Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. (S. J.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys N. D. (N. D.), antstolė Brigita Tamkevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Atskiruoju skundu nurodoma, jog pareiškėjui nėra aišku, ką nagrinėjo teismas, kadangi skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog teismas nagrinėjo aplinkybes, susijusias su 2017 m. liepos 17 d. antstolės veiksmais dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, nors to negalėjo būti, nes vykdomasis raštas dėl skolininko išduotas N. D. 2018 m. birželio 23 d. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir pasisakė dėl visų skundo argumentų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. liepos 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-5-17815; patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-18-5-17810; nurodymą nurašyti lėšas Nr. S-l8-5-17809; 2018 m. liepos 16 d. turto arešto aktą Nr. S-l8013272; per 5 dienas atlyginti neturtinę 500 Eur žalą, pervedant skolininko vardu lėšas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitą (žala už 10 dienų, nuo 2018 m. liepos 12 d.); grąžinti pervestas antstolei lėšas per vieną dieną nuo skundo gavimo. Antstolė Brigita Tamkevičienė išnagrinėjo skundą ir 2018 m. liepos 20 d. patvarkymu Nr. S-18014239 skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Taigi, pirmosios instancijos teismas įgijo pareigą išnagrinėti pareiškėjo skundą ir atsakyti į visus jo argumentus. Kadangi vienas iš skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų buvo reikalavimas panaikinti 2018 m. liepos 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-18-5-17815, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pasisakyti dėl šio reikalavimo. Nors skundžiamos teismo nutarties 4 lapo 3 ir 4 eilutėse minėto patvarkymo priėmimo data nurodyta 2017 m. liepos 17 d., tačiau iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjo antstolės Brigitos Tamkevičienės 2018 m. liepos 17 d. patvarkymo Nr. S-18-5-17815 teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, o tai, kad minėto patvarkymo priėmimo data nurodyta 2017 m. liepos 17 d., vertintina kaip rašymo apsirikimas.

11. Atskiruoju skundu taip pat yra teigiama, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai, kurie paneigia skundžiamos nutarties teisinį pagrindimą, kadangi skolininkui paliekama 245 Eur minimalaus pragyvenimo suma, o pajamos, nesusijusios su darbo užmokesčiu, negali būti išskaičiuojamos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo argumentais. 2018 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1460 (toliau – Pakeitimo įstatymas) 9 straipsnio 2 dalimi numatyta papildyti CPK 739 straipsnį 9 dalimi ir nustatyti: „Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip <...> laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.“ Taip pat šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 5, 7 ir 8 straipsnius ir šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2018 m. spalio 1 d. ir yra taikomas vykdomosioms byloms, pradėtoms iki 2018 m. spalio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios normos galiojimas atgal nenumatytas ir ši norma yra taikoma tik nuo 2018 m. spalio 1 d. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog byloje ginčas kilo dėl 2018 m. liepos 16 d. bei 2018 m. liepos 17 d. antstolės priimtų procesinių sprendimų teisėtumo. Skundžiama nutartis priimta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2018 m. rugpjūčio 31 d., atskirasis skundas pateiktas 2018 m. rugsėjo 12 d., t. y. visi procesiniai dokumentai priimti iki įsigaliojant Pakeitimo įstatymui. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog visi procesiniai sprendimai priimti iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo bei teisiškai įvertino kilusį ginčą.

12. Pareiškėjas taip pat teigia, jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad atskaitymai iš sumos, neviršijančios 1 MMA, negali būti atliekami, o CPK 733–739 straipsniai pareiškėjui netaikomi, kadangi šie straipsniai gali būti taikomi tik laisvėje esantiems asmenims, kurie gauna darbo užmokestį ar jam prilygintas pajamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

13. Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis). CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 03 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

14. Išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

15. Esant formuojamai teismų praktikai, jog CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, ir esant kasacinio teismo išaiškinimui, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos prie kitų pajamų, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio nuostatos, darytina išvada, kad CPK 668 straipsnio ribojimas nukreipti išieškojimą į mažesnę nei viena MMA pinigų sumą, kai išieškoma iš trečiųjų asmenų pervedamų lėšų, netaikytinas.

16. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai, jog išskaitos iš sumų, neviršijančių vieno MMA, negali būti atliekamos ar kad CPK 733–739 straipsniai pareiškėjui netaikomi, kadangi jis yra laisvės atėmimo vietoje, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

18. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 668 straipsnis, 736 straipsnis, 688 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.