- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2YT-13434-717/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07495-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Pareiškėjas
- K. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto 22-ojo notarų biuro
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. P. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarė Z. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjos prašymai ir argumentai
pareiškėja K. P. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašydama panaikinti notarės Z. R. 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarę Z. R. priimti pareiškėjos K. P. pareiškimą dėl palikimo po A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmimo ir užvesti paveldėjimo bylą (dok. reg. Nr. CBP-9685).
Skunde nurodė, jog (duomenys neskelbtini), mirė jos sūnus A. P. (toliau – palikėjas), kuris dar 2010 m. kovo 10 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), kur važiuodavo dirbti, tačiau grįžęs iš užsienio gyvendavo pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Po palikėjo mirties, tvarkydama jo asmeninius daiktus, pareiškėja bute rado 4 000 Eur grynųjų pinigų, kurie priklausė palikėjui. Dėl minėtos priežasties pareiškėja kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. 2020 m. balandžio 20 d. pareiškėja išsiuntė Kauno m. 22-ojo notaro biuro notarei Z. R. (toliau – notarė) pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau notarė 2020 m. balandžio 28 d. atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo bei užvesti paveldėjimo bylą, motyvuodama tuo, kad pareiškėja, notarės nuomone, nepateikė įrodomąją galią turinčių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta iš tiesų buvo (duomenys neskelbtini). Pasak notarės, yra pagrindas manyti, jog paskutinė palikėjo gyvenamoji vieta buvo užsienyje – (duomenys neskelbtini). Tokios išvados notarė priėjo atsižvelgdama į mirties įraše nurodytą palikėjo mirties vietą ir valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro duomenis. Su notarės sprendime išdėstytais motyvais pareiškėja nesutinka ir prašo jį panaikinti bei įpareigoti priimti pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo po jos sūnaus mirties priėmimo ir užvesti paveldėjimo bylą.
Skunde taip pat nurodoma, kad teismų praktikoje dažni atvejai, kai pareiškėjai, skųsdami atsisakymą atlikti notaro veiksmą, reiškia ir kitą reikalavimą – įpareigoti notarą atlikti tam tikrus veiksmus, kartu pateikdami papildomus įrodymus ir argumentus, patvirtinančius prašymo atlikti tam tikrą notarinį veiksmą pagrįstumą, t. y. papildomai įrodinėdami ir prašydami pripažinti, kad jie tam tikrą teisę turi ar tam tikras faktas egzistuoja ir kasacinis teismas yra pripažinęs, kad tokių reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje yra galimas. Pareiškėja skunde nurodo kasacinio teismo nutartis.
Pareiškėja skunde pažymi, kad notarė, nuspręsdama, kur yra palikimo atsiradimo vieta, privalėjo aiškintis aplinkybes, ne kur buvo palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta, o kur buvo palikėjo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta ir įprastinė gyvenamoji vieta. Ginčo situacijoje palikėjo mirties vieta, remiantis mirties įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) palikėjas taip pat buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Vien šiais dviem faktais notarė priėmė sprendimą atmesti pareiškėjos pareiškimą, be kita ko nesigilinusi, kur iš tiesų buvo palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jo asmeninių interesų vyraujanti vieta. Palikėjas, finansinės krizės laikotarpiu nusprendė išvykti į užsienį, siekdamas didesnio ir pastovaus pajamų šaltinio. Kuomet pavyko darbo santykius sukurti (duomenys neskelbtini), jis dėl mokestinių tikslų deklaravo išvykimą į Nyderlandus, siekdamas visą su darbu susijusią mokestinę naštą mokėti darbo šalyje. Šiuo aspektu palikėjui nebeteko mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvoje, kur jis negavo jokių pajamų. Vien tuo pagrindu ir buvo formaliai pakeista palikėjo deklaruota gyvenamoji vieta, tačiau faktinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta išliko nepasikeitusi – jis ir toliau gyveno (duomenys neskelbtini). Ginčo situacijoje palikėjas gyveno tiek Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini), tačiau jo asmeninių ir socialinių interesų centras buvo Lietuva, kur gyvena jo motina ir artimi giminaičiai bei draugai, palikėjas buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o Nyderlanduose tebuvo jo darbo vieta, kur jis užsiėmė statybų ir remonto paslaugų teikimu, tačiau savo santaupas palikėjas saugojo savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina antstolio M. P. 2020 m. balandžio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-20-36 (toliau – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), kuriame užfiksuotos ne tik palikėjo santaupos, bet ir jo asmeniniai drabužiai, kurie buvo laikomi minėtame bute. Todėl Nyderlandai netgi negalėtų būti pripažįstami palikėjo ekonominių interesų centru. Taip pat pareiškėja pažymi, kad palikėjas niekada nesiejo savo gyvenimo su (duomenys neskelbtini), minėtoje šalyje ketino padirbėti laikinai, todėl sudarydavo tik trumpalaikes gyvenamojo būsto nuomos sutartis, minėtame būste dažniau apsistodavo ne jis, o kiti darbininkai, kurie kartu dirbo statybų sektoriuje. Galiausiai, palikėjas buvo ir palaidotas Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, mano, kad notarė nepagrįstai nusprendė, jog palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta yra palikimo atsiradimo vieta, todėl nepagrįstai nesiaiškino aplinkybių apie palikėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, jo įprastą gyvenamąją vietą ir valstybę, su kuria palikėjas yra akivaizdžiai glaudžiau susijęs. Išsiaiškinus minėtas aplinkybes būtų aišku, jog palikimo atsiradimo vieta yra Lietuva, Kaunas.
II. Suinteresuoto asmens pozicija ir argumentai
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarė Z. R. per atstovą pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto 22-ąjį notaro biurą su 2020 m. balandžio 20 d. pareiškimu (toliau – pareiškimas), kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos sūnus A. P., kurio paskutinė faktinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinusi gautą pareiškėjos pareiškimą bei kartu su juo pateiktus priedus – palikėjo mirties įrašo ir gimimo liudijimo kopijas bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, notarė 2020 m. balandžio 28 d. raštu atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, jog kartu su pareiškimu pateikti įrodomąją galią turintys duomenys nesudarė pagrindo spręsti, jog paskutinė palikėjo gyvenamoji vieta iš tiesų buvo Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)).
Atsiliepime notarė pastebi, jog notaras atlikdamas notarinius veiksmus, o konkrečiai šiuo atveju, priimdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo yra saistomas ne tik Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas), tačiau ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) bei kitų teisės aktų reglamentuojančių paveldėjimo teisinius santykius, taip pat Lietuvos Respublikos Notarų etikos kodekso, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, atsiliepime pateikiama kasacinio teismo praktika. Teisės aktai įpareigoja notarą elgtis ypatingai atidžiai ir rūpestingai ir įsitikinti, jog prašymas atlikti notarinį veiksmą yra pagrįstas ir teisėtas. Šiuo konkrečiu atveju, notarei kilo abejonių dėl palikimo atsiradimo vietos. Vadovaujantis paveldėjimo (palikimo priėmimo) procedūrą reglamentuojančiomis teisės normomis, siekiant notarui pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, visų pirma būtina nustatyti paskutinę palikėjo gyvenamąją vietą, t. y. palikimo atsiradimo vietą. Kartu su pareiškimu buvo pateikti jo priedai – palikėjo mirties įrašo ir gimimo liudijimo kopijos bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Notarė, vykdydama jai Notariato įstatymu, tiek kasacinio teismo praktikoje nustatytą atidumo reikalavimą, privalėjo patikrinti pareiškėjos pareiškime nurodytų teiginių pagrįstumą ir teisingumą. Nors pareiškime nurodoma, kad palikėjo paskutinė faktinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), tačiau, notarės nuomone, šią aplinkybę iš esmės paneigia pačios pareiškėjos pateikta palikėjo mirties įrašo kopija, kurioje aiškiai ir vienareikšmiškai nurodoma, jog palikėjo mirties vieta yra (duomenys neskelbtini). Patikrinus Gyventojų registro duomenis buvo nustatyta, jog palikėjas dar 2010 m. kovo 10 d. išvyko į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis šiais oficialias dokumentais buvo pagrindas manyti, jog paskutinė palikėjo gyvenamoji vieta buvo ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodoma pareiškime, o užsienyje – (duomenys neskelbtini). Atsiliepime pažymima, jog notarė, būdama atidi ir tiksli, ėmėsi visų jai prieinamų priemonių siekdama nustatyti palikimo atsiradimo vietą. Notarė yra įsitikinusi, jog pareiškėjos pateiktų dokumentų jokiu būdu nepakako prieiti prie pagrįstos išvados, jog palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta buvo pareiškime nurodomu adresu, ypač dėl to, jog mirties įraše nurodyta palikėjo mirties vieta – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, notarė ėmėsi papildomų veiksmų – patikrino jai prieinamus viešuosius registrus, siekdama nustatyti palikėjo deklaruotą gyvenamąją vietą bei nuosavybes teise turimo nekilnojamojo turto vietą. Kaip jau minėta, buvo nustatyta, jog palikėjas dar 2010 m. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), o nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjas Lietuvos Respublikoje neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Taigi, patikrinus notarei prieinamą informaciją abejonės dėl pareiškime nurodytos paskutinės palikėjo gyvenamosios vietos nebuvo panaikintos, o priešingai – sustiprėjo. Atsiliepime atkreipiamas teismo dėmesys, kad pareiškėjos pareiškime nurodyti teiginiai dėl palikėjo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir tai, jog Lietuvoje buvo palikėjo A. P. asmeninių ir socialinių interesų centras, yra visiškai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodomąją galią turinčiais duomenimis. Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjai kyla pareiga įrodyti, jog palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta buvo pareiškime nurodytu adresu. Notarė yra įsitikinusi, jog kartu su pareiškimu pateiktų dokumentų ir notarės surinktų duomenų visiškai nepakako prieiti prie išvados, jog palikimo atsiradimo vieta iš tiesų yra (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties notarės priimtas sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Taip pat atkreipiamas teismo dėmesys, kad pareiškėja skunde remiasi ir notarei pateiktu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau notarė yra įsitikinusi, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas jokiu būdu nepatvirtina aplinkybės, jog palikėjas gyveno adresu, kuriuo buvo užfiksuotos faktinės aplinkybės. Nors antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad bute esančiose spintose buvo įvairūs vyriški drabužiai bei piniginės lėšos, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina jog protokole nurodyti daiktai ir pinigai priklausė būtent palikėjui ar juolab, aplinkybės, jog nurodytu adresu buvo paskutinė jo gyvenamoji vieta. Pabrėžiama, jog esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, notarė turėjo ne teisę, bet pareigą atsisakyti atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą, todėl skundą prašo atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo apie skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas dėl notaro veiksmų atmetamas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
Byloje keliamas klausimas dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir užvesti paveldėjimo bylą.
- (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjos K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (2020 m. balandžio 6 d. mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 8 d. išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio 3 d. gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini));
- A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) mirė (2020 m. balandžio 14 d. valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro išrašas);
- 2020 m. balandžio 16 d. antstolis M. P., pareiškėjos K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavedimu konstatavo faktines aplinkybes, kad mirusiojo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), rasti grynieji pinigai. Antstolis konstatavo, kad 2020 m. balandžio 15 d. apie 9 val. buvo nuvykta į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto duris atrakino K. P., kuri paaiškino, kad butas buvo sūnaus A. P. gyvenamoji vieta ir kuriame po sūnaus mirties buvo rasti gryni pinigai. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo matyti, kad butas yra 2 kambarių, bute buvo baldai, koridoriuje, kambariuose, spintose buvo matyti įvairūs vyriški drabužiai. K. P. parodė, kad spintose tarp daiktų buvo rasti grynieji pinigai, iš viso 4 000 Eur (2020 m. balandžio 16 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-20-36);
- 2020 m. balandžio 20 d. pareiškimu K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno m. 22-ojo notaro biurą, kuriame nurodė, jog 2020 m. vasario 21 d. mirė jos sūnus A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė faktinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Mirusiojo sūnaus palikimą ji priima, palikimo priėmimo pasekmės jai išaiškintos. Kartu su pareiškimu buvo pateikti jo priedai – palikėjo A. P. mirties įrašo ir gimimo liudijimo kopijos (2020 m. balandžio 20 d. K. P. pareiškimas);
- Kauno 22-ojo notarų biuro notarė Z. R. 2020 m. balandžio 28 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, priėmimo bei užvesti paveldėjimo bylą. Minėtame atsisakyme nurodyta, jog notarei kyla abejonių dėl palikimo atsiradimo vietos. Pareiškėja nepateikė įrodomąją galią turinčių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta iš tiesų buvo (duomenys neskelbtini), o iš oficialių dokumentų yra pagrindas manyti, jog paskutinė palikėjo A. P. gyvenamoji vieta buvo užsienyje – (duomenys neskelbtini) (Kauno 22-ojo notarų biuro notarės Z. R. 2020 m. balandžio 28 d. „Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą“).
- 2020 m. gegužės 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos K. P. skundas dėl Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės Z. R. veiksmų;
- teismas šioje byloje patyrė 1,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (e. b. kopijos b. l. 2). Suinteresuotas asmuo notarė Z. R. pateikė įrodymus, jog byloje patyrė 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (dok. reg. Nr. DOK-104717).
IV. Taikytina teisė, teismo motyvai ir išvados
Pažymėtina, jog ieškinyje (ypatingosios teisenos bylose – pareiškime) suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Todėl pareiškėjai skundžiant notarės veiksmus, t. y. pasirinkus būtent tokį savo turimos teisės įgyvendinimo būdą, teismas nagrinėja ginčą šio skundo dėl notaro veiksmų ribose.
Skundas dėl notarės veiksmo buvo paduotas CPK 511 straipsnyje numatyta tvarka; tokio skundo nagrinėjimo dalykas – notarės veiksmo arba atsisakymo atlikti veiksmą teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl nagrinėjamu atveju teismas turi įvertinti ir pasisakyti, ar notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškėjos K. P. pareiškimą dėl palikimo po A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmimo ir užvesti paveldėjimo bylą, nepažeidžia Notariato įstatymo nuostatų, o konstatavus įstatymo nuostatų pažeidimą – įpareigoti notarą atlikti notarinį veiksmą.
Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
Nagrinėjamu atveju, notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi notarei kilo abejonių dėl palikimo atsiradimo vietos, kuri ypatingai reikšminga paveldėjimo (palikimo priėmimo) procese, o pareiškėjos pateikti įrodomąją galią turintys duomenys nesudarė pagrindo spręsti, jog paskutinė palikėjo A. P. gyvenamoji vieta iš tiesų buvo Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)). Palikėjo mirties vieta (duomenys neskelbtini), notarės patikrintų oficialių registrų duomenimis palikėjas dar 2010 m. kovo 10 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi, todėl vadovaujantis oficialiais dokumentais notarė padarė išvadą, jog paskutinė palikėjo A. P. gyvenamoji vieta buvo ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodoma pareiškime, o užsienyje – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesutinka su notarės argumentais, jog palikimo atsiradimo vieta – (duomenys neskelbtini). Notarė, nuspręsdama, kur yra palikimo atsiradimo vieta privalėjo aiškintis aplinkybes, ne kur buvo paskutinė palikėjo gyvenamoji vieta, o kur buvo palikėjo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta ir įprastinė gyvenamoji vieta, o ji buvo Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini).
Teismas nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais ir notarės atsisakymą priimti pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir užvesti paveldėjimo bylą laiko teisiškai pagrįstu. Notaro veiklos ypatumai lemia tai, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus, tačiau kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 29 punktas). Pagal CK 5.4 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (šio kodekso 2.12 straipsnis). Pagal šio straipsnio 2 dalį jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta). Iš pirmiau nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų palikėjo A. P. paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, arba palikimo atsiradimo vietą pagal CK 5.4 straipsnio 2 dalį Lietuvoje, nėra. Jų notarei nepateikė pareiškėja, taip pat įrodomąją galią turinčių duomenų negavo notarė patikrinusi oficialius registrus (Valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registrą ir Nekilnojamojo turto registrą). Todėl teismo vertinimu notarės abejonės dėl palikimo atsiradimo vietos buvo ne subjektyvios, o visiškai objektyviai pagrįstos ir notarė pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, nes kaip jau minėta, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių.
Pati pareiškėja pareiškime pripažįsta, kad iš esmės jos sūnus gyveno ir Lietuvoje, ir Nyderlanduose. Vadinasi, palikimo atsiradimo vieta yra fakto klausimas, tačiau notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Tai yra teismo prerogatyva. Nesant objektyvių įrodymų ar esant ginčui dėl palikimo atsiradimo vietos, pareiškėja turėjo (turi) teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Siekiant klausimą dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo išnagrinėti ekonomiškiau ir operatyviau, toks reikalavimas galėtų būti reiškiamas nebūtinai atskiroje byloje, bet ir nagrinėjant skundą dėl notaro veiksmų, t. y. reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo galėjo būti reiškiamas kaip alternatyvus reikalavimas ir šioje byloje, tačiau nagrinėjamu atveju, toks reikalavimas teismui nepareikštas, nors argumentai ir galimi įrodymai (liudytojai, kuriuos pareiškėja prašo apklausti) skunde nurodyti. Pareiškėja byloje buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko ir kaip jau minėta, pasirinko tokį savo turimos teisės įgyvendinimo būdą – skųsti notaro veiksmus, todėl teismas nagrinėja ginčą šio skundo dėl notaro veiksmų ribose. Pagal pareiškėjos pareikštus reikalavimus, tik skundo patenkinimo atveju, t. y. konstatavus Notariato įstatymo nuostatų pažeidimą, teismas galėtų įpareigoti notarą atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą, tačiau teismas pirmiau konstatavo, jog notarės atsisakymą priimti pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir užvesti paveldėjimo bylą laiko teisiškai pagrįstu.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, kad notarė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu ir vykdydama jai Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos K. P. pareiškimą dėl palikimo po A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmimo ir užvesti paveldėjimo bylą, kadangi tiek pareiškėjos pateikti įrodomąją galią turintys duomenys, tiek notarės iš oficialių registrų gauti duomenys nesudarė pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog palikėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)). Todėl esant pagrįstai abejonei, notarė turėjo ne teisę, bet pareigą atsisakyti atlikti K. P. prašomą notarinį veiksmą – priimti pareiškėjos pateiktą pareiškimą ir užvesti paveldėjimo bylą. Pažymėtina, kad iš esmės pareiškėjai teisė kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo šiuo nėra paneigta ir yra išsaugoma jai teismine tvarka nusistačius aptartą juridinę reikšmę turintį faktą, kuriam nustatyti gali būti panaudoti ir šiame skunde esantys pareiškėjos nurodyti teiginiai bei įrodymai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos K. P. ir suinteresuoto asmens notarės Z. R. interesai byloje akivaizdžiai yra priešingi. Tokiu atveju atmetus pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteisiamos 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl advokato teisinės pagalbos, rengiant atsiliepimą į skundą. Suinteresuoto asmens išlaidos advokato pagalbai apmokėti adekvačios bylos sudėtingumai, neviršija įstatyme nustatytų dydžių, todėl nemažintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis (1,86 Eur) mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, 2020-00970, CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 511 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos K. P. skundą dėl Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės Z. R. veiksmų atmesti.
Priteisti suinteresuotam asmeniui Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarei Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.