- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-20
- Bylos Nr.
- eB2-1675-861/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00358-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Pareiškėjas
- VšĮ „Klaipėdos universiteto ligoninė"
- Kategorijos
- 3.4.3.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. eB2-1675-861/2024 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00358-2023-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2024 m. kovo 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos VšĮ „Klaipėdos universiteto ligoninė" prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą UAB „Losrita“ bankroto byloje, nustatė : 1. Vilniaus apygardos teismo 2023-09-04 nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Losrita“ (toliau – ir atsakovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Šilkuva“. Nutartis įsiteisėjo 2023-10-19. 2. Vilniaus apygardos teismo 2024-01-08, 2024-03-05 nutartimis buvo patvirtinti nemokumo administratoriaus neginčijami kreditoriniai reikalavimai, o prašymas su kuriuo nemokumo administratorius nesutiko – dėl VšĮ „Klaipėdos universiteto ligoninė" dalies UAB „Losrita“ kreditorinių reikalavimų patvirtinimo - buvo išskirti į atskirą civilinę bylą. 3. Pareiškėjas VšĮ „Klaipėdos universiteto ligoninė" pateikė prašymą įtraukti jį į BUAB „Losrita“ kreditorių sąrašą su 692 419,15 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. 4. Nemokumo administratorius prašo netvirtinti VšĮ „Klaipėdos universiteto ligoninė" 692 419,15 Eur kreditorinio reikalavimo, nurodydamas, kad pastarasis yra pateiktas praleidus įstatyme numatytą terminą. Taip pat pažymi, jog kreditorius neįrodė ir net neįrodinėjo, jog patyrė 726 959,29 Eur dydžio žalą. 5. Iki byloje paskirto rašytinio teismo posėdžio VšĮ „Klaipėdos universiteto ligoninė" papildomų paaiškinimų ir/ar įrodymų į bylą nepateikė, jokių prašymų nereiškė. Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti 6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023-09-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1984-861/2023 buvo iškelta UAB „Losrita“ bankroto byla ir nustatytas 30 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje, per kurį kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus ir pateikti jų pagrindimo dokumentus, taip pat nurodyti kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas, paskirtai nemokumo administratorei ir pavesti nemokumo administratorei po termino pabaigos ne vėliau kaip per 30 dienų pateikti teismui tvirtinti kreditorių sąrašą, pateikiant savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Nutartis įsitesėjo 2023-10-19. Taigi pareiškėjas savo reikalavimą turėjo pareikšti iki 2023-10-20, tačiau pateikė tik 2024-01-12, tai yra praleido įstatymo nustatytą terminą. 7. Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). 8. Teismų praktikoje sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014). Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, būtent suinteresuoti asmenys turi įrodyti, kad buvo rūpestingi, domėjosi savo skolininko padėtimi (ypač atsižvelgiant į finansinio reikalavimo atsiradimo laiką) ir dėl objektyvių kliūčių negalėjo pateikti savo finansinio reikalavimo laiku (CPK 178 straipsnis). Kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti. 9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog 2023-12-18 ligoninei gavus iš Draudimo bendrovės sutarties vykdymo draudimą, paaiškėjo BUAB „Losrita“ padarytų nuostolių dalis dėl neįvykdytų įsipareigojimų numatytų sutartyje, tačiau termino reikalavimams pareikšti atnaujinti neprašo. 10. Nei CPK, nei JANĮ nedetalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą nustatytina, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar restruktūrizuojamos įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012). 11. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės taikymo taisyklę civilinių teisinių santykių ir bankroto teisinių santykių subjektams, kreditoriams nei iš įstatymų, nei iš taikytinų bendrųjų teisės principų nekyla reikalavimas nuolat domėtis kiekvieno skolininko teisine padėtimi – sekti informacinius pranešimus. Todėl sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui ir materialiųjų teisių gynimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). 12. JANĮ 27 straipsnio 3 dalies 1,2 punktuose nurodyta, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti nemokumo bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia kreditoriams, asmenims, kuriems juridinis asmuo yra užtikrinęs savo ar trečiųjų asmenų prievolių tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Šioje teisės normoje įtvirtinta pareiga administratoriui užtikrinti tinkamą pranešimą kreditoriui bei asmenims, kuriems juridinis asmuo yra užtikrinęs savo ar trečiųjų asmenų prievolių tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis apie įmonės bankroto bylos iškėlimą. 13. Nagrinėjamu atveju, pirmiausiai pažymėtina, kad kreditorius prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pateikė praleidęs JANĮ nustatytus terminus ir nepateikė jokių paaiškinimų dėl termino praleidimo. Taigi, nesant pagrindo konstatuoti, kad terminas parleistas dėl svarbių priežasčių, terminas neatnaujintinas ir vien dėl šios priežasties negali būti tenkinamas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. 14. Be to, išnagrinėjus pareiškėjo prašymo pagrįstumą, konstatuotina, kad jis nepagrįstas. Dėl finansinių reikalavimų pagrįstumo. 15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). 16. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). 17. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama, kad jos kreditorinis reikalavimas bankroto byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). 18. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. 19. Teismų praktikoje pažymima, jog kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-450/2021). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020). Teismas įtraukia kreditorius į kreditorių sąrašą nustatęs, kad teikiamas tvirtinti kreditoriaus finansinis reikalavimas pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-407/2021). 20. Pareiškėjas VšĮ „Klaipėdos universiteto ligoninė" pateikė prašymą įtraukti pareiškėją BUAB „Losrita“ kreditorių sąrašą su 692 419,15 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2022-12-15 rangovas (atsakovė BUAB „Losrita“), apie tai neįspėjęs ir nepranešdamas užsakovui (kreditoriui VšĮ „Klaipėdos universiteto ligoninė"), vienašališkai nutraukė darbų vykdymą. Per užsakovo suteiktą papildomai protingą terminą rangovui neatnaujinus darbų, užsakovas, nepažeisdamas sutartyje ir kituose teisės aktuose numatytos tvarkos, nuo 2023-03-22 nutraukė sutartį dėl rangovo kaltės. Rangovas nepadaręs darbų, numatytų sutartyje - nebaigęs Priėmimo rekonstrukcijos, neįvykdė savo įsipareigojimų. Rangovo nepadarytų darbų vertė, skaičiuojant pagal sutarties įkainius jos nutraukimo metu (2023-03-22) - 726 959,29 Eur. Rangovui nutraukus savo įsipareigojimų, numatytų sutartyje vykdymą, užsakovas iki šiol neturi galimybės tinkamai teikti ambulatorinių konsultacijų pacientams, tuo būdų didinant minėtų paslaugų prieinamumą ir gauti iš PSDF atlygį už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Nutraukus sutartį rangovui atsirado prievolė atlyginti visus nuostolius užsakovui, dėl sutarties neįvykdymo. 21. Bankroto administratorius nurodo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad kreditorius niekada nėra sumokėjęs 726 959,29 Eur BUAB „Losrita“ už neatliktus darbus. Kreditorius neįrodė ir net neįrodinėjo, kad dėl BUAB „Losrita“ neatliktų darbų pačiam kreditoriui nutraukus sutartį bei pasinaudojus sutarties įvykdymo užtikrinimu būtų patyręs kokią nors žalą. Kreditorius neįrodė nei vienos iš BUAB „Losrita“ sutartinei civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos egzistavimo. Kreditorius neįrodo ir net neįrodinėja, kad išimtinai tik dėl BUAB „Losrita“ veiksmų būtų patyręs net 726 959,29 Eur žalą, nenurodo kaip pagal sutartį likusi atlikti darbų vertė apskritai yra susijusi su tariama kreditoriaus patirta žala. Kreditorius neįrodė ir net neįrodinėjo, kad dėl Sutarties nutraukimo būtų patyrusi nuostolius. Kreditorius taip pat nepagrįstai nurodo patyręs 613,12 Eur statybvietės tvarkymo, 484 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo bei 710,71 Eur elektros tiekimo į statybvietę išlaidas. Kreditorius nepateikė jokių pirmiau nurodytų išlaidų faktinį patyrimą galinčių pagrįsti įrodymų. Taip pat nenurodė nei kada, nei kas, nei už kokias konkrečiai prekes, paslaugas ar darbus patyrė šias išlaidas. Ir juo labiau, neįrodė, kad šios išlaidos kaip nors būtų susijusios su BUAB „Losrita“ veiksmais ar neveikimu. Akcentuoja, kad 2023-12-22 UAB „Losrita“ buvo informuota apie tai, kad VšĮ „Klaipėdos universiteto ligoninė“ pasinaudojo išduotu draudimo laidavimo raštu, pagal kurį VšĮ „Klaipėdos universiteto ligoninė“ buvo išmokėta 36 347,97 Eur dydžio išmoka. Atkreipia dėmesį, jog sutartimi šalys nebuvo susitarusios dėl netesybų taikymo sutarties nutraukimo atveju. 22. Teismas visiškai sutinka su nemokumo administratoriaus pozicija, kad kreditorius neįrodė, jog dėl sutarties nutraukimo būtų patyręs nuostolius, žalą, niekaip nepagrindė, kaip pagal sutartį likusi atlikti darbų vertė yra susijusi su kreditoriaus nurodoma patirta žala. Kreditorius deklaratyviai teigia, kad iki šiol neturi galimybės teikti ambulatorinių konsultacijų pacientams, tačiau tai pagrindžiančių duomenų neteikė. Nesant jokių kreditoriaus reikalavimą pagrindžiančių duomenų, darytina išvada, kad kreditorė nepagrindė savo reikalavimo, kaip to reikalaujama nustatytu teisiniu reguliavimu. 23. Įvertinus visas pareiškėjo ir nemokumo administratoriaus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo pateikti į bylą duomenys, paaiškinimai apie tai, kad kreditoriui nutraukus sutartį BUAB „Losrita“ neatliko statybos rangos darbų, kurių vertė yra 726 959,29 Eur ir tai yra kreditoriaus patirta žala, nėra pakankami įrodymai kreditoriniam reikalavimui pagrįsti, todėl pareiškėjo 692 419,15 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas netvirtinamas (CPK 185 straipsnis) 24. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl 692 419,15 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Losrita“ bankroto byloje laikytinas nepagrįstu, todėl nėra teisinio pagrindo jo tenkinti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, nutaria : netenkinti pareiškėjo VšĮ „Klaipėdos universiteto ligoninė" prašymo tvirtinti jo kreditorinį reikalavimą BUAB „Losrita“ bankroto byloje. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. Teisėja Donata Kravčenkienė