- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-1741-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07495-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- K. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto 22-ojo notarų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. P. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarė Z. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja K. P. kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašydama panaikinti notarės Z. R. 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarę Z. R. priimti pareiškėjos K. P. pareiškimą dėl palikimo po A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmimo ir užvesti paveldėjimo bylą. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini), Nyderlanduose, (duomenys neskelbtini), mirė jos sūnus A. P. (toliau – palikėjas), kuris dar 2010 m. kovo 10 d. deklaravo išvykimą į Nyderlandus, kur važiuodavo dirbti, tačiau grįžęs iš užsienio gyvendavo pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties, tvarkydama jo asmeninius daiktus, pareiškėja bute rado 4 000 Eur grynųjų pinigų, kurie priklausė palikėjui. Dėl minėtos priežasties pareiškėja kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. 2020 m. balandžio 20 d. pareiškėja išsiuntė Kauno m. 22-ojo notaro biuro notarei Z. R. (toliau – notarė) pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau notarė 2020 m. balandžio 28 d. atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo bei užvesti paveldėjimo bylą, motyvuodama tuo, kad pareiškėja, notarės nuomone, nepateikė įrodomąją galią turinčių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta iš tiesų buvo (duomenys neskelbtini). Pasak notarės, yra pagrindas manyti, jog paskutinė palikėjo gyvenamoji vieta buvo užsienyje – Nyderlanduose. Tokios išvados notarė priėjo atsižvelgdama į mirties įraše nurodytą palikėjo mirties vietą ir valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro duomenis. Su notarės sprendime išdėstytais motyvais pareiškėja nesutinka ir prašo jį panaikinti bei įpareigoti priimti pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo po jos sūnaus mirties priėmimo ir užvesti paveldėjimo bylą. Mano, kad notarė nepagrįstai nusprendė, jog palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta yra palikimo atsiradimo vieta, todėl nepagrįstai nesiaiškino aplinkybių apie palikėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, jo įprastą gyvenamąją vietą ir valstybę, su kuria palikėjas yra akivaizdžiai glaudžiau susijęs.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarė Z. R. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto 22-ąjį notaro biurą su 2020 m. balandžio 20 d. pareiškimu (toliau – pareiškimas), kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos sūnus A. P., kurio paskutinė faktinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinusi gautą pareiškėjos pareiškimą bei kartu su juo pateiktus priedus – palikėjo mirties įrašo ir gimimo liudijimo kopijas bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, notarė 2020 m. balandžio 28 d. raštu atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, jog kartu su pareiškimu pateikti įrodomąją galią turintys duomenys nesudarė pagrindo spręsti, jog paskutinė palikėjo gyvenamoji vieta iš tiesų buvo Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, kad kartu su pareiškimu buvo pateikti jo priedai – palikėjo mirties įrašo ir gimimo liudijimo kopijos bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nors pareiškime nurodoma, kad palikėjo paskutinė faktinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), tačiau, notarės nuomone, šią aplinkybę iš esmės paneigia pačios pareiškėjos pateikta palikėjo mirties įrašo kopija, kurioje aiškiai ir vienareikšmiškai nurodoma, jog palikėjo mirties vieta yra (duomenys neskelbtini), Nyderlandai. Patikrinus Gyventojų registro duomenis buvo nustatyta, jog palikėjas dar 2010 m. kovo 10 d. išvyko į užsienio valstybę – Nyderlandus. Vadovaujantis šiais oficialias dokumentais buvo pagrindas manyti, jog paskutinė palikėjo gyvenamoji vieta buvo ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodoma pareiškime, o užsienyje – Nyderlanduose. Atsiliepime pažymima, jog notarė, būdama atidi ir tiksli, ėmėsi visų jai prieinamų priemonių siekdama nustatyti palikimo atsiradimo vietą. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, notarė turėjo ne teisę, bet pareigą atsisakyti atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą, todėl skundą prašė atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjos K. P. skundą dėl Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės Z. R. veiksmų atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog notarė, nuspręsdama, kur yra palikimo atsiradimo vieta privalėjo aiškintis aplinkybes, ne kur buvo paskutinė palikėjo gyvenamoji vieta, o kur buvo palikėjo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta ir įprastinė gyvenamoji vieta. Teismas notarės atsisakymą priimti pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir užvesti paveldėjimo bylą laikė teisiškai pagrįstu.
5. Teismas iš bylos faktinių aplinkybių nustatė, kad objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų palikėjo A. P. paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, arba palikimo atsiradimo vietą pagal CK 5.4 straipsnio 2 dalį Lietuvoje, nėra. Jų notarei nepateikė pareiškėja, taip pat įrodomąją galią turinčių duomenų negavo notarė patikrinusi oficialius registrus (Valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registrą ir Nekilnojamojo turto registrą). Todėl teismas vertino, jog notarės abejonės dėl palikimo atsiradimo vietos buvo ne subjektyvios, o visiškai objektyviai pagrįstos ir notarė pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, nes notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pati pareiškėja pareiškime pripažįsta, kad iš esmės jos sūnus gyveno ir Lietuvoje, ir Nyderlanduose. Vadinasi, palikimo atsiradimo vieta yra fakto klausimas, tačiau notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Tai yra teismo prerogatyva.
7. Teismas darė išvadą, kad notarė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu ir vykdydama jai Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos K. P. pareiškimą dėl palikimo po A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmimo ir užvesti paveldėjimo bylą, kadangi tiek pareiškėjos pateikti įrodomąją galią turintys duomenys, tiek notarės iš oficialių registrų gauti duomenys nesudarė pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog palikėjo A. P. palikimo atsiradimo vieta Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)). Todėl esant pagrįstai abejonei, notarė turėjo ne teisę, bet pareigą atsisakyti atlikti K. P. prašomą notarinį veiksmą – priimti pareiškėjos pateiktą pareiškimą ir užvesti paveldėjimo bylą. Pažymėjo, kad iš esmės pareiškėjai teisė kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo šiuo nėra paneigta ir yra išsaugoma jai teismine tvarka nusistačius aptartą juridinę reikšmę turintį faktą, kuriam nustatyti gali būti panaudoti ir šiame skunde esantys pareiškėjos nurodyti teiginiai bei įrodymai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja K. P. prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą - įpareigoti Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarę Z. R. priimti pareiškėjos K. P. pareiškimą dėl palikimo po A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmimo ir užvesti paveldėjimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pareiškėja 2020 m. birželio 23 d. teismui pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. 2020 m. rugsėjo 2 d. tikrinant EPP sistemą, civilinės bylos Nr. e2YT-13434-717/2020 proceso informacijoje buvo nurodyta, jog posėdis vyks 2020 m. rugsėjo 10 d. 9:00 val. 211 salėje, o posėdžio forma žodinė. Po kelių dienų posėdžio forma buvo pakeista iš žodinės į rašytinę, teismui nepriėmus nutarties ir teisėjai nepriėmus rezoliucijos dėl pareiškėjos prašymo. Proceso šalys nebuvo informuotos apie pasikeitusią posėdžio formą, be to, tik po pokalbio su teisėjos sekretore buvo atliktas pakeitimas dėl posėdžio formos. Tokiu būdu buvo padarytas procesinis pažeidimas, nes teismas, paliko nenagrinėtą pareiškėjos prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir neinformavo proceso šalių apie pasikeitusią posėdžio formą.
1.2. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo 2020 m. birželio 23 d. pareiškėjos K. P. prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir tokiu būdu užkirto kelią pareiškėjai remtis liudytojų parodymais.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarė Z. R. prašo atmesti pareiškėjos K. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties panaikinimo, bei priteisti iš K. P. notarės Z. R. naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Notarė neturi jokios objektyvios galimybės pasisakyti dėl Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP) pateikiamos informacijos apie proceso (posėdžio) formą, tačiau notarei yra žinoma, jog 2020 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-13434-717/2020, kuria nutarė civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pastebėtina, jog ši nutartis buvo neskundžiama. Be to, kaip nurodo pati pareiškėja, teismas nepriėmė jokių procesinių sprendimų, kuriais vėliau būtų buvusi pakeista proceso tvarka (posėdžio forma). Dėl šios priežasties manytina, jog tiek pareiškėja, tiek jos atstovė, turėjo vadovautis 2020 m. birželio 11 d. teismo priimta nutartimi, kuria buvo nuspręsta skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
2.2. Atmestini pareiškėjos argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo 2020 birželio 23 d. pareiškėjos K. P. prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir tokiu būdu užkirto kelią pareiškėjai remtis liudytojų parodymais, kadangi pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl notarės veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo ne tik neprivalėjo, tačiau apskritai negalėjo remtis liudytojų parodymais, kadangi privalėjo vertinti tik pareiškėjos K. P. notarei pateiktus dokumentus. Tokia pozicija yra grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika – 2019 m. vasario 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019.
2.3. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės sutinka, jog notarė neturėjo pareigos nustatyti faktinių aplinkybių dėl palikimo atsiradimo vietos, kadangi tai yra teismo prerogatyva. Manytina, jog šiais argumentais pati pareiškėja paneigia atskirojo skundo pagrįstumą ir teisėtumą, pripažindama, jog palikimo atsiradimo vieta nėra aiški bei tuo patvirtina, jog notarė savo pareigas atliko tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl notaro veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. Nagrinėjamu atveju notarė 2020 m. balandžio 28 d. raštu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po A. P. mirties, priėmimo bei užvesti paveldėjimo bylą. Minėtame atsisakyme notarė nurodė, jog jai kyla abejonių dėl palikimo atsiradimo vietos, kadangi pareiškėja nepateikė įrodomąją galią turinčių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta iš tiesų buvo (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad iš oficialių dokumentų yra pagrindas manyti, jog paskutinė palikėjo A. P. gyvenamoji vieta buvo užsienyje – Nyderlanduose. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog notarės abejonės dėl palikimo atsiradimo vietos buvo ne subjektyvios, o visiškai objektyviai pagrįstos ir notarė pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, nes notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos K. P. skundą dėl Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės Z. R. veiksmų atmetė. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka.
13. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog 2020 m. birželio 23 d. teismui pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. 2020 m. rugsėjo 2 d. tikrinant EPP sistemą, civilinės bylos Nr. e2YT-13434-717/2020 proceso informacijoje buvo nurodyta, jog posėdis vyks 2020 m. rugsėjo 10 d. 9.00 val. 211 salėje, o posėdžio forma žodinė. Po kelių dienų posėdžio forma buvo pakeista iš žodinės į rašytinę, teismui nepriėmus nutarties ir teisėjai nepriėmus rezoliucijos dėl pareiškėjos prašymo. Proceso šalys nebuvo informuotos apie pasikeitusią posėdžio formą. Tokiu būdu buvo padarytas procesinis pažeidimas, nes teismas, paliko nenagrinėtą pareiškėjos prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir neinformavo proceso šalių apie pasikeitusią posėdžio formą.
14. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui.
15. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad tokių skundų nagrinėjimui taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511–513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką. Šios bylos yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). CPK 133 straipsnio 3 dalyje reglamentuota apie rašytinio proceso tvarka vyksiantį teismo posėdį pranešimo dalyvaujantiems byloje asmenims tvarka – kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė.
16. Nagrinėjamu atveju teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nutarties 15 punkte aptartu teisiniu reglamentavimu, bylą, pagal apeliantės skundą dėl notaro veiksmų, skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. rugsėjo 10 d. 9.00 val. Tą pačią dieną išsiuntė bylos šalims pranešimus apie paskirtą teismo posėdį.
17. 2020 m. birželio 23 d. apeliantė pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Teisėja 2020 m. birželio 25 d. rezoliucija priėmė ieškovės prašymą bei pasiūlė suinteresuotam asmeniui pateikti atsiliepimą į prašymą. 2020 m. rugsėjo 9 d. buvo pateiktas notarės atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo priimta nutartis atidėti procesinio sprendimo paskelbimą 2020 m. rugsėjo 17 d. 8.50 val.
18. Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skundžiama nutartis išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismui neišsprendus apeliantės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau pažymėtina, kad byloms dėl notaro veiksmų būtinas žodinis bylos nagrinėjimas įstatyme nėra numatytas. Be to, 2020 m. birželio 23 d. apeliantės teismui pateiktas prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka patvirtina, jog apeliantė apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka buvo informuota tinkamai.
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo posėdžio formos reikalavimų pažeidimas įstatyme nepriskirtas prie absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), todėl šio pažeidimo teisiniai padariniai kiekvienu atveju vertintini pagal tai, kaip tai suvaržė asmens teisę į tinkamą teismo procesą ir galėjo lemti tai, jog byla buvo neteisingai išspręsta (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
20. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjęs 2020 m. birželio 23 d. pareiškėjos K. P. prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, užkirto kelią pareiškėjai remtis liudytojų parodymais.
21. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais, kadangi kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo suinteresuotas asmuo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis (pvz., prašydamas atnaujinti praleistą terminą – CK 5.57 straipsnis), priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019).
22. Lietuvos Respublikoje įstatymu notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (Notariato įstatymo 1 straipsnis). Kaip pabrėžiama kasacinio teismo praktikoje, notaro statusas, įtvirtintas Notariato įstatyme, lemia jam taikomus didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2020 27 punktą).
23. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėdamas apeliantės skundą dėl notaro veiksmų rašytinio proceso tvarka nepažeidė procesinių teisės normų, nes šioje byloje nenagrinėtinos ginčytinos aplinkybės dėl asmenų teisių ar juridinių faktų, o tik spręstina dėl notarui pateiktų dokumentų pakankamumo ir ar galėjo notarui kilti pagrįstos abejonės dėl palikėjo įprastinės gyvenamosios vietos, kas būtų pakankamas pagrindas notarui atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą.
24. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimų bylų, turinčių užsienio elementą vedimui taikomas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 650/2012. Reglamento preambulės 23 ir 24 punktai numato, kad palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta gali būti pripažįstama ir jo kilmės valstybė, atsižvelgiant į buvimo atitinkamoje valstybėje trukmę bei reguliarumą, buvimo priežastis. Tokiu atveju palikėjo įprastinės gyvenamosios vietos pripažinimas kitoje valstybėje, nei toje, kurioje palikėjas mirties dieną gyveno, yra fakto klausimas.
25. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes notarui kilus pagrįstoms abejonėms dėl palikėjo įprastinės gyvenamosios vietos, notaras priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą. Pažymėtina, kad tik teismas gali nustatyti juridinį faktą dėl pripažinimo palikėjo įprastinės gyvenamosios vietos jos kilmės valstybėje. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad apeliantė yra kreipusis į teismą CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka dėl palikėjo įprastinės gyvenamosios vietos pripažinimo jo kilmės valstybėje ir teismas yra nustatęs tokį juridinę reikšmę turintį faktą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad notarė atsižvelgdama į palikėjo 2010 m. kovo 10 d. deklaruotą išvykimą į užsienio valstybę – Nyderlandus, pareiškėjos pateiktą palikėjo mirties įrašo kopiją, kurioje nurodoma, jog palikėjo mirties vieta yra (duomenys neskelbtini), Nyderlandai, be to nesant jokių duomenų, kad mirusysis Lietuvoje būtų turėjęs nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar dirbęs Lietuvoje, teisėtai ir pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kuria atmestas apeliantės skundas dėl notaro veiksmų, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir tinkamai išsprendė apeliantės skundą dėl notaro veiksmų.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
27. Nors suinteresuotas asmuo Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarė Z. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš K. P. notarės Z. R. naudai bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas suinteresuotas asmuo į bylą nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.