Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-04-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-174-1122/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-08
Bylos Nr.
II-174-1122/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00345-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. K.
Institucija
Lietuvos kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-174-1122/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00345-2021-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:16.9.2; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Raimondai Bingelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K., gimusios (duomenys skelbtini), gyvenančios (duomenys skelbtini), skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-3058-2021 (ROIK: 20125830578).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2020 m. lapkričio 21 d. Administracinių nusižengimų registre automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR_P-194330-2020 dėl to, kad ji 2020 m. lapkričio 20 d. 10.04 val. Vilniaus m. sav., įvykio koordinatės X:6059880, Y:575983, vairuodama transporto priemonę „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 26 km/val. ir važiavo 96 km/val. greičiu įvertinus paklaidą, taigi tokiais savo veiksmais A. K. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalyje. Administraciniu nurodymu A. K. pasiūlyta iki 2020 m. gruodžio 21 d. sumokėti 15 Eur baudą (b. l. 3–4).

Šalies argumentai

A. K. neįvykdžius administracinio nurodymo Lietuvos kelių policijos tarnybos įgaliotas pareigūnas 2021 m. sausio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 39-ANR_N-3058-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK 20125830578 (toliau – ir Nutarimas) ir A. K. skyrė administracinę nuobaudą – 60 Eur dydžio baudą (b. l. 10).

A. K. (toliau – ir pareiškėja) 2021 m. vasario 9 d. pateikė skundą (teisme gautas 2021 m. vasario 11 d.) dėl priimto Nutarimo jos atžvilgiu.

Skunde nurodo, kad nesutinka su nuobaudos dydžiu, kadangi per vairavimo praktiką nėra padariusi jokio administracinio nusižengimo. Taip pat nebuvo informuota apie nusižengimo padarymą, apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą posėdyje, apie paskirtą minimalią baudą. Prašo sumažinti baudos dydį iki minimalios baudos – 15 Eur (b. l. 12).

Atsiliepimas

Lietuvos kelių policijos tarnyba (toliau – ir Tarnyba, Institucija) atsiliepime į A. K. skundą prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad A. K. procesiniai dokumentai išsiųsti pasinaudojus Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis (toliau – ir e. pristatymas), t. y. administracinis nurodymas išsiųstas į aktyvią A. K. elektroninio pristatymo dėžutę ir procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai. A. K. yra Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinėmis sistemos priemonėmis naudotoja, turi elektroninio pristatymo dėžutę ir ji yra aktyvi, A. K. išreiškusi valią gauti procesinius dokumentus elektroniniu paštu. Tikslinant A. K. skunde išdėstytas aplinkybes nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 21 d. 13.35 val. išsiųsti ir pristatyti procesiniai dokumentai į A. K. aktyviąją elektroninio pristatymo dėžutę „(duomenys skelbtini)“. Todėl darytina išvada, kad A. K. minėti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai ir elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi. Pagal teismų praktiką, ANK numato pareigą policijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-252-380/2020). A. K. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus (b. l. 13–15).

A. K. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą, galisi dėl to, tačiau nesutinka dėl baudos dydžio. Anksčiau per savo vairavimo praktiką nėra padariusi jokių administracinių nusižengimų, todėl, jos nuomone, turėjo būti paskirta minimali bauda ir ji turėjo būti sumažinta pusiau, t. y. iki 15 Eur. Apie tai, kad protokolas su administraciniu nurodymu buvo pristatytas e. pristatymo sistemoje, ji neturėjo jokių duomenų, nežinojo, kad yra padariusi administracinį nusižengimą ir negalėjo sumokėti paskirtos baudos. Toks įteikimo būdas nėra tinkamas, pirmiausia turėjo būti išnaudotos kitos įteikimo galimybės, t. y. registruoti laišku ar elektroniniu paštu, kuris yra išviešintas ir aktyvus. e. pristatymo dėžute aktyviai nesinaudoja apskritai, jog ją turi sužinojo tik gavusi Institucijos atsiliepimą į skundą. Taip pat neaišku, kuo remiantis Nutarime paskirta būtent 60 Eur dydžio bauda. Todėl teismo prašo sumažinti ją iki minimalios. Nėra linkusi jos piktybiškai nemokėti, nes nežinodama apie jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną ir paskirtą 15 Eur baudą, jos laiku nesumokėjo.

Atsakydama į klausimus, A. K. nurodė, jog ji kreipėsi į Registrų centrą, siekdama išsiaiškinti, kada jos e. pristatymo dėžutė buvo aktyvuota, jai paaiškino, kad užsakant tam tikras paslaugas iš Registrų centro apie gyvenamąją vietą ar panašiai yra sukuriama dėžutė automatiškai, šiuo atveju ji ir buvo sukurta 2017 metais, jai užsakant paslaugas apie gyvenamąją vietą, pažymą ji ten ir gavo, tačiau daugiau aktyviai ja nesinaudojo. Taip pat išaiškino tai, jog nustatymuose galima pasirinkti, kad jeigu yra gaunama informacija į e. pristatymo dėžutę, būtų siunčiamas pranešimas elektroniniu paštu arba kitais būdais, tačiau reikia specialiai, įėjus į dėžutę, nustatymuose tai pažymėti. Tačiau tokie nustatymai nėra automatiniai, apie visus atėjusius dokumentus kitaip nėra informuojama, o pareigos tikrinti tą dėžutę aktyviai, nežinant net, kad padarei nusižengimą, nėra. Šiuo atveju ji elektroniniu paštu ir negavo jokios informacijos apie protokolą. Nėra įmanoma periodiškai tikrintis tos dėžutės. Skundžiamą Nutarimą ji jau gavo į elektroninį paštą per VMI sistemą. Tai sužinojusi ji iš karto ėmėsi veiksmų, pateikė skundą ir pan. Taigi tik dabar sužinojo, kad tokią dėžutę yra pati susikūrusi, užsakydama atitinkamas paslaugas, tačiau jos specialiai nekūrė, visomis paslaugomis naudojasi jungdamasis per Elektroninius valdžios vartus, o ne per e. pristatymo dėžutę (svetainę). Apie tai, kad tokia dėžutė sukuriama atskirai kažkokioje kitoje svetainėje, kuri yra susijusi, kaip suprato tik dabar, nežinojo. Galbūt ir neperskaitė iki galo visų sąlygų, automatiškai paspaudė „sutikti“, pasitikėdama pačia Registrų centro sistema, kad tai yra saugi sistema. Nežino, kodėl šiuo atveju siunčiant jai protokolą buvo pasirinktas toks nepagrindinis įteikimo būdas, o ne tas, kuriuo žmogus tikrai naudojasi, kaip pašto adreso dėžutė arba elektroninio pašto adresas. Supranta, kad pats sukūrimo momentas yra įvykęs, gali būti ten siunčiami dokumentai, bet ji apie juos nežinojo, nes ta dėžute nesinaudoja.

Tarnybos atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, teismą informavo, jog apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešimą gavo, tačiau įgaliotas atstovas nedalyvaus teismo posėdyje, kadangi tuo pat metu bus atstovaujama kitame teismo posėdyje, prašo skundą nagrinėti vadovaujantis Tarnybos įgalioto atstovo atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą. Tai užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Vertinant A. K. skunde nurodytus argumentus, pažymėtina, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog ji 2020 m. lapkričio 20 d., pažeisdama KET 127 punkto reikalavimus, nustatytą greitį viršijo 26 km/val. ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu, tiek skunde A. K. paaiškino, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie minėto administracinio nusižengimo padarymą, apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą posėdyje, apie paskirtą minimalią baudą, kurią ji būtų sumokėjusi, jei tik būtų apie tai žinojusi.

Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai šio kodekso 264 straipsnio 1 ir 2 dalyse (transporto priemonių važiavimas ar stovėjimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus), 278 straipsnio 2 dalyje, 282 straipsnyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421, 432 straipsniuose, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 463 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui).

Šiuo atveju dėl ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kuris buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, 2020 m. lapkričio 21 d. nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu iki 2020 m. gruodžio 21 d. sumokėti 15 Eur dydžio baudą, buvo suformuotas automatiniu būdu ir išsiųstas automobilio savininkui (valdytojui) – A. K.

Pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį yra numatyti du alternatyvūs procesinių dokumentų įteikimo būdai: šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu:

Žemesnės instancijos teismas

1) Registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. <..>.

2) Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Pagal byloje esančius duomenis A. K. Administracinių nusižengimų registre automatiniu būdu suformuotas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti 15 Eur baudą iki 2020 m. gruodžio 21 d., priešingu atveju byla bus nagrinėjama 2021 m. sausio 14 d. Tarnyboje (b. l. 3–4), e. pristatymo informacinės sistemos duomenimis buvo išsiųstas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (A. K.) 2020 m. lapkričio 21 d. 13.35 val. į e. pristatymo dėžutę (gavėjas „(duomenys skelbtini)“). Išraše matyti, kad dokumentai išsiųsti ir pristatyti (b. l. 7). A. K. iki nustatyto termino nesumokėjus nurodymu paskirtos 15 Eur baudos, 2021 m. sausio 21 d. buvo priimtas Nutarimas, kuriuo už ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą jai paskirta 60 Eur bauda, skiltyje „Kitos aplinkybės“ nurodant, jog procesiniai dokumentai buvo išsiųsti per e. pristatymą, o AB „Lietuvos paštas“ duomenimis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi aktyvią pašto dėžutę (b. l. 10). Iš sugeneruotų / prisegtų dokumentų informacijos matyti, kad A. K. 2020 m. lapkričio 21 d. 13.34 val. buvo sugeneruoti du dokumentai: administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui, o 13.35 val. išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir šio „dokumento būsena“ – išsiųsta, „įteikimo būdas“ – E. pristatymas, „papildoma informacija“ – dėžutė egzistuoja, yra aktyvi, o 2021 m. sausio 21 d. 13.15 val. išsiųstas Nutarimas, kurio „dokumento būsena“ – išsiųsta, „įteikimo būdas“ – E. pristatymas, „papildoma informacija“ – dėžutė egzistuoja, yra aktyvi, ir 13.16 val. išsiųstas Nutarimas el. paštu (duomenys skelbtini) (b. l. 11a). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamas Nutarimas A. K. buvo išsiųstas ir registruotu laišku, kuris jai buvo įteiktas 2021 m. sausio 27 d. (b. l. 11).

Kaip paaiškino A. K., tik gavusi Nutarimą ji ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama išsiaiškinti dėl elektroninio pristatymo dėžutės, t. y. kreipėsi į Registrų centrą, kuris paaiškino, kad dėžutė automatiškai sukuriama, kuomet užsakomos tam tikros paslaugos iš Registrų centro (spaudžiant atitinkamas nuorodas sutikti su sąlygomis), o šiuo atveju, jai 2017 m. užsakant pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, tokia dėžutė ir buvo sukurta. Vertinant ANK reglamentavimą siunčiamų procesinių dokumentų atžvilgiu, matyti, kad galimi du būdai visų procesinių dokumentų siuntimui, t. y. siųsti registruotu paštu ir elektroninėmis priemonėmis (kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti). Taigi ANK nenumato jokio atskiro reglamentavimo nutarimo (kaip vieno iš procesinių dokumentų) siuntimui, todėl neaišku, kodėl Institucija apie A. K. atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną informuoti pasirinko tik vieną iš galimų, bet ne vienintelį galimą ar privalomą, informavimo būdą ir administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu siuntė tik per e. pristatymą, o apie priimtą Nutarimą jau informavo net trimis galimais būdais – registruotu laišku, per e. pristatymą ir elektroniniu paštu.

Institucija atsiliepime teisingai cituoja teismų praktiką, kad policijai įstatymas nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo procesinius dokumentus ir su jais susipažino, tačiau atkreiptinas dėmesys, kaip motyvuoja pati Institucija, policija yra atsakinga ir už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese. Nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad asmuo buvo informuotas tinkamai. Nekvestionuotina įstatymo nuostata, jog dokumentų įteikimas elektroniniu paštu galimas ir tinkamas, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Tačiau nekvestionuotina ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą procesą, teisė žinoti, kad jis turi pasirinkimą ir galimybę būti švelniau nubaustas. Iš A. K. paaiškinimų akivaizdu, jog ji elektroninio pristatymo dėžutės „(duomenys skelbtini)“ pati atskirai nesukūrė ir nenurodė valstybės informacinėse sistemose kaip savo elektroninio pašto adreso, akivaizdu ir tai, kad asmuo, užsakydamas Registrų centre tam tikras paslaugas (gauti pažymas ir pan.) ar jungdamasis prie elektroninių valdžios vartų, netgi sutikdamas gauti pranešimus, negali suvokti, kad jis gaus taip pat pranešimus apie prievoles ir iš policijos, o pranešimų pobūdis gali būti susijęs ir su terminais (pavyzdžiui, administracinio nurodymo įvykdymas) ir jų praleidimo teisinėmis pasekmėmis. Tokių pasekmių nėra numatyta ir Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d. įsakymu „Dėl elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo“ Nr. 3-44(1.5 E) (toliau – ir Taisyklės) bei Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis sutartyje“. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad sutikimas su elektroninės dėžutės sukūrimu atitinka paslaugų gavėjo teisinio tikrumo bei teisinių lūkesčių principus ir kad pareiškėja galėjo ir turėjo suprasti pašto dėžutės sukūrimo pasekmes.

Institucija savo argumentus, kad tinkamai informavo pareiškėją, grindžia tuo, jog vadovavosi Taisyklėmis ir tuo, kad elektroninio pristatymo dėžutė buvo aktyvi, tačiau teismas pažymi, kad minėtose Taisyklėse nėra tokios sąvokos kaip „aktyvi“ pašto dėžutė. Priešingai nei siunčiant pranešimus į paties asmens nurodytą elektroninį paštą, kuomet objektyviai nėra galimybės konstatuoti, jog / ar asmuo gavo laišką, elektroninio pristatymo paslaugų sistema leidžia tai nustatyti. Pašto dėžutės statusas „aktyvi“ rodomas ne todėl, kad asmuo aktyviai naudojasi šia pašto dėžute, o todėl, kad jis buvo prisijungęs prie atitinkamų informacinių sistemų per elektroninius valdžios vartus. Tokiu būdu, jei jau laikomasi nuostatos, jog būtina vadovautis Taisyklėmis, turėtume ir nuosekliai laikytis Taisyklėse nustatytos tvarkos. Minėta, Taisyklėse nėra numatyta, kad elektroninės pašto dėžutės „aktyvumas“ leidžia konstatuoti, jog asmuo naudojasi pašto dėžute. Taisyklės reglamentuoja pašto siuntos būsenas „išsiųsta“, „pristatyta“, „gauta“ ir „perskaityta“. Iš to seka, kad elektroninių siuntų pristatymo sistemos paskirtis – užtikrinti paslaugų gavėjo informavimą, tuo pačiu ir siuntėjo galimybę įsitikinti, jog adresatas informuotas (siuntą gavo). Vadinasi, jei Institucija iš tiesų siekė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tinkamai informuoti apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese, ir pasirinkusi įteikimo būdą, kuris leidžia patikimai nustatyti, jog asmenį informavo, nagrinėjamu atveju turėjo įsitikinti, kad asmuo siuntą gavo. Nors Institucijos atstovė teigė, jog pranešimai į elektroninio pristatymo dėžutę siunčiami automatiniu būdu ir yra laikoma, kad tie pranešimai yra pristatyti ir perskaityti, asmuo su jais susipažinęs, nagrinėjamu atveju tokios išvados negalima daryti, nes, kaip minėta, byloje pateikti tik duomenys, kad siunta išsiųsta ir pristatyta, tačiau nėra duomenų, jog ji gauta ir perskaityta, nors sistema tai leidžia padaryti be jokių papildomų sąnaudų, be to, šios sistemos paskirtis ir yra realiai, o ne formaliai, informuoti adresatą. Pareiškėja nurodo, kad siuntos negavo, nes nežinojo, kad ji jai buvo tokiu būdu išsiųsta, ir šios aplinkybės nepaneigtos, o jos pačios naudojamu elektroninio pašto adresu ar gyvenamosios vietos adresu pranešimas siunčiamas nebuvo, nors nėra jokių duomenų, kad pareiškėja vengia atsiimti pašto siuntas. Esant tokiai situacijai, administracinio nusižengimo bylos duomenys nepatvirtina, jog pareiškėja buvo informuota apie jai surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir jame įrašytą administracinį nurodymą, todėl nėra pagrindo laikyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti teise sumokėti pusę minimalios baudos. Tuo pačiu pažymėtina, kad ANK 573 straipsnyje skirtingi įteikimo būdai numatyti ne tam, kad institucija ar teismas galėtų pasirinkti jam patogesnį įteikimo būdą, o tam, kad asmenys būtų tinkamai informuoti, t. y. gautų jiems adresuotas pašto siuntas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir aukštesnių teismų praktikoje pripažįstama, jog Taisyklės nepaneigia ANK reikalavimo procesinius dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis siųsti tada, kai asmuo yra išreiškęs tokią valią ir pats atitinkamu būdu yra nurodęs adresą, kuriuo jį gali pasiekti elektroniniais ryšiais siunčiama korespondencija. Vien tik deklaratyvaus pobūdžio informacija apie tai, kad egzistuoja ir yra aktyvi asmens elektroninio pristatymo dėžutė, kuri buvo sukurta automatiškai naudojantis tam tikromis viešosiomis paslaugomis, ir kuria jis jokiais kitais tikslais niekada nesinaudojo, neįrodo, jog asmuo tokiu būdu išreiškė savo valią procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. kad jis informacinėse sistemose ar registruose yra pareiškęs valią būtent nurodytu adresu gauti elektroninio ryšio priemonėmis siunčiamus procesinius dokumentus. Būtent administracinio nusižengimo teiseną inicijavusi Institucija turi įrodyti, jog procesiniai dokumentai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išsiųsti ir įteikti taip, kaip to reikalauja ANK nuostatos, taip užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybę laiku pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis administracinio nusižengimo bylos procese. Todėl nesant duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, policija, kuri turi pareigą procesinius dokumentus asmeniui siųsti griežtai laikantis ANK 573 straipsnyje reglamentuotos tvarkos, ir kuriai, kaip valstybės institucijai, yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, išsiuntusi asmeniui surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu bei vėliau jo pagrindu priimtą nutarimą, pasinaudodama ANK 573 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe procesinius dokumentus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui įteikti elektroninių ryšių priemonėmis (t. y. išsiųsdama minėtus dokumentus naudodamasi e. pristatymo sistema), privalo imtis priemonių, kad šie procesiniai dokumentai pasiektų administracinį nusižengimą padariusį asmenį (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-557/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-179-360/2020).

Apibendrinant nustatytų duomenų visumą, t. y., kad pati pareiškėja pašto dėžutės „(duomenys skelbtini)“ nesukūrė ir nenurodė valstybės informacinėse sistemose kaip savo elektroninio pašto adreso; tai, kad ji iš tiesų apie pradėtą teiseną sužinojo tik gavusi Nutarimą el. paštu ir paštu savo gyvenamosios vietos adresu; ji nevengė administracinės atsakomybės, kaip nurodė, 2017 m. naudodamasi prisijungimu per elektroninius valdžios vartus bendravo su valstybinėmis institucijomis – Registrų centru, tačiau visą informaciją gaudavo savo nurodytu ir naudojamu el. paštu bei prisijungusi tiesiogiai per elektroninius valdžios vartus, ir tik gavusi jos atžvilgiu priimtą Nutarimą, nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų – išsiaiškino apie turimą elektroninio pristatymo dėžutę, ir nuo dabar pakeis nustatymus, kad apie gautus dokumentus joje ji būtų informuota elektroniniu paštu ar kitomis jai prieinamomis priemonėmis, tai, kad Institucija, nors pasirinko leistiną įteikimo būdą, tačiau, būdama nuosekli, turėjo pareigą įsitikinti, jog išpildytos visos Taisyklėse nurodytos pašto siuntos būsenų sąlygos, to nepadarė, be to, pati elgėsi prieštaringai, žinodama gyvenamosios vietos adresą bei elektroninio pašto adresą, kažkodėl administracinio nusižengimo protokolo šiais adresais nesiuntė, o Nutarimą – siuntė, ir tik tuomet pareiškėja sužinojo apie procesą, – darytina išvada, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie jai pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, jos teises bei pareigas, tuo buvo pažeista jos teisė žinoti, kuo ji kaltinama, o tuo pačiu – ir pasirinkti jai naudingą elgesio variantą, t. y. gauti švelnesnę nuobaudą. Todėl vertinimas, kad pati pareiškėja buvo neapdairi ir turi prisiimti neigiamas pasekmes, šiuo atveju negali būti laikomas pagrįstu.

Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, į tai, kad pareiškėja neginčija padariusi administracinį nusižengimą, teismas sprendžia, kad grąžinus bylą Institucijai būtų užvilkintas procesas, o išnagrinėjus bylą iš esmės, nebus pažeisti pareiškėjos teisėti interesai. Pareiškėja nevengė administracinės atsakomybės, praeityje (2017 ir 2019 metais) du kartus bausta administracine tvarka už greičio viršijimą bei kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą (pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą apie A. K. registruotus administracinius nusižengimus už 5 metus (b. l. 5–6), paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos galioja, todėl teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principais, ANK 34 straipsnio 6 dalimi, daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus A. K. švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 416 straipsnio 3 dalies sankcijoje minimali bauda, t. y. baudą, atitinkančią nurodytą administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

A. K. skundą tenkinti.

Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-3058-2021 (ROIK: 20125830578) pakeisti ir paskirti A. K. administracinę nuobaudą – 15 Eur (penkiolikos eurų) dydžio baudą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125830578.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėja Aušra Dambrauskienė