Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, Luminor Bank AS, veikiantis per Lietuvos skyrių, A. B., antstoliai Jonas Petrikas, Aleksandras Selezniovas, Daiva Prunskienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja I. Š. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, kuriame prašo iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Centrinis bankroto biuras LT“.

2. Pareiškėja nurodo, kad pareiškimo teismui padavimo dieną jos bendra skola kreditoriams sudaro apie 347 120,55 Eur – pareiškėja skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai apie 18 732,12 Eur; UAB „Julianus Inkaso“ apie 125,78 Eur; Luminor Bank AS – apie 326 262,65 Eur; A. B. – apie 2 000 Eur. Aiškina, kad nurodytos sumos gali būti tikslinamos dėl priskaičiuotų palūkanų ir vykdymo išlaidų.

3. Pareiškėja aiškina, kad priežastys, sąlygojusios jos nemokumą, yra šios: buvęs pareiškėjos sugyventinis sudarė kredito sutartį žemės sklypo pirkimui ir gyvenamojo namo statybai, o pareiškėja laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui. Pažymi, kad tarp šalių buvo pasirašyti papildomi susitarimai, kurių pagrindu pareiškėjai buvo perkelta visa skola bei kitos skolininko teisės ir pareigos. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad bus pajėgi tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau pateko į situaciją, kai tą padaryti tapo nebeįmanoma. Anot pareiškėjos, jos nemokumas iš dalies yra susijęs su tuo, kad raginama banko darbuotojų, pasirašė susitarimą, kuriame įtvirtinta sąlyga dėl negrąžintos kredito sumos konvertavimo iš eurų į Šveicarijos frankus. Pareiškėja buvo įtikinta, kad kredito grąžinimas Šveicarijos frankais jai bus finansiškai palankesnis, kadangi tuo metu vyravusi palūkanų norma imant paskolą Šveicarijos frankais buvo mažesnė, palyginus su kita valiuta; tačiau negrąžintą kredito sumą konvertavus iš eurų į Šveicarijos frankus, sutarties vykdymas iš esmės pabrango, nes ženkliai pabrangus Šveicarijos frankui euro atžvilgiu mokėtinos sumos kreditoriui ženkliai padidėjo. Taigi, pareiškėjos teigimu, šiuo metu jai trūksta piniginių lėšų patenkinti jos visus būtinuosius poreikius, tuo labiau patenkinti didžiulius kreditorių reikalavimus; be to, nuolat augančios kreditorių skaičiuojamos palūkanos bei antstolių skaičiuojamos vykdymo išlaidos didina skolas kreditoriams, dėl ko pareiškėja per visą savo gyvenimą nesugebės padengti visų skolų (pasiskaičiavo, kad tai užtrūktų apie 88 metus). Nurodo, kad šiuo metu pareiškėja vykdo individualią veiklą ir per mėnesį, atskaičius mokesčius, uždirba apie 985 Eur.

4. Pažymi, kad pirmą kartą bankroto byla jai buvo iškelta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-5054-1025/2019, tačiau 2020 m. kovo 2 d. nutartimi buvo nutarta netvirtinti pareiškėjos patikslinto mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų pagrindu). Nurodo, kad antrą kartą bankroto byla jai buvo iškelta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-7139-838/2020, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą.

5. Anot pareiškėjos, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi teismas atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą (bankroto byla nebuvo nutraukta ar pabaigta), todėl toks atsisakymas nedraudžia pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo po 3 metų. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių tvirtinti, jog per paskutinius trejus metus nuo 2020 m. spalio 15 d. (apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą dienos) pareiškėja atliko kokius nors tyčinius, nesąžiningus veiksmus, lėmusius skolų atsiradimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aiškina, kad nevengė bent iš dalies vykdyti kreditorinius įsipareigojimus (per pastaruosius 3 metus yra sumokėjusi 3 468,40 Eur), abejonių keliančių sandorių neatliko, dirbo ir stengėsi stabilizuoti savo turtinę padėtį, kas rodo jos sąžiningumą FABĮ nuostatų kontekste. Taigi, yra visi įstatymo nustatyti pagrindai pareiškėjai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o teismui – tenkinti tokį jos prašymą.

6. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą ir jame išdėstytus argumentus palaikė, prašė pareiškimo reikalavimus tenkinti. Papildomai nurodė, kad pagrindinė pareiškėjos skolų susidarymo priežastis buvo laidavimas pagal kredito sutartį, kurios įsipareigojimų pareiškėja neįstengė vykdyti. Pažymėjo, kad pareiškėjos vienintelis turtas (gyvenamasis būstas su žemės sklypu) buvo realizuoti iš varžytynių, tačiau liko reikšminga skola, kuri auga dėl skaičiuojamų palūkanų ir vykdymo išlaidų. Nurodė, kad pareiškėja jokio kito turto neturinti, todėl per visą likusį gyvenimą neįstengtų grąžinti susikaupusių skolų. Aiškino, kad pareiškėja uždirba iš individualios veiklos apie 1 000 Eur per mėnesį; šias pajamas pareiškėja gauna grynaisiais pinigais, nes jos visos sąskaitos yra areštuotos. Anot atstovės, pareiškėja per paskutinius trejus metus nesudarė jokių sandorių ir neatliko jokių veiksmų, bloginančių kreditorių galimybes susigrąžinti skolas ar jos mokumą; tuo labiau galioja sąžiningumo prezumpcija, kurios kreditoriai nepaneigė. Teigė, kad anksčiau iškelta bankroto byla pareiškėjai buvo nutraukta iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, todėl nors tuo metu ir buvo konstatuotas pareiškėjos nesąžiningumas, nuo to laiko praėję treji metai, todėl šiai bylai ši aplinkybė nėra aktuali, o 10 metų terminas, užkertantis galimybę pareiškėjai bankrutuoti, šiuo atveju netaikytinas.

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) atsiliepime į pareiškimą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra; nurodo, kad bendra pareiškėjos skola VMI sudaro 16 726,99 Eur.

8. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

9. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti alternatyvūs pagrindai, kurių bent vieną nustačius, preziumuojama, kad fizinis asmuo nemokumo būseną pasiekė nesąžiningais veiksmais/neveikimu, dėl ko teismas atsisako ginti tokio asmens teises, iškeliant jam bankroto bylą. Minėtų teisės normų visuma leidžia daryti išvadą, kad bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui tikslas yra suteikti galimybę sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti savo mokumą bei grįžti į pilnavertį gyvenimą oriomis sąlygomis, tačiau tokia galimybė asmeniui suteikiama esant dviejų sąlygų visetui: 1) fizinis asmuo atitinka įstatyme įtvirtintas nemokumo sąlygas bei 2) fizinis asmuo nemokiu tapo ne dėl įstatyme išvardintų savo paties nesąžiningų veiksmų/neveikimo.

Dėl fizinio asmens nemokumo

10. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos bendras įsiskolinimas kreditoriams sudaro apie 342 665,42 Eur – Valstybinei mokesčių inspekcijai apie 16 276,99 Eur; UAB „Julianus Inkaso“ apie 125,78 Eur; Luminor Bank AS – apie 326 262,65 Eur. Pažymėtina, kad nurodytos skolos šios nutarties priėmimo metu tikėtina yra dar didesnės, nes skaičiuojamos palūkanos, netesybos, vykdymo išlaidos ir pan. Teismas neįskaito pareiškėjos nurodytos 2 000 Eur dydžio skolos A. B. į bendrą pareiškėjos pradelstų skolų masę, nes minėto reikalavimo mokėjimo terminas nėra suėjęs (2026 m. sausio 1 d.), o, kaip minėta, asmens nemokumas nustatomas įvertinus skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, dydį. Kita vertus, šiuo atveju net ir neįskaitant pareiškėjos skolos A. B., pareiškėjos pradelstų skolų dydis akivaizdžiai viršija 25 MMA.

11. Bylos duomenimis, pareiškėja neturi registruoto turto, transporto priemonių; lėšų banko sąskaitose taip pat iš esmės neturi. Anot pareiškėjos, jos pajamos šiuo metu sudaro apie 985 Eur, kurias pareiškėja gauna vykdydama individualią veiklą.

12. Taigi, teismas, įvertinęs į bylą pateiktus bei teismo iniciatyva surinktus duomenis apie pareiškėjos nemokumą, nustatė, kad šiai dienai pareiškėjos pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) sudaro daugiau nei 342 000 Eur ir gerokai viršija 25 MMA dydį (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad pareiškėja neturi registruotino turto ar santaupų, gaunamos pajamos taip pat neleidžia spręsti, jog pareiškėja turi realių galimybių per protingą laikotarpį padengti susidariusį įsiskolinimą. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja šiai dienai neturi objektyvių galimybių įvykdyti kreditoriams pradelstus skolinius įsipareigojimus, kurių suma gerokai viršija 25 MMA, todėl, teismo vertinimu, tokia pareiškėjos būklė atitinka fizinio asmens nemokumą kaip jis apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Be to, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu byloje nekilo ginčo dėl pareiškėjos nemokumo.

Dėl fizinio asmens nesąžiningumo

13. Antroji FABĮ nustatyta sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, kuriuos nustačius preziumuojamas fizinio asmens nesąžiningumas, privedant savo būklę prie nemokumo, nebuvimas. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–6 punktais, fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

15. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte, kaip minėta, imperatyviai nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos.

16. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-5054-1025/2019, iškėlė pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, tačiau 2020 m. kovo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-139-1025/2020, vadovaudamasis FABĮ 7 ir 8 straipsniais, 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, netenkino bankroto administratorės prašymo, t. y. netvirtino bankrutuojančios pareiškėjos patikslinto mokumo atkūrimo plano, ir pareiškėjos bankroto bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėja tiek kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek rengdama mokumo atkūrimo planą pateikė neteisingą bei neišsamią informaciją apie savo pajamas, nemokumo priežastis, pareiškėja nesiima jokių veiksmų savo mokumui atkurti, nesiekia gauti kuo didesnių pajamų, kad galėtų didesne dalimi prisidėti prie kreditorių reikalavimų tenkinimo, kad nebūtų pakenkta visų kreditorių interesams. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, jog plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos ir nebus pasiekti FABĮ keliami tikslai. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-653-513/2020, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, taip pat konstatavo, jog nepagrįsti apeliantės argumentai, kad šioje proceso stadijoje negalėjo būti taikomas FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo pareiškėjos patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytais duomenimis apie nemokumo priežastis, gaunamas pajamas, pastangas ir priemones savo mokumui atkurti, o tai sudarė sąlygas kilti pagrįstoms abejonėms ir plano realaus įvykdymo galimybe, dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindą.

17. Nustatyta, kad pareiškėjai pakartotinai pasikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-7139-838/2020, pareiškėjai vėl buvo iškelta bankroto byla, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1146-524/2020, minėta pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartis buvo panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – atsisakyta iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nurodytą nutartį, ją iš esmės motyvavo tuo, kad pareiškėjos bankroto byla buvo nutraukta FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (teismui konstatavus jos nesąžiningus veiksmus), atitinkamai, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktu, atsisakyta iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą.

18. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju yra aktuali FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte numatyta sąlyga, pagal kurią teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų, bankroto byla gali būti keliama tik tuo atveju, jeigu ankstesnis bankroto procesas buvo nutrauktas nustatytais terminais nepateikus teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teismui nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) arba iškėlus neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto bylą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

19. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktą, bankroto bylos nutraukimas sukelia teisinius padarinius – tam tikrais pagrindais nutraukus fizinio asmens bankroto bylą, pakartotinai kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo galima tik tuo atveju, kai nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos yra praėję 10 metų.

20. Kaip nurodyta šios nutarties 16 punkte, pareiškėjai I. Š. bankroto byla jau buvo iškelta, vėliau nutraukta, o nuo teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. 2020 m. gegužės 7 d., šiuo metu nėra praėję 10 metų. Pažymėtina, kad bankroto byla pareiškėjai buvo nutraukta, be kita ko, ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuris nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte numatytų išimčių sąrašą, kurioms esant netaikomas teisės pakartotinai pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra ribojimas nesuėjus 10 metų terminui. Pažymėtina, kad šias aplinkybes pareiškėjai nurodė ir Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje yloje N. e2S-1146-524/2020, panaikinęs nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai ir atsisakęs iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Teismas kritiškai vertina pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjos bankroto byla buvo nutraukta iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, todėl nurodytas 10 metų ribojimas šiuo atveju netaikytinas, kadangi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatytas ribojimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą siejamas su bankroto proceso nutraukimu (tam tikrais pagrindais), neišskiriant bankroto proceso stadijos (t. y. taikant šį punktą nesvarbu kokioje stadijoje bankroto procesas buvo nutrauktas – iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo ar po jo), vertinama tik tai, ar jis buvo pradėtas, t. y. ar buvo iškelta bankroto byla, kuri vėliau buvo nuraukta (kas ir įvyko pareiškėjos atveju).

21. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto nuostata yra imperatyvi, o jame numatytas išimčių sąrašas vertintinas kaip baigtinis, todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja šiuo metu jau yra įgijusi teisę pakartotinai inicijuoti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą.

22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, pareiškėjai atsisakytina iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto pagrindu, kadangi bankroto byla pareiškėjai buvo nutraukta, be kita ko, FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuris nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte numatytų išimčių sąrašą, kurioms esant netaikomas teisės pakartotinai pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra ribojimas nesuėjus 10 metų terminui, 10 metų terminas nuo bankroto proceso nutraukimo nėra suėjęs, atitinkamai pareiškėja šiuo metu neturi teisės pakartotinai inicijuoti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

23. Kadangi byloje nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte įtvirtinta sąlyga, kuriai esant bankroto byla pareiškėjai negali būti iškelta, dėl kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų (ne)buvimo teismas išsamiau nepasisako, nes jų (ne)buvimas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes neturi teisinės reikšmės ir negali lemti kitokios šios bylos procesinės baigties. Kiti pareiškėjos prašymai (dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, išlaidų dydžio nustatymo) yra išvestiniai, todėl, atsisakius iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismas dėl jų nepasisako.

24. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, apie atsisakymą iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą paskelbtina viešai (FABĮ 5 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5, 10 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti iškelti pareiškėjai I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.

Nutarčiai įsiteisėjus, informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjai I. Š. fizinio asmens bankroto bylą paskelbti viešai.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; akcinei bendrovei SEB bankui; antstoliams, vykdantiems išieškojimą – Jonui Petrikui, Aleksandrui Selezniovui, Daivai Prunskienei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.