Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjos Jolitos Cirulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-06-20 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-404-384/2014 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui E. M., trečiajam asmeniui E. M., ir institucijai, teikiančiai byloje išvadą, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos VTAS, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Trečiasis asmuo su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka, kad atsakovas mokėtų sūnaus išlaikymui po 300Lt kas mėnesį, nes priteisus ieškovės prašomą išlaikymo sumą, nukentėtų jos ir atsakovo dviejų vaikų interesai, nesutinka, kad būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos VTAS pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškinys turėtų būti tenkintinas iš dalies, tai yra ieškinys tenkintinas visiškai dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o ieškinio dalis dėl išlaikymo priteisimo tenkintina iš dalies, tai yra iš atsakovo priteistina po 300Lt sūnaus išlaikymui, nes priteisus ieškovės prašomą sumą nukentėtų kitų dviejų atsakovo nepilnamečių vaikų interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantės nuomone, kad atsakovas pajėgus mokėti 500 Lt dydžio išlaikymą, nes jo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės už apeliantės. Apeliantė rūpinasi kasdieniniais darbais ir vaiku, jį viena išlaiko.

Nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sūnus turi rimtų sveikatos problemų, jis nuolat serga, jam perkami brangūs vaistai. Atsižvelgiant į galiojančią Vyriausybės patvirtintą 1 000 Lt MMA dydį ir išlaikymo prievolės proporcingą paskirstymą bylos šalims, prašoma priteisti iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį suma nėra per didelė. Apeliantės vertinimu, nurodyta suma yra pagrįsta atsižvelgiant į vaiko poreikius, jo amžių, sveikatos būklę. Šios sumos sumažinimas neatitinka vaiko interesų užtikrinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Teisėjų kolegija CPK 314 straipsnio tvarka priima į byla atsakovo pateiktus prie atsiliepimo į apeliacinį skundą naujus įrodymus – mažamečio E. M. išrašų iš med. d 2013-2014 m. laikotarpiu kopijas, 2014 06 25 pašo kvito dėl 905 Lt perlaidos atsakovei kopiją (b. l. 68-76, 77).

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendimo dalis dėl tėvystės nustatymo, kuria pirmosios instancijos teismas patenkino šį ieškovės reikalavimą ir nustatė, jog atsakovas yra E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu, nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina (apeliante) nėra apskųsta, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies nepasisako.

Dėl išlaikymo dydžio

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146-3.148, 3.150 str.).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės ir atsakovo turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas (apeliantė gauna apie 1000 Lt, atsakovas apie 2000 Lt pajamų per mėnesį, kitų išlaikytinių skaičių (apeliantė turi dar vieną sūnų (13 m.), atsakovas – dukrą (17 m.) ir sūnų (16 m.) sprendė, kad atsakovas pajėgus sūnui (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), teikti 300 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį.

Apeliantė (ieškovė) pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tuo aspektu, kad teismas neteisingai nustatė lėšų sumą, kuri reikalinga užtikrinti būtinus vaiko poreikius, o priteistas išlaikymas iš atsakovo yra neproporcingas jo turtinei padėčiai. Teisėjų kolegija š dalies sutinka su šiais apeliantės argumentais.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodo, kad sūnui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga 1000 Lt (maitinimui - 600 Lt, drabužiams, avalynei, higienos ir ugdymo priemonėms – 400 Lt), taip pat teigia, kad vaikas nuolat serga, jam reikalinga pirkti brangius vaistus, tačiau šių išlaidų nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė kokio dydžio išlaikymas būtiniems mažamečio šalių sūnaus (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti faktiškai reikalingas per mėnesį. Atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad vaikas neturi jokių specialių poreikių, pateikė tai pagrindžiančius medicininių dokumentų išrašus, tačiau kitų leistinų įrodymų, paneigiančių sūnaus (duomenys neskelbtini) poreikių dydį nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Atsakovo pateiktose medicininių dokumentų išrašų kopijose yra duomenų, kad vaikas dažnai serga, tačiau vaiko susirgimai įvairūs (pvz. karščiavimas, bėrimas, negalavimai dėl dygstančių dantukų ir pan.) (b. l. 68-76). Iš 2014 m. vasario 25 d. medicininės kortelės įrašo (b. l. 71) matyti, kad vaikui alerginio pobūdžio bėrimai pasibaigė pradėjus vartoti ožkos pieną, todėl nėra pagrindo spręsti, kad vaikas turi specialių poreikių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad į aplinkybę, jog vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, turi būti atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeD. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad apeliantė aprūpina vaiką gyvenamuoju būstu (moka už elektrą, dujas, šiukšlių išvežimą ir kt.), todėl buto mokesčių dalis priskirtina prie vaiko išlaikymo išlaidų.

Kaip jau minėta, nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, nors vaikas dar mažas (1 m. 4 mėn.), neturi specialių poreikių, tačiau vaiko fiziologiniam ir psichologiniam vystymuisi kiekvienais vaiko augimo metais būtinos papildomos išlaidos. Atsižvelgiant į vaiko amžių, į jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, jo ugdymui ir kt., kolegija konstatuoja, kad šalių sūnaus (duomenys neskelbtini) būtiniems poreikiams patenkinti reikalinga 800 Lt/mėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išlaikymo suma nepažeis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo bei atitiks protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Minėta, kad tėvų turtinė padėtis vertintina ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, bet ir turimą turtą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių turtinė padėtis yra sunki, nes abiems byloje suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, o atsakovas neturi galimybės teikti didesnį nei 300 Lt/mėn. išlaikymą, nes turi dar du nepilnamečius vaikus. Teisėjų kolegija su šiais motyvais nesutinka, nes teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį bei atsakovo galimybes teikti didesnį nei 300 Lt/mėn. išlaikymą. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad iškėlus bylą teisme atsakovo pajamos buvo vidutiniškai po mokesčių 2000 Lt (2013-03 – 2014-02) (b. l.26). Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad jo gaunamos pajamos - 1300 Lt darbo užmokestis bei gaunami dienpinigiai ir maistpinigiai, jo sutuoktinės – 800 Lt/mėn., iš to galima spręsti, kad atsakovo pajamos (apie 2000 Lt/mėn.) yra nuolatinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, kad atsakovo ir jo sutuoktinės vardu nuosavybės teisėmis nuo 2014-04-28 įregistruotas 1, 2302 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovas šios aplinkybės byloje neatskleidė, yra pagrindo manyti, kad šis turtas likvidus, iš jo gali būti gaunamos ir papildomos pajamos (pvz. iš miško kirtimo). Nors atsakovas turi kitus du paauglius vaikus, tačiau atsakovo dukra (duomenys neskelbtini)bus pilnametė, be to pareigą išlaikyti šiuos vaikus turi ir atsakovo sutuoktinė E. M., turinti pastovias pajamas, jos vardu pagal VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise yra registruota ir kito nekilnojamojo turto. Bylos duomenimis atsakovas yra sveikas ir darbingas, gyvena santuokoje ir pareigą išlaikyti kitus du vaikus dalijasi su jų motina, taip pat atsižvelgtina į jo šeimos bendrą turtinę padėtį, turimą turtą. SODROS duomenimis ieškovė yra vaiko auginimo atostogose, nekilnojamojo turto neturi. Iš 2014 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad apeliantė nurodė, kad ji kas mėnesį gauna apie 1000 Lt pašalpų. Iš bylos duomenų matyti, kad ji laiko gyvulius, taip iš dalies tenkindama šeimos poreikius maistui. VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenimis jos vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, tačiau gyvena kito asmens vardu registruotame 3 kambarių bute su patogumais.

Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad vaikams būtų sudarytos panašios išlaikymo sąlygos, kiek tai galima pagal aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009). Vis dėlto šis vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą.

Kolegijos nuomone, šalių turtinė padėtis, atsižvelgiant į išlaikytinių skaičių vertintina kaip panaši, nėra bloga, todėl vaiko būtinų poreikių patenkinimui abu tėvai turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo po lygiai.

Esant pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties, jo gaunamų pajamų visos abejonės vertintinos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus teikti vaikui būtinus jo poreikius atitinkantį išlaikymą didesnį nei 300 Lt/mėn., todėl jis padidintinas iki 400 Lt/mėn. Atsakovo turtinės padėties ir nustatyto 400 Lt per mėnesį dydžio išlaikymo sūnui proporcingumo nepaneigia tai, kad atsakovas privalo išlaikyti kitus du vaikus.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje bylojeV. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Ieškovė prašė priteisti 3400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, kurį paskaičiavo po 425 Lt už išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2014-03-01, o pirmosios instancijos teismas priteisė 1800 Lt (po 225 Lt už 8 mėn.), atsižvelgęs į tai, kad atsakovas tuo laikotarpiu iš dalies teikė išlaikymą vaikui (nupirko vaiko poreikiams 2 ožkas, vaistų, maisto 600 Lt sumai, b. l. 23-24). Apeliantė nurodo, kad atsakovas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu dirbo ir jo pajamos buvo apie 2000 Lt per mėnesį, todėl teismo priteista suma yra neteisinga ir neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai. Iš byloje esančios pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį atsakovui matyti, kad 2013 m. liepos mėn. – 2014 m. vasario mėn. atsakovas gavo vidutiniškai 2000 Lt/mėn. darbo užmokesčio (po mokesčių) (1t. b. l. 26). Todėl atsižvelgiant į šioje nutartyje jau nustatytas aplinkybes, vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, spręstina, kad 2013-07-01 iki 2014-03-01 laikotarpiu atsakovo teiktas išlaikymas tik iš dalies (600 Lt sumai), skundžiamu sprendimu priteistas 1800 Lt išlaikymo įsiskolinimas nepakankamas, todėl padidintinas iki 2600 Lt (325 Lt x 8mėn.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo priteisimą bei padarė procesinės teisės normų pažeidimų, netinkamai įvertindamas byloje surinktus įrodymus (CPK 178 str. 185 str.), todėl skundžiamas sprendimas iš dalies keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei ir atsakovui suteikiant antrinę teisinę pagalbą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, abi šalys buvo atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalies, 99 straipsnio nuostatomis, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

Iš E. M. priteistą sūnui E. M. išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis padidinti iki 400 Lt, priteistą 1800 Lt išlaikymo įsiskolinimą vaikui E. M. už aštuonis mėnesius padidinti iki 2600 Lt .

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.