- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-08
- Bylos Nr.
- 2SA-100-232/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05034-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- UAB „Auto 1 Logistics“, UAB „Auto1 Logistics“
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Auto 1 Logistics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Auto1 Logistics“ skundą dėl antstolio veiksmų, kurioje suinteresuoti asmenys antstolis G. B., AB „SEB lizingas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
pareiškėjas UAB „Auto 1 Logistics“ skundu prašo panaikinti 2012-09-11 patvarkymus, adresuotus UAB „Auto1 Logistics“ kontrahentams, dėl informacijos pateikimo ir turtinės teisės arešto. Nurodė, jog antstolis faktiškai uždraudė pareiškėjo verslo kontrahentams atsiskaityti su pareiškėju, t. y. vykdyti turtines prievoles pareiškėjo atžvilgiu, pavedant pareiškėjui mokėtinas sumas saugoti verslo kontrahentų sąskaitose ir tokių piniginių lėšų pareiškėjui neišmokėti. Pareiškėjo manymu tokie antstolio patvarkymai atitinka laikinąją apsaugos priemonę, numatytą CPK 145 str. 1 d. 7 p. – draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles - kuri nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikyta. Esamu atveju pareiškėjo atžvilgiu yra taikyta laikinoji apsaugos priemonė, numatyta LR CPK 145 str. 1 d. 3 p., tačiau ne LR CPK 145 str. 1 d. 7 p. Todėl tai reiškia, jog antstolis priimdamas skundžiamus patvarkymus šiurkščiai pažeidė teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir viršijo jam įstatymo suteiktus įgaliojimus (veikė ultra vires), dėl to skundžiami patvarkymai turi būti panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
A. G. B. 2012-10-15 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė šį skundą su vykdomąja byla teismui. Nurodė, Lietuvos apeliacinis teismas 2012-08-07 nutartimi išnagrinėjo pareiškėjo prašymą panaikinti visas jos atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe ir turtinių teisių areštą, tačiau panaikino tik lėšų, esančių sąskaitoje, areštą, nurodydamas, kad nėra pagrindo panaikinti kito turto areštą (iš jų ir turtinių teisių arešto). Todėl antstolio veiksmai, kuriais renkama informacija apie pareiškėjo turtines teises ir areštuojamos turtinės teisės (gautinos sumos) yra pagrįsti ir teisėti. Antstolis jau areštavo pareiškėjo kilnojamąjį turtą apie l milijono litų sumai, nekilnojamojo turto pareiškėjas neturi. Todėl akivaizdu, kad būtina surasti ir aprašyti turtines teises apie 4,4 milijono litų sumai. Pažymėjo, kad pareiškėjas painioja piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą. Gautinos sumos savo esme yra turtinės teisės, todėl antstolis areštavo ne pareiškėjo lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, o pareiškėjo turtines teises (reikalavimo teisę, kad atitinkamas asmuo atsiskaitytų su pareiškėju). Taip pat pažymėjo, kad skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas iš esmės ginčija ne antstolio veiksmus, o laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, taikymą. Pareiškėjo teiginiai, kad areštuota turtine teise pareiškėjas gali naudotis ar valdyti, t.y. vis dar gauti iš trečiųjų asmenų, neatitinka LR CPK 749-752 str. normų. Leidus bet kuriam trečiajam asmeniui įvykdyti piniginę prievolę pareiškėjui t.y. trečiojo asmens pinigus perdavus pareiškėjo nuosavybėn, pati pareiškėjo turtinė reikalavimo teisė išnyktų (pasibaigtų), tokiu būdu būtų paneigtas ir turtinių teisių arešto instituto realus vykdymas. Todėl antstolio patvarkymai, kuriais yra areštuotos pareiškėjo turtinės teisės, atitinka laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas teismo nutartimi ir, atitinkamai, yra pagrįsti ir teisėti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „SEB lizingas“ atsiliepimu nesutiko su skundu, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas, kadangi patvarkymai neareštuoja pareiškėjo piniginių lėšų; pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad nutartimi nėra nustatytas draudimas įgyvendinti turtines teises, todėl neva antstolio patvarkymai neteisėti; pareiškėjas iš esmės ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o ne skundžia antstolio veiksmus; pareiškėjas siekia išvengti realaus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Auto1 Logistics“ skundą dėl antstolio G. B. veiksmų. Teismas konstatavo, jog antstolis, vykdydamas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, gali areštuoti UAB „Autol Logistics" nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises pirmąja eile, tiek vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, tiek LR CPK normomis (LR CPK 665 str. 2 d.). Nurodė, jog nagrinėjamu atveju vykdoma teismo nutartimi nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas ir eiliškumas, t.y. neviršijant 3 670 414,52 Lt, pirmiausia areštuoti solidariųjų atsakovų nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, nesant šio atsakovo turto ar jo nepakankant, areštuoti atsakovo UAB „Auto1 logistics“ lėšas, esančias įmonės sąskaitose. Teismas pripažino, kad lėšos, priklausančios pareiškėjui gauti iš trečiųjų asmenų, nėra pareiškėjo piniginės lėšos, tai reiškia turtinės teisės turėjimą. Reikalavimo teisė yra prievolinė turtinė teisė. Kadangi pagal vykdomą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjo turtinės teisės areštuotos pirmąja eile, todėl antstolis turėjo pagrindą prašyti informacijos, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė į pinigines išmokas priklauso skolininkui, taip pat areštuoti turtines teises į pinigines išmokas priklausančias skolininkui 5.404.250,02 Lt sumai. Teismas pažymėjo, jog pagal LR CPK 749 str. 3 d. antstoliui išieškant iš skolininko turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotomis turtinėmis teisėmis. Teismas, pagal byloje surinkus ir ištirtus faktinius duomenis, padarė išvadą, kad ginčijamais patvarkymais realiai nesuvaržytos pareiškėjo turtinės teisės – šiuose patvarkymuose nenurodyta tretiesiems asmenims įvykdyti prievolę antstoliui arba pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą, o paprašyta pateikti informaciją, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė į pinigines išmokas priklauso skolininkui ir areštuoti turtines teises į pinigines išmokas priklausančias skolininkui 5.404.250,02 Lt sumai. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog antstolis, priimdamas skundžiamus patvarkymus, pažeidė teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, skolininko teises ir teisėtus interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas UAB „Auto 1 Logistics“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-11-08 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2012-09-11 antstolio G. B. padėjėjo A. P. vykdomojoje byloje Nr.0040/12/01286 antstolio G. B. vardu pasirašytus patvarkymus „dėl informacijos pateikimo ir turtinės teisės arešto“, adresuotus „Auto1 Logistics“ kontrahentams UAB „Ayurmex“, UAB „Altameda“, UAB „Finance group“ , UAB „Gelgotos transportas“, UAB „Trasiggis“, Sia Valler atstovybė, ADB ERGO Lietuva, UAB „Dolvera“, UAB „Akcija tau“, UAB „Autopaštas“, UAB „Deko group“. Nurodė, jog antstolis priimdamas patvarkymus šiurkščiai pažeidė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir faktiškai pritaikė ribojimus, kurie nėra nustatyti nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo t.y. antstolis uždraudė kitiems asmenims (verslo kontrahentams) atsiskaityti su apeliantu - vykdyti turtines prievoles apelianto atžvilgiu. Tuo pačiu antstolis patvarkė apeliantui mokėtinas sumas saugoti kitų asmenų sąskaitose ir tokių piniginių lėšų apeliantui neišmokėti. Tokie anstolio patvarkymai atitinka laikinąją apsaugos priemonę numatytą CPK 145 str. 1 d. 7 p. Pažymėjo, jog LR CPK 145 str. 1 d. 7 p. ir 145 str. 1 d. 1 p., 3 p., įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės nėra tapačios, todėl antstolis taip pat negalėjo jų interpretuoti kaip tapačių. Todėl antstolis neturėdamas teisės veikė ultra vires ir taikė tokius apribojimus bei draudimus asmenims, kurie nėra numatyti nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Minėta patvirtina Vilniaus apygardos teismo, kaip apeliacinės instancijos teismo praktika, byla Nr.2SA-27-611/2010. Taip pat pažymėjo, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikytas draudimas - disponuoti turtinėmis teisėmis neapima draudimo kitiems asmenims vykdyti prievoles apelianto naudai, o apeliantui prievolės įvykdymą priimti. Turtinės teisės naudojimas gali pasireikšti vieninteliu būdu – pinigų gavimu į apelianto sąskaitas kitiems asmenims vykdant turtines prievoles ir tai nėra laikytinas disponavimas turtine teise, kadangi turtinė teisė nėra parduodama, perleidžiama, įkeičiama ar kitokiu būdu keičiama turtinės teisės teisinė būklė. Pažymėjo, jog patvarkymai prieštarauja nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių tikslams ir esmei, antstolio draudimas gauti pinigines lėšas iš kontrahentų dar labiau ribojantis, nei piniginių lėšų areštas, kurį ir panaikino Lietuvos apeliacinis teismas. Antstolio patvarkymu buvo neteisėtai apribota apelianto teisė gauti pajamas iš vienintelio šaltinio –pagrindinės veiklos – paslaugų suteikimo klientams. CPK 749 str. 3 d. norma reglamentuojanti išieškojimo procesą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą nagrinėju atveju netaikoma, kadangi įtvirtintas teisinis reguliavimas yra skirtas kitokiam nuosavybės teisių ribojimo atvejui t.y. kada galutinio teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės ir juo neginčijamai nustatytos šalių teisės ir pareigos, pagrindu išieškoma iš skolininko turtinių teisių. Be to vykdant išieškojimą iš turtinių teisių pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį) apribojamos visos nuosavybės teisės į turtines teises (turtą) sudedamosios dalys – disponavimas, naudojimas, valdymas. CPK 749 str. 3 d. nuostatos taip pat nenumato galimybės antstoliui reikalauti, kad prievolės skolininkui saugotų skolininkui išmokėtinas sumas savo sąskaitoje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „SEB lizingas“ atsiliepimu prašė atmesti Auto1 Logistics atskirąjį skundą dėl 2012-11-08 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutarties ir palikti šią nutartį galioti. Nurodė, jog antstolio patvarkymai yra priimti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjo apimtyje ir jais nėra areštuotos Auto1 Logistics priklausančios lėšos t.y. antstolis areštavo ne pareiškėjo lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, o turtines teises, nes lėšos esančios pas trečiuosius asmenis, tol kol pas juos yra, tai tų asmenų, o ne pareiškėjo lėšos, kaip nepagrįstai nurodo pareiškėjas. Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2012-08-07 nutartimi panaikino tik lėšų areštą, nurodydamas, kad nėra pagrindo panaikinti kito turto, tame tarpe ir turtinių teisių areštą. Todėl antstolis gali areštuoti pareiškėjo turtines teises – reikalavimo teises į gautinas sumas iš trečiųjų asmenų. Pažymėjo, jog vadovaujantis LR CPK 152 str. 6 d., turtinių teisių areštas vykdomas CPK 749 str. tvarka. Teismų praktikoje taip pat nustatyta, kad antstoliui išieškant iš skolininko turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotomis turtinėmis teisėmis. Patvarkymais nėra apribotas naudojimasis turtu jo savininkui t.y. lėšomis gali naudotis asmenys, kurios jiems priklauso. Gavus turtinės teisės įvykdymą, turtinė teisė išnyksta. Todėl pritaikius areštą turtinėms teisėms, bet leidžiant gauti jos įvykdymą, turtinė teisė išnyktų, o pats areštas būtų taikomas tik formaliai. Cituojama apelianto Vilniaus apygardos teismo 2010-02-04 nutartis visiškai neatitinka esamos situacijos, nes ja buvo sprendžiamas klausimas dėl piniginių lėšų, o ne turtinių teisių arešto, kuris toje situacijoje nebuvo taikytas. Teigia, kad apeliantas, atskiruoju skundu ginčija ne tiek pirmos instancijos teismo atliktą antstolio veiksmų vertinimą, o laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, taikymą jo atžvilgiu. Be to areštuojant turtines teises t.y. gautinas sumas iš trečiųjų asmenų, nėra areštuojamos visos pareiškėjo turtinės teisės - kitos turtinės teisės galės būti vykdomos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo UAB „Auto1 Logistics“ skundą dėl antstolio G. B. veiksmų t.y. nagrinėjamas antstolio patvarkymų dėl informacijos suteikimo ir turtinių teisių arešto vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012-04-05 nutartimi iš dalies patenkino ieškovo AB „SEB lizingas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė areštuoti solidarių atsakovų R. V. ir UAB „Auto1 logistics“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršijant 3670414,52 Lt, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, o nesant šio atsakovų turto ar jo nepakankant, areštuoti atsakovo UAB „Auto1 logistics“ lėšas, esančias įmonės sąskaitose, leidžiant atlikti atitinkamus mokėjimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-08-07 nutartimi sumažino 2012-04-05 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 3470414,52 Lt ir panaikino pareiškėjo sąskaitose esančių lėšų areštą, o kitas 2012-04-05 nutarties dalis paliko nepakeistas. Vilniaus apygardos teismo 2012-08-09 nutartimi padidintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 5 404 250,02 litų. Atitinkamai padidintas UAB „Autol Logistics" kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei turtinių teisių arešto mastas.
Apeliantas skundu antstoliui G. B. bei atskiruoju skundu skundžia antstolio 2012-09-11 patvarkymus Nr. 0040/12/01286 dėl informacijos ir turtinių teisių arešto bei prašo minėtus patvarkymus panaikinti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
LR CPK 152 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Šią tvarką reglamentuoja LR CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos ir Sprendimų vykdymo instrukcija (LR CPK 583 straipsnio 1 dalis).
Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (LR CPK 587 straipsnis 4 punktas), kurioje teismo nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (LR CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
Minėta, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2012-08-07 nutartimi sumažino 2012-04-05 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 3470414,52 Lt ir panaikino pareiškėjo sąskaitose esančių lėšų areštą, o kitas 2012-04-05 nutarties dalis paliko nepakeistas, nurodydamas, kad nėra pagrindo visiškai panaikinti kito turto tame tarpe ir turtinių teisių areštą t.y. liko nepakeista teismo nutartis dalyje dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių arešto. Vilniaus apygardos teismo 2012-08-09 nutartimi padidintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 5 404 250,02 litų. Todėl antstolis vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali areštuoti pareiškėjo turtines teises.
Turtinės teisės yra tokios teisės, kurios turi tam tikrą ekonominę reikšmę ir piniginę išraišką, t.y. jas galima įvertinti pinigais. Turtinės teisės gali būti daiktinės ir asmenines, pastarosios gali kilti ir iš prievolinių teisinių santykių (CK 1.112 straipsnis). Prievolinių teisių specifika ta, kad jos atsiranda iš prievolių, t.y. iš teisinio santykio, kurio viena šalis privalo atlikti kitos šalies naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Taigi, prievolinė teisė yra kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko tam tikro aktyvaus arba pasyvaus elgesio. Kadangi turtinės teisės suteikia teisę asmeniui reikalauti, kad kitas asmuo atliktų jo naudai tam tikrą veiksmą ar susilaikytų nuo jo, tam tikrų turtinių teisių areštas šiuo atveju reiškia atsakovo turtinių teisių apribojimą, pavyzdžiui, draudimą reikalauti apmokėti už parduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, draudimą perleisti turtines teises ir pan.
Iš esmės apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog antstolis priimdamas patvarkymus šiurkščiai pažeidė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir faktiškai pritaikė ribojimus, kurie nėra nustatyti nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. antstolis patvarkymu uždraudė kitiems asmenims atsiskaityti su apeliantu - pritaikė CPK 145 str. 1 d. 7 p. numatytą laikinąją apsaugos priemonę, kuri pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikyta. Minėta, jog teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones areštavo pareiškėjo turtines teises. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad lėšos, priklausančios UAB „Auto1 Logistics“ gauti iš trečiųjų asmenų, nėra pareiškėjo piniginės lėšos, tai reiškia turtinės teisės turėjimą. Reikalavimo teisė yra prievolinė turtinė teisė. Taigi esant situacijai, kai tretieji asmenys yra skolingi pareiškėjui, pareiškėjas turi reikalavimo teisę į tokius asmenis, t.y. turi turtinę teisę, tačiau neturi nuosavybės teisės į pas skolininkus esančias lėšas, šios lėšos yra skolininkų nuosavybė. Kadangi nagrinėjamu atveju teismas areštavo apelianto turtines teises, todėl antstolis teisėtai skundžiamu patvarkymu uždraudė tretiesiems asmenims įvykdyti tam tikrą prievolę apelianto atžvilgiu. CPK 749 str. numato tvarką, kuria įgyvendinamas turtinės teisės areštas, numatyta, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. Reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms. Šio straipsnio 1 dalyje numatytame patvarkyme, be šio Kodekso 613 straipsnyje nurodytų reikalavimų, antstolis nurodo skolininkui, jog šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, o prievolės skolininkui nurodo prievolę įvykdyti antstoliui arba pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis turi teisę įpareigoti prievolės skolininką per nustatytą terminą pranešti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso skolininkui, iš kurio vykdomas išieškojimas ar į kurio turtines teises kiti asmenys reiškia pretenzijas, ar teisme vyksta bylų nagrinėjimas dėl turtinių teisių, ar yra išieškoma iš turtinių teisių. Kaip matyti iš bylos medžiagos antstolis patvarkymu uždraudė tretiesiems asmenims įvykdyti tam tikrą prievolę apelianto atžvilgiu t.y. antstolis areštavo ne pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, o turtines teises, tai vadovaujantis CPK 749 str. laikytina tinkamu turtinių teisių arešto vykdymo tvarkos nustatymu, o ne atskiros laikinosios apsaugos priemonės pritaikymu, todėl apelianto argumentai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių mąsto viršijimu, atmestini.
Apelianto argumentas, kad nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra taikytas draudimas disponuoti turtinėmis teisėmis neapima draudimo kitiems asmenims vykdyti prievoles apelianto naudai, o apeliantui prievolės įvykdymą priimti, atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal LR CPK 675 str. skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. CPK 749 str. 3 d. nustatyta antstolio pareiga patvarkyme, kuriuo areštuojamos skolininko turtinės teisės nurodyti skolininkui, kad šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti turtinę teisę ar ja disponuoti. Todėl vadovaujantis LR CPK 145 str., 675 str., 749 str., antstoliui išieškant iš skolininko turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotomis turtinėmis teisėmis. Akivaizdu, jog apeliantui leidus įgyvendinti turtinę teisę ir gavus turtinės teisės įvykdymą, turtinė teisė būtų realizuota, o pats areštas būtų taikomas tik formaliai ir neužtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdomumo.
Apelianto argumentas, kad antstolio patvarkymo neteisėtumą patvirtina Vilniaus apygardos teismo praktika – 2010-02-04 nutartis c.b. Nr.2SA-27-611/2010, taip pat laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, jog nagrinėjama byla ir apelianto minėta byla nėra analogiškos, skiriasi esamos situacijos, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2010-02-04 nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl piniginių lėšų, o ne turtinių teisių arešto, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštuotos apelianto turtinės teisės, bet ne piniginės lėšos. Todėl cituota atskirajame skunde nutartis nepaneigia antstolių patvarkymų teisėtumo.
Apelianto teigimu CPK 749 str. 3 d. norma reglamentuojanti išieškojimo procesą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą nagrinėju atveju netaikoma, kadangi įtvirtintas teisinis reguliavimas yra skirtas kitokiam nuosavybės teisių ribojimo atvejui - galutinio teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės ir juo neginčijamai nustatytos šalių teisės ir pareigos, pagrindu išieškoma iš skolininko turtinių teisių. LR CPK 152 str. 6 d. nustato, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Tuo tarpu CPK 749 str. nustatyta išieškojimo iš skolininko turtinių teisių tvarka. Todėl atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat vykdomos teismo sprendimams nustatyta tvarka, kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju.
Kaip matyti, pareiškėjo netenkina turtinių teisių, inter alia suteikiančių reikalavimo teisę į tam tikras pinigines lėšas areštas motyvuojant tuo, kad įmonės veiklai būtinos nuolatinės piniginės lėšos, o įmonės vienintelis lėšų šaltinis yra gautinos sumos kitiems asmenims vykdant turtines prievoles apelianto naudai. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovo atžvilgiu. Šiuo atveju eismas įvertinęs apelianto argumentus sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti turtinių teisių bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą t.y. nusprendė, kad turtinių teisių areštas turi būti taikomas. Tačiau pareiškėjas turi teisę ir galimybę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įskaitant jų eiliškumą, pakeitimo. Pažymėtina ir tai, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos ribota apimtimi, ieškinio sumai užtikrinti. Be to kaip minėta, lėšos priklausančios UAB „Auto1 Logistics“ gauti iš trečiųjų asmenų, nėra pareiškėjo piniginės lėšos, tai reiškia turtinės teisės turėjimą.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.