Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-16 · Civilinė byla Nr. e2S-615-340/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-16
Bylos Nr.
e2S-615-340/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21020-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
UAB „AC invest“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-615-340/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21020-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) UAB „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „AC invest“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suinteresuoti asmenys – antstolė I. K., AB „Energijos skirstymo operatorius“, A. C., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „AC invest“ CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės I. K. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0139/16/01581 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-31 nutartimi pareiškėjo UAB „AC invest“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.Teismas sprendė, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro prielaidų manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia pareiškėjo interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje, kad nesiėmus šių priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ar kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti pareiškėjo interesai, ar jiems padaryta nepataisoma žala (CPK 12 str., 144 str. 1 d., CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „AC invest“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-31 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0139/16/01581 vykdymą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismui pateikta pakankamai įrodymų, kad šiuo atveju buvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje, ir kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių buvo pažeisti atsakovo ir pareiškėjo interesai, nes pareiškėjas dar iki antstolės procesinių dokumentų gavimo dienos (t. y. 2016-08-11) jau buvo suderintu su ieškovu laiku sumokėjęs visą skolą ieškovui pagal 2016-05-31 Buitinio asmens skolos grąžinimo sutarties Nr. 12155864-5 sąlygas.Jau 2 kartus – 2016-08-17 ir 2017-05-22, buvo areštuotos visos pareiškėjo asmeninės sąskaitos, ir tai sutrikdė įmonės ir pagrindinio akcininko ir direktoriaus darbinę veiklą ir kitus jo mokėjimus už kitas paslaugas. Teismo nutartis yra keistina arba naikintina, nes kol vyks skundo nagrinėjimas atsakovas ir pareiškėjas negalės atlikti jokių kitų mokėjimų už kitas paslaugas dėl jo nepagrįstai areštuotų asmeninių sąskaitų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-05-31 nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdomosios bylos sustabdymo).CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.CPK 144 straipsnio 1dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje.Vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatymas numato, jog prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas turi pagrįsti jų taikymo būtinumą (CPK 144 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.Apeliantas poreikį sustabdyti išieškojimą vykdymo procese grindžia tuo, jog antstolės procesiniai dokumentai buvo priimti nepagrįstai ir nesąžiningai, nes skolininkas dar iki antstolės procesinių dokumentų gavimo dienos (t. y. 2016-08-11) jau buvo sumokėjęs visą savo skolą, o antstolei nepagrįstai areštavus visas pareiškėjo sąskaitas, buvo sutrikdyta įmonės ir pagrindinio akcininko ir direktoriaus darbinė veikla ir kiti jo mokėjimai už kitas paslaugas. Apelianto nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės, kuriomis jis grindžia būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra deklaratyvaus pobūdžio. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, nurodydamas, jog dėl antstolės priimto 2017-05-22 patvarkymo sutriko įmonės ir pagrindinio akcininko ir direktoriaus darbinė veikla, nepateikė teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų ir įrodymų. Apeliantas šiuo atveju neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti jo interesai ar būtų padaryta nepataisoma žala, t. y. apeliantas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo (CPK 178 straipsnis).Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog skundas dėl antstolio veiksmų jau išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-28270-960/2017, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, yra ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė, o jos atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Taigi skundo dėl antstolio veiksmų atmetimas yra savarankiškas pagrindas netenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-31 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė