Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-06-28 · Civilinė byla Nr. e2A-1415-653/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-28
Bylos Nr.
e2A-1415-653/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15966-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Andrius Ignotas, Jelena Šiškina
Atsakovas
M. V., J. V.
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
Trečiasis asmuo
I. J.
Kategorijos
  • 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1415-653/2024Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15966-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.; 3.3.1.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto ir Vaclovo Pauliko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. V. ir M. V. dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo I. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. V. ir M. V., prašydamas: 1) neterminuotai apriboti motinai J. V. ir tėvui M. V. tėvų valdžią nepilnamečio vaiko A. V. atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovų materialinį išlaikymą nepilnametės dukters naudai po 150,00 Eur iš kiekvieno iš tėvų, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 955-130/23 paskirta laikinąja rūpintoja.

2. Nurodė, kad atsakovai turi nepilnametę dukrą A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu tėvų valdžios neįgyvendina. Šeima Tarnybai žinoma nuo 2021 m. lapkričio mėn., kadangi 2021 m. lapkričio 5 d. į Tarnybą kreipėsi M. V. ir pranešė, kad konflikto namuose metu vaikų motina J. V. sudavė sūnui ir perskėlė jam lūpą, taip pat paaiškino, kad kilus kitam konfliktui tarp jo ir dukters, dukra keikėsi bei naudojo smurtą jo atžvilgiu. Aiškinantis aplinkybes, nepilnametė A. V. specialistams papasakojo, kad tarp jos ir tėvo įvykus konfliktui, ji nesusivaldė ir pasiuntė tėvą necenzūriniais žodžiais, tuo tarpu tėvas kelis kartus sudavė jai ranka per veidą. Mergaitės teigimu, tėvas tuo metu buvo išgėręs alaus. Iškart po įvykio namo grįžusi motina (buvo išėjusi į parduotuvę) iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Anot mergaitės, tėvas prieš ją yra smurtavęs ir anksčiau, t. y. 2017 m. tėvas buvo ją sumušęs diržu ir elektros laidu, dėl ko ji buvo paimta iš šeimos ir apgyvendinta Krizių centre, o vėliau kelis mėnesius gyveno pas senelę. Pasak A., maždaug prieš metus, neblaivus tėvas konflikto metu ją žemino, bandė smaugti. Mergaitė išsakė, kad nenori gyventi su tėvu, šiuo metu, kai tėvas namuose nebegyvena, pasidarė ramiau. Vaiko motina sutiko, kad šeimai yra reikalinga pagalba.

3. Po aptarto situacijos vertinimo atsakovai susitaikė, o nutraukus ikiteisminį tyrimą M. V. grįžo gyventi su šeima, tačiau 2022 m. gruodį šeimoje įvyko konfliktas tarp motinos ir dukros, po kurio nepilnametė buvo išvaryta iš namų, apsigyveno pas senelius ir atsisakė grįžti pas tėvus, prasidėjo nesutarimai, konfliktai. 2023 m. kovo 2 d. įvykusio pakartotinio šeimos atvejo vadybos posėdžio metu paaiškėjo, kad atsakovai susitaikė, sustabdė pradėtą skyrybų procesą ir nusprendė toliau gyventi kartu. Posėdžio metu Tarnybos specialistė susisiekė su nepilnamete, kuri pokalbio metu nurodė, jog atsisako grįžti gyventi į šeimą, tačiau sutiktų su keletu variantų, t. y. apsigyventi su motina Krizių centre arba kad būtų kreipiamasi į teismą dėl jos paėmimo iš šeimos. Mergaitė pasakojo, jog nuo tos dienos, kai mama susitaikė su tėvu, jos santykis su mama praktiškai nutrūko. Mama beveik jai neskambina, ja nesidomi, į senelių namus nebeatvažiuoja, jei retkarčiais paveža ją iš mokyklos iki senelių namų, kviečiama užeiti ir pabūti atsisako, skuba namo. Specialistei pasiteiravus dėl kokių priežasčių nepilnametė nenorėtų grįžti namo, A. nurodė, jog dėl santykių su tėvu, dėl to, koks jis yra žmogus. Senelių namuose jaučiasi saugi, seneliai puikiai atliepia jos poreikius, ją supranta, padeda ir palaiko. Atsakovė nurodė, kad į Krizių centrą su dukra vykti atsisako, kadangi yra kitas mažametis vaikas, kuriuo reikia rūpintis, teigė, kad tikslinga situaciją aptarti su dukra, kuri galimai nesupranta situacijos rimtumo; nurodė, jog atsižvelgiant į dukros nenorą grįžti į šeimą, neprieštarauja, kad specialistai kreiptųsi į teismą dėl dukros paėmimo iš šeimos ir laikinosios globos (rūpybos) nustatymo. Atsakovas nurodė, kad per pastarąjį mėnesį su dukra nebendravo, teigė, jog jeigu dukra nori, ji gali grįžti į namus, jeigu ne, gali vykti į globos namus. Kartu vyras pažymėjo, jog mano, kad vaiko seneliai nuteikinėja dukrą jų atžvilgiu, kad seneliams taip pat reikalinga specialistų pagalba. Vaiko tėvas dukters sprendimui neprieštaravo ir sutiko, kad specialistai kreiptųsi į teismą dėl dukros paėmimo iš šeimos ir laikinosios globos (rūpybos) nustatymo. Pažymėjo, jog norėtų, kad dukra iki teismo sprendimo būtų apgyvendinta įstaigoje.

4. Aptariamo atvejo vadybos posėdžio metu, nustačius, kad tėvų ir nepilnametės tarpusavio santykių problemos per laikinosios priežiūros laikotarpį neišsprendė, priešingai, vaiko santykiai su motina praktiškai pablogėjo, moteriai nusprendus su vyru nesiskirti, šeimoje išliko rizikos veiksniai, sąlygoję vaiko apsaugos poreikį, tėvams buvo siūloma tęsti vaiko laikinosios priežiūros priemones, pakeičiant jas apgyvendinimu socialinių paslaugų įstaigoje, tačiau abu tėvai su tuo kategoriškai nesutiko. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. kovo 7 d. buvo atliktas pakartotinis dukters situacijos vertinimas, kurio metu buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, sąlygotas šeimos aplinkoje išliekančių rizikos veiksnių, o tėvams atsisakant galimų taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonių, Tarnyba nusprendė, kad visos prieinamos pagalbos priemonės yra išnaudotos, tačiau sąlygų vaikui grįžti į šeimą nėra, todėl vaiko interesus geriausiai atitinka sprendimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir laikinai apgyvendinti jį saugioje aplinkoje. Vadovaujantis tuo, nuo 2023 m. kovo 2 d. nepilnametė buvo laikinai apgyvendinta pas priežiūrą vykdžiusius senelius. Taip pat, 2023 m. kovo 8 d. buvo pakartotinai sudaryta Mobili komanda pagalbai vaiko tėvams teikti, tačiau abu tėvai priimti pagalbą ir toliau bendradarbiauti su specialistais atsisakė. Tarnyba pažymėjo, kad A. gyvenant pas senelius vaiko laikinosios priežiūros metu, taip pat ir ją ten apgyvendinus po to, kai Tarnyba priėmė sprendimą paimti mergaitę iš tėvų, Skyriuje buvo gaunami vaiko tėvo skundai dėl senelių namuose netinkamų/nesaugių vaikui gyvenimo sąlygų, tačiau lankantis I. ir Z. (Z.) J. namuose buitis visada buvo randama tinkama, švari, tvarkinga ir saugi.

5. Atsižvelgdama į geriausius vaiko interesus, į tai, kad nepilnametės A. teisės ir teisėti interesai gyvenant savo tėvų šeimoje nėra užtikrinami, tėvai, net ir padedami įvairų specialistų, negali, be to ir nėra pakankamai motyvuoti stengtis, užtikrinti dukrai fiziškai ir psichologiškai saugią bei palankią aplinką, tenkinti ir atliepti vaiko poreikius, Tarnyba priėmė sprendimą kreiptis į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę A. V. iš jos įstatyminių atstovų. 2023 m. kovo 30 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-8017-1018/2023, Tarnybos prašymas buvo tenkintas. Šiuo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 955-130/23 A. V. nuo 2023 m. balandžio 7 d. buvo nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinuoju rūpintoju paskirta I. J. Vaikas apgyvendintas rūpintojos gyvenamojoje vietoje. Nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė – atsakovai vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, nesirūpina, nededa pastangų susigrąžinti nepilnametę dukrą į šeimą, pagalbos plane iškeltų įsipareigojimų (stiprinti pozityvios tėvystės žinias ir gebėjimus, kreiptis dėl bendrų šeimos konsultacijų, bendradarbiauti su socialine darbuotoja ir pan.) nevykdo arba juos vykdo nenuosekliai, išlaikymo dukrai neteikia. 2023 m. birželio 29 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nenori, jog dukra grįžtų gyventi į šeimą, tačiau vėliau paminėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog atvejo nagrinėjimo posėdyje nedalyvauja jo sutuoktinė (po 2023 m. kovo 2 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio, sekančiuose organizuojamuose atvejo nagrinėjimo posėdžiuose dalyvauti atsisako), norėtų su ja pasitarti ir priimti bendrą sprendimą. Siekiant numatyti tolimesnes tikslingas rekomendacijas, 2023 m. liepos 17 d. buvo organizuotas pakartotinis atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu atsakovas nurodė, kad kartu su sutuoktine nusprendė, jog nenori, kad dukra grįžtų į šeimą. Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, patvirtino, jog sutuoktiniai nėra linkę kreiptis į specialistus siekiant atstatyti ryšį su dukra, su ja nebendrauja. Socialinės darbuotojos teigimu, paslaugų gavėjai ir toliau laikosi savo išsakytos pozicijos, jog nesieks susigrąžinti dukros gyventi į šeimą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovai (vaiko tėvai) stokoja socialinių įgūdžių, nesugeba auginti ir auklėti savo vaiko, ilgą laiką dukters gyvenime tinkamai nedalyvauja, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, vangiai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, rekomendacijų nevykdo, todėl šiai dienai nėra pajėgūs tinkamai užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesų, Tarnyba sprendžia, kad nepilnametei yra iškilęs realus pavojus jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas jos tėvams – atsakovams, riboti tėvų valdžią dukters atžvilgiu. Apribojus atsakovams tėvų valdžią dukters atžvilgiu, Tarnyba prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą laikinosios rūpintojos I. J. gyvenamojoje vietoje, kur nepilnametei yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili, jos amžių ir poreikius atitinkanti aplinka. Taip pat, atsižvelgus į nepilnametės amžių, sveikatą ir poreikius, atsakovų darbingą amžių, prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą dukrai po 150 Eur iš kiekvieno iš tėvų, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Atsiliepimas

6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

7. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio mėn. dukra paliko šeimą ir išėjo iš namų ne dėl jo, kaip tėvo, kaltės. Tuo metu šeimoje, jam nematant ir nedalyvaujant, įvyko konfliktas tarp vaiko motinos ir dukros, po kurio nepilnametė buvo išvaryta iš namų ir apsigyveno pas senelius (atsakovės tėvus). Nežino, dėl kokių priežasčių dukra atsisakė grįžti pas tėvus. Tvirtino, kad jis, kaip tėvas, nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. vasario 17 d. dalyvavo dviejose individualiose Pagalbos šeimai skyriaus psichologės konsultacijose, po to nuo 2023 m. kovo 30 d. iki 2023 m. liepos 24 d. dalyvavo septyniose Pagalbos šeimai psichologės konsultacijose, kurios buvo nutrauktos nestebint tolimesnio poreikio. Minėtos konsultacijos buvo nutrauktos psichologės iniciatyva. Pažymėjo, jog iš pateiktos informacijos matyti, kad dukra pati nenori grįžti namo ir nededa jokių pastangų ta kryptimi. Jie, kaip tėvai, iš institucijų negavo jokio informacijos dėl to, kokios priemonės dukros atžvilgiu buvo taikomos, koks yra rezultatas ar pasikeitė vaiko požiūris tėvų atžvilgiu ir kt. Tarnyba jam neleido susipažinti su dukros dokumentais. Posėdžio metu nuolat buvo teigiama, kad tėvai turi pareigą auginti dukrą, ją auklėti ir pan. , tačiau tuo tarpu dukra turi tik pareigą – gerbti tėvus. Atsakovas nurodo, jog jam yra keista, kad nepilnametis vaikas, kuriam jau 17 metų, turi tik vieną pareigą ir jokios atsakomybės šeimoje. Mano, kad Tarnyba netinkamai įvertino susidariusią situaciją ir jį, kaip vaiko tėvą, nepagrįstai apkaltino neveikimu, nenoru bendradarbiauti su atitinkamomis įstaigomis, o taip pat, kad jis neva naudojo smurtą prieš savo dukrą. 2023 m. gruodžio mėnesį jokio konflikto su dukra neturėjo. Jo bute dukrai buvo sudarytos visos galimybės gyventi, šeimoje netrūko maisto, drabužių ir kt., tačiau dukra kartais naudodavo smurtą savo brolio D. atžvilgiu (stumdavo), taip pat ir savo motinos atžvilgiu (suduodavo smūgius rankomis į krūtinę), buvo agresyvi, naudojo necenzūrinius žodžius ne tik motinos, bet ir jo atžvilgiu. Būdama namuose dukra nenorėjo vykdyti jokių pareigų (padėti tėvams, apsipirkti parduotuvėje ir pan.), sakė, kad ji ne vergas. Ne kartą bandė kontaktuoti su dukra, tačiau dukra nepanoro su juo bendrauti. Mano, kad dukros seneliai draudžia jai bendrauti su tėvais, o ypač su juo. Atsakovas iš giminaičių sužinojo, kad senelis su dukra skleidžia neigiamą informaciją apie jį, bando parodyti, kad neva jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimai, nors tokių duomenų nėra. Atsakovo manymu, dukra, kartu su seneliu, siekia, kad jų su atsakove santuoka būtų nutraukta. Specialistai tiki dukros žodžiais be jokių tai patvirtinančių įrodymų, o juo, kaip tėvu, netiki, net jeigu jis ir pateikia objektyvius faktus ir juos išdėsto raštu. Mano, kad Skyriaus ir kitų institucijų darbuotojai netinkamai, vienapusiškai vertino jo šeimos situaciją, galimai klastojo duomenis savo naudai, nesilaikė konfidencialumo, todėl Tarnybos ieškinys turi būti atmestas.

8. Atsakovė J. V. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Nurodė, kad sunkumai su dukra prasidėjo kai mergaitė mokykloje susidraugavo su klasioke, jai tuo metu buvo 11 metų. Dukra pradėjo nelankyti karate treniruočių, meluoti, prasidėjo nepasitenkinimai, pykčiai, mokslams pradėjo skirti mažiau dėmesio, dėl ko suprastėjo pažymiai. Dukrai rūpėjo tik draugė, noras likti pas ją nakvoti. Po kurio laiko pasitaikė ir vagystės atvejis parduotuvėje, dėl kurio mergaitė buvo suimta ir pristatyta į policijos komisariatą. Situacija nepasikeitė ir pradėjus lankyti naują mokyklą (gimnaziją). Atsirado kita draugė, pas kurią dukra nuolat prašė likti nakvoti. Matydami, kad situacija su nakvynėmis daro jai itin blogą įtaką, atsakovai pradėjo tai drausti, sakė, kad gali būti pas draugę, tačiau nakvoti turi namuose. Dukrai tai nepatiko, ji pyko, kelis kartus buvo likusi nakvoti be tėvų leidimo. Namuose dėl tokio nepilnametės elgesio vis dažniau kilo konfliktai. Apie šią situaciją buvo pranešta socialinei darbuotojai, kuri sakė, jog reikia kentėti ir jie nieko negali padaryti. Paskutinio atvejo vadybos posėdžio metu vyrui (atsakovui) buvo pasakyta, kad ir neturi nieko daryti. Atsakovė mano, jog dukra puikiai žinojo, kad tėvai nieko padaryti negali ir tuo naudojosi. Situacija tapo nebevaldoma, kai dukra eilinį kartą pareikalavo pinigų ir išgirdusi neigiamą atsakymą pratrūko, pradėjo rėkti ir necenzūriniais žodžiais priekaištauti, kad atsakovė gerai gyvena už jos (vaiko) pinigus. Išgirdusi tokius žodžius nesusivaldė ir liepė dukrai išeiti (pas močiutę). Tuomet dukrai ir buvo paskirta laikinoji globa pas senelius. Praėjus laikinos globos laikotarpiui, paskambino dukrai ir paragino grįžti namo, tačiau ji pasakė, kad reikia pasitarti su močiute. Neužilgo perskambinusi, dukra pasakė, kad namo negrįš. Jai nėra žinoma, kodėl vaiko seneliai nusprendė nuteikti anūkę prieš tėvus. Gali daryti tik prielaidą, kad to priežastimi galėjo būti tai, kad ji nusprendė susitaikyti su atsakovu. Tvirtino, kad Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras nebuvo linkęs giliau pažiūrėti į jų šeimos situaciją, jo tikslas – pateikti sąrašą psichologų, seminarų ir pan. Niekas „žmogiškai“ su dukra nepakalbėjo, niekas nėra jai aiškinęs, kad tėvus reikia gerbti, kad yra tam tikros pareigos. Dukra panorėjusi bet kada gali ateiti pabendrauti, niekas jai to nedraudžia.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdžio metu liudijusi R. Ž. paaiškino, kad pažįsta A. V., teikė jai individualias psichologines konsultacijas. Kaip suprato liudytoja, A. paliko tėvų namus dėl konfliktų, ji buvo nesuprasta ir nepriimta, šiek tiek antrame plane, ypač kai gimė brolis, kadangi visas tėvų dėmesys buvo skirtas broliui.

11. Teismo posėdžio metu (padedant Vilniaus miesto apylinkės teismo psichologui) išklausyta A. V. nuomonė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė: 1) laikinai apriboti atsakovo M. V. ir atsakovės J. V. tėvų valdžią dukros A. V. atžvilgiu; 2) iki teismo sprendimo dėl nepilnametės dukros A. V. nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti A. V. gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 955-130/2023 paskirtu laikinuoju rūpintoju; 3) priteisti iš atsakovų po 150,00 Eur išlaikymą A. V., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2023 m. spalio 31 d.) iki jos pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) laikinąjį rūpintoją skirt nepilnamečio vaiko A. V. iš atsakovų priteisto išlaikymo administratoriumi; 5) sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai 6) priėmus sprendimą inicijuoti bylą dėl nuolatinės rūpybos A. V. nustatymo ir vaikui nuolatinio rūpintojo paskyrimo; 7) atleisti atsakovus nuo bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje sumokėjimo į valstybės biudžetą.

13. Nustatė, kad A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai: J. V. ir M. .. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-8017-1018/2023 buvo tenkintas Tarnybos prašymas ir leista paimti vaiką (A. V.) iš jos tėvų. Įsiteisėjusioje 2023 m. kovo 30 d. teismo nutartyje nustatyta, kad nepilnametės tėvai tinkamai neatliko savo pareigų vaiko atžvilgiu, tinkamai neįgyvendino tėvų valdžios, dėl to kilo reali grėsmė vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Minėtoje byloje atsakovai sutiko su Tarnybos prašymu. Nors šios bylos teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, jog galimai tai nebuvo tikroji jų nuomonė, tačiau kartu patvirtino, kad su jiems tuo metu paskirtu advokatu bendravo, taip pat pirmosios instancijos teismo nutarties neskundė.

14. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo priimtas teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2740-486/2017 (įsiteisėjęs), kuriame nustatytos aplinkybės, jog M. V. 2017 m. rugsėjo 7 d., vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, tyčia, ne mažiau 10 kartų sudavė su laidu savo mažametei dukrai A. V., į įvairias kūno vietas padarydamas nukentėjusiajai A. V. kairio dilbio poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, juosmens kairės pusės, dešinės blauzdos poodines kraujosruvas, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. V. savo kaltę buvo pripažinęs. Taigi įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės apie tai, kad atsakovas M. V. yra anksčiau smurtavęs prieš savo dukrą.

15. Konstatavo, jog byloje nepateikta jokių duomenų ir įrodymų (išskyrus atsakovų, pagrinde atsakovo, teiginius ir prielaidas), jog Tarnybos specialistai ar kitų institucijų specialistai, kurie dirbo su šeima, būtų šioje situacijoje atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus, byloje nenustatyta, kad atsakovų dukra būtų nutikinėjama prieš tėvus. Mergaitės nuomonė susidarė išimtinai iš pačios mergaitės patirties bendraujant (gyvenant) su tėvais, iš esmės panašią nuomonę mergaitė anksčiau atskleidė ir Tarnybos specialistams (teismui buvo pateiktas vaiko nuomonės išklausymo aktas dar iki vaiko apklausos teisme). Mergaitė detaliai (padedant teismo psichologui) paaiškino teisme apie išėjimo iš tėvų namų aplinkybes, apie nuolatinius konfliktus su tėvais, apie savo prastą savijautą gyvenant su tėvais, jaustą smurtą iš tėvų ir kitas aplinkybes.

16. Tai, kad atsakovas (tėvas) nevengdavo fizinio smurto prieš dukrą patvirtino ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis atsakovo atžvilgiu. Dėl kito sukelto fizinio smurto šalių dukrai byloje nėra pateikta duomenų, jog iš tiesų toks fizinis smurtas dukrai buvo sukeltas (nurodytos aplinkybės apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą), tokios aplinkybės grindžiamos tik vaiko teiginiais. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog po to, kai šalių dukra išėjo iš atsakovų namų, ją finansiškai išlaikė seneliai, atsakovai nuolatinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė, tik motina kartais padėdavo su gydymo išlaidomis.

17. Tėvai pagalbos plane iškeltus įsipareigojimus vykdė iš dalies. 2022 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta mobilioji komanda darbui su atsakovų šeima. (Duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 25 d. rašte nurodyta, kad dėl ugdymo reikalų pagrinde bendrauta su mergaites močiute (laikina rūpintoja) I. J., prie mergaitės dienyno šiais mokslo metais nuolat jungiasi rūpintoja, motina paskutinį kartą buvo prisijungusi 2023 m. birželio mėn., tėvas nebuvo prisijungęs nei karto. Yra stebima mergaitės mokymosi pažanga ir pagerėjęs lankomumas. Susirinkimuose dalyvauja A. rūpintoja I. .. Mergaitė (lyginant su praėjusiais metais) ramiau bendrauja su aplinkiniais, nepastebimos nuotaikų kaitos, mokinė dažniausiai būna nusiteikusi pozityviai, pamokose aktyviai dalyvauja ir stropiai mokosi.

18. Bylos duomenimis atsakovas iki šiol nuolat dalyvauja Atvejo vadybos posėdžiuose, diskutuoja su specialistais (kurie paskirti padėti šeimai) ir bando rasti sprendimo būdą šioje situacijoje; atsakovai iš dalies vykdo Pagalbos plano uždavinius. Bet nerasdami sprendimo dėl šios situacijos atsakovai linkę dėl to kaltinti kitus asmenis, specialistus, teikti skundus šių asmenų atžvilgiu, daryti prielaidas apie galimus neteisėtus šių asmenų veiksmus (kaip minėta, byloje tokių aplinkybių nenustatyta). Pagrinde dėl to kaltinami trečiasis asmuo I. J. (ir jos sutuoktinis) bei specialistai, kurie skirti padėti atsakovų šeimai spręsti šią situaciją ar atlikti tam tikrus veiksmus. Byloje nėra nustatyta, jog prie tokios situacijos susidarymo (ar negalėjimo jos išspręsti, t. y. kad dukra grįžtų pas atsakovus) galėjo prisidėti kas nors iš kitų asmenų. Priešingai, šalių dukra paaiškino, jog šioje situacijoje jai ypač daug padėjo seneliai, kurie padėjo tiek emociškai, tiek finansiškai, tiek suteikė gyvenamąjį būstą (kai dukra motinos buvo išvaryta iš tėvų namų), tiek padėjo su ugdymo klausimais, iki šiol jai padeda.

19. Teismo vertinimu tokia situacija susidarė išimtinai dėl pačių šeimos narių veiksmų ir neveikimo. Pirmiausia pats motinos (atsakovės) pripažintas elgesys paskutinio konflikto su dukra metu, kai ji išvarė savo nepilnametę dukterį iš namų konflikto metu (nors būtų nesutinkama su dukros pozicija, nuomone, nors, motinos vertinimu, ir dukra nebūtų teisi, tačiau tai nebuvo išeitis spręsti tokiu būdu bet kokį konfliktą su nepilnamete dukra). Atsakovai šioje dalyje (jog nuolat konfliktavo su dukra) savyje (savo elgesyje, požiūryje) problemų nematė, neatsižvelgė į savo dukros amžių, į dukros asmenybę, nustojo palaikyti ir puoselėti ryšį su dukra. Atsakovų tėvystės įgūdžių tikėtiną trūkumą (nepakankamą turėjimą) ir neveikimą rodo ir pačių atsakovų paaiškinimai teismo posėdžio metu, kurie iš esmės įvardijo, jog dėl visko šioje situacijoje kalta yra jų nepilnametė dukrą, permetant jai visą atsakomybę. Tarp tėvų (atsakovų) ir dukros nuolat būdavo nuolatiniai nesutarimai, konfliktai (dukra matydavo ir tėvų tarpusavio konfliktus) bei dukra atskleidė savo jausmus dėl šių konfliktų, patiriamą psichologinį spaudimą. Tokioje sudėtingoje situacijoje, teismo vertinimu, jau buvo būtina ir atitinkamo specialisto pagalba šalių dukrai gerokai anksčiau, kuris tarpininkaudamas (ir turėdamas specialių žinių) padėtų atsakovams ir vaikui atstatyti bei stiprinti ryšį, padėtų paaiškinti (atrasti) šių problemų pagrindus, priežastis ir sprendimus, aptartų tiek tėvų, tiek dukros elgesį su abejomis pusėmis, tačiau to savalaikiai nepadarius (net ir po vaiko išėjimo ne iš karto buvo ieškoma šios situacijos sprendimų būdų), tėvų ir vaiko ryšis nutrūkęs, jį atstatyti šiuo metu yra sunku, nepavyksta ir specialistams (kurie negali priversti jau 17 m. paauglės bendrauti su tėvais, tą ne kartą kartojo Tarnybos atstovė posėdžio metu), kadangi dukra (kuri beveik pilnametė) jau nebenori bendravimo su tėvais.

20. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas apriboti atsakovams tėvų valdžią dėl nurodytų aplinkybių visumos. Nėra užtikrintas nepilnamečio vaiko (šalių dukros) interesas augti saugioje ir darnioje aplinkoje, neužtikrintas vaiko interesas nedaryti žalos nepilnamečio vaiko vystymuisi, psichologinei, emocinei vaiko būsenai (tas ir konstatuota įsiteisėjusioje teismo nutartyje). Neturėjo pagrindo nesutikti, kad dukra gyvendama tėvų namuose iš tiesų jautė psichologinį spaudimą.

21. Nustatyta, kad atsakovai nėra nusišalinę nuo šios situacijos išsprendimo ir nėra duomenų, jog situacija negalėtų dar pasikeisti, teismui nekilo abejonių dėl atsakovų tikslų, noro susigrąžinti dukrą į šeimą, dėl ko taikytas laikinas valdžios apribojimas.

22. Dabartiniu metu, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo fizinį ir psichinį saugumą (kartu duomenys apie nebeturimą ryšį), vaiko grąžinimas atsakovams neatitiktų geriausių vaiko interesų ir negarantuotų vaiko gerovės, bet atsakovų tėvų valdžia apribojama laikinai, tai reiškia, kad yra tikimybė, jog atsakovai gali pakeisti situaciją teigiama (palankia) linkme.

23. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 955-130/2023 laikinąja vaiko rūpintoja paskirta I. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. V. rūpybos vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje. Nors atsakovai byloje kvestionavo trečiojo asmens I. J. (mergaitės močiutės) tinkamumą būti rūpintoja, tačiau byloje surinkti įrodymai, duomenys, vaiko nuomonės išklausymas teisme, patvirtino, jog nepilnametei sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili, jo amžių ir poreikius atitinkanti aplinka.

24. Atsakovai reikalavimui dėl išlaikymo prieštaravimų nereiškė, su juo sutiko, todėl iš atsakovų vaiko naudai priteista po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2023 m. spalio 31 d.) iki jos pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

25. Atsakovas M. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą ir jo atžvilgiu ieškinį atmesti; arba 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo; 3) priteisti iš ieškovės apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

26.1. Teismas tėvų elgesį vertino bendrai, nedetalizavo, koks konkrečiai apelianto konfliktas (konfliktai) su dukra ar konkretūs jo veiksmai yra pagrindas riboti jo valdžią. Sprendime teismo nurodyti įvykiai yra įvykę praeityje, po jų praėjo nemažai laiko (pvz. nuo 2017 m. iki ieškinio padavimo apie 6 metai), o vaikas iki 2022 m. gruodžio konflikto gyveno su šeima. Teismo nurodyti įvykiai buvo žinomi Tarnybai, šeimai buvo teikiama pagalba, namuose periodiškai lankydavosi socialinė darbuotoja, bendravo su tėvais ir pačia dukra, tačiau dėl skundžiamame sprendime teismo nurodytų įvykių nei Tarnybos, nei atvejo vadybos specialistai nematė grėsmės vaikui, žiauraus elgesio ar žalingo poveikio vaikui, dėl ko būtų pagrindas paimti vaiką iš šeimos ar riboti tėvų valdžią.

26.2. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su dukra iškildavo konfliktų dėl ribų nustatymo, tačiau su dukra jų santykiai buvo geri: kartu leisdavo laiką, važiuodavo apsipirkti, pramogavo, kalbėdavosi įvairiomis temomis. Tai matyti ir iš 2024 m. sausio 30 d. vaiko nuomonės išklausymo akto, kur dukra pasakoja, kad skambino tėvui paklausti patarimo, kokį filmą su drauge žiūrėti (abejotina ar esant tokiems konfliktiškiems santykiams, vaikas skambintų tėvui pasitarti, kokį filmą pasirinkti žiūrėti su draugais.

26.3. Dukros išėjimą iš namų lėmė ne tarp jos ir apelianto nesutarimai, kurie ir Tarnybos nebuvo vertinami, kaip keliantys grėsmę vaikui.

26.4. Teismas nenustatė ir jokių įrodymų byloje nėra, kad ieškinio pateikimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu tarp atsakovų tarpusavyje vyktų konfliktai. Teismas turėjo įvertinti, jog situacija yra pasikeitusi iš esmės ir jau ieškinio teikimo teismui metu tokios aplinkybės buvo išnykę. Atsakovai toliau gyvena santuokoje ir tarp jų tarpusavio konfliktų nevyksta. Be to, vaiko nurodyta aplinkybė, kad tėvas konfliktų su motina metu naudodavo fizinį smurtą prieš motiną atsirado tik paskutiniame vaiko nuomonės išklausymo akte, iki tol tokių aplinkybių dukra nėra išsakiusi, o Atsakovai teismo posėdžio metu nurodė teismui, kad to nėra buvę ir jiems apskritai kelia abejonių ar vaiko nuomonės išklausymo aktuose yra užfiksuota paties vaiko nuomonė.

Žemesnės instancijos teismas

26.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog vaiko nuomonė galėjo būti įtakota kitų asmenų, nes byloje esantys duomenys rodo ką kitą. Jau pirmojo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaiko močiutė, kuri paskirta laikinąja globėja, neketina dalyvauti teismo posėdžiuose, kadangi nenori matyti Apelianto dėl jų tarpusio konfliktiškų santykių. Taip pat ir 2024 m. vasario 9 d. posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad su atsakovu jau pora metų nebendrauja. Byloje esančiuose dokumentuose, taip pat yra pakankamai duomenų, patvirtinančių apelianto ir vaiko senelių, pas kuriuos jis gyvena, konfliktiškus santykius.

26.6. Vaiko nuomonės išklausymo aktuose vaiko nuomonė ir nurodytos aplinkybės nėra nuoseklios, o teismo posėdžio metu dukros nurodytos aplinkybės dėl apelianto naudoto smurto prieš ją, t. y., kad apie dvi savaitės prieš jai išeinat iš namų pas senelius, neva apeliantas ją sumušė suduodamas kumščiais ir spardydamas kojomis dėl paplotėlio, leidžia spręsti apie tam tikrą vaiko polinkį išsigalvoti. Atsakovas, reaguodamas į vaiko išsakytą nuomonę 2024 m. kovo 18 d. posėdžio metu, kėlė klausimą dėl tikslingumo atlikti psichologinę ekspertizę, kad būtų išsiaiškinta, kokios iš tiesų priežastys dukrą verčia taip kalbėti ir lemia jos apisprendimą negrįžti į šeimą, bei nustatyti, dėl ko toks kategoriškas dukros nusistatymas, tačiau teismas nematė poreikio skirti psichologinę ekspertizę ir prašymą atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

26.7. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovai dėl susidariusios situacijos nėra linkę prisiimti atsakomybės, linkę labiau kaltinti dukrą, savo klaidų nepripažįsta ir kt. Abu tėvai, pasisakydami teismo posėdyje, atkreipė teismo dėmesį, kad į Tarnybą kreipėsi pagalbos, kadangi savarankiškai nesugebėjo spręsti susidariusios situacijos, patys nematė būdų, kaip susigrąžinti pas senelius išėjusią gyventi ir nenorinčią namo grįžti dukrą.

26.8. Vaikas namo negrįžta savo pasirinkimu, o ne todėl, kad gyventi šeimoje būtų nesaugu, kiltų grėsmė ar pan. Šeimoje auga kitas nepilnametis vaikas, jo atžvilgiu jokių pažeidimų Tarnyba nenustatė, šeima juo rūpinasi tinkamai, gyvenant su tėvais jam jokios grėsmės nekyla. Tėvai nėra asocialūs, abu dirbantys, gyvena bute su patogumais, priklausomybių alkoholiui neturi.

26.9. Kadangi dukra su atsakovu visiškai nebendravo, o su vaiko seneliais jo santykiai blogi, tai visą informaciją jis gaudavo iš sutuoktinės arba vaiko teisių specialistų. Tai nereiškia, jog atsakovas buvo nusišalinęs nuo rūpinimosi dukra, tiesiog tai darė pagal galimybes, atsižvelgdamas į susiklosčiusias aplinkybes ir taip, kaip mokėjo.

26.10. Apeliantas neprieštaravo išlaikymo vaikui mokėjimui, tačiau pažymi, kad atvejo vadybos posėdžių metu, buvo pasakyta, kad trečiasis asmuo išlaikymo nepageidauja, o apeliantui bendrauti su trečiuoju asmeniu dėl tarpusavio konfliktiškų santykių buvo sudėtinga. Vaikui gyvenant su šeima jo materialiniai poreikiai buvo tenkinami. Vaiko seneliams 2023 m. pradžioje iš jo sutuoktinės buvo pervesta 3 000,00 Eur suma už automobilį, o teisės į automobilį atsakovams taip ir nebuvo perleistos, taigi minėta suma taip ir liko vaiko seneliams, kurią jie galėjo naudoti vaiko išlaikymui.

Žemesnės instancijos teismas

26.11. Teismas turėjo vertinti ir nustatyti atsakovo neteisėtus kaltus veiksmus, kurie būtų pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą, tačiau jokių byloje įrodymais pagrįstų atsakovo neteisėtų kaltų veiksmų, kurie būtų buvę atlikti dukros išėjimo iš namų metu ar visą laikotarpį iki teismo sprendimo nebuvo.

Atsiliepimas

27. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą teismo prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Skyriaus vyriausiajai specialistei, dalyvavusiai teismo posėdžio metu, tuo metu taip pat nekilo dvejonių dėl mergaitės nuomonės objektyvumo.

28.2. Tiek iki laikinosios rūpybos nepilnametei nustatymo, tiek ją nustačius, atsakovo (apelianto) šeimai buvo teikiama pagalba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir (ar) palaikymo paslaugos, tačiau per šį laiką (vienerius metus) situacija nepasikeitė ir galimybės grąžinti vaiką į šeimą nėra. Toks laiko tarpas, Tarnybos nuomone, yra (buvo) pakankamas, jog atsakovas (apeliantas) savo elgesį pakeistų iš esmės ir įrodytų savo motyvaciją susigrąžinti vaiką, atliepdamas geriausius vaiko interesus. Nuo laikinosios rūpybos pradžios buvo stebimas nepastovus atsakovo (apelianto) elgesys, vykdant pagalbos plane iškeltus uždavinius, bei motyvacijos ir socialinių įgūdžių stoka, kas atsiliepia ir geriausiems vaiko interesų užtikrinimui.

28.3. Nėra jokių aplinkybių, rodančių, kad atsakovo (apelianto) elgesys ateityje pasikeis ir vaikas (iki pilnametystės) galės grįžti į šeimą.

Atsiliepimas

29. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

32. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo sprendžiant dėl atsakovo elgesio vertinimo konstatuojant ar yra pagrindas laikinai apriboti tėvo valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu.

33. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai: J. V. ir M. V.

34. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo priimtas teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2740-486/2017 (įsiteisėjęs), kuriame nustatytos aplinkybės, jog M. V. 2017 m. rugsėjo 7 d., vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, tyčia, ne mažiau 10 kartų sudavė su laidu savo mažametei dukrai A. V., į įvairias kūno vietas padarydamas nukentėjusiajai A. V. kairio dilbio poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, juosmens kairės pusės, dešinės blauzdos poodines kraujosruvas, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. V. savo kaltę buvo pripažinęs.

35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-8017-1018/2023 buvo tenkintas Tarnybos prašymas ir leista paimti vaiką (A. V.) iš jos tėvų. Įsiteisėjusioje 2023 m. kovo 30 d. teismo nutartyje nustatyta, kad nepilnametės tėvai tinkamai neatliko savo pareigų vaiko atžvilgiu, tinkamai neįgyvendino tėvų valdžios, dėl to kilo reali grėsmė vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Minėtoje byloje atsakovai sutiko su Tarnybos prašymu. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

36. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 955-130/2023 laikinąja vaiko rūpintoja paskirta I. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. V. rūpybos vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

37. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo kokie konkretūs atsakovo veiksmai sudarė pagrindą riboti jo valdžią, kad teismo sprendime nurodyti tik praeityje buvę įvykiai.

38. Teismo sprendime išsamiai ir motyvuotai konstatuota, jog tėvai nesprendė ir iki šiol neišsprendė problemų, nepašalino priežasčių ir rizikos veiksnių, dėl kurių vaiko grąžinimas į šeimą yra negalimas, kad tėvų ir vaiko ryšis yra nutrūkęs ir vaikas dėl praeityje buvusių įvykių, sudėtingų santykių su tėvais, psichologinio spaudimo, nesijaučia saugiai gyvenant su tėvais. Apeliantas nepaneigė teismo išvadų, jog tokia situacija susidarė išimtinai dėl pačių tėvų veiksmų ir neveikimo: tėvai ne tik nesugebėjo tinkamai spręsti konfliktinių santykių su vaiku, bet ir jų visiškai nesprendė, nes tokių problemų nematė, nustojo palaikyti ir puoselėti ryšį su dukra, perkeliant jai visą atsakomybę. Pažymėtina, kad būtent tėvai, o ne kitos tarnybos, institucijos, specialistai ar kiti asmenys yra atsakingi už vaiko tinkamą auklėjimą, pilnavertį vystymąsi, už tinkamos saugios stabilios gyvenimo aplinkos sudarymą vaikui. Bylos duomenimis tėvų ir jų nepilnametės dukros konfliktiniai santykiai atsirado žymiai ankščiau, nei vaikas buvo paimtas iš šeimos, tačiau tėvai nesiėmė jokių veiksmų, kad tokia situacija pasikeistų, laiku nesikreipė į specialistus dėl psichologinės pagalbos, ko pasiekoje nutruko vaiko ir tėvų ryšys. Vertinant aktualią situaciją, teismas turėjo atsižvelgti ir į praeityje buvusius įvykius (nuolatiniai konfliktai, 2017 m. naudotas fizinis smurtas ir t.t.), kurie parodo tėvų sistemingą netinkamą elgesį, sąlygojusį susiformavusį vaiko nuomonę apie tėvus, kategorišką nenorą grįžti pas tėvus. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo kokie konkretūs atsakovo veiksmai yra pagrindas riboti jo valdžią.

39. Svarbu atkreipti dėmesį ir į apelianto požiūrį dėl vaiko grįžimo į šeimą iki šios bylos inicijavimo: bylos duomenimis atsakovas Tarnybai nurodė, kad per pastarąjį mėnesį su dukra nebendravo, teigė, jog, jeigu dukra nori, ji gali grįžti į namus, jeigu ne, gali vykti į globos namus; dukters sprendimui neprieštaravo ir sutiko, kad specialistai kreiptųsi į teismą dėl dukros paėmimo iš šeimos ir laikinosios globos (rūpybos) nustatymo. 2023 m. birželio 29 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nenori, jog dukra grįžtų gyventi į šeimą, 2023 m. liepos 17 d. pakartotiniame atvejo nagrinėjimo posėdyje atsakovas nurodė, kad kartu su sutuoktine nusprendė, jog nenori, kad dukra grįžtų į šeimą. Toks apelianto elgesys rodo ilgalaikį sistemingą tėvo nusišalinimą nuo santykių su dukra atkūrimo, problemų sprendimą perkeliant spręsti vaiko teisių apsaugos institucijoms, dėl ko šiuo metu vaiko grąžinimas atsakovams neatitiktų geriausių vaiko interesų ir negarantuotų vaiko gerovės. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos aplinkybės, jog situacija gali pasikeisti, kad atsakovas deda tam tikras pastangas atkurti santykius su dukra, neįrodo, kad tėvo ir dukters santykiai iš esmės pasikeitė, kad apeliantas sugebėjo pašalinti priežastis ir rizikos veiksnius, dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos bei kad atstatytas jo ryšys su dukra. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad šeimos gyvenime buvo laikotarpiu, kuomet santykiai su dukra buvo geri, aplinkybės, kad vaikas skambino tėvui paklausti patarimo, kokį filmą su drauge žiūrėti, - nėra pakankamos konstatuoti esminį situacijos pasikeitimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes taip įvertino tenkindamas ieškinį iš dalies (nusprendė apriboti tėvų valdžią laikinai).

40. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad vaiko paėmimą iš šeimos lėmė ne konkretus vienkartinis dukros nesutarimas su atsakovu, o jų ilgalaikiai konfliktiniai santykiai (tame tarpe ir 2017 m. panaudotas fizinis smurtas prieš vaiką), kurių tėvai tinkamai nesprendė, dėl ko šiuo metu yra prarastas ryšys su dukra. Vien tai, kad šiuo metu, apelianto teigimu, atsakovai nekonfliktuoja, nesudaro pagrindo išvadai, jog jų santykiai su dukra iš esmės pasikeitė.

41. Apeliantas nenurodė pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti vaiko teismo posėdyje išsakytos nuomonės objektyvumu. Tai, kad byloje nėra kitų įrodymų apie vaiko nurodytas aplinkybes dėl fizinio smurto panaudojimo, nerodo vaiko polinkio išsigalvoti, to labiau, kad fizinio smurto panaudojimo atvejis buvo konstatuotas 2017 m. Vaiko nuomonė buvo išreikšta aiškiai, nuosekliai. Pažymėtina, kad ir teismo posėdyje apklausta liudytoja R. Ž., kuri teikė A. V. individualias psichologines konsultacijas, taip pat suprato, jog A. paliko tėvų namus dėl konfliktų, ji buvo nesuprasta ir nepriimta. Vien tai, kad apeliantas nesutaria su vaiko globėja, nesudaro pagrindo spręsti, jog vaiko nuomonė buvo įtakota senelių nusiteikimu prieš atsakovą. Įvertinus vaiko amžių (teismo posėdžio metu buvo 17 metų), ilgalaikius konfliktinius santykius su tėvais, minėtoje įsiteisėjusioje teismo nutartyje konstatuotas aplinkybes dėl vaiko paėmimo iš šeimos, vaiko nuomonės išreiškimo teismo posėdyje išsamumą ir nuoseklumą, nėra pagrindo abejoti šios nuomonės objektyvumu.

42. Apelianto argumentai yra prieštaringi, todėl nepagrįsti: nors apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovai dėl susidariusios situacijos nėra linkę prisiimti atsakomybės, tačiau tuo pačiu teigia, jog vaikas namo negrįžta savo pasirinkimu, o ne todėl, kad gyventi šeimoje būtų nesaugu, kiltų grėsmė ar pan. Tai, kad apeliantas kreipėsi pagalbos į vaikų teisių apsaugos tarnybą, kai vaikas jau išėjo iš namų, neįrodo, kad apeliantas tinkamai įgyvendino tėvo valdžią, prisėmė atsakomybę už susidariusią situaciją šeimoje ir laiku operatyviai siekė ją tinkamai išspręsti. Apelianto teiginiai, kad jis rūpinosi vaiku pagal galimybes neįrodo, kad šioje situacijoje buvo panaudotos visos būtinos rūpinimosi vaiku priemonės.

43. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis neteikė išlaikymo vaikui, nes trečiasis asmuo išlaikymo nepageidavo, nepanaikina tėvų pareigos išlaikyti vaiką, pervesti išlaikymui skirtas sumas į senelių sąskaitą, kai vaikas gyveno ne su tėvais. Atsakovės ir vaiko senelių teisiniai santykiai dėl automobilio perleidimo nėra susiję su tėvo pareiga vaikui teikti jam išlaikymą, todėl šie apelianto argumentai neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių ir nepaneigia teismo išvados, kad tėvai neteikė vaikui, gyvenusiam su seneliais, išlaikymo.

44. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

45. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

46. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

47. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės netenkinamas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija: Jelena ŠiškinaAndrius IgnotasVaclovas Paulikas