Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, S. R., L. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui D. R., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. R. ir L. R., dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės bylos aplinkybės

35. Byloje kilo ginčas dėl bendraturčių nuosavybės dalių dėl dviejų nekilnojamojo turto objektų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir gyvenamasis namas), ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir garažas), esančių (duomenys neskelbtini) (ankstesnis gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).

36. Ginčo objektu esantis gyvenamasis namas ir garažas 1981 m. birželio 25 d. paveldėjimo teisės pagrindu lygiomis dalimis po ½ dalį priklausė L. R. ir jos broliui H. S.. L. R. jai priklausiusią ½ dalį turto 1981 m. rugpjūčio 7 d. dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovui A. R., o H. S. jam priklausiusią dalį turto 1989 m. lapkričio 2 d. dovanojimo sutartimi padovanojo L. R..

37. Nurodytas turtas lygiomis dalimis po ½ dalis nuosavybės teisėmis ieškovo A. R. ir L. R. vardu viešajame registre buvo registruotas iki 2009 m. lapkričio 30 d.

38. Laikotarpiu nuo 1982 m. iki 2009 m. gyvenamasis namas buvo rekonstruotas, taip pat buvo atlikta garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcija – nugriautas senasis garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti ūkiniai pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jų vietoje pastatytas naujas garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Panevėžio miesto Vykdomasis komitetas 1982 m. kovo 12 d. išdavė ieškovui leidimą statyti priestatą – įrengti gyvenamojo ploto patalpas I-II (12,87 kv. m.). 1990 m. vasario 28 d. pranešimu A. R. ir L. R. buvo informuoti, kad jiems leidžiama ruošti gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir ūkinio pastato perstatymo projektą. Rekonstrukcijos projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad esama medinė pastato dalis apmūrijama ir išplečiamas mūrinis priestatas, įrengiamas antras aukštas ir tuo būdu padaromi du butai, į kuriuos įėjimai iš kiemo pusės. Taip pat ūkinis pastatas perprojektuojamas ir papildomai suprojektuojamas antras ūkinis sandėliukas su džiovykla palėpėje. Generaliniame plane nurodyta, kad projekto užsakovas A. R..

39. Po gyvenamojo namo ir garažo rekonstrukcijos 2009 m. birželio 17 d. buvo surašytas pastato (statinių) dalių naudojamo ploto paskaičiavimo projektas naudojimosi patalpomis tvarkai po rekonstrukcijos nustatyti ir atlikti kadastriniai matavimo darbai, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui buvo paskaičiuota naudoti 59/100 gyvenamojo namo dalių, o L. R. – 41/100 dalių. Dalyvaujant statytojams L. R. ir A. R. 2009 m. spalio 14 d. surašytas gyvenamojo namo ir garažo pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. St10-51-118, kuriame nurodyta, kad faktinė statybos kaina – 257 000 Lt (81 847 Eur). Rekonstruotas gyvenamasis namas ir garažas pripažinti tinkamais naudoti. Aktas pasirašytas komisijos narių ir statytojų A. R. bei L. R..

40. Atlikta gyvenamojo namo ir garažo rekonstrukcija viešajame registre įregistruota 2009 m. lapkričio 30 d. Įregistravimo pagrindas 2009 m. birželio 17 d. nekilnojamojo daikto kadastro byla, 2009 m. spalio 14 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Po atliktos rekonstrukcijos, remiantis A. R. ir L. R. pasirašytu 2009 m. lapkričio 20 d. prašymu, nuo 2009 m. lapkričio 30 d. įregistruotos ginčo objektu esančio nekilnojamojo turto bendraturčių dalys – L. R. 41/100 dalys gyvenamojo namo ir ½ dalis garažo, o ieškovui A. R. – 59/100 dalys gyvenamojo namo ir ½ dalis garažo. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas teigė ir įrodinėjo, kad 2009 m. lapkričio 20 d. prašymas surašytas L. R., bet pasirašytas ne jo.

41. Ieškovo vardu šiuo metu yra įregistruotos nuosavybės teisės į 303/589 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (kiemo aptvėrimo, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nuosavybės įregistravimo pagrindas 1981 m. rugpjūčio 7 d. dovanojimo sutartis, 2009 m. spalio 14 d. gyvenamojo namo ir garažo pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. St10-51-118 ir 2009 m. lapkričio 20 d. prašymas.

42. Atsakovui D. R. 286/589 dalys 0,0589 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (kiemo aptvėrimo, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2019 m. sausio 24 d., dovanojimo sutarties, sudarytos 2016 m. birželio 13 d. tarp L. R. (dovanotojos) ir D. R. (apdovanotojo), pagrindu, notarinio registro Nr. DM-1365.

43. Po L. R. mirties (duomenys neskelbtini), jos vardu asmeninės nuosavybės teise liko įregistruotas nekilnojamasis turtas: 286/589 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0589 ha, 41/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (kiemo aptvėrimo, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas 2019 m. sausio 24 d. dovanojimo sutartis Nr. PD-481, pagal kurią, nurodytą nekilnojamąjį turtą atsakovas D. R. padovanojo mamai L. R..

44. L. R. palikimą paduodami pareiškimus Panevėžio miesto 4 – ojo notarų biuro notarui, priėmė ieškovas ir atsakovas (mirusiosios sūnūs, pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai). Ginčo šalys paveldėjo po ½ dalį sprendimo 43 punkte nurodyto nekilnojamojo turto, priklausiusio nuosavybės teise L. R. mirties dieną. Atsakovui D. R. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, įskaitant ir ginčo objektu esančias 41/200 dalis gyvenamojo namo ir ¼ dalis garažo. Atsakovo paveldėjimo būdu įgytos nuosavybė teisės įregistruotos viešajame registre.

45. Byloje ieškovas A. R. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu ginčija įregistruotą bendraturčių (jo ir mirusios mamos L. R.) bendrosios dalinės nuosavybės dalį, įrodinėdamas, kad gyvenamojo namo ir garažo rekonstrukcija atlikta išimtinai jo lėšomis, todėl yra visos sąlygos ir pagrindas ieškovui įteisinti nuosavybės dalis į jo sukurtus nekilnojamuosius daiktus ar jų pagerinimą, tai yra į 73/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisę į visą pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat pareiškė ir alternatyvų reikalavimą dėl 22 464 Eur kompensacijos už gyvenamojo namo ir garažo pagerinimą bei 5 procentų procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo.

Dėl senaties termino taikymo reikalavimui pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės dalis

46. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018).

48. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Bendraturčių reikalavimui pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės dalis ieškinio senaties terminas, kuris reiškia laiko tarpą, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (arba siejamas su pažeistų asmens teisių gynimu) netaikytinas (CK 1.124 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-611/2023).

49. Vadovaujantis nurodyta Kasacinio teismo praktika ir atsižvelgiant į tai, kad CK 4.77 straipsnis nenustato termino, per kurį bendraturtis turi teisę įgyvendinti savo teisę padidinti savo bendrosios dalinės nuosavybės dalis, atsakovo reikalavimas taikyti bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui dėl bendrosios nuosavybės dalių pakeitimo yra atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis, CK 1.124 straipsnis).

Dėl ieškovo reikalavimo pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės dalis

50. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį, jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.

51. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendraturčio bendrosios nuosavybės dalies pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia teisių apimties pasikeitimą. CK 4.77 straipsnis nustato tokio teisių pasikeitimo pagrindus ir tokio pasikeitimo teisėtumui būtinas sąlygas. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės dalį ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018). Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalimis.

52. Byloje pateiktais Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis 1989 m. spalio 9 d. buvo užfiksuota, kad gyvenamasis namas turi 102,29 kv. m bendro naudingo ploto, gyvenamas plotas – 65,83 kv. m; pagalbinis - 36,46 kv. m. 1989 m. spalio 9 d. inventorizuota mansarda I-II, kurios plotas – 12,87 kv. m, vėliau inventorizuotas 13,24 kv. m plotas. 1997 m. rugpjūčio 6 d. inventorinėje byloje užfiksuota, jog gyvenamasis namas turi 108,85 kv. m bendro naudingo ploto, tame tarpe gyvenamųjų kambarių - 57,03 kv. m ploto; naudingo negyvenamo - 46,41 kv. m. Po rekonstrukcijos, 2009 m. birželio 17 d. atlikus kadastrinius matavimus užfiksuota, kad gyvenamasis namas yra dviejų aukštų su rūsiu ir pastoge, turintis 205,17 kv. m bendro ploto, naudingo ploto – 199,20 kv. m, gyvenamojo ploto – 171,83 kv. m ploto, pagalbinio naudingo ploto – 27,37 kv. m.

53. Ginčo dėl aplinkybių, kad gyvenamojo namo ir garažo rekonstrukcija buvo atlikta byloje nėra. Taip pat nėra ginčo, kad rekonstrukcijos metu gyvenamojo namo plotas padidėjo 96,32 kv. m, tai yra nuo buvusio iki rekonstrukcijos 108,85 kv. m iki 205,17 kv. m (88,4 procento) (CPK 187 straipsnis).

54. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad būtent jis, savo iniciatyva ir išimtinai savo lėšomis, padidino bendrąją dalinę nuosavybę, dėl ko padidėjo jo nuosavybės idealioji dalis 88,4 proc., o jo mamos L. R. dalis nepakito ir liko tokia kokia buvo iki rekonstrukcijos – 54,425 kv. m (108,85 kv. m /2), kadangi prie rekonstrukcijos ji nei finansiškai, nei darbu neprisidėjo. Todėl po rekonstrukcijos ieškovo dalis gyvenamajame name sudaro 73/100 dalių, o L. R. – 27/100 dalys. Pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nugriautas, nugriauti kiti ūkiniai pastatai ir vietoje nugriautų pastatų ieškovo lėšomis pastatytas naujas garažas, todėl šis turtas turi būti pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe.

55. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar daugiau savininkų teisė valdyti, naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu objektu bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnis). Pagal CK 4.73 straipsnio 3 dalį, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (CK 4.47 straipsnis). Kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dalių dydį lemia palikėjo valia, kai paveldima pagal testamentą, arba nustato paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, kai paveldima pagal įstatymą; kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė atsiranda pagaminant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dalių dydį lemia bendraturčių susitarimas.

56. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo ir atsakovo paaiškinimai dėl vykdytų rekonstrukcijos darbų buvo prieštaringi, o tretieji asmenys S. R. ir L. R. iš esmės nurodė savo sutuoktiniams (ieškovui ir atsakovui) palankias aplinkybes.

57. Bylos duomenimis ieškovas ginčo name gyveno nuo 1981 m. Po santuokos sudarymo su trečiuoju asmeniu S. R. (duomenys neskelbtini) m., sutuoktiniai ir toliau liko gyventi ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusioje namo dalyje, (duomenys neskelbtini). Iš pradžių gyveno dviejuose kambariuose pirmame aukšte, kituose kambariuose gyveno nuomininkai. Atsakovas D. R. name (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis gyveno nuo 2005 iki 2018 m., o L. R. nuo 2019 m. iki mirties (duomenys neskelbtini).

58. Nustatyta, kad ginčo objektu esančio gyvenamojo namo rekonstrukcija vyko keliais etapais. Pagal 1982 m. išduotą leidimą buvo pristatyta mansarda – 13, 24 kv. m, įrengta gyvenamoji patalpa antrame namo aukšte, o pagal 1990 m. išduotą leidimą buvo vykdoma viso namo rekonstrukcija – apmūrytos medinės pastato dalys, išplėstas mūrinis priestatas, iškeltas ir įrengtas antras aukštas, keista stogo danga, konstrukcija, nugriovus ūkinius pastatus pastatytas naujas ūkinis pastatas – garažas, taip pat buvo atliekami gyvenamojo namo patalpų vidaus remonto darbai, įvestos visos komunikacijos, nuotekos, dujos.

59. Ieškovas A. R. nuo 1993 m. kovo 2 d. iki 2006 m. birželio 30 d. turėjo A. R. įmonę, kuriai nuo 2000 m. kovo 15 d. buvo suteiktas likviduojamos įmonės statusas. 1997 m. spalio 22 d. paskolos sutartimi AB Lietuvos taupomasis bankas suteikė A. R. įmonei 80000 Lt (23 163,56 Eur) paskolą automobilių pirkimui, paskolos grąžinimo terminas 1998 m. spalio 22 d. Paskola buvo užtikrinta gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Sutartiniai įpareigojimai įvykdyti 2000 m. lapkričio 30 d. ir hipoteka išregistruota. Daugiau įrodymų apie įmonės finansinę veiklą, gautas pajamas, pelną, byloje nebuvo pateikta. Ieškovas šešių mėnesių laikotarpiui buvo išvykęs dirbti į JAV. Ieškovo paaiškinimais 2011 m. parsivežė 8000 JAV dolerių, kurie buvo panaudoti sodybos (duomenys neskelbtini), kurią 2002 m. gruodžio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas ir jo sutuoktinė įsigijo, gerinimui ir statybai. Pažymėtina, kad dalis sodybos 2011 m. sausio 12 d. dovanojimo sutarties pagrindu priklauso atsakovui D. R., kas leidžia labiau tikėti atsakovo paaiškinimais, kad tuo metu tarp brolių buvo draugiški santykiai ir sodyba buvo pirkta jų bendromis lėšomis. Teismui taip pat buvo pateiktos ieškovo taupomosios knygelės nuorašai, iš kurių matyti, kad laikotarpiu 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1990 m. liepos 14 d. ieškovas turėjo santaupų bei pajamų deklaracijos už 2005 m., 2006 m. ir 2009 m., patvirtančios, kad nurodytais laikotarpiais ieškovas gavo su darbo santykiais susijusias bei turto nuomos pajamas, kurios nebuvo aukštos.

60. Nustatyta, kad 1995-2005 m. laikotarpiu atsakovas D. R. dirbo kruiziniuose laivuose JAV. Atlyginimas buvo mokamas grynaisiais, D. R. paaiškinimais apie 300 JAV dolerių per mėnesį. Dalį pinigų perduodavo mamai grynais arba persiųsdavo į jos turimą valiutinę sąskaitą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1998 – 2005 m. laikotarpiu ginčo šalių mama L. R. turėjo valiutinę sąskaitą AB Vilniaus banke. Iš byloje L. R. pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad sąskaitoje nuo 2001 m. vyko lėšų judėjimas – buvo įnešamos ir išgryninamos lėšos JAV doleriais, todėl neatmestina, kad atsakovas dalį uždirbtų pinigų persiųsdavo į mamos sąskaitą (CPK 185 straipsnis).

61. L. R. 2015 m. liepos 3 d. pardavusi 4,54 ha miško ūkio paskirties žemės sklypus už 12000 Eur, gautomis lėšomis finansavo kiemo (duomenys neskelbtini), išklojimą trinkelėmis. 2016 m. spalio 16 d. pardavus L. R. priklausiusį 10,1041 ha žemės sklypą už 45000 Eur, 29 000 Eur buvo pervesta į A. R. sąskaitą. 2019 m. sausio 24 d. L. R. sūnui D. R. padovanojo žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodo) 0,0584 ha ploto žemė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 31 000 Eur, kurie buvo pervesti į atsakovo D. R. vardu atidarytą banko sąskaitą AB SEB banke (2019 m. sausio 24 d. dovanojimo sutartys, notarinio registro Nr. PD-485 ir Nr. PD-488). 2019 m. sausio 24 d. atsakovas D. R. mamai padovanojo jam priklaususią namų valdos (duomenys neskelbtini), dalį. Atlikus turto vertinimą buvo nustatyta, kad 41/100 namo ir ½ garažo, kurie tuo metu nuosavybės teise priklausė D. R., rinkos vertė yra apie 70 000 Eur, o L. R. buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir sodo (duomenys neskelbtini), atitinkamai rinkos vertė 35 000 Eur ir 5000 Eur. Aplinkybės dėl 2019 m. sausio 24 d. dovanojimų sutarčių objektų rinkos verčių skirtumų, priešingai nei teigė ieškovas, patvirtina atsakovo ir trečiojo asmens L. R. teiginius, kad 2019 m. mamai buvo padovanotas didesnės vertės turtas, nei mamos – atsakovui.

62. Nors sprendimo 61 punkte nurodyti sandoriai sudaryti po rekonstrukcijos metu atliktų statybos darbų įteisinimo ir įregistravimo, bet jie nagrinėjamos bylos kontekste sudaro pagrindą konstatuoti, kad L. R. tiek ieškovui, tiek atsakovui skirdavo lėšų ir finansiškai padėdavo, kas yra visuotinai ir moraliai priimtina, bei leidžia tikėti atsakovo teiginiais, kad L. R. turėjo tikslą sukurti ir valdyti dalinės nuosavybės teise namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini).

64. 2002 m. gegužės 16 d. ieškovas pirko išsimokėtinai dujų katilą, radiatorius, o 2002 m. gruodžio 9 d. AB Vilniaus bankas priėmė sprendimą ieškovui suteikti 40000 Lt (11 584 Eur) kreditą būstui (duomenys neskelbtini), remontuoti (rekonstruoti). Kredito grąžinimo data 2023 m. sausio 14 d. Būsto statybos (rekonstrukcijos) kreditavimo sutartis pasirašyta 2003 m. sausio 15 d. Ieškovo paaiškinimais už pasiskolintas lėšas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), buvo keičiami trečio aukšto (pastogės) langai, palangės, apšildyta palėpė, antrame aukšte įrengtas židinys, keitė kaminą. Teismui nėra pateikta neabejotinų įrodymų, kurie sudarytą pagrindą vienareikšmiškai spręsti, kad nurodytos kredito lėšos buvo panaudotos sodybai (duomenys neskelbtini) rajone pirkti ir ją remontuoti, kaip nurodė atsakovas, todėl tikėtina, kad 2003 m. sausio 15 d. paskola, toliau tęsiant rekonstrukcijos darbus, buvo panaudota tai gyvenamojo namo daliai remontuoti ir gerinti, kuria naudojosi ieškovas.

65. Savo reikalavimų pagrįstumą ieškovas taip pat įrodinėjo ir liudytojų parodymais (CPK 199 straipsnis). Liudytojas G. K. parodė, kad 1993 m. – 1994 m. mūrijo ūkinį pastatą ieškovo prašymu. Visus klausimus dėl darbų derino su ieškovu. Liudytojo A. S., buvusio ieškovo verslo partnerio laikotarpiu 1988 m. – 1995 m., paaiškinimais jie uždirbdavo neblogai, jis pats susitaupė ir nusipirko keturių kambarių butą, kuris kainavo iki 10 000 JAV dolerių, o A. R. rekonstravo namą (duomenys neskelbtini) g., kuriame gyveno su žmona. Kiek tiksliai tuo laikotarpiu uždirbdavo A. R. nežino, bet pinigų užtekdavo.

66. Liudytojo A. K. paaiškinimais rekonstrukcijos darbai pradėti 1992 m., baigti 1993 m. Liudytojas statė ūkinį pastatą ir namą, atliko visus mūro darbus, dengė stogą, betonavo laiptus. Namas buvo praplėstas, pastatytas priestatas. Buvo mūrijamos naujos sienos, apmūrytas visas namas. Statybas finansavo, pirko medžiagas A. R.. Už darbus mokėjo A. L. R. jokių pinigų nemokėjo, su ja nebendravo. Su ginčo šalimis pažįstamas nuo vaikystės. Po rekonstrukcijos D. R. name gyveno apie du metus. Liudytojas A. S. parodė, kad statybos darbus atliko 1992-1993 m. Apmūrijo namą, keitė stogą. Jokių vidaus apdailos darbų neatlikinėjo. Atliko tik fasado išorės darbus.

67. Liudytojas V. G. ieškovo draugas nuo vaikystės, paaiškino, kad rekonstrukcijos metu namas buvo apmūrytas, padidintas. Namo antrame aukšte atliko vidaus apdailos darbus – tinkavo, dėjo gipsą, dažė, padėjo grindis keisti. Po antro aukšto įrengimo, pirmo aukšto neremontavo. Antrame aukšte darė pertvaras, buvo pastatytas priestatas, laiptai padaryti. Liudytojui pinigų niekas nemokėjo, remontą atliko A. prašymu draugiškai. Medžiagas pirko A. R.. Tuo metu D. nebuvo. Darbus atliko maždaug 1992-1993 m., kai Lietuvoje keitėsi valiuta. Pirmame aukšte liudytojas apdailą darė iki 1992 m. – tinkavo aplink duris. Po remonto A. įsikėlė į antrą aukštą, o į pirmą aukštą – D.

68. Liudytojo V. K. teigimu namą rekonstravo A. Liudytojas atveždavo betono, už kurį atsiskaitydavo A. Tai buvo 1990-1992 m., gal dar 1993 m. Buvo betonuojami ūkinio pastato pamatai, mūrijamos sienos, buvo rekonstruojamas priestatas, daromos ūkinio pastato perdangos iš gelžbetonio, gyvenamojo namo sienos buvo pakeltos, mūrytos. Statybas finansavo A. Dėl vidaus darbų nieko nežino. Svečiuodavosi pas A. R. laikotarpiu 2000 – 2018 m. A. tuo metu gyveno antrame aukšte, o D. pirmame aukšte. Šiuo metu taip pat bendrauja su ieškovu. Liudytojas V. Ž. parodė, kad atliko statybos darbus apie 1990 m. ir prieš kokius kelis metus. 1990 m. įrenginėjo antro aukšto kambarius, o paskui trečio aukšto buvo dar. Antrame aukšte sienas lygino, šildė. Kai įrenginėjo antrą aukštą, stogas jau buvo pakeistas, antro aukšto sienos jau buvo pakeltos. Tuo metu pirmame aukšte nebuvo atliekami jokie darbai. Už antro aukšto apdailos darbus užmokestį gavo, sumokėjo A. R., medžiagos taip pat buvo A. R.. Priestatas tuo metu, kai darė apdailą, jau buvo pastatytas. Liudytojas vonios ir katilinės antrame aukšte neįrenginėjo. Prieš du metus, apie 2018 m., išsikrausčius D. atliko virtuvės remontą, kurį apmokėjo A. ir jo mama.

69. Liudytojas R. Ž. parodė, kad atliko kasimo darbus. Prieš 1990 m. kasė griovius, sienas vertė, atliko pagalbinius darbus iš draugystės. Kasė gyvenamojo namo priestato pamatus. Sienų nemūrijo. Pirmame aukšte atliko pečiaus, sienų griovimo darbus. Remontas pirmame aukšte atliktas prieš 1990 m. Tuo metu pirmame aukšte gyveno A. R.. Kai mūro darbai buvo atlikti, tada liudytojas suko gipsą antrame namo aukšte. Pirmame aukšte buvo keičiamos grindys. Remontą ir medžiagas finansavo A. Už darbą jam nebuvo mokama, nes A. jam padėdavo, o jis – A. Tik kai gipsą suko, kažkiek sumokėjo. Antrame aukšte suko gipsą, darė vidaus pertvaras, atliko šiltinimo darbus. Šiltino jis su broliu V. Namą A. rengėsi sau. Namo stogą keitė, antrą aukštą įrenginėjo 1992-1993 m.

70. Liudytoja A. Ž. parodė, kad nuo 1975 m. pažįsta A. A. namas buvo toks pats kaip ir jų – be tualeto, be vandens, su krosnimi, vieno aukšto. Dalį pastato A. mama buvo dovanojusi, o kita dalis, kuri buvo brolio, buvo išpirkta S. R. tėvų, kurie namo išpirkimui davė 6 000 ar 7 000 rublių. Namą pradėjo rekonstruoti gal 1990 m. Pinigų davė S. R. tėvai, A. buvo pasiėmęs ne vieną paskolą namo rekonstrukcijai. Tuo metu kai vyko namo rekonstrukcija D. arba dar buvo studentas, arba buvo išvykęs į Ameriką ir atliekant rekonstrukciją, nedalyvavo. Apie A. paskolas liudytojai žinoma iš S. mamos. D. R. prie statybų neprisidėjo.

71. Liudytojas P. K. parodė, kad gyveno name (duomenys neskelbtini) nuo 1985 m. iki 1995 – 1996 m. Jame nuomojosi butą, gyveno ir pirmame, ir antrame aukšte. Namo rekonstrukcija pradėta 1991 m. Kai pradėjo gyventi, name niekas nebuvo padaryta, buvo senas namas. Paskui darė rekonstrukciją, apmūrijo, dėjo pamatus, jis dar pats padėjo A. Kai A. pradėjo pirmo aukšto rekonstrukciją, tada liudytojas išsikėlė į antrą aukštą. Rekonstrukcija rūpinosi A., mokėjo už darbą, bet nepamena kiek. Kol namas nebuvo rekonstruotas, antrame aukšte buvo vienas kambariukas. Antrą aukštą išgriovė ir rekonstravo. Tada jis persikėlė į pirmą aukštą. Po rekonstrukcijos visos komunikacijos (vanduo, kanalizacija) jau buvo atvestos. Nuomos sutartį buvo sudaręs su A. motina, bet savininkė buvo močiutė. Pinigus už nuomą mokėjo A. motinai L. R.. Užmokestį už statybines paslaugas A. jam mokėjo ir paslaugomis, ir nuomos mokesčiu, kurio jam nereikėjo mokėti. Kai išsikėlė iš (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija jau buvo baigta. Atvažiuodavo pas A. į kiemą, matė, kad daugiau niekas nebuvo daryta. Rekonstrukcijos darbai buvo baigti 1993 m. D. R. name nematė.

73. Iš esmės visi bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai nurodė, kad atliko statybos darbus 1990 m. – 1994 m. laikotarpiu, o po rekonstrukcijos ieškovas su šeima įsikėlė gyventi į antrą aukštą. Tačiau bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tuo laikotarpiu rekonstrukcija nebuvo baigta ir tai prieštarauja ieškovo įrodinėtinoms aplinkybėms dėl 2003 m. sausio 15 d. 40 000 Lt (11 585 Eur) suteiktos paskolos, skirtos ir panaudotos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimams bei nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovas apie 2000 m. davė 5000 JAV dolerių rekonstrukcijai vykdyti (sprendimo 63 ir 64 punktai). Trečiasis asmuo S. R. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad į antrą aukštą pilnai įsirengus įsikėlė tik apie 2000 m. ir tai neatitinka liudytojo V. G. parodymų, kad vidaus apdailos darbus antrame aukšte atliko 1992 m., o po remonto darbų ieškovas A. įsikėlė gyventi į antrą namo aukštą. Liudytoja A. Ž. nurodė, kad A. R. ėmė ne vieną paskolą namo rekonstrukcijai, tačiau be 2003 m. sausio 15 d. paskolos sutarties ir ieškovo nurodytų aplinkybių dėl 500 JAV dolerių galimai pasiskolintų iš mamos stogo dengimui, daugiau jokių įrodymų teismui, kad jis skolinosi lėšų būtent rekonstrukcijos darbams atlikti, byloje nėra. Liudytojai A. Ž. taip pat buvo žinoma, kad S. R. tėvai davė pinigus išsipirkti namo dalį iš L. R. brolio, tačiau nebuvo žinoma, kad pinigų skyrė ir L. R., ką iš esmės pripažino bei nurodė ir pats ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu. Apklausti liudytojai nurodė, kad už darbus, medžiagas mokėdavo ieškovas, o L. R. nebuvo matę, tačiau nesant kitų objektyvių įrodymų, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad rekonstrukcija buvo vykdoma išimtinai tik ieškovo lėšomis. Be to, liudytojas P. K. patvirtina, kad tuo laikotarpiu nuomojosi kambarį gyvenamajame name ir nuomos mokestį mokėjo būtent L. R.. Ieškovo iniciatyva apklausti liudytojai yra ieškovo draugai, todėl jų parodymai, esant prieštaravimų ir neatitikimų faktinėms bylos aplinkybėms, nevertintini kaip neginčijami (CPK 185 straipsnis).

74. Iš byloje pateiktų duomenų, šalių, liudytojų paaiškinimų teismas negali nustatyti tikslios datos kada faktiškai buvo baigta rekonstrukcija. Labiausiai tikėtina, kad 1990 m. – 1994 m. buvo pastatytas antras namo aukštas, uždengtas stogas, atvestos nuotekos, įvestas lauko dujotiekių tinklas, įrengtas tualetas ir vonia pirmame namo aukšte, perplanuotos pirmo aukšto patalpos, apmūrytos medinės sienos, rekonstruotas garažas. Tai patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai – dujotiekio įvedimo projektavimo darbų sąlygos, A. R. 1988 m. gruodžio 14 d. sudaryta sutartis dėl vandens naudojimo, komunalinio vandentiekio ir kanalizuojamo vandens nuvedimo, 1990 m. gegužės 4 d. paraiška prijungti prie elektros tinklų gyvenamojo namo statybai laikiną elektros skydą, lauko dujotiekio tinklų priėmimo aktas. Iš ginčo šalių pateiktų duomenų, paaiškinimų ir jų įrodinėtinų aplinkybių taip pat nėra galimybės tiksliai ir objektyviai apskaičiuoti kiek ir kuriuo laikotarpiu buvo skirta lėšų rekonstrukcijai, bet pagrindo išvadai, kad nurodytu laikotarpiu (iki 1994 m.) statybos (rekonstrukcijos) darbai buvo baigti, nėra (CPK 185 straipsnis). Todėl nei vienai iš ginčo šalių nepateiktus objektyvių įrodymų ir šalių paaiškinimams esant prieštaringiems, teismas sprendžia, kad rekonstrukcijos darbai buvo baigti iki 2005 m., o atlikti statybos darbai įregistruoti 2009 m.

75. Ieškovo, trečiojo asmens S. R. paaiškinimais, nors ½ dalis turto L. R. buvo padovanota brolio, iš tiesų už tą namų valdos dalį buvo sumokėta. S. R. tėvai davė apie 6800 rublių, o L. R. – 1200 rublių. Atsakovas taip pat patvirtino, kad realiai ½ dalį namų valdos iš L. R. brolio buvo išpirkta mamos ir ieškovo šeimos. Esant šioms aplinkybėms atmestini, kaip neįrodyti ieškovo teiginiai, kad ½ dalis namų valdos buvo išpirkta išimtinai tik ieškovo ir jo sutuoktinės šeimos lėšomis (CPK 185 straipsnis).

76. Įvertintina ir tai, kad 1990 m. statybos leidimas buvo išduotas A. R. ir L. R., statybos priėmimo aktą taip pat pasirašė abu statytojai, o gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu buvo įrengti du butai su atskirais įėjimais. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma, leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovas, atsakovas ir jų mama L. R. siekė sukurti bendrą turtą, jį rekonstravo, tačiau nevedė tikslaus kiekvieno įnašo į ginčo turto rekonstrukciją ir remontą apskaitos, dėl ko šiuo metu nėra įmanoma objektyviai nustatyti kiekvieno iš jų indėlio į ginčo turto rekonstrukcijos darbus. Išnagrinėjus ir ištyrus teismui pateiktą įrodymų visetą apie šalių gautas pajamas ir finansinę padėtį ginčo laikotarpiu, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas, atsakovas ar L. R. neturėjo galimybės prisidėti prie gyvenamojo namo ir garažo rekonstrukcijos, o statybos darbai vyko išimtinai vieno kurio nors iš jų lėšomis. 2013 m. rugsėjo 30 d. ieškovui A. R. išduoti specialieji architektūros reikalavimai naujo statinio – garažo statybai, adresu (duomenys neskelbtini), nėra aktualūs ginčo laikotarpiui ir nesudaro pagrindo spręsti priešingai.

77. Pagal pateiktą 2009 m. birželio 19 d. dalių apskaičiavimą po atliktos rekonstrukcijos visos patalpos, esančios antrame aukšte (įskaitant pastogę) bei pirmo aukšto patalpa 1–5 (koridorius) ir ½ patalpos 1–6 (katilinė) buvo priskirtos naudoti ieškovui. Tai atitinka 59/100 dalis namo ir 121,83 kv. m bendro namo ploto, o pirmo aukšto patalpos, kuriose tuo metu gyveno D. R. su šeima, L. R.. Tai atitinka 41/100 dalis namo ir 83,85 kv. m bendro namo ploto. Po rekonstrukcijos tiek ieškovo, tiek L. R. (tuo metu faktiškai D. R. naudojamos) patalpos tapo didesnėmis. Taigi, bendrasavininkų nuosavybės idealiosios dalys padidėjo naujai sukurtomis po rekonstrukcijos turto dalimis, todėl logiška ir pagrįsta, kad būtent įvertinus didesnį ieškovo indėlį ir prisidėjimą prie rekonstrukcijos ir buvo pakeistos nuosavybės teisės idealiosios dalys, didesnę gyvenamojo namo dalį priskiriant ieškovui (CK 4.47 straipsnis, 4.77 straipsnis).

78. Notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu Civiliniame kodekse nenustatyta kitaip (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuosavybė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldėjimo būdu, sukuriant daiktą ir kitais įstatyme numatytais būdais (CK 4.47 straipsnis).

80. Nuosavybės teisę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės norminių aktų reikalavimų. Statybų teisėtumas būtinas tiek statant naują daiktą, tiek rekonstrukcijos procese. Bylos faktinės aplinkybės pavirtina, kad būtent atsakovas savo duomenimis iniciatyva pradėjo tvarkyti namo rekonstrukcijos dokumentus, kad būtų įteisinti statiniai. 2009 m. spalio 14 d. aktu Nr. Stl0-51-118 pastatai ((duomenys neskelbtini)) pripažinti tinkami naudoti. Aktas pasirašytas abiejų bendrasavininkų – ieškovo A. R. ir L. R.. Taigi, neabejotina, kad šiame procese dalyvavo tiek ieškovas, tiek L. R.. Ieškovo, trečiojo asmens S. R. teiginiai, kad jokių nuosavybės dokumentų nematė atmestini, kaip neįrodyti. Ieškovas ne kartą procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu pabrėžė, kad jam mama buvo pažadėjusi savo turimą nuosavybės dalį namų valdoje (duomenys neskelbtini), perrašyti, taip atsiskaitydama su juo, bet nespėjo. Šios aplinkybės, taip pat ieškovo dalyvavimas statinių įteisinimo procese, patvirtina, kad ieškovui turėjo būti ir buvo žinoma apie ginčo objektu esančio nekilnojamojo turto dalių įregistravimą po rekonstrukcijos viešajame registre. Byloje nėra duomenų, kad valstybės įmonės Registrų centras veiksmai dėl neišlikusios 2009 m. lapkričio 20 d. prašymo originalo būtų pripažinti neteisėtais, todėl ieškovo atstovės nurodytos abejonės dėl originalo neišsaugojimo laikytinos deklaratyviomis.

81. Teismas nesutinka su atsakovo atsikirtimais į ieškinį, kad rekonstrukcija buvo vykdoma neturint L. R. sutikimo, kadangi tai neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir yra visiškai nepagrįsti bei prieštarauja paties atsakovo įrodinėtinoms aplinkybėms, kad rekonstrukcija buvo vykdoma abiejų bendraturčių sutarimu, o L. R. prie rekonstrukcijos prisidėjo piniginėmis lėšomis (CPK 185 straipsnis).

82. Bendraturčio dalis, turima bendrosios nuosavybės teise (idealioji dalis), gali būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas (gali būti parduodama, dovanojama ar kitaip perleidžiama), materialaus turto konkrečios dalys tokiais atvejais nenurodomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016, 32 punktas).

83. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą pagal sandorį, nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė ir turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises, daiktas turi būti sukurtas teisėtai ir nuosavybės teisių perleidimo sandoris turi būti sudarytas įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes sudaro tai, kad po rekonstrukcijos įregistravimo viešajame registre, du kartus buvo sudaryti ir notaro patvirtinti ginčo objektu esančių nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandoriai (dovanojimo sutartys): 41/100 gyvenamojo namo ir ½ garažo dalį L. R. 2016 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovui D. R., o D. R. 2019 m. sausio 24 d. dovanojimo sutartimi šį nekilnojamą turtą padovanojo mamai L. R.. Taigi, nuosavybės teises į ginčo objektu esančio turto idealiąsias dalis L. R. įgijo 2019 m. sausio 24 d. sandorio – dovanojimo sutarties, sudarytos notarine forma, pagrindu, kuri nėra ir nebuvo ieškovo ginčijama (CK 1.74 straipsnis).

84. Ieškovas teigė, kad atsakovas neįrodė, jog jis ar mama prisidėjo prie rekonstrukcijos, tačiau būtent ieškovui teko pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinio reikalavimus (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo nuomone, priešingai nei teigia ieškovas, byloje esančių įrodymų nepakanka padaryti išvadą, kad visus rekonstrukcijos darbus atliko išimtinai tik ieškovas ir jo sutuoktinė, savo asmeninėmis, dovanotomis ar pasiskolintomis lėšomis.

85. Įvertinus visumą aptartų ir teismo ištirtų įrodymų darytina labiau tikėtina išvada, kad gyvenamojo namo ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos buvo vykdoma bendrai tiek A. R. ir jo sutuoktinės S. R., tiek L. R. bei atsakovo D. R.. Aplinkybė, kad atsakovas su sutuoktine 2017 m. statėsi namą, nepaneigia jo galimybė prisidėti finansiškai prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos laikotarpiu iki 2005 m. (CPK 185 straipsnis). Neabejotina ir tai, kad ieškovui buvo žinoma, jog L. R. iki savo mirties buvo teisėta 41/100 dalių gyvenamojo namo ir ½ dalies garažo savininkė ir valdytoja, o jos vardu viešame nekilnojamojo turto registre 2019 m. sausio 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo objektu esantį nekilnojamąjį turtą.

86. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė vienos iš būtinų CK 4.77 straipsnio taikymui sąlygų – aplinkybių, kad gyvenamasis namas ir garažas buvo rekonstruoti išimtinai jo lėšomis, todėl ieškovo reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių pakeitimo atmestinas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis, CK 4.77 straipsnis).

Dėl alternatyvaus ieškovo reikalavimo

87. Mirus turto savininkui, įvyksta universalus jo teisių ir pareigų perėmimas, o priėmęs palikimą įpėdinis yra atsakingas ir už palikėjo skolas (CK 5.1 straipsnis, 5.52 straipsnis). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

88. Ieškovas po L. R. mirties (duomenys neskelbtini), laikydamasis CK 5.63 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino pareiškė reikalavimą palikimą priėmusiam asmeniui D. R., bei kitiems palikimą priimsiantiems asmenims bendrai 44 928 Eur sumai dėl atliktos gyvenamojo namo ir garažo rekonstrukcijos. Kadangi mirusiosios turtą paveldėjo ginčo šalys lygiomis dalimis, todėl ieškovas 2021 m. kovo 25 d. pretenzija pateikė atsakovui kreditorinį reikalavimą dėl 22 464 Eur sumos sumokėjimo. Tačiau ieškovas pareikšdamas reikalavimą mirusios mamos L. R. įpėdiniui – atsakovui, nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmos instancijos teisme teigė, kad mama jam nebuvo skolinga. Nurodytų prieštaravimų ieškovas nepašalino ir bylą nagrinėjant pakartotinai. Tokiu būdu, jei L. R. (palikėja) nebuvo skolinga ieškovui, tai ieškovui nėra skolingas ir jos įpėdinis, pareigų ir teisių perėmėjas – atsakovas D. R., ginčo objektu esančio nekilnojamojo turto dalies paveldėtojas (CK 5.52 straipsnis).

89. Kaip jau minėta ieškovas, siekdamas nustatyti didesnę turto dalį, vadovaudamasi minėta CK 4.77 straipsnio norma, turėjo įrodyti ne tik bendro daikto vertės padidėjimą, bet ir kitas sąlygas, tarp kurių ir tai, kad turto vertė pakilo būtent dėl ieškovo atliktų pagerinimų.

90. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog tik jo lėšomis ginčo objektu esantis nekilnojamas turtas buvo rekonstruotas, nes būtent tokiu faktiniu pagrindu ir buvo reiškiamas ieškovo alternatyvus reikalavimas. Tai, kad ieškovo teigimu nėra galimybės pateikti įrodymų, kiek padidėjo atlikus rekonstrukciją turto vertė bei pateiktas teismo eksperto K. Kumpino atsakymas, kad nėra galimybės nustatyti 1990 m. gyvenamojo namo rinkos vertės, nes duomenis apie parduotus nekilnojamojo turto objektus yra kaupiami tik nuo 1998 m., bei aplinkybės, kad reikalavimas dėl 22 464 Eur sumos priteisimo yra alternatyvus, prioritetą teikiant reikalavimui dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies padidinimo, neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti faktus sukuriančius jo teises (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

91. Pagal ieškovo pateiktą 2021 m. kovo 17 d. suvestinis statybos kainos apskaičiavimą gyvenamojo namo rekonstrukcijos (statybos ir montavimo) darbų kaina 109 581,65 Eur, iš jų gyvenamojo namo 81121,36 Eur su PVM, ūkinio pastato (garažo) – 21 238,11 Eur su PVM ir atskirai paskaičiuota elektra, šildymas, santechnika – 7322,18 Eur su PVM.

92. Pažymėtina, kad 2021 m. kovo 17 d. suvestinis statybos kainos apskaičiavimas ir lokalinės sąmatos sudarytas pagal 2009 m. spalio mėn. kainas, nors bylos duomenimis rekonstrukcija vyko nuo 1990 m. iki 2005 m. Ieškovo paaiškinimais į apskaičiavimą yra įtraukti rekonstrukcijos darbai, kurie buvo atlikti iki 2009 m., o skaičiuojant medžiagų kiekį yra skaičiuojamos visam namui ir garažui reikalingos medžiagos. Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad visam namui grindų dangą – laminatą pirko atsakovas, o jį sudėjo ieškovas. Langus pirmame namo aukšte keitė, pirmo aukšto vidaus remontą prieš pradėdama toje namo dalyje gyventi 2005 m., taip pat darė atsakovas savo lėšomis. Rekonstrukcija buvo vykdoma ūkio būdu, tačiau į paskaičiavimą yra įtraukta visų darbų kaina, ją paskaičiuojant su pridėtinės vertės mokesčiu. Ieškovas iš esmės negalėjo paaiškinti nurodytų aplinkybių ir prieštaravimų nepašalino. Nėra aišku, kokiu pagrindu buvo apskaičiuojamas atliktų darbų ir medžiagų mastas. Tikėtina, kad ieškovo pateiktas statybos kainos apskaičiavimas yra sudarytas atlikus gyvenamojo namo apžiūrą ir (ar) remiantis kadastro duomenų byla, tačiau tai nėra įrodymas pagrindžiantis realiai atliktų darbų mąstą, rekonstrukcijai reikalingų ir sunaudotų medžiagų pirkimą ir joms išleistas pinigų sumas. Byloje pateiktas suvestinis statybos kainos apskaičiavimas nėra tinkamas įrodymas tokioms aplinkybėms įrodyti. Ieškovo pateikta UAB „Ober – haus“ nekilnojamojo turto konsultacija, kurioje nurodoma, kad 2022 m. vasario 9 d. 135 000 Eur gyvenamojo namo, kitų statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė galėtų siekti 135 000 Eur, taip pat nėra tinkamas įrodymas turto vertės pagerinimui ieškovo lėšomis po rekonstrukcijos pagrįsti.

93. Atsakovas, trečiasis asmuo L. R. prašė taikyti dešimties metų senaties terminą ieškovo alternatyviam reikalavimui. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju šis senaties terminas buvo praleistas, kadangi ieškovas tik 2021 m. kovo 25 d. su kreditoriniu reikalavimu kreipėsi į atsakovą ir tik 2021 m. balandžio 30 d. pateikė ieškinį teismui (CK 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnis), kai teismo vertinimu apie savo galimai pažeistas teises ieškovui tapo žinoma vėliausiai nuo 2009 m. lapkričio 30 d., viešajame registre įregistravus rekonstrukcijos metu atliktus statybos darbus ir bendrosios dalinės nuosavybės dalis (sprendimo 37, 41 punktai). Ieškovo argumentai, kad apie savo galimai pažeistas teises jis sužinojo tik po mamos mirties yra deklaratyvūs, neatitinkantys bylos faktinių aplinkybių, todėl atmestini.

94. Ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai dėl turto išlaikymo, patiriamų išlaidų jo priežiūrai ir remontui po rekonstrukcijos įregistravimo (2018 m. birželio 6 d. sąskaita už dujinio katilo paleidimą ir derinimą, 2018 m. gegužės 30 d. ir 2018 m. birželio 6 d. UAB Jaukurai išankstinio apmokėjimo sąskaitos už radiatorius, kaminą, kitas šildymo sistemai reikalingas dalis ir santechnikos prekes, 2017 m. gruodžio 30 d. UAB „Vilpra“ sąskaitos pagal, kurias buvo įsigytos šildymo įrangai reikalingos dalys, atsakovo A. R. pervestos 912 Eur lėšos), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi nagrinėjamu atveju buvo reiškiamas reikalavimas dėl bendraturčių teisių pasikeitimo padidinus bendrąją dalinę nuosavybę ir jo vertę (CK 4.77 straipsnis), o ne reikalavimas atlyginti išlaidas už bendro turto išlaikymą, išsaugojimą ir jo tvarkymą (CK 4.76 straipsnis).

95. Ieškovo reikalavimas dėl 22 464 Eur sumos ir penkių procentų procesinių palūkanų priteisimo už atliktus gyvenamojo namo ir garažo pagerinimus atmestinas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

96. Ieškovas byloje sumokėjo 505,00 Eur žyminį mokestį ir pateikė duomenis apie patirtas 1 100,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidas (2023 m. gegužės 9 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1016159), kurios, įvertinus bylos pobūdį, apimtį, procesinių dokumentų kiekį, laikytinos protingomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovas taip pat pateikė duomenis apie patirtas 200,00 Eur išlaidas už UAB „Ober-haus“ konsultaciją dėl galimos turto kainos (2022 m. kovo 2 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 156; CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

97. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 3 385,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidas (2021 m. birželio 3 d., 2021 m. lapkričio 30 d., 2022 m. sausio 17 d. Luminor Bank AS sąskaitos išrašai; 2021 m. birželio 2 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1057141; 2022 m. kovo 8 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1057059; 2022 m. birželio 14 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1057069; 2022 m. gruodžio 15 d. – 2022 m. gruodžio 16 d., 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. kovo 22 d., 2023 m. kovo 13 d. – 2023 m. kovo 22 d., 2023 m. balandžio 1 d. – 2023 m. gegužės 3 d., 2023 m. gegužės 7 d. – 2023 m. gegužės 8 d. Luminor Bank AS sąskaitos išrašai), kurios, įvertinus bylos pobūdį, apimtį, procesinių dokumentų kiekį, laikytinos protingomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovas taip pat pateikė duomenis apie patirtas 6,08 Eur išlaidas už valstybės įmonės Registrų centro suteiktas paslaugas (valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. lapkričio 22 d. mokėjimo kvitas; 2023 m. kovo 31 d. Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymas Nr. 333) ir 30,00 Eur išlaidas už AB SEB banko pažymą (2023 m. kovo 31 d. Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymas Nr. 334; CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

98. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

99. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinos jo patirtos 3421,08 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

100. Iš ieškovo į valstybės pajamas priteistinos 12,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3421,08 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną eurą ir 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 12,34 Eur (dvylika eurų ir 34 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5662.

Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.