yra tapatus, ir iki 2016-06-02 įstatymu Nr. XII-2399 atliktų ABTĮ pakeitimų galiojusios ankstesnės redakcijos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, aiškinimo ir taikymo praktika.
ABTĮ, atsižvelgiant į administracinio akto apskundimo terminą, nustatytos ir šio termino atnaujinimo dėl svarbių priežasčių taisyklės.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
Ieškinys teismui paduotas 2022-10-17. Atsakovei išreiškus reikalavimą taikyti senatį, ieškovai ėmė teigti, jog jie su ginčijamu sprendimu / jo turiniu susipažino tik atsakovei šį sprendimą pateikus į bylą 2022-10-31. Tačiau nors ieškovai ir teigia, kad su ginčijamo sprendimo turiniu jie susipažino tik 2022-10-31, kuomet atsakovė šį sprendimą pateikė į bylą su atsiliepimu į ieškinį, tračiau teismas vertina, kad ieškovai negalėjo nežinoti apie tokį sprendimą anksčiau, kurį jau 2022-10-17 ieškiniu pradėjo ginčyti. Pažymėtina, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas po aktyvių ieškovų veiksmų – jiems užsakius pas UAB „Geolandas“ matininką R. K. žemės sklypo kadastrinius matavimus, taip pat ieškovams 2022-04-13 pateikus prašymą NŽT nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Geolandas“ matininko R. K. parengtą žemės sklypo bylą. Apie ginčijamą sprendimą buvo išviešinta ir 2022-06-01 viešajame registre. Būtent minėto ginčijamo sprendimo pagrindu ieškovai kreipėsi į atsakovę su 2022-06-08 prašymu leisti privatizuoti namų valdai priklausančią žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), už grynus pinigus. 2022-06-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta parduoti bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. S. 0,0420 ha dalį iš 0,1736 ha, kaina 131,37 Eur, J. K. 0,0278 ha dalį iš 0,1736 ha, kaina 86,96 Eur, B. G. ir P. G. 0,0294 ha dalį, kaina 91,96 Eur, V. K. 0,0496 ha dalį iš 0,1736 ha, kaina 155,14 Eur, R. G. 0,0248 ha dalį iš 0,1736 ha, kaina 77,57 Eur. Ieškovai neneigė, jog už žemės sklypų dalis jau yra ir sumokėję pinigus.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas vertina, jog ieškovai praleido vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti. Ieškovai neteikė prašymo atnaujinti praleistą terminą. Be to, teismas ex officio nenustatė svarbių pateisinančių priežasčių tokio termino atnaujinimui. Teismas pastebi, jog ieškovų elgesys po ginčijamo sprendimo priėmimo rodo, jog ieškovai vis dėlto sutiko su šiuo ginčijamu sprendimu, o poreikis tokį sprendimą ginčyti jiems kilo tik po to, kai 2022 m. liepos mėn. nudegė tvartas ir nebegalėjo būti tęsiamos žemės sklypo prie tvarto formavimo procedūros.
Nustačius, kad ieškovai reikalavimui panaikinti ginčijamą sprendimą pareikšti praleido terminą ginčyti administracinį teisės aktą ir nėra pagrindo jo atnaujinti, turi būti sprendžiamas šio termino praleidimo teisinių pasekmių klausimas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-10 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 29 punktas). Tai reiškia, kad ieškinio senaties instituto taisyklės nėra taikomos ir šio termino praleidimo teisinėms pasekmėms.
Procesinis teisės kreiptis į teismą terminas priskirtinas procesinių terminų rūšiai. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukelia procesines teisines pasekmes, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia.Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir jos įgyvendinimo sąlygas apibrėžia proceso teisės normos. Administracinių bylų nagrinėjimo taisykles nustato ABTĮ, o civilinių bylų – CPK. Šiuo atveju ieškovų administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme pagal CPK taisykles. CPK nekonkretizuoja teisinių pasekmių, kai nustatoma, kad yra praleistas administracinio akto apskundimo terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Tuo tarpu ABTĮ tokias pasekmes apibrėžia.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. ABTĮ 103 straipsnio 8 ir 9 punktuose nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, taip pat jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo. Taigi, ABTĮ nuostatos suponuoja, kad administracinio akto apskundimo termino pasibaigimas, nesant pagrindo jį atnaujinti, lemia atsisakymą priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba administracinės bylos nutraukimą, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja jau nagrinėjant bylą administraciniame teisme. Tai patvirtina ir administracinių teismų praktika (pvz., pvz.,Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-196-552/2018; 2018-07-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-486-525/2018; 2020-12-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3433-624/2020; 2022-06-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2984-1047/2022).
Jei bylos iškėlimo stadijoje yra galimybė nustatyti, kad administracinio akto apskundimo terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, teismas atsisako priimti ieškinį. Vis dėlto praktikoje aplinkybės dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo ir pagrindo jį atnaujinti nebuvimo dažnai gali paaiškėti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl, šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-06-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023).
Taigi nustačius, kad administracinio akto apskundimo terminas yra pasibaigęs ir nėra pagrindo jo atnaujinti, civilinės bylos dalis pagal pirmąjį ieškinio reikalavimą – panaikinti ginčijamą 2022-05-19 sprendimą – nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Dėl įpareigojimo suformuoti vieną žemės sklypą aplink gyvenamąjį namą ir tvartą bei jo pardavimo ieškovams
Ieškovai taip pat byloje reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę suformuoti vieną valstybinį žemės sklypą prie gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei prie tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir jį parduoti ieškovams.Toks reikalavimas pagal specialiosios teisėjų kolegijos 2023-01-04 nutartį priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, kadangi dominuojančiais teisiniais santykiais pripažinticiviliniai teisiniai santykiai, susiję su valstybinės žemės pardavimu Žemės įstatymo, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių pagrindais ir tvarka, nes NŽT (valstybinės žemės patikėtinis), parduodamas atitinkamus žemės sklypus, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2022-05-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“suformuotas žemės sklypas prie ieškovų gyvenamojo namo ir patvirtinti žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Sklypas suformuotas ir kadastriniai duomenys patvirtinti pagal UAB „Geolandas“ matininko R. K. parengtą elektroninę žemės sklypo, projektinis numeris (duomenys neskelbtini) ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat šiuo sprendimu nuspręsta kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą ir išviešinti NŽT suteiktas patikėjimo teises į žemės sklypą.
Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai patys ieškovai kreipėsi į atsakovę su 2022-04-13 prašymu nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis. Buvo prašoma nustatyti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (proj. Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis pagal UAB „Geolandas“ matininko R. K. parengtą žemės sklypo bylą. Prašymą pasirašė E. S., J. K., B. G., P. G., V. K., R. G..UAB „Geolandas“ matininko R. K. sudarytas žemės sklypo planas patvirtina, kad su 2022-02-14 atliktu žemės ribų paženklinimu, parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis ribomis susipažino ir pasirašė E. S., J. K., B. G., P. G., V. K., R. G. Ieškovams prašant, remiantis teritorijų planavimo dokumento, t. y. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, kuris buvo patvirtintas 2012-01-25 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“, pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas prie ieškovų gyvenamojo namo tokiomis ribomis ir plotu, koks buvo suformuotas projekte.
Nors teismo posėdžių metu ieškovai bandė teigti, kad nesuprato, ant kokių dokumentų pasirašė, kokią jie reikšmę turi, tačiau taip pat jie patvirtino, jog vis dėlto suprato, kad bus formuojami du žemės sklypai, matininkas jiems paaiškino, kad suformuoti vieno žemės sklypo negalima. Kad ieškovai sutiko su tokiu sprendimu, įrodo ir tai, jog E. S., J. K., B. G., V. K., R. G. 2022-06-08 pateikė prašymą, kuriuo prašoma leisti privatizuoti namų valdai priklausančią žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), už grynus pinigus.Kaip minėta, poreikis ginčyti 2022-05-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado tik po to, kai nudegė ūkinis pastatas – tvartas ir nebegalėjo būti tęsiamos procedūros žemės sklypo suformavimui prie ūkinio pastato – tvarto.
Ieškovų nuomone, jau 2011-2012 m. buvo padaryta klaidų vykdant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformą, kadangi du atskiri žemės sklypai prie ieškovams priklausančio gyvenamojo namo ir šio namo pirklausinio – tvarto negalėjo būti formuojami, ieškovai prašo teismo ištaisyti, anot jų, institucijų padarytas klaidas ir įpareigoti NŽT suformuoti vieną bendrą žemės sklypą. Tačiau, kaip minėta, tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trijų skirtingų gyvenamųjų pastatų savininkams, t. y. vieni gyvena adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kiti – adresu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. Ž., be kita ko, parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir jos namą nuo tvarto skiria kelias, daug gatvių. Pastebėtina ir tai, jog tokių sprendinių anuomet niekas neginčijo ir, be kita ko, tokių sprendinių pagrindu buvo priimtas ir 2022-05-19 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas taip pat sprendžia, kad tokio ieškovų reikalavimo tenkinimas pažeistų trečiųjų asmenų teises ir interesus. Teismo posėdžių metu tiek trečiasis asmuo R. Ž., tiek trečiasis asmuo A. J., kurios gyvena kitu adresu negu ieškovai, tačiau taip pat turi nuosavybės teises į tvartą, nurodė, jog joms reikalingas ir žemės sklypas prie tvarto. O jeigu teismas tenkintų ieškovų reikalavimą, žemės sklypas, apimantis ir tvartą, būtų parduodamas tik ieškovams. Be to, teismo posėdžio metu liudytoja D. Š. taip pat paaiškino, kad ieškovai ateityje galės kreiptis su prašymu dėl vieno sklypo suformavimo, kai atstatys ūkinį pastatą, tačiau tretieji asmenys, kurie gyvena kitu adresu, turėtų sutikti, kad būtų suformuotas vienas sklypas, nes tokiu atveju tik ieškovams priklausytų sklypas prie tvarto.
Be to, kaip nurodo atsakovė, toks įpareigojimas pažeistų teisės aktų reikalavimus, kadangi negali būti formuojami žemės sklypai prie nudegusių pastatų. Kiekvieną kartą prieš žemės sklypo formavimą yra atliekamas faktinių aplinkybių patikrinimas vietoje su tikslu nustatyti, ar jame yra statinys, kuriam savarankiškai funkcionuoti ir eksploatuoti reikalinga išskirti žemės sklypą. Atsakovės įgaliotam asmeniui nuvykus patikrinti pastato- tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), buvo 2022-10-27 buvo surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Akte nurodyta, kad atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, nustatyta, jog pastatas-tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra sudegęs ir nenaudojamas, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo formuoti žemės sklypo prie sudegusio pastato-tvarto.
Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad ieškovų reikalavimai dėl įpareigojimų atsakovei nustatymo yra nepagrįsti, todėl jie atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
15. Kadangi ieškovai laikomi šalimi, kurie bylą pralaimėjo, jų patirtos išlaidos jiems neatlygintinos.
16. Atsakovė ir tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo šiems asmenims nespręstinas.
17. Byloje susidarė 121,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Jos valstybei priteistinos iš išieškovų, iš kiekvieno po 24,38 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Civilinės bylos dalį dėl ieškovų reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2022-05-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovų S. G., V. K., E. S., J. K., B. G. (iš kiekvieno) po 24,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, pateikiant teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.