Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, Luminor Bank AS, veikiantis per Lietuvos skyrių, A. B., antstoliai J. P., A. S., D. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja I. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, prašo iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Centrinis bankroto biuras LT“. Nurodė, jog:

1.1. Pareiškimo teismui padavimo dieną jos bendra skola kreditoriams sudaro apie 347 120,55 Eur – pareiškėja skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai apie 18 732,12 Eur; UAB „Julianus Inkaso“ – apie 125,78 Eur; Luminor Bank AS – apie 326 262,65 Eur; A. B. – apie 2 000 Eur. Pažymi, jog nurodytos sumos gali būti tikslinamos dėl priskaičiuotų palūkanų ir vykdymo išlaidų.

1.2. Nurodė, jog priežastys, sąlygojusios jos nemokumą, yra šios: buvęs pareiškėjos sugyventinis sudarė kredito sutartį dėl žemės sklypo pirkimo ir gyvenamojo namo statybos, o pareiškėja laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui. Pažymi, kad tarp šalių buvo pasirašyti papildomi susitarimai, kurių pagrindu pareiškėjai buvo perkelta visa skola bei kitos skolininko teisės ir pareigos. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad bus pajėgi tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau pateko į situaciją, kai tą padaryti tapo nebeįmanoma. Anot pareiškėjos, jos nemokumas iš dalies yra susijęs su tuo, kad, raginama banko darbuotojų, pasirašė susitarimą, kuriame įtvirtinta sąlyga dėl negrąžintos kredito sumos konvertavimo iš eurų į Šveicarijos frankus. Pareiškėja buvo įtikinta, kad kredito grąžinimas Šveicarijos frankais jai bus finansiškai palankesnis, kadangi tuo metu vyravusi palūkanų norma imant paskolą Šveicarijos frankais buvo mažesnė, palyginti su kita valiuta; tačiau, negrąžintą kredito sumą konvertavus iš eurų į Šveicarijos frankus, sutarties vykdymas iš esmės pabrango, nes gerokai pabrangus Šveicarijos frankui euro atžvilgiu mokėtinos sumos kreditoriui labai padidėjo. Pareiškėjos teigimu, šiuo metu jai trūksta piniginių lėšų patenkinti savo visus būtinuosius poreikius, tuo labiau patenkinti didžiulius kreditorių reikalavimus; be to, nuolat augančios kreditorių skaičiuojamos palūkanos bei antstolių skaičiuojamos vykdymo išlaidos didina skolas kreditoriams, dėl ko pareiškėja per visą savo gyvenimą nesugebės padengti visų skolų (apsiskaičiavo, kad tai užtrūktų apie 88 metus). Nurodo, kad šiuo metu pareiškėja vykdo individualią veiklą ir per mėnesį, atskaičius mokesčius, uždirba apie 985 Eur.

1.3. Nurodo ir tai, kad pirmą kartą bankroto byla jai buvo iškelta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-5054-1025/2019, tačiau 2020 m. kovo 2 d. nutartimi buvo nutarta netvirtinti pareiškėjos patikslinto mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų pagrindu).

1.4. Nurodo, kad antrą kartą bankroto byla jai buvo iškelta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-7139-838/2020, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi teismas atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą (bankroto byla nebuvo nutraukta ar pabaigta), todėl toks atsisakymas nedraudžia pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo po 3 metų. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių tvirtinti, jog per paskutinius trejus metus nuo 2020 m. spalio 15 d. (apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą dienos) pareiškėja atliko kokius nors tyčinius, nesąžiningus veiksmus, lėmusius skolų atsiradimą, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aiškina, kad nevengė bent iš dalies vykdyti kreditinius įsipareigojimus (per pastaruosius 3 metus yra sumokėjusi 3 468,40 Eur), abejonių keliančių sandorių neatliko, dirbo ir stengėsi stabilizuoti savo turtinę padėtį, kas rodo jos sąžiningumą FABĮ nuostatų kontekste. Taigi, yra visi įstatymo nustatyti pagrindai pareiškėjai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o teismui – tenkinti tokį jos prašymą.

2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) atsiliepime į pareiškimą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra; nurodo, kad bendra pareiškėjos skola VMI sudaro 16 726,99 Eur.

3. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai I. Š. fizinio asmens bankroto bylą.

5. Teismo vertinimu, pareiškėjos I. Š. būklė atitiko fizinio asmens nemokumą, kaip jis apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.

6. Teismas nurodė, jog atsisako pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes nuo ankstesnio bankroto proceso nutraukimo dar nepraėjo 10 metų. Pažymėjo, jog dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėja I. Š. kreipėsi trečią kartą. Teismas akcentavo, jog anksčiau pareiškėjos I. Š. inicijuota fizinio asmens bankroto byla buvo nutraukta remiantis pagrindu, kuris nepatenka į įstatyme numatytas išimtis, leidžiančias pakartotinai inicijuoti bankroto procesą anksčiau nei po 10 metų.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantė I. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti I. Š. fizinio asmens bankroto bylą.

8. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bankroto byla buvo nutraukta iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, todėl 10 metų ribojimas neturėtų būti taikomas. Apeliantė mano, kad jai neturėtų būti užkertamas kelias bankrutuoti, nes nuo tariamai nesąžiningų veiksmų jau praėjo 3 metai, o per pastaruosius 3 metus nenustatyta aiškiai nesąžiningų veiksmų ar neveikimo.

9. Pažymi, kad atsisakymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą sukeltų itin sunkias teisines pasekmes apeliantei, nes ilgą laiką ji negalėtų vėl kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Toks teisinis reguliavimas yra neteisingas, neprotingas ir neproporcingas, nes pažeidžia asmens teises ir prieštarauja kasacinio teismo praktikai.

10. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei I. Š. atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria apeliantei atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, šį nesutikimą iš esmės grindžia tuo, kad bankroto byla buvo nutraukta iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teigia, jog 10 metų ribojimas netaikytinas, taikytinas 3 metų terminas, kuris jau suėjęs, pažymi, kad per pastaruosius 3 metus nenustatyta nesąžiningų apeliantės veiksmų.

15. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt.

16. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

17. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

18. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalį teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios sąlygos; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitų veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

19. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš viso apeliantės prievolių kreditoriams dydis pareiškimo pateikimo teismui dieną buvo apie 342 665,42 Eur. Tai patvirtina, kad apeliantės pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu apeliantės finansinė būklė atitiko FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

20. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog fizinio asmens nemokumas nėra pakankamas pagrindas fizinio asmens bankroto bylai iškelti, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, dėl kurių teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

21. Pirmosios instancijos teismas atsisakė apeliantei iškelti fizinio asmens bankroto bylą, konstatavęs, kad apeliantei fizinio asmens bankroto byla jau buvo iškelta, o vėliau nutraukta ir nuo teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. 2020 m. gegužės 7 d., šiuo metu nėra praėję 10 metų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad fizinio asmens bankroto byla apeliantei buvo nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuris nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte numatytų išimčių sąrašą, kurioms esant netaikomas teisės pakartotinai pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra ribojimas nesuėjus 10 metų terminui, be to, fizinio asmens bankroto procedūra gali būti taikoma tik sąžiningiems bankrutuoti siekiantiems asmenims.

22. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktu imperatyviai nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. FABĮ 10 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos. Aplinkybės, jog nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, nustatymas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

23. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-313/2022).

24. Kaip byloje nustatyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-139-1025/2020 apeliantei buvo nutarta iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas civilinėje byloje Nr. e2FB-139-1025/2020 2019 m. liepos 30 d., 2019 m. lapkričio 19 d., 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimis patvirtino apeliantės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. 2019 m. spalio 21 d. nutartimi teismas atsisakė priimti bankrutuojančios I. Š. bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymą dėl bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo ir jis grąžintas bankrutuojančiam asmeniui pakartotinai tikslinti mokumo atkūrimo planą ir svarstyti kreditorių susirinkime. Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi, be kita ko, nutarta netvirtinti bankrutuojančios I. Š. patikslinto mokumo atkūrimo plano, I. Š. fizinio asmens bankroto byla nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 punkto pagrindais, be kita ko, konstatuota, jog I. Š. pateikė neteisingą ir neišsamią informaciją apie savo finansinę padėtį, nesiėmė veiksmų mokumui atkurti ir nepakankamai stengėsi didinti pajamas. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-653-513/2020 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi, be kita ko, pažymėjo, jog I. Š. nesiekia ir nededa jokių pastangų atkurti mokumą ir bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus, o toks bankrutuojančio fizinio asmens elgesys bankroto proceso metu nesuderinamas nei su sąžiningumo reikalavimais, nei su fizinio asmens bankroto procedūros tikslais ir vien tik deklaratyvių abstrakčių teiginių apie siekius atkurti mokumą išdėstymas mokumo atkūrimo plane nėra pakankamas bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrai užtikrinti.

25. Taigi bankroto byla apeliantei 2020 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-139-1025/2020 buvo nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 punkto pagrindais. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte numatytų išimčių sąrašą, kurioms esant netaikomas teisės pakartotinai pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra ribojimas nesuėjus 10 metų terminui. Minėta, nurodyta nuostata yra imperatyvi. Pažymėtina, kad imperatyvi nuostata reiškia, jog teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė šiuo metu neturi teisės pakartotinai inicijuoti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

26. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte įtvirtintas apribojimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra siejamas su ankstesnio bankroto proceso nutraukimu tam tikrais pagrindais, neatsižvelgiant į konkrečią bankroto proceso stadiją. Tai reiškia, kad nėra teisiškai reikšminga, ar bankroto byla buvo nutraukta iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, ar po jo, svarbu tik tai, jog bankroto byla buvo pradėta ir vėliau nutraukta. Šis apribojimas grindžiamas siekiu užtikrinti sąžiningą bankroto proceso eigą ir apsaugoti kreditorių interesus. Dešimties metų draudimas inicijuoti naują bankroto procesą yra taikomas dėl nustatyto nesąžiningumo, nepriklausomai nuo to, kuriame etape įvyko bankroto proceso nutraukimas. Todėl apeliantės situacijoje nėra reikšmės, kada tiksliai buvo nutraukta ankstesnė bankroto byla, esminis aspektas yra pats faktas, jog ji buvo nutraukta, ir dėl to jai taikomas atitinkamas teisinis ribojimas.

27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti apeliantės elgesį per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino apeliantės elgesį ankstesniu laikotarpiu, kadangi turėjo vertinti apeliantės sąžiningumą, kaip jis apibrėžtas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte.

28. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal lingvistinę FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto formuluotę – „paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl“ – įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas yra siejamas būtent su skolininko nemokumo atsiradimo momentu, o ne su nesąžiningų veiksmų, nulėmusių skolininko nemokumą, atlikimo momentu. Taigi lingvistiškai aiškinant šią teisės normą pareiškėjas turi būti tapęs nemokus ne anksčiau nei per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o esminė nemokumo priežastis turi būti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte išvardyti nesąžiningi veiksmai. Būtent toks aptariamos teisės normos aiškinimas atitinka ir šios teisės normos tikslą, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas 3 metus negalėtų pasinaudoti FABĮ taikoma apsauga nuo kreditorių jam reiškiamų reikalavimų, o kreditoriams būtų sudaryta galimybė nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be FABĮ taikomų apribojimų per įstatyme nustatytą 3 metų laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad formuota FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo praktika, draudžianti sąžiningumo aspektu vertinti pareiškėjo veiksmus, atliktus anksčiau nei prieš 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neužtikrina šios teisės normos tikslų įgyvendinimo tais atvejais, kai nesąžiningų veiksmų atlikimo momentas ir pareiškėjo nemokumo atsiradimo momentas nesutampa. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija patikslino praktiką, suformuluodama teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: (1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir (2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu vertinamas elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos nemokumui. Nagrinėjamu atveju apeliantei bankroto byla buvo nutraukta 2020 m. kovo 2 d. nutartimi, be kita ko, ir dėl jos nesąžiningumo, tai akcentavo pirmosios instancijos teismas atsisakydamas apeliantei iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju nustatant terminus, svarbu išskirti vertinimo laikotarpį dėl sąžiningumo – treji metai iki bankroto bylos iškėlimo pareiškimo, ir draudimo laikotarpį po bankroto bylos nutraukimo – 10 metų, jei byla nutraukta dėl nesąžiningumo, išskyrus numatytas išimtis.

30. Minėta, jog, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto nuostatas, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus (10 straipsnyje nurodyti šie išimtiniai atvejai: nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti, teismas nepatvirtina plano, iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla). Iš aptariamo teisinio reguliavimo akivaizdu, kad nuo apeliantės bankroto proceso nutraukimo nėra praėję 10 metų. Ši aplinkybė yra FABĮ numatytas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Minėta norma yra imperatyvi: bankroto procesas gali būti pradedamas, tik kai konstatuojamas fizinio asmens nemokumas ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų kliūčių bankroto bylai iškelti.

31. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo apeliantei, pagrįstai ir teisėtai pasisakė dėl reikšmingų aplinkybių, susijusių su tuo, dėl kokių priežasčių apeliantei buvo nutraukta fizinio asmens bankroto byla 2020 m. kovo 2 d. nutartimi, ir pagrįstai nevertino apeliantės sąžiningumo pastarųjų trejų metų laikotarpiu.

32. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad atsisakymas iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą sukels itin sunkias teisines pasekmes, mano, kad teisinis reguliavimas yra neteisingas ir neproporcingas.

33. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018). Taigi, iškėlus bankroto bylą, tačiau paaiškėjus, kad pareiškėjas nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai, klaidino teismą ir paneigė fizinio asmens bankroto tikslus (atkurti fizinio asmens mokumą ir suderinti fizinio asmens ir jo kreditorių interesus), įstatymo leidėjas numatė tokiam asmeniui gerokai griežtesnes poveikio priemonės nei tuo atveju, jeigu pareiškėjo nesąžiningumas, klaidingos informacijos pateikimas būtų paaiškėjęs gerokai anksčiau (dar prieš iškeliant bankroto bylą), tuo siekiama tiek nubausti pareiškėją už jo neteisėtą elgesį, tiek ir užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams pasinaudojant įstatymų suteikiamomis teisėmis.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjusioje Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartyje nurodyta, jog pateiktu mokumo atkūrimo planu buvo tik siekiama ilgą laiko tarpą naudotis įstatymo suteiktomis lengvatomis, ir konstatuota, jog I. Š. neturi tikslo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams ir atkurti savo mokumą. Konstatuota, jog I. Š. neatitinka FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningų fizinių asmenų sąvokos. Būtent ši aplinkybė nulėmė, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas nebuvo tvirtinamas ir I. Š. fizinio asmens bankroto byla buvo nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 punkto pagrindais.

35. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl apeliantės nesąžiningumo, kuris konstatuotas įsiteisėjusia 2020 m. kovo 2 d. teismo nutartimi, jai kilę teisiniai padariniai yra proporcingi ir įstatymo leidėjo numatyti kaip būtini, siekiant apsaugoti nesąžiningų asmenų kreditorių interesus, nesudarant galimybių nesąžiningiems fiziniams asmenims išvengti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Atsisakymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą negali būti vertinamas kaip neteisingas, neprotingas ar neproporcingas, nes FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto nuostata yra imperatyvi. Teismas negali ignoruoti įstatyme nustatytų apribojimų, todėl apeliantei kylantys teisiniai padariniai yra įstatymo numatyta pasekmė, o ne nepagrįstas teisinis suvaržymas.

36. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais šios teisės normos išaiškinimais ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė šiuo metu nėra įgijusi teisės pakartotinai inicijuoti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą.

37. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.