Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-06 · Civilinė byla Nr. e2S-177-910/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
e2S-177-910/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17395-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Via Sportas“
Atsakovas
Namo Savanorių, A. K., T. Ž., J. S., J. B., J. M. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-177-910/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17395-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via Sportas“ ir atsakovės Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via Sportas“ ieškinį atsakovams A. K., T. Ž., J. S., J. B., J. M. M., Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė įpareigoti atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos (toliau – Bendrija) 2017 metų veiklos ataskaitą ir priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė; netenkino šalių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisė iš ieškovės 5,05 Eur pašto išlaidų valstybės naudai; grąžino ieškovei dalį, t. y. 56,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. birželio 8 d.; netenkino atsakovės prašymo dėl baudos ieškovei paskyrimo.

4. 2018 m. lapkričio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovai pareiškė rašytinį atsisakymą nuo ieškinio.

5. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pareiškė, jog atsisako nuo ieškinio, ir nurodė, kad yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė.

6. Kadangi už pareikštą patikslintą ieškinį ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 2 dalimi, grąžino ieškovei 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio dalį, t. y. 56,25 Eur.

7. Teismas nurodė, kad pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Remdamasis teismų praktika, teismas nurodė, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-464/2013).

8. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 1331 Eur išlaidų, o atsakovas – 2778,77 Eur išlaidų už advokato pagalbą byloje.

9. Teismas nurodė, kad ieškovė byloje pareiškė ieškinį su dviem reikalavimais, vėliau vieno ieškinio reikalavimo atsisakė, motyvuodama tuo, kad jis buvo įvykdytas, ir pateikė patikslintą ieškinį, kuriame įtraukė papildomą atsakovą ir paliko vieną reikalavimą, kurio vėliau atsisakė motyvuodama tuo, jog atsakovas jį įvykdė. Atsakovai teiktuose procesiniuose dokumentuose ginčijo ieškovo reikalavimus įvairiais aspektais (dėl netinkamų atsakovų, ieškovės teisės kreiptis į teismą nebuvimo). Nuo ieškinio pareiškimo momento įvyko įvykiai, kuriuos ieškovė buvo prašiusi įpareigoti atlikti, bet atsakovai šių įvykių įvykimą bylos nagrinėjimo metu siejo ne su ieškovės pareikštais reikalavimais, o su šių įvykiu neišvengiamu buvimu, nepriklausomai nuo pareikšto ieškinio.

10. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės, įvertinus ieškinyje pareikštų reikalavimų specifiką (įpareigojimas atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus), neleidžia daryti išvados, kad ieškovės reikalavimai buvo įvykdyti dėl pareikšto ieškinio. Įvertinęs šalių procesinį elgesį, teismas nurodė negalintis konstatuoti, kad šalys piktnaudžiavo procesu, kad ieškovė pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį ar atsakovų elgesys nebuvo tinkamas. Šalys patyrė iš esmės skirtingo dydžio bylinėjimosi išlaidas – 1331 Eur ir 2778,77 Eur. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad, esant tokiai procesinei situacijai, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteisiamos, o teismo patirtos 20,10 Eur pašto išlaidos turi būti priteistos iš šalių lygiomis dalimis, t. y. iš ieškovės priteisiamos 10,05 Eur pašto išlaidos, o kadangi 10,05 Eur pašto išlaidas lygiomis dalimis padalinus 6 atsakovams jos yra mažesnės nei 3 Eur, tai jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

11. Atsižvelgdamas į tai, kad nenustatė aplinkybių leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo jai paskirti baudą, todėl atsakovės prašymo dėl baudos paskyrimo netenkino.

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Via sportas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 1331 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Ginčas byloje kilo dėl Bendrijos organams pavestos įstatyminės pareigos parengti ir patvirtinti metinę veiklos ataskaitą nevykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 11 straipsnio 3 dalies reikalavimus kasmet, ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, turi būti šaukiamas bendrijos visuotinis susirinkimas. Pagal DGNKPPSBĮ įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatas bendrijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Taigi pagal DGNKPPSBĮ įstatymo reikalavimus Bendrijos visuotinis susirinkimas turėjo būti sušauktas iki 2018 m. kovo 31 d.

12.2. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius tai, kad per DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 3 dalies nustatytą terminą atsakovai neparengė Bendrijos metinės veiklos ataskaitos ir nesušaukė Bendrijos narių susirinkimo, kuriame tokia ataskaita turėjo būti patvirtinta. Jie taip pat neįvykdė nurodytos įstatyminės pareigos po ieškovės 2018 m. gegužės 17 d. raštiško raginimo.

12.3. Bendrijos narių susirinkimas, kuriame be kitų klausimų buvo tvirtinama Bendrijos veiklos ataskaita už 2017 metus, įvyko 2018 m. spalio 28 d., t. y. jau po to, kai teismas priėmė ieškovo patikslintą ieškinį. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad jiems įstatymo pavesta pareiga laiku parengti ir patvirtinti Bendrijos metinę ataskaitą nebuvo įvykdytą dėl svarbių priežasčių. Priešingai, atsakovai pateikė į bylą 2018 m. kovo 2 d. Bendrijos valdybos protokolą, kuriuo nutarta nerengti metinės ataskaitos iki kol įsiteisės teismo sprendimas byloje su UAB „Via sportas“ dėl nepagrįstai skaičiuojamų mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir priežiūrą.

12.4. Įstatymas nenumato galimybių rengti Bendrijos veiklos ataskaitą tada, kai tai yra palanku arba patogu Bendrijos organams. Reikalavimas dėl Bendrijos veiklos ataskaitos rengimo ir tvirtinimo per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos yra imperatyvi teisės norma, todėl atsakovai privalėjo ją tinkamai vykdyti.

12.5. Faktinės bylos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės reikalavimas pateikti Bendrijos 2017 metų veiklos ataskaitą buvo įvykdytas atsakovų po ieškinio pareiškimo.

12.6. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, išaiškino, kad, patenkinus ieškinį ar ieškinio reikalavimo dalį, bylos ar jos dalies rezultatas materialiąja teisine prasme yra palankus ieškovui, nes patenkinti visi ieškovo pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai ar jų dalis. Todėl ieškovui turi būti grąžintas už ieškinio nagrinėjimą visas jo sumokėtas žyminis mokestis. Šis išaiškinimas turi būti taikomas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymui analogiškais atvejais. Priešingas teisės normų aiškinimas reikštų, jog teisiškai pagrįstą reikalavimą pareiškęs asmuo, kitai šaliai pripažinus šio reikalavimo pagrįstumą ir patenkinus ieškinį (ar jo dalį), nepagrįstai netektų galimybės prisiteisti jo patirtas su ieškinio pareiškimu bei bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, neteisėtai apsunkintų pagrįstą reikalavimą pareiškusio asmens padėtį ir nepagrįstai palengvintų dėl šio reikalavimo kalto asmens padėtį.

13. Atskiruoju skundu atsakovė Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl 2 778,77 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir spręsti klausimą iš esmės – priteisti atsakovės patirtas bylinėjosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu paskyrimo ir spręsti klausimą iš esmės – paskirti ieškovei 2 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu – akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas, nutartimi atmesdamas prašymą dėl Bendrijos bylinėjimosi išlaidų, pritaikė netinkamą įstatymą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos CPK 94 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu ir nevertino atsakovės argumentų dėl ieškovės procesinio elgesio netinkamumo (netinkami atsakovai, imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantys reikalavimai, reikalavimas pateikti objektyviai neegzistuojantį dokumentą, žinant, kad po ieškinio pateikimo dėl tokio dokumento patvirtinimo yra rengiamas Bendrijos susirinkimas ir pan.):

13.1.1. Teismas nepagrįstai ieškovės elgesį CPK 94 straipsnio 1 dalies aspektu vertino per CPK 95 straipsnyje nustatytą kur kas griežtesnį elgesio standartą – piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu netinkamai išsprendė atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų klausimą. Šalies procesinio elgesio tinkamumo standartas yra nustatytas CPK 93 straipsnio 3 dalyje, kurioje yra nurodyta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Tuo tarpu CPK 95 straipsnis nustato piktnaudžiavimo procesinėms teisėmis („kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį”) elgesio standartą. Teismas nutartimi iš esmės taikė CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą piktnaudžiavimo procesinėmis normomis standartą ir nevertino ieškovo elgesio CPK 94 straipsnio 1 dalies aspektu.

13.1.2. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

13.1.3. Jeigu į teismą asmuo kreipėsi nerūpestingai ir neapdairiai, kai nebuvo pakankamo pagrindo arba pažeisdamas tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas, jis tampa atsakingas už kitų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

13.1.4. Ieškovė nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas: ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams, nes kylant ginčams dėl Bendrijos veiklos ir sprendimų, atsakovu turi būti traukiama Bendrija, o ne jos valdymo organai; objektyviai neįvykdomas ieškinio reikalavimas dėl Bendrijos valdybos patvirtintos veiklos ataskaitos pateikimo, nes pagal Bendrijos įstatų 27 punktą ir DGNKPPSBĮ 10 straipsnio 1 dalį Bendrijos veiklos metinę ataskaitą tvirtina Bendrijos narių susirinkimas, o ne valdyba; ieškovė gynė teisę ir pateikė reikalavimą, nors teisės aktai tokios teisės jai nesuteikė, t. y. pateikė reikalavimą dėl Bendrijos visuotinio susirinkimo sušaukimo, nors ieškovė nėra Bendrijos narė ir nepatenka į DGNKPPSBĮ 11 straipsnio nustatytą tokią teisę turinčių asmenų sąrašą; ieškovė neįrodinėjo ieškinio dalyko, t. y. savo materialinio teisinio suinteresuotumo; ieškovės reikalavimas buvo objektyviai neįvykdomas, nes buvo prašoma pateikti neegzistuojantį dokumentą – Bendrijos veiklos ataskaitą, dėl kurios Bendrijos visuotinis susirinkimas planavo spręsti 2018 m. spalio mėn.

13.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad savaime vien patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, nevertinant kitų su bylinėjimosi išlaidomis susijusių aplinkybių, yra tinkamas ar pakankamas pagrindas nepriteisti atsakovei patirtų bylinėjimosi išlaidų. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyje yra nurodyta, kad bet kurios šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, turi būti priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo sąnaudas.

13.3. Teismas nusprendė, kad ieškovės ieškinys nebuvo aiškiai nepagrįstas, tačiau šio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo.

13.4. Kadangi ieškovės veiksmai (ieškinyje yra teigiama, kad ieškovės tikslas – susipažinti su Bendrijos veikla, tačiau ieškovė visiškai ignoruoja jai tariamai svarbių Bendrijos veiklos klausimų priėmimą, nevyksta susipažinti su reikalaujamu pateikti dokumentu, pareiškia ir atsiima reikalavimą, kurio neturi teisės reikšti (sušaukti Bendrijos narių susirinkimą) ir pareiškia teisme reikalavimą pateikti dokumentą, žinodamas, kad toks dokumentas bet kuriuo atveju artimiausiu metu bus patvirtintas) ir rengiamų procesinių dokumentų ydingumas (reikalaujama objektyviai neįmanomų dalykų ir į civilinės bylos dėl Bendrijos tariamai netinkamai atliekamų funkcijų nagrinėjimą piktybiškai ir pakartotinai yra traukiami netinkami atsakovai – Bendrijos valdymo organai) rodo, kad ieškovės tikslas ne ginti savo tariamai pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus, bet trikdyti Bendrijos veiklą ir reikšti nepagrįstus ieškinius. Šie ieškovės veiksmai rodo akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, jie viršija įprastinius netinkamos teisės įgyvendinimo veiksmus, todėl apeliacinės instancijos teismas turi pakeisti skundžiamos nutarties dalį ir paskirti ieškovei CPK 95 straipsnyje numatytos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – vidurkį (2500 Eur).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės UAB „Via Sportas“ atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovės Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos atskirasis skundas atmestinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.

16. Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, nutraukęs civilinę bylą, netenkino šalių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat atmetė atsakovės prašymą dėl baudos ieškovei paskyrimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl šalių procesinio elgesio ir priežasčių, lėmusių bylinėjimosi išlaidas, vertinimo

17. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kai civilinė byla nutraukiama, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

19. Kasacinio teismo pažymėta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

20. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas ieškovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinio atsisakymą ir nutraukęs civilinę bylą, sprendė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteisiamos. Teismas nurodė nenustatęs, kad šalys piktnaudžiavo procesu, kad ieškovas pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį ar atsakovų elgesys nebuvo tinkamas.

22. Atsakovė, nesutikdama su šia teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas (ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams, objektyviai neįvykdomas ieškinio reikalavimas, ieškovė neįrodinėjo savo materialinio teisinio suinteresuotumo ir kt.). Sutikti su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo.

23. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė, kaip dalies patalpų, esančių pastate Vilniuje, Savanorių pr. 1, savininkė (nuosavybės teise valdo 46,6 proc. pastato ploto), turi teisę gauti informaciją apie Bendrijos vykdomą veiklą, įskaitant teisę susipažinti su Bendrijos veiklos metine ataskaita (DGNKPPSBĮ 19 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 4 dalis).

24. Pagal DGNKPPSBĮ 19 straipsnio 1 dalį Bendrijos veiklos metinė ataskaita privalo būti parengta ne vėliau kaip likus 15 dienų iki eilinio visuotinio susirinkimo. Bendrijos visuotinis susirinkimas, kurio kompetencijai priskirtina tvirtinti Bendrijos veiklos metinę ataskaitą, turėjo būti sušauktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, t. y. iki 2018 m. kovo 31 d. (DGNKPPSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 11 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 4 dalis). Ginčo dėl aplinkybės, kad Bendrijos veiklos metinė ataskaita už 2017 metus įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo patvirtinta, byloje nekilo.

25. Ieškovė, būdama suinteresuota tinkamu bendro naudojimo objektų valdymui skirtų lėšų panaudojimu, siekdama patikrinti, ar Bendrijos lėšos naudojamos teisėtai, 2018 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Bendrijos valdybos narius, prašydama per 3 darbo dienas pateikti Bendrijos finansinių ataskaitų rinkinius ir metų veiklos ataskaitą už 2017 metus. Nei per įstatyme nustatytą terminą, nei per ieškovės prašyme nurodytą papildomą terminą Bendrijai neparengus, nepatvirtinus ir nepateikus ieškovei susipažinti Bendrijos veiklos metinės ataskaitos už 2017 metus, ieškovė, siekdama įgyvendinti šią įstatyme jai suteiktą teisę, kreipėsi į teismą.

26. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė aptariamu atveju į teismą kreipėsi turėdama pagrindą, t. y. Bendrijai nevykdant įstatyme įtvirtintos pareigos parengti ir patvirtinti veiklos metinę ataskaitą bei sudaryti galimybę su ja susipažinti patalpų savininkams, tarp jų – ir ieškovei. Taigi atsakovės argumentai, kad ieškovė į teismą kreipėsi nerūpestingai ir neapdairiai, kai nebuvo pakankamo pagrindo, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovės nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovų tinkamumu ir pareikštų ieškinio reikalavimų teisiniu tikslumu, apeliacinės instancijos teismo vertintinos kaip nesudarančios pagrindo išvadai, kad ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad ieškinys būtų pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį (CPK 45 straipsnis), taip pat nenustatė, kad ieškinio reikalavimas būtų suformuluotas ydingai. Be to, jau nurodyta, pačios Bendrijos veiksmai (neveikimas) lėmė ieškovės apsisprendimą dėl galimo teisių pažeidimo kreiptis į teismą.

27. Atsakovės argumentas, kad pateikti ieškovei veiklos metinę ataskaitą anksčiau buvo negalima dėl objektyvių priežasčių, kurias lėmė pačios ieškovės veiksmai ir neveikimas, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

28. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. vasario 28 d. įvykusiame Bendrijos valdybos susirinkime nutarta Bendrijos veiklos metinę ataskaitą rengti, kai įvyks visos aplinkybės, t. y.: 1) įsiteisės teismo sprendimas dėl 2017 m. UAB „Via sportas“ ieškinio; 2) Bendrijai bus paskirta nekilnojamojo turto mokesčio dalis daugiabučiam gyvenamajam namui, kuriame yra negyvenamosios paskirties patalpos, atnaujinti arba bus gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymas dėl negalimumo Bendrijai skirti minėtas lėšas; 3) Bendrijos atstovams bus leista patekti į UAB „Via sportas“ priklausančias patalpas, kuriose yra namo priešgaisrinės sistemos inžinerinės sistemos, ir nustatyti bei įvertinti priešgaisrinės sistemos gedimų mastą, bet ne vėliau nei iki 2018 m. spalio 1 d.

29. Pažymėtina, kad tame pačiame 2018 m. vasario 28 d. įvykusiame Bendrijos valdybos susirinkime buvo numatyta galimybė, gavus 1/10 Bendrijos narių prašymą, parengti veiklos metinę ataskaitą pagal prašymo pateikimo dieną turimus duomenis ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo tokio prašymo dienos sušaukti Bendrijos narių susirinkimą. Taigi, net ir egzistuojant tam tikroms aplinkybėms, kurias atsakovė įvardija kaip objektyvias kliūtis ataskaitos parengimui, patys Bendrijos valdybos nariai pripažino galimybę esant poreikiui parengti veiklos metinę ataskaitą pagal turimus duomenis. Šios galimybės realizavimas priklausė nuo Bendrijos valdybos narių valios, todėl nėra pagrindo sutikti, kad Bendrija negalėjo parengti ir patvirtinti veiklos metinės ataskaitos bei pateikti ją susipažinti ieškovei iki bylos teisme iškėlimo.

30. Spręsdamas dėl pareikšto ieškinio atsisakymo priežasčių, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, įvertinęs ieškinyje pareikštų reikalavimų specifiką (įpareigojimas atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus), negali padaryti išvados, jog ieškovo reikalavimai buvo įvykdyti dėl pareikšto ieškinio. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina.

31. Jau nurodyta, kad nei per įstatyme nustatytą terminą, nei per ieškovės prašyme nurodytą papildomą terminą Bendrija neparengė, nepatvirtino ir nepateikė ieškovei susipažinti Bendrijos veiklos metinės ataskaitos. Ieškovės ieškinio reikalavimas – pateikti Bendrijos 2017 metų veiklos ataskaitą – buvo įvykdytas tik po ieškinio (patikslinto) priėmimo, nors Bendrija tai atlikti turėjo ir galėjo anksčiau. Nagrinėjamu atveju teisminis procesas baigėsi ieškovei praradus suinteresuotumą jį tęsti būtent dėl atsakovės veiksmų – ieškinio reikalavimo patenkinimo.

32. Sprendžiant dėl ieškovės elgesio tinkamumo atsisakant ieškinio, pažymėtina tai, kad atsakovė Bendrijos veiklos metinę ataskaitą pateikė kartu su 2018 m. lapkričio 2 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį, kuriuos teismas ieškovei išsiuntė 2018 m. lapkričio 7 d. Pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ieškovė pateikė teismui 2018 m. lapkričio 8 d., t. y. kitą dieną po dokumentų teisme išsiuntimo. Darytina išvada, kad ieškovė įstatymo jai suteikta teise atsisakyti ieškinio pasinaudojo tinkamai ir laiku.

33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priežastys, nulėmusios ieškinio pareiškimą, susijusios su pačios atsakovės veiksmais (neveikimu) – Bendrijai nevykdant įstatyme įtvirtintos pareigos parengti ir patvirtinti Bendrijos veiklos metinę ataskaitą bei sudaryti galimybę su ja susipažinti ieškovei, kaip pastate esančių patalpų savininkei; ieškovė, siekdama įgyvendinti šią įstatyme jai suteiktą teisę, inicijavo teisminį procesą. Pareikšto ieškinio atsisakymą taip pat lėmė atsakovės veiksmai – ieškinio reikalavimo patenkinimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti, kad ieškovė turi teisę į šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atitinkamai atsakovė tokios teisės neįgijo (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlygintino dydžio

34. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1331 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą: 847 Eur už ieškinio parengimą, 242 Eur už patikslinto ieškinio ir pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo parengimą, 242 Eur už dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose.

35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

36. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

37. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme valandą taikytinas 0,1 dydžio koeficientas. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos 2018 m. IV ketvirtį ir tai, kad užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 926,70 Eur, ieškovės naudai už dvi atstovavimo teisme valandas priteistinas užmokestis negalėtų viršyti 185,34 Eur (926,70 Eur x 0,1 x 2 val.).

38. Už kitas ieškovei advokato suteiktas teisines paslaugas prašomas priteisti užmokestis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau vien tai nesuponuoja, kad ieškovė įgijo teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

39. Aptariamu atveju ieškinyje nenagrinėta naujų, sudėtingų teisės klausimų, ieškinys nedidelės apimties, byla nebuvo sudėtinga. Patikslinto ieškinio turinys iš esmės tapatus pradiniam ieškiniui, išskyrus keletą patikslinimų, padarytų atsižvelgiant į atsakovės atsiliepime išdėstytą poziciją. Spręsdamas dėl priteistino išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ta pati advokatė atstovauja ieškovei ir kitose bylose, kuriose kilę ginčai tarp tų pačių šalių. Įvertinus bylos sudėtingumą, galimas advokatės laiko ir darbo sąnaudas nurodytiems procesiniams dokumentams parengti, dėl ieškovei atlygintinų išlaidų dydžio nėra pagrindo spręsti pagal maksimalius rekomenduojamus atlyginti išlaidų dydžius. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, už ieškinio (įskaitant patikslintą) ir pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo teismas pagrįsta ir ieškovei atlygintina pripažįsta 500 Eur dydžio sumą.

40. Kadangi nagrinėjamoje byloje inicijuotas ginčas susijęs su Bendrijos, kaip juridinio asmens, įstatyme nustatytų pareigų nevykdymu, o ne su Bendrijos valdybos narių civiline atsakomybe, bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos tik iš Bendrijos.

41. Nurodytų motyvų pagrindu apskųstos teismo nutarties dalis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės (Bendrijos) priteisiant 685,34 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (500 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir 185,34 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

42. Atsakovė atskiruoju skundu taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu paskyrimo ir spręsti klausimą iš esmės – paskirti ieškovei 2 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu – akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais.

44. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

45. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

46. Nagrinėjamos bylos atveju konstatuota, kad ieškovė į teismą kreipėsi turėdama tam pagrindą, t. y. Bendrijai nevykdant įstatyme įtvirtintos pareigos patvirtinti veiklos metinę ataskaitą ir sudaryti galimybę su ja susipažinti ieškovei. Prieš inicijuodama teismo procesą, ieškovė su reikalavimu dėl Bendrijos veiklos metinės ataskaitos pateikimo kreipėsi į Bendrijos valdybos narius. Tokiu atveju atsakovės teiginys, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu atmestinas kaip nepagrįstas.

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Apskųstos teismo nutarties dalis, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl baudos ieškovei skyrimo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirajame skunde nurodytais motyvais jos naikinti nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atsakovės Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos atskirąjį skundą.

Patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via Sportas“ atskirąjį skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti iš dalies: priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Via Sportas“ (juridinio asmens kodas 123259511) iš atsakovės Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos (juridinio asmens kodas 304503087) 685,34 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Ribokaitė