- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- II-659-1023/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00579-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.14Neteisėtas vertimasis sveikatinimo veikla (ANK 61 str.)
- 3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
nutarimą priėmusios institucijos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. S. skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016m. rugpjūčio 10 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja A. S. 2016 m. rugpjūčio 29 d. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. VMI-02N-68591293-16 administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje ji pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171² straipsnio 1 dalyje paskiriant 289,00 Eur baudą ir bylą nutraukti.
Pareiškėja skunde nurodė, kad su VMI nutarimu nesutinka, kadangi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 171² straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Skunde nurodoma, kad surašant nutarimą VMI nebandė išsiaiškinti minėto kuro įsigijimo aplinkybių, ji nebuvo apklausta, nebuvo pareikalauta pateikti paaiškinimo ar patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjos vyras V. S., miręs 2016 m. birželio 16 d. buvo užsiregistravęs kaip ūkininkas ir kiekvienais metais gaudavo ūkininkams skirtą dyzelinį kurą. Minėto kuro nepakakdavo vykdyti ūkinę veiklą, todėl ūkyje pastoviai buvo papildomai nuperkama ir laikoma dyzelinis kuras, kuris ir buvo rastas talpyklose. Gyvena vienkiemyje, todėl kuro atsargos reikalingos, ypač žiemą užpusčius kelius, kai sudėtinga nuvažiuoti iki degalinės. Rastoje talpykloje 500 l kuro buvo nupirkęs jos miręs sutuoktinis. Patikrinę vyro popierius rado dyzelinio kuro įsigijimo dokumentus iš įvairių degalinių, daug čekių nebuvo išsaugoti, rasta tokių čekių, kuriuose įrašai visiškai išblukę ir juose negalima nustatyti pirkto kuro kiekio. 2016 m. liepos 25 d. pas juos į kiemą atvažiavo vilkikas, kurį vairavo Rusijos pilietis J. M. ir kuris paaiškino, kad prakiuro vienas iš bakų, sveikas bakas yra pilnas, neturi talpyklų į kurias galėtų perpilti kurą, paklausė, ar nebūtų galima palikti pasaugoti dyzelinio kuro. Ji sutiko neatlygintinai pasaugoti minėtą kurą, kadangi velionio vyro V. S. saugykloje buvo lygiai 500 l kuro, o joje telpa 1 000 l. Supylus kurą paaiškėjo, kad supilta papildomai 230 l kuro. Su J. M. pasirašė susitarimą dėl 230 l dyzelinio kuro pasaugojimo. Kaip tik tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai ir pradėjo kaltinti, kad jie neteisėtai perka kurą. Tiek ji, tiek Rusijos pilietis paaiškino, kokia yra tikroji situacija, pareigūnai patikrinimo kitą vilkiko baką ir įsitikinę, kad jis tikrai pilnas, paleido Rusijos pilietį, o jai surašė protokolą. Rugpjūčio pradžioje J. M. atvažiavo, norėjo pasiimti jam priklausantį kurą, tačiau negalėjo, nes talpa užantspauduota policijos pareigūnų. Tada Rusijos pilietis paliko bako remonto darbus patvirtinantį dokumentą.
Pareiškėja A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su protokolu nesutinka. Papildomai nurodė, kad nuo pagrindinio kelio Kaunas – Alytus gyvena apie 1,5 km atstumu, miške. Pavakary sėdėjo kieme ant suoliuko, suūžė automobilis. Po to į kiemą atėjo rusiškai kalbantis vyriškis. Sunkiai su rusu susišnekėjo, tačiau suprato ką jis sakė. Jis pasakė, kad važiuoja iš Maskvos į Kaliningradą ir nurodė, kad bakas leidžia kurą, minėjo, kad bakas buvo virintas. Nežino kaip Rusijos pilietis atvyko iki jos, gal iš tolo matosi jos sodyba. Paprašė priimti palaikyti kurą iš bako. Tuomet ji pašaukė sūnų, paklausė ką daryti. Iš pradžių nenorėjo priimti. Jai vyriškio pagailo. Jų talpykloje buvo 500 l kuro, o telpa 1 tona. Neprisimena, ar likęs kuras buvo žalios spalvos. Sutiko leisti susipilti. Rusijos pilietis supylė 230 l. Dabar viso yra 730 l. Nežino, kiek sunaudoja kuro per metus, tačiau jos vyras visada mėgdavo turėti atsargai. Po vyro mirties dar negali pasiimti žalio kuro. Žalią kurą skiria pagal tai, kiek deklaruoji pasėlių. Žeme ir technika daugiau rūpinosi vyras, o dabar sūnus. Turi 24 ha žemės, traktorių Belarus ir kombainą. Po vyro mirties vaikams pati liepė, kad nupirktų kuro. Perka ten, kur pigiau, parsiveža kanistruose ir pila į savo talpą. Kai atvyko policija tuo metu iš vilkiko buvo pumpuojamas kuras. Jiems pasakė, kad viską paaiškins rusas. Policijos pareigūnai paklausė, kas sodybos savininkas. Lauke rašė protokolą, fotografavo, o rusas išsiėmė šlangas ir išvažiavo su policininku vilkiku. Kai rašė protokolą, tai moteris jai liepė sakyti, kad visą kurą suleido iš vilkiko, tačiau 500 l buvo jos vyro, pasakė, kad meluoja ir liepė prisipažinti. Paaiškinimo ji nerašė. Moteris pati jai paskaitė protokolą, pasakė pasirašyti ir tiek. Po to rusas grįžo iš policijos su tuo pačiu vilkiku, jie surašė sutikimą dėl paliekamo kuro. Po to dar kartą buvo atvykęs atsiimti kuro, bet jis buvo užplombuotas. Vėliau atvežė dokumentus, kad buvo automobilio gedimas. L. buvo išsikvietęs ją sekančią dieną parašyti paaiškinimą. Surašant protokolą jis jos neprašė jokių dokumentų, todėl ir nepateikė. Paaiškinimo pati nerašė, parašas ant paaiškinimo yra jos.
Pareiškėjos atstovas advokatas L. S. B. teismo posėdžio metu prašė panaikinti VMI 2016 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą, kuriuo buvo paskirta nuobauda, nes byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. S. padarė administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad skunde yra išdėstytos visos kuro įsigijimo aplinkybės. Taip pat papildomai nurodytos aplinkybės dėl 230 l kuro, kuris buvo paimtas iš Rusijos piliečio E. M.. Pareigūnai atvykę į įvykio vietą, radę nelegaliai pardavinėjimą kurą visiškai nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatyti aplinkybes ir pagrįsti jų teiginius. Nebuvo paimtas nė vienas paaiškinimas, t. y. nei iš S., nei iš jos sūnaus S., nei Rusijos piliečio. Apskritai kelia abejonių ir tai, kur važiavo vienas policijos pareigūnas kartu su Rusijos piliečiu, kokiu tikslu pareigūnui reikia važiuoti patikrinti kur yra priekaba. Šių procesinių veiksmų nėra niekur užfiksuota. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnų duoti paaiškinimai neatsispindi jokiuose tarnybiniuose pranešimuose. Rusijos pilietis niekur neminimas, nėra jo nei vardo, nei pavardės, nei kitų anketinių duomenų, tik iš fotonuotraukų galima suprasti, kad stovi Rusijos automobilis ir tie duomenys pilnai atitinka tuos duomenis, kuriuos pateikė S. su skundu, t. y. susitarimas, kuriame užfiksuotas tas pats transporto priemonės valstybinis numeris. Susitarimas yra tinkamas ir teisėtas ir neginčija tų aplinkybių, kad 500 l kuro priklausė velioniui pareiškėjos vyrui ir jie buvo įsigyti kolonėlėje. Tokių dokumentų policininkai neprašė ir nėra niekur užfiksuota, kad policininkai būtų atėję ir pareikalavę pateikti. Nėra paaiškinimo, kad pateikti dokumentų negali. Nėra paneigta ta aplinkybė, kad Rusijos piliečio vilkike iš tikrųjų buvo gedimas. Byloje yra pateikti visi įrodymai, kurie patvirtina šio kuro įsigijimo aplinkybes. Niekas net nebandė aiškintis kokios buvo talpos, kiek bakuose buvo kuro prieš tai. Šiuo atveju policijos pareigūnai aplaidžiai atliko savo pareigas. Jiems reikėjo formaliai viską suforminti, kadangi, kaip jie sakė, S. viską pripažino ir jiems nieko daryti nereikėjo. Pirmas S. paaiškinimas duotas tik sekančią dieną po įvykio.
Nutarimą priėmusi institucija VMI teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad šioje byloje medžiagą surinko ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūnai. Pareiškėja 2016 m. liepos 26 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad į jos kiemą 2016 m. liepos 25 d. atvažiavo krovininis automobilis su Rusijos Federacijos numeriais, kurio vairuotojas pasiūlė dyzelio kuro žemesne nei degalinėje kaina. Ji vairuotojui parodė kur reikia supilti kurą. Tik teigdama skundą teismui pareiškėja pateikė naują versiją dėl mirusio vyro įsigyto kuro ir pasaugojimo sutarties.
Institucijos, surašiusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. S. yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį, t. y. už biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimą. Ši norma yra blanketinė ir nukreipta į kitą teisės aktą, t. y. į VMI viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintas naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisykles. Šių taisyklių 20 punktas nustato, kad asmenys, laikydami savo talpose kurą, privalo turėti jų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus ir juos pateikti tikrinimo metu. 2016 m. liepos 25 d. Prienų policijos pareigūnai nuvykę pas S. jos kieme rado iš Rusijos piliečio vilkiko perpumpuojamą kurą į jų talpas ir šiam kurui S. jokių dokumentų nepateikė. Minėtomis taisyklėmis yra patvirtinta pareiga pateikti kuro įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Policijos pareigūnai patvirtino, kad pažeidime dalyvavusių asmenų buvo nerišlūs, prieštaringi paaiškinimai, todėl ir buvo ne tą pačią dieną paimtas S. paaiškinimas. Kitą dieną paimant jos paaiškinimą ji buvo supažindinta su atsakomybe dėl melagingų paaiškinimų davimo. Pati nurodė, kad kurą siekė įsigyti iš Rusijos piliečio pigiau nei rinkos kaina. Jokių pastabų surašytam paaiškinimui ir protokolui ji nepateikė. Dokumentų patvirtinančių įsigijimo versiją tuo metu taip pat nepateikė.
Liudytojas K. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. S. mato antrą kartą. Įvykio dieną dirbo su kolegomis ir jiems sukėlė įtarimą pėdsakai žvyruotame kelyje, kuriais sekant atvyko į S. kiemą. Įvykio vietoje jis buvo kartu su V. M. ir D. K., vėliau iškvietė prevencijos poskyrio tyrėją R. M.. Buvo vėlus vakaras. Ten rado stovintį vilkiką kur buvo į baką sudėti prietaisai ir buvo pumpuojamas kuras į mediniame pastate esančią talpyklą. Prietaisą sudarė guminė šlanga įdėta į kuro baką, siurbliukas ir kita šlanga nuvesta į kuro talpyklą. Siurbliukas buvo prijungtas prie akumuliatoriaus, kad būtų tiekiama energija. Rastas dyzelinis kuras nebuvo žemės ūkio paskirties. Kieme be S. buvo dar jos sūnus ir kaimynė. Kai juos pamatė procesas buvo sustabdytas, tačiau prietaisai liko tiek vilkiko bake, tiek talpykloje. Buvo užprotokoluotas kuro paėmimas, paimtas kuro mėginys. Kur šiuo metu yra paimti mėginiai jis nežino. Kuras buvo užplombuotas. Talpa buvo nemaža, todėl kuras buvo perduotas S. saugojimui. Konkrečių parodymų įvykio vietoje nebuvo paimta, kadangi iš pradžių buvo pasakyta, kad kuras sūnaus, vėliau – mirusio vyro, paprasčiausiai buvo užfiksuoti pirminiai įkalčiai ir perduota viskas tolimesniam tyrimui, vietoje iš S. paaiškinimo jis neėmė. Su Rusijos piliečiu kalbėjo patrulis V. M.. Rusijos pilietis buvo paleistas, jam nieko neformino, jis išvažiavo anksčiau nei jie. Be vertėjo paaiškinimo iš ruso negalėjo paimti. Mano, kad savo pareigas atliko tinkamai.
Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną buvo patrulių būrio vyresnysis patrulis. Dirbo kartu su D. K. ir K. N.. Iš pilietiškų žmonių gavo pranešimą, kad Rusijos federacijos vilkikas be priekabos nuvyko į sodybą ir ten gali leisti kurą. Pagal pateiktą pranešimą važiavo patikrinti gautą informaciją. Žmogus nurodė namą, kur nuvažiavo vilkikas. Jie įvažiavo į sodybos kiemą ir ten stovėjo 3-4 vyrai, įskaitant ir Rusijos pilietį. Priešais vilkiką pastatė savo tarnybinį automobilį. Išlipus iš automobilio ėjo prie ūkinio pastato. Buvo matyti, kad iš Rusijos federacijos vilkiko traukiamas kuras. Į baką buvo įdėta šlanga, prijungtas siurblys, t. y. iš kuro bako ėjo guminė šlanga į siurblį, kuris buvo prijungtas prie akumuliatoriaus, o kitas galas šlangos nutiestas į ūkinį pastatą, į 1 tonos talpos cisterną, kurios daugiau nei pusė jau buvo prileista. Įranga buvo pritaikyta mobiliam naudojimui dėl to, kad buvo akumuliatorius ir jai pajungti skirti laidai. Viską fotografavo. Pradžioje įvykiu daugiau domėjosi sūnus. Paklausus ką čia daro, asmenys nelabai ką aiškino. Moters sūnus pradėjo šnekėti, kad kai reikia padeda policijos pareigūnams ir neva, jūs čia nieko nematėte ir išvažiuokite. Pasakė, kad jie vykdo nusikalstamą veiką, tačiau pareiškėjos sūnus pasakė, kad lyg tai nieko blogo nedaro, kad gauna kuro pigiau. Kalbant su Rusijos piliečiu jis buvo išsigandęs, jis pasakė, kad pažįstami nurodė kur galima parduoti kurą. Jis jį išlydėjo bei paprašė, kad parodytų kur atsikabino priekabą. Vilkiko priekaba buvo palikta Strielčių gyvenvietėje, Strielčių lentpjūvės automobilių stovėjimo aikštelėje ir pastatyta taip, kad neįtarsi, jog atkabinta, nes pas pareiškėją į kiemą su priekaba neįvažiuosi. Papildomai paaiškino, kad jeigu vilkikas nemodifikuotas, tai į bakus gali tilpti nuo 0,5 iki 1,5 t kuro. Į šį vilkiką galėjo tilpti apie 1,2 t kuro. Rusas apie gedimą nieko nesakė. Rusijos pilietis pasakė, kad jam parodė ir pasakė kur gali atvežti parduoti kurą. Grįžus užplombuoti kurą jau daugiau kalbėjo moteris. Sakė, kad ji savininkė ir tai jos ūkis. Jų sodybos nuo pagrindinės gatvės nematyti. Sodyba nuo pagrindinio kelio apie 1 km, miškelyje. Sodyba ne pakeliui į Rusijos federaciją. Nežinant kelio, sodybos nerastų. Surašė tarnybinį pranešimą. Procesinių dokumentų jis nepildė, neatsimena, ar kas paėmė paaiškinimus iš sodyboje esančių asmenų. Jo kaip patrulio pareiga atvykti į įvykio vietą, ją apsaugoti, nufotografuoti ir perduoti tolimesniam tyrimui.
Liudytoja R. D. (anksčiau M.) teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną budėjo namuose, kai buvo gautas iškvietimas. Ji atvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Buvo vakaras. Ten jau buvo atvykę patruliai V. M. ir D. K. bei operatyvinės grupės pareigūnas K. N.. Kuras jau buvo supiltas talpykloje. Žalias kuras skiriasi spalva nuo įprasto. Talpykloje matėsi kokios spalvos kuras supiltas, jis buvo ne žalias. Jie turėjo visus procesinius dokumentus ir ji juos formino. Ant kiemo buvo gal trys asmenys. Moteris ir du vyrai. Žodžiu klausė pas asmenis, kam priklauso, iš kur gavo ir kiek išpylė kuro. Vyriškis pasakė, kad viskas moters. Moteris pasakė, kad kuras ne jos, o ji tik vyšnias darinėja. Paskui sakė, kad kurą išpylė rusas. Po to, kad kurą jie pirko. Paskui sakė, kad kuras V.. Paskui sakė, kad rusas išsipylė kurą, nes jam bakas prakiuro, tačiau buvo aišku, kad iš ruso nusipirko. Prašė pateikti įsigijimo dokumentus, tačiau jie nepateikė jokių kuro įsigijimo dokumentų, todėl pradėjo pildyti protokolą. Paėmė apie 2 l kuro mėginį į savo talpyklą, o talpyklas užantspaudavo. Buvo pasirašytas įpareigojimas saugoti kurą. Tą dieną vertėjo nebuvo galimybės išsikviesti. Su Rusijos piliečiu bendravo pareigūnas M.. Rusas jam pasakė, kad atvežė, išpylė ir prašėsi paleidžiamas. Ruso ji neapklausė. Vietoje raštiškai buvo supildyta tik daiktų – dokumentų paėmimo protokolas, įpareigojimas ir etiketės ant mėginio. Kur šiuo metu yra kuro mėginys, ji nežino. Jei asmuo sutiko su pažeidimu, tai ekspertizei mėginys nebuvo siunčiamas. Rašytinį S. paaiškinimą paėmė sekančią dieną. Paaiškinimo vietoje nepaėmė, kadangi pradžioje sakė, kad nieko nematė, kitas asmuo sakė, kad tėvo, paskui sakė, kad rusas išsipylė. Tokių paaiškinimų jie neima vietoje, kai iš vieno žmogaus iškart trys frazės. Paaiškinimą galėjo paimti, tačiau jis būtų buvęs labai nenuoseklus. Su Rusijos piliečiu ji nebendravo. Tuo metu buvo svarbiausia pats pažeidimas. Tikriausiai patruliai priėmė sprendimą paleisti Rusijos pilietį, nes su juo ji nebendravo.
Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad vasarą patruliavo Kauno – Alytaus keliu. Juos sustabdė automobilis ir vairuotojas pranešė apie vilkiką su rusiškais valstybiniais numeriais. Važiavo nurodyta kryptimi, kadangi kelias buvo žvyruotas, todėl matėsi vilkiko pėdsakai ir pagal juos nuvažiavo į 33 numeriu pažymėtą namą. Ten rado leidžiamą kurą iš vilkiko į plastikinę tarą, kuri buvo ūkiniame pastate. Iš pradžių pareiškėja sakė, kad savininkas yra sūnus, o paskui sakė, kad jos viskas. Normaliai nieko mums nepaaiškino. Kalbėjo tiek S., tiek jos sūnus. Ji susirašė pašalinių asmenų duomenis ir padėjo kolegoms. Tyrėjai davė visus blankus. Kai atvyko tyrėja, Rusijos pilietis dar buvo. Su Rusijos piliečiu bendravo M.. Ji nepamena, ar užsirašė Rusijos piliečio duomenis. Paaiškinimų iš nieko neėmė, tarnybinio pranešimo nerašė.
Liudytojas T. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad viskas buvo vasarą. Jo mama atėjo ir pasakė, kad atvažiavo rusas ir sakė, kad bėda. Jam atėjus rusas kalbėjo rusiškai, todėl nesuprato nė vieno jo žodžio. Mama rusiškai šiek tiek suprato, ji pasakė, kad gaila žmogaus, nutarė leist susipilt kurą. Rusas parodė į baką ir pasakė, kad prakiuręs ir per susijungimą prasisunkia kuras. Jie turėjo 500 l savo kuro ir neturėjo kur pilti. Paskui pasitarė ir pasakė, kad piltų ant viršaus. Tėvas buvo ūkininkas ir turėjo nusipirkęs siurbliuką, kadangi gaudavo žalio kuro, tai parsiveždavo ir pildavo į traktorius. Rusas paklausė, ar jie turi šlangą, o jis pasakė, kad gali paskolinti siurblį, pats davė šlangą ir pasakė traukti. Vienas kitą suprato gestais. Po to pamatė, kad atvyko į kiemą policija. Paklausė kas vyksta ir pradėjo fotografuoti. Pareigūnai klausė kas savininkas. Iš pradžių pasakė, kad jis, paskui pagalvojo, kad tėvas miręs ir viskas priklauso mamai. Mamai duodant paaiškinimus pareigūnai pasakė, kad jis nesikištų, nes ne jis savininkas. Iš jo paaiškinimo niekas neėmė. Pagalvojo, kad rusas turi kažkokių problemų ir pats iškvietė pareigūnus. Rusas pareigūnams viską papasakojo. Vienas iš pareigūnų sėdo į vilkiką ir su juo išvažiavo. Pareigūnas pasakė, kad atvažiuoja vertėjas ir išsivežė rusą į komisariatą, nors jis pats puikiai su rusu susikalbėjo. Paskui rusas vėlai vakare grįžo ir surašė sutartį su mama, kad sutinka pasaugoti jo kurą. Po dviejų savaičių rusas buvo atvykęs pasiimti kuro, bet viskas yra užplombuota ir nieko negalėjo jam atiduoti. Žalio kuro jie dabar negali pasiimti kol mama nesusitvarkius dokumentų po tėvo mirties. Po tėvo mirties mama liepė pirkti kuro. Jis padeda mamai dirbti žemę, savo žemės taip pat turi. Tėvas yra pripratinęs, kad kuro visada būtų atsargai daugiau dėl to buvo rastos tokios didelės kuro atsargos. Dirbamos žemės yra apie 8 ha. Kuro mėnesiui reikia apie 50 l. Tėvui dažniausiai reikėdavo turėti atsargai kuro, todėl tiek daug kuro ir buvo.
Skundas netenkintinas.
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo medžiagos (toliau – ATP medžiaga) nustatyta, kad 2016 m. liepos 26 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas K. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 79P-67251751-16 A. S. pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2016 m. liepos 25 d. apie 20.40 val. ji pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 20 punkto reikalavimus ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė jai priklausančius 730 l dyzelinio kuro neturėdama įsigijimo dokumento (ATP medžiaga, b. l. 1-2). Prie minėto administracinio teisės pažeidimo protokolo pridėtas Administracinių teisės pažeidimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus iš kurio matyti, kad A. S. nebausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (ATP medžiaga, b. l. 4). 2016 m. liepos 25 d. surašytas vyriausiojo patrulio V. M. tarnybinis pranešimas (ATP medžiaga, b. l. 5-6), kuriame nurodyta, kad jam su kolegomis patruliuojant ir grįžtant iš iškvietimo keliu Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus, ties žiedine sankryža juos sustabdė asmuo, kuris nenorėjo atskleisti savo tapatybės, bet informavo, kad apie 20.40 val. pastebėjo, kad keliu Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus nuo Kauno į žiedinę sankryžą įvažiavo automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o iš paskos minėto automobilio į žiedinę sankryžą įvažiavo balninis vilkikas Renault Magnum su Rusijos Federacijos valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) be priekabos. Abi transporto priemonės iš žiedinės sankryžos pasuko į (duomenys neskelbtini). Iš asmens pateiktos informacijos kilo įtarimas, kad minėtas vilkikas gali atgabenti akcizinių prekių – dyzelino, todėl nusprendė iš karto patikrinti informaciją. Jiems važiuojant nurodyta kryptimi žvyrkeliu matėsi paliktos sunkiasvorės transporto priemonės padangų pėdsakai. Sekant pėdsakais jie nuvedė į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Įvažiavus į kiemą pamatė, kad iš vilkiko Renault Magnum kuro bako su savadarbiu kuro perpumpavimo įtaisu, kurio vienas galas guminės žarnos įkištas į kuro baką, o kitas galas įkištas į plastikinę kuro talpyklą, prijungtu prie akumuliatoriaus, dyzelinas perpumpuojamas iš vilkiko kuro bako į kieme esantį ūkinį pastatą, kuriame padėta plastikinė talpa. Prisistačius ir paklausus, kam priklauso ūkinis pastatas, T. S. atsakė, kad jam. Pasiteiravus, kodėl iš vilkiko bako dyzelinas pumpuojamas į plastikinę talpą, asmuo paaiškinti negalėjo. Kieme stovėjo ir įvykį matė asmenys, prisistatę V. S. ir Ž. K.. Dar kartą paklausus T. S., kam priklauso ūkinis pastatas, kuriame stovėjo plastikinė talpa su dyzelinu, šis pasakė, kad jo motinai A. S.. Dėl šio įvykio buvo informuota budinti policijos tyrėja R. M., kuri nedelsdama atvyko į įvykio vietą ir atliko tolimesnius veiksmus. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, surašytas 2016 m. liepos 25 d. (ATP medžiaga, b. l. 7), patvirtina, kad policijos tyrėja R. M. iš A. S. paėmė 1 000 l plastikinę talpą, kurioje yra 730 l dyzelino, kurį pasižadėjimu (ATP medžiaga, b. l. 9) įsipareigojo saugoti pati A. S.. Fotonuotraukose (ATP medžiaga, b. l. 8) akivaizdžiai matosi vilkikas su Rusijos Federacijos numeriais, iš jo kuro bako nutiesta žarna į plastikinę talpą, esančią ūkiniame pastate, pajungtas siurbliukas su akumuliatorium, kuris pumpuoja kurą. A. S. 2016 m. liepos 26 d. savo paaiškinime (ATP medžiaga, b. l. 10) nurodė, kad 2016 m. liepos 27 d. į vakarą prie jos namų atvažiavo krovininis automobilis su Rusijos Respublikos numeriais, kurio vairuotojas pasiūlė kuro žemesne kaina, negu degalinėje. Rusiškai kalba prastai, bet suprato ir parodė kur supilti kurą – į talpą, esančią ūkiniame pastate. Kurą būtų panaudojusi turimai žemės ūkio technikai, nes turi kombainą ir tris traktorius, yra ūkininkė, turi 24 ha žemės. Baigiant pilti kurą, apie 20.40 val., į kiemą atvažiavo policija. Vilkiko vairuotojas, pamatęs pareigūnus, nesakęs kiek reikia sumokėti, išvažiavo. Viso jai pripylė kuro apie 730 l, kurį ir rado policija. Kad negalima įsigyti kuro iš trečiųjų šalių vairuotojų, nežinojo, prisipažįsta, kad ūkiniame pastate, talpykloje laikė kurą kurio įsigijimo dokumentų neturi. Supranta, kad kuras rusiškas, nes buvo išpiltas iš automobilio su rusiškais valstybiniais numeriais. ATP medžiagą policija persiuntė VMI, kuri 2016 m. rugpjūčio 10 d. A. S. surašė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje už ATPK 171² straipsnio 1 dalies pažeidimą, paskyrė 289,00 Eur baudą. Pareiškėja skundu skundžia būtent šį VMI nutarimą (b. l. 3-6).
Atsakomybė pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį, už kurio pažeidimą A. S. buvo pripažinta kalta, numato administracinę atsakomybę už biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimus, išskyrus veiksmus, numatytus šio straipsnio antrojoje dalyje. ATPK 171² straipsnio 1 dalyje numatyta teisės norma nukreipia į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintas „Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisykles“, kurių 20 punkte numatyta, kad ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, laikydami eksploatuojamose kuro talpyklose (kuro objektuose) naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus, privalo turėti šių Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus. Šie dokumentai reikalingi tol, kol tose kuro talpyklose (kuro objektuose) saugomi dokumentuose nurodyti produktai, ir turi būti pateikti tikrinimo metu. Jeigu naftos produktų, bioproduktų ar kitų degiųjų skystų produktų įsigijimo ar gabenimo dokumentai yra įforminti elektroninėmis priemonėmis, ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys turi turėti galimybę juos atspausdinti. Atitinkamai minėtų taisyklių 12 punkte reglamentuota, kad ūkio subjektai, ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, gabendami keliais, geležinkeliais ir vandens keliais naftos produktus, bioproduktus ir kitus degiuosius skystus produktus, o kilnojamosiose talpyklose perveždami daugiau kaip 40 litrų šių produktų (neįskaitant esančių transporto priemonės arba mechanizmo stacionariniuose degalų ir tepalų bakuose), kartu su kroviniu privalo turėti teisės aktų nustatyta tvarka įformintus šių produktų įsigijimo ir/ar gabenimo dokumentus.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis Nr. ATP-936-579/2015). Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Įrodymai – faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (ATPK 256 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad A. S. duodama savo paaiškinimus policijoje 2016 m. liepos 26 d. pripažino padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 171² straipsnio 1 dalyje, nurodydama, kad rusų vilkiko vairuotojas pasiūlė kuro žemesne kaina negu degalinėse, ji parodė talpą kur supilti, viso buvo pripilta apie 730 l, jo įsigijimo dokumentų ji neturi. Tiek pažeidimo padarymo dieną – 2016 m. liepos 25 d., tiek ir duodama savo paaiškinimus policijoje 2016 m. liepos 26 d., pažeidėja nepateikė policijos pareigūnams dyzelino įsigijimo dokumentų, nors pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 20 punkto reikalavimus, turėjo pareigą juos pateikti tikrinimo metu. A. S. kuro įsigijimo kvitus pateikė tik teismui kartu su skundu dėl 2016 m. rugpjūčio 10 d. VMI nutarimo, nurodydama, kad minėtų dokumentų niekas neprašė pateikti (b. l. 13-16). Kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad prašė pateikti kuro įsigijimo dokumentus ir tik jų nepateikus – pradėjo pildyti protokolą. Be to, A. S. 2016 m. liepos 26 d. paaiškinime, duotame policijoje, nurodyta, kad ji supilto 730 l kuro įsigijimo dokumentų neturi. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad A. S. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi vieni kitiems, tyrimo metu surinktiems duomenims, liudytojų duotiems parodymams, todėl teismas atsižvelgdamas į įstatyminę bazę ir teisminę praktiką juos vertina kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintos Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklės; Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-397/2015;Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-953-383/2015 ir kt.).
Be to, nors tiek skunde, tiek apklausta teismo posėdžio metu A. S. nuosekliai teigė, kad prie jos skundo pateikti teismui kuro įsigijimo kvitai patvirtina, jog kuras yra įsigytas degalinėse, tačiau tokia jos pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma atspindinčia jos nekaltumą, kadangi pažeidėjos duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Visų pirma, pažeidėjos sūnus T. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad padeda mamai ūkyje, per mėnesį jiems reikia 50 l kuro, nurodė, kad turi 8 ha dirbamos žemės, nors A. S. nurodė, kad turi 24 ha žemės. Pažeidėja tik teismui su skundu pateikė dyzelino įsigijimą patvirtinančius dokumentus, nors policija patikrinimą atliko namų ūkio valdoje, todėl buvo visos galimybės pateikti kvitus jau patikrinimo metu. Iš teismui pateiktų minėtų dokumentų nustatyta, kad 2012 metais buvo įsigyta 22,47 l dyzelino, 2014 metais – 119,68 l, 2015 metais – 95,7 l, 2016 metais – 396,97 l, viso 634,82 l. Įvertinus A. S. sūnaus kaip liudytojo apklausto T. S. nurodytą per mėnesį sunaudojamo kuro kiekį, A. S. per metus tikėtinai galėtų sunaudoti 600 l dyzelino (50 l x 12 mėn), tačiau nereikėtų pamiršti, kad ūkio darbai pasižymi sezoniškumu. Atsižvelgiant į nupirkto ir tikėtinai sunaudotino dyzelino santykį, į ūkio darbų sezoniškumą, darytina išvada, kad A. S. laikyti tokio kiekio kuro atsargas apskritai nebuvo nei logiška, nei racionalu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja pažymėjo, kad sutuoktinis kiekvienais metais gaudavo ir ūkininkams skirtą dyzelinį kurą, tačiau su skundu pateikė tik paprasto dyzelino įsigijimo kvitus, tarp kurių nebuvo nei vieno kvito, kuriuo būtų pirktas ūkininkams skirtas kuras. Antra, pažeidėja duodama paaiškinimus policijoje nurodė, kad kurą pirko iš Rusijos piliečio, jį būtų sunaudojusi žemės ūkio technikai. Skunde ir teismo posėdžio metu pažeidėja pakeitė savo parodymus ir iškėlė versiją, kad pati turėjo 500 l kuro, o 230 l – supylė Rusijos pilietis dėl to, kad jam prakiuro vienas kuro bakas. Pažeidėja teismui prie skundo pridėjo čekį, kuris neva patvirtina, kad automobiliui tikrai buvo prakiuręs kuro bakas ir jis buvo remontuotas. Visų įrodymų kontekste, teismas šį čekį vertina kritiškai. Byloje nustatyta, kad vilkikas buvo Renault Magnum su Rusijos Federacijos valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš prie skundo pateikto čekio akivaizdu, kad buvo atliekami kuro bako darbai, tačiau jis nepatvirtina fakto, kad tie darbai buvo atlikti būtent vilkikui Renault Magnum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kuro bako gedimo aplinkybė yra abejotina ir tame kontekste, kad kaip Rusijos pilietis su sugedusiu kuro baku galėjo atsirasti A. S. sodyboje, kuri tiek pačios A. S. teigimu, tiek liudytojo V. M. parodymais nėra pagrindinėje gatvėje, kuri yra vienkiemis apaugęs medžiais, todėl mažai tikėtina, kad vilkikas su transporto priemonės gedimu važiuotų nežinomu keliuku į kokį tai vienkiemį, o ne į autoservisą. Policijos pareigūnas V. M. nurodė, kad vilkiko priekaba buvo palikta Strielčių gyvenvietėje, nes į A. S. kiemą įvažiuoti su vilkiko priekaba neįmanoma, o rusų vairuotojas jam pripažino, kad jis žinojo kur galima parduoti kurą, todėl ir važiavo būtent į A. S. sodybą jo parduoti. Šios liudytojo nurodytos aplinkybės nėra nuginčytos, A. S. ir jos atstovas teigdami, kad šios aplinkybės nebuvo įrašytos į tarnybinį pranešimą, joms nuginčyti neprašė policijos pareigūnų tarnybinio automobilio judėjimo trajektorijos duomenų, todėl teismui nėra pagrindo jais abejoti. Aplinkybę, kad rusas viską papasakojo minėtam policijos pareigūnui, parodė vilkiko priekabos buvimo vietą, teismo posėdžio metu nurodė ir liudytojas T. S., teigdamas, kad rusas pareigūnams viską papasakojo, o vienas iš pareigūnų sėdo į vilkiką ir su juo išvažiavo. Pažymėtina, kad vilkiko vairuotojas apie kuro bako gedimą nieko neinformavo, policijos pareigūnų pagalbos neprašė ir to pačio įvykio vakare su sugedusiu baku dar grįžo į A. S. sodybą pasirašyti tik teismui pateikto susitarimo dėl kuro pasaugojimo. Tiek minėtas policijos pareigūnas, tiek ir pati pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad gyvena nuo pagrindinio kelio apie 1,5 km atstumu, miške, (duomenys neskelbtini). Vertinant šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad su kuro bako gedimu vilkiko vairuotojas, važiuodamas į Rusijos Federaciją nebūtų vilkiko priekabos palikęs viename kaime, kurą važiavęs išpumpuoti į kitame kaime, miške, toliau nuo pagrindinio kelio esančią sodybą, kuri yra nepakeliui į Rusiją, vėliau grįžęs su sugedusiu baku į sodybą pasirašyti susitarimo ir tik tada važiavęs gedimą taisyti į Rusiją. Trečia, tiek savo paaiškinimuose, duotuose 2016 m. liepos 26 d., tiek ir teismo posėdžio metu pažeidėja nurodė, kad rusiškai kalba prastai, kad rusą suprato iš gestų, tačiau su skundu pateikė 2016 m. liepos 25 d. susitarimą parašytą rusų kalba (b. l. 9). Minėtu dokumentu Rusijos pilietis M. A. paliko A. S. pasaugoti 230,00 l dyzelinio kuro. Ši susitarimą visų įrodymų kontekste teismas vertina kritiškai, kadangi prastai rusiškai kalbantis asmuo negalėtų suprasti šio pasirašyto dokumento turinio, juo labiau padėti savo parašą nesuprasdamas dėl ko pasirašo. Dėl pareiškėjos atstovo teiginio, kad A. S. paaiškinimas buvo paimtas tik kitą dieną po pažeidimo užfiksavimo – 2016 m. liepos 26 d. pažymėtina, kad tiek policijos pareigūnas surašęs tarnybinį pranešimą, tiek ir kiti byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad pažeidimas buvo daromas vakare, buvo tamsu, todėl akivaizdu, kad buvo vėlyvas metas, dėl ko A. S. davė parodymus kitą dieną policijos komisariate. Juo labiau, kad policijos pareigūnė R. D. nurodė, kad paaiškinimo vietoje nepaėmė todėl, kad pažeidimo vietoje buvę asmenys iškėlė tris pažeidimo padarymo versijas, todėl ir paaiškinimai tuo metu būtų buvę nenuoseklūs. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais, tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų K. N., V. M., R. D. ir D. K. parodymais, kurie sutampa esminėse bylos aplinkybėse, tarpusavyje neprieštarauja, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Visi šie duomenys objektyviai pagrindžia A. S. kaltę dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 171² straipsnio 1 dalyje.
ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjamojoje byloje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, priimdama skundžiamą nutarimą, nenustatė pažeidėjos A. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir paskyrė jai straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį. Teismas pažymi, kad vadovaujantis ATPK 30² straipsniu, A. S., nesant atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, turėjo būti paskirtas baudos vidurkis, tačiau vadovaujantis non reformatio in peius principu, kadangi skundą padavė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S., jos teisinė padėtis negali būti bloginama, laikytina, kad paskirta nuobauda nepažeidžia įstatymo reikalavimų. Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog A. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 171² straipsnio 1 dalyje, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl 2016 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos poskyrio vedėjos R. M. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VMI-02N-68591293-16 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o A. S. skundas netenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti 2016 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos poskyrio vedėjos R. M. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VMI-02N-68591293-16 ir A. S. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.