Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai S. B., jos atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK atstovui Donatui Akrangliui, išnagrinėjo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteistos, nebaustos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2016 m. balandžio 6 d. apie 15 val. dirbdama pardavėja UAB „Gulbelė“ priklausančioje parduotuvėje „Beržų Aibė“, esančioje V. Kudirkos g. 13, Šakiuose, pardavė neblaiviam asmeniui, t. y. M. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ pagalba nustatytas 2,78 prom. girtumas, du 1 l talpos plastikinius butelius „Tėviškės stiprusis“ alaus. Šiais savo veiksmais pažeidė 1995-05-26 Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 44-1073, 18 str. 4 d. 2 p. ir padarė pažeidimą, už kurį administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 164 str. 3 d.

Teismo posėdžio metu S. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną prekiavo prie kasos ir policija atsivedė M. V.. Jo paklausė, ar ši pardavėja jam pardavė alkoholį, jis iš pradžių pasakė, kad ne, paskui antrą kartą paklausus, jis pasakė, kad taip. Ji pripažino, kad įvykio dieną pardavė M. V. du alaus butelius, bet nurodė nepastebėjusi, jog jis būtų buvęs neblaivus. M. V. yra nuolatinis pirkėjas, jį pažįsta iš matymo, tačiau jo judesiai ar elgsena įtarimų nesukėlė. Jis nesvirduliavo, negestikuliavo, alkoholio kvapo nesijautė. Ji nuolat mato tokį M. V., ji nežino, kas jam yra, ar jis turi sveikatos problemų su kaulais ar pan., jo eisena kitokia. Ji neprisimena, bet atrodo, kad tą dieną M. V. tik vieną kartą buvo parduotuvėje apsipirkti, o po to jį dar atsivedė pareigūnai. Negali pasakyti, kada atėjo pareigūnai, apie antrą ar trečią valandą. Paaiškinimus ji davė tą pačią dieną. Ji išsigando, pareigūnė kalbėjo pakeltu tonu, įsakmiai, paaiškino, kad ji privalo duoti paaiškinimus, kad gresia atsakomybė už melagingų parodymų davimą, tačiau nepaaiškino, kad ji gali atsisakyti duoti paaiškinimus. Kai pasirodė pareigūnai ji išsigando, pasimetė, jie reikalavo duoti paaiškinimus, o parduotuvės vedėja sakė, kad ji gali atsisakyti nuo paaiškinimų. Tuo metu, kai davė paaiškinimus pareigūnei, jai atrodė, kad M. V. buvo parduotuvėje anksčiau, gal dieną prieš ar tą pačią dieną, ji tiksliai neprisimena. Parduotuvėje lankosi daug žmonių ir ji visų neprisimena. Neprisimena, ar M. V. vaikščiojo po parduotuvę. Kai ji atsisuko į pirkėją, jis jau stovėjo prie kasos, matė jį iki pusės. Ji jam padavė alaus, daugiau nekalbėjo ir jis išėjo.

Teismo posėdžio liudytojas M. V. parodė, kad S. B. pažįsta, į minėtą parduotuvę ateina kelis kartus per savaitę. Atsimena, kad įvykio dieną buvo parduotuvėje, nusipirko alaus ir išėjo. Sustabdė pareigūnai, įpūtė 2,78 prom. Su pareigūnais ne iš karto grįžo į parduotuvę, jis pareigūnų mašinoje sėdėjo. Perkant alų su pardavėja jis nekalbėjo. Pardavėja negalėjo matyti, kad jis girtas. Jis pats jautėsi blaivas, paėjo, nesimėtė, ėjo normaliai kaip visada, nors jis šlubuoja. Paaiškinimus pareigūnams davė kitą dieną. Neprisimena tiksliai, gal įvykio dieną vieną kartą parduotuvėje buvo, o gal ir iš ryto buvo.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. P. parodė, kad įvykio dieną pagal planą dirbant prie parduotuvės „Beržų Aibė“ pastebėjo einantį vyriškį. Nematė, kaip jis išėjo pro parduotuvės duris, bet buvo šalia ir į striukės kišenę kišosi alkoholio butelius, susimėtė ir pareigūnams kilo įtarimas, kad jis yra neblaivus. Privažiavus prie M. V. akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis pateikė su savimi turėtą alkoholį ir pasakė, kad jį pirko „Beržų Aibės“ parduotuvėje. Jis pasakė, kad pažįsta pardavėją, kuri jam pardavė alkoholį. Tada pareigūnė su juo nuėjo į parduotuvę, paklausus, kuri pardavėja jam pardavė alų, jis parodė, kad S. B.. Ji apsiklausė S. B., o kolega tarnybiniame automobilyje tikrino M. V. girtumą. S. B. buvo pasimetusi, išsigandusi, iš pradžių nieko nekalbėjo, parduotuvės vedėja jai sakė, kad gali atsisakyti duoti parodymus, bet ji sutiko duoti paaiškinimus. Ji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, taip pat, kad ji turi duoti teisingus parodymus. Ne visas teises smulkiai išaiškino, bet svarbiausius momentus paminėjo. Ji paaiškino, kad apie 15 val. M. V. alkoholio nepardavė, pardavė tą dieną anksčiau, kai jis buvo atėjęs su kažkokia mergina. Pardavė alkoholio su M. V. buvusiai merginai, tuo metu jis buvo blaivus. S. B. sakė, kad M. V. nepardavė alkoholio, jai buvo priminta, kad parduotuvėje yra kameros ir jos bus peržiūrėtos, bet S. B. pasiliko prie savo paaiškinimų. Ji ir parduotuvės vedėjai patvirtino, kad M. V. alkoholio apie 15 val. nepardavė.

Teismo posėdžio metu liudytoja O. J. parodė, kad ji yra parduotuvės vedėja ir prie kasos neprekiauja, alaus pardavimo M. V. nematė. Ji buvo parduotuvėje, kai į ją įėjo pareigūnė ir grubiai pirkėjo paklausė, ar šita pardavėja jam pardavė alaus. Kadangi pirkėjas tylėjo, nieko nesakė, ji dar griežčiau suriko ir paklausė, ar S. B. jam pardavė alaus. Tada pirkėjas pasakė, kad taip. Pareigūnė liepė S. B. surasti čekį, bet jo nerado. Tada pasikvietė B. į šoną, o ji liko prie kasos. Ji dar pasakė, kad .gali neduoti paaiškinimų, bet pareigūnė jai liepė nesikišti, nes tai ne jos reikalas ir dar paminėjo, kad iš parduotuvės gali atimti alkoholio licenciją. S. B. buvo išsigandusi, pasimetusi, sutrikdė vien pareigūnės pamatymas ir jos kalbėjimo tonas. M. V. pažįsta kaip nuolatinį pirkėją. Jis dažnai ateina, bet ne kiekvieną dieną. Jis įdomus žmogus, visas toks „klibantis“, reikia gerai pasižiūrėti ar jis išgėręs, ar ne. Jis į parduotuvę nedažnai ateina išgėręs. S. B. jį irgi pažįsta. Jei tankiai ateina žmogus į parduotuvę, tai matosi jis girtas ar ne. Ji tikrai gali pasakyti, kada išgėręs.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančiu įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. d.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N63-5437/ 2010).

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. numatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių 9 p. Administracinė atsakomybė už tai numatyta ATPK 164 str. 3 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. balandžio 6 d., apie 15 val., S. B. dirbdama pardavėja UAB „Gulbelė“ parduotuvėje „Beržų Aibė“, M. V. pardavė du 1 litro talpos „Tėviškės stiprusis“ alaus butelius. Po alkoholinių gėrimų įsigijimo parduotuvėje policijos pareigūnams patikrinus M. V. blaivumą, jam buvo nustatytas sunkus 2,78 prom. girtumas (b. l. 3). Požymiai, kad asmuo yra akivaizdžiai neblaivus, yra netinkamas jo elgesys, asmuo nekontroliuoja savo poelgių, pažeidinėja viešąją tvarką, dėl alkoholio poveikio sunkiai ir nerišliai kalba ir pan. Kaip matyti nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Administracinėn atsakomybėn traukiama S. B. savo kaltės nepripažino, nurodydama, kad jokių pirkėjo M. V. girtumo požymių neįžvelgė, todėl jam ir pardavė alkoholinius gėrimus. Teismo posėdžio metu S. B. parodė, kad tuo metu, kai M. V. buvo parduotuvėje, jai nekilo jokių abejonių dėl jo būsenos – jis nesvirduliavo, negestikuliavo, tik paprašė alaus ir daugiau nieko nekalbėjo, nuo jo sklindančio alkoholio kvapo nejautė. Be to, kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiama S. B., M. V. yra nuolatinis pirkėjas, jis šlubuoja, todėl jo eisena išsiskiria, ir, jei šį asmenį būtų pamačiusi pirmą kartą, būtų galimai suabejojusi jo blaivumu, tačiau šiuo atveju, jo elgesys ir judesiai buvo niekuo neišsiskiriantys ir abejonių dėl blaivumo nesukėlė. Nors S. B. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai skiriasi nuo pareigūnams pateikto paaiškinimo, tačiau ji neneigė fakto, kad pardavė alkoholinius gėrimus M. V., ji klydo tik dėl pardavimo laiko, jai atrodė, kad tai buvo prieš dieną, nes pirkėjas parduotuvėje lankosi dažnai. Teismas laiko, kad parduodama alkoholinius gėrimus S. B. neturėjo galimybės žinoti ir suprasti, kad šis asmuo yra neblaivus. Tuo metu, kai M. V. įėjo į parduotuvę, ji dirbo kitus darbus ir kai atsisuko į pirkėją, jis jau buvo prie kasos, matė jį iki pusės. Neprisimena, ar M. V. vaikščiojo po salę. Byloje nėra jokių duomenų, kad pirkėjas parduotuvėje aptarnavimo kasoje metu buvo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais (nerišliai kalbėjo, svirduliavo, griuvinėjo, buvo praradęs orientaciją, negalėjo atlikti veiksmų su pinigais arba banko kortele) ir todėl pardavėja neturėjo teisės jo aptarnauti. Byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas M. V. nagrinėjamas elgesys ir būklė perkant alkoholinius gėrimus parduotuvėje, jokių akivaizdžių jo girtumo požymių nerodo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pardavėja S. B. su juo beveik nebendravo, jis parduotuvėje užtruko mažiau nei minutę (į parduotuvę įėjo 15 val. 01 min. 55 sek. ir nuėjo tiesiai prie kasos, iš parduotuvės išėjo 15 val. 02 min. 18 sek.), jo elgesys niekuo neišsiskyrė iš kitų asmenų elgesio, jis orientavosi aplinkoje, nesvirduliavo, atsiskaitė už prekes, su pardavėja bendravo minimaliai. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė L. Pečiulytė parodė, kad apie asmens neblaivumą sprendė iš jo eisenos, nes matė kaip jis susimėtė į striukės rankovę kišdamas alų, ir tik jį susistabdžius ir pabendravus pajuto sklindantį alkoholio kvapą ir galutinai įsitikino, kad jis yra neblaivus. Liudytojas M. V. parodė, kad pardavėja galėjo nesuprasti, kad jis neblaivus, nes jis pats nesijautė esantis girtas. Nors pareigūnė tvirtino, kad nuo pirkėjo M. V. sklido alkoholio kvapas, tačiau vien tik nuo asmens sklindantis alkoholio kvapas negali būti lemiamu požymiu, leidžiančiu neabejotinai nustatyti, kad asmuo iš tikrųjų yra neblaivus (Panevėžio apygardos teismo 2015-12-18 nutartis byloje Nr. ATP-777-768/2015). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. V. šlubuoja, jo eisena išsiskirianti, todėl galėjo nesukelti jokių pagrįstų abejonių jo blaivumu.

Atsižvelgdamas į tai, kad M. V. parduotuvėje buvo labai trumpai, jis yra nuolatinis pirkėjas ir joje apsilanko bent tris kartus per savaitę, pats M. V. paaiškinime raštu (b. l. 5) nurodė, kad tą dieną buvo parduotuvėje anksčiau galimai net du kartus ir pirko alaus, parduotuvėje pastoviai lankėsi pirkėjai, juos aptarnavo tik S. B., teismas sprendžia, kad ji galėjo neįsidėmėti M. V. ir paaiškinime raštu galėjo sąžiningai suklysti, kad M. V. alkoholinių gėrimų apie 15 val. nepardavė.

Nors teisės aktuose nustatyta, kad draudžiama parduoti alkoholį neblaiviems asmenims, tačiau kokiu būdu turi būti įvertinamas asmenų neblaivumas nėra apibrėžta, nenustatyta kokių papildomų veiksmų, priemonių tikrinant asmens blaivumą/neblaivumą galėtų/turėtų imtis prekybos įmonės darbuotojas, prieš nuspręsdamas parduoti, ar ne alkoholį. Apygardos teismai yra nurodę, kad pardavėjas neturi nei teisės, nei pareigos tikrinti pirkėją alkotesteriu, o vertina pirkėjo blaivumą pagal pardavėjui matomus požymius (Panevėžio apygardos teismo 2013-05-30 nutartis byloje Nr. ATP-204-511/2013, 2013-10-04 nutartis byloje Nr. ATP-443-350/2013). Nors pats M. V. pripažino, kad iki atėjimo į parduotuvę buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau byloje esantis įrodymų visetas nesudaro pagrindo išvadai, kad jis buvo taip akivaizdžiai neblaivus, kad tai būtų galėjusi suvokti ir pardavėja S. B.. M. V. parduotuvėje orientavosi, negriuvinėjo, nors jis šlubavo, tačiau jo eisena pagrįstų abejonių nesukėlė. Jis pats patvirtino, kad nesijautė girtas, ėjo normaliai kaip visada ir pardavėja galėjo nesuprasti, kad jis yra neblaivus. Šią išvadą patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, taip pat policijos pareigūnės parodymai, jog ji nesiaiškino, ar galėjo S. B. suvokti pirkėjo neblaivumą iš savo buvimo vietos. Šiuo atveju nepaneigti S. B. parodymai, kad ji, kaip pardavėja, neturėjo pagrindo įtarti neblaivios pirkėjo būklės ir todėl turėjo atsisakyti jį aptarnauti. Vien pats alkoholinių gėrimų pardavimas asmeniui, kuris vėliau pasirodė esąs neblaivus, neįrodžius pardavėjos tyčios – vieno iš subjektyvinės sudėties požymių, nėra pagrindas ją bausti už prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, nesant objektyvių duomenų, kad S. B. būtų supratusi, kad asmuo, kuriam ji parduoda alkoholinius gėrimus, yra neblaivus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną S. B. atžvilgiu pagal ATPK 164 str. 3 d. nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.