Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. B. atstovės advokato padėjėjos Daivos Mazur apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarties N. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2014-10-30 apie 15.00 val. pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) sav., neturėdama kuro įsigijimo dokumentų, keturiose pilnose ir vienoje pusiau pripildytoje plastikinėse 30 litrų talpose bei vienoje pilnoje 100 litrų ir vienoje pusiau pripildytoje 100 litrų plastikinėse talpose laikė apie 285 litrų dyzelino. Tokiais savo veiksmais N. B. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2010 m. gruodžio 27 d. viršininko įsakymu Nr. VA-117 „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 5 ir 18 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171(2) str. 1 d.

Nesutikdama su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-04-28 nutarimu, N. B. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydama skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į N. B. atstovės advokato padėjėjos Daivos Mazur apeliacinį skundą prašė, Kauno apylinkės teismo 2015-08-07 nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. B. atstovės advokato padėjėjos Daivos Mazur apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t.y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog N. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 171² str. 1 d., kvalifikuotas teisingai ir nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Lietuvos Respublikos ATPK 171² str. 1 d. numatyta, kad biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimas, išskyrus veiksmus, numatytus šio straipsnio antrojoje dalyje, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų.

ATPK 171² str. normos yra blanketinės ir nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius biokuro, naftos produktų gabenimo ir laikymo taisyklių pažeidimus. ATPK 171² str. 1 d. numatytą kuro gabenimo ir laikymo tvarką reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. gruodžio 27 d. viršininko įsakymu Nr. VA-117 „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės, kurių 5 punktas numato, kad ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, turi laikytis šių Gabenimo ir laikymo taisyklių tik 12–13, 18–20 punktuose nustatytų reikalavimų, kai laiko ar gabena: degalus savo reikmėms kilnojamosiose talpyklose, kurių bendras tūris nuo 40 litrų iki 450 litrų įskaitytinai; naftos produktus, bioproduktus ir kitus degiuosius skystus produktus (išskyrus degalus) tik savo reikmėms (pastatų apšildymui, karšto vandens ruošimui ir pan.). Gabenimo ir laikymo taisyklių 18 punktas numato, kad minėtų taisyklių 5 punkte nurodyti asmenys privalo saugoti laikomų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų įsigijimo ir (ar) gabenimo dokumentus tol, kol laikomi tie produktai.

N. B. atstovės apeliaciniame skunde keliamas klausimas, dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimo, teigiama jog N. B. pažeidimo nepadarė, patikrinimo metu dokumentus pagrindžiančius kuro įsigijimą pateikė, tačiau jų pareigūnai kartu su dyzelino talpomis neėmė ir jų netikrino. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi tik policijos pareigūnų nenuosekliais ir prieštaringais parodymais,

Nors N. B. savo kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo neigė, teigdama, jog pateikti kuro įsigijimo kvitai patvirtino, jog kuras yra įsigytas degalinėse ir atitinka jos laikyto kuro kiekį, tačiau pirmosios instancijos teismas šią jos versiją pagrįstai vertino kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, N. B. duotus parodymus teismo posėdžio metu paneigia byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (ATP byla Nr. 483/2015/I/KAU b. l. 1); pareigūno J. L. tarnybinis pranešimas (ATP byla Nr. 483/2015/I/KAU b. l. 13) bei jo paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 35-36); N. B. paaiškinimas (ATP byla Nr. 483/2015/I/KAU b. l. 14); dokumentų ir daiktų paėmimo protokolas (ATP byla Nr. 483/2015/I/KAU b. l. 15); muitinės laboratorijos tyrimo protokolai (ATP byla Nr. 483/2015/I/KAU b. l. 6-12, 20); liudytojų I. K., G. C., G. S. paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b.l. 34-37); prie apeliacinio skundo pateikti kuro įgijimo kvitai (b. l. 5-7). Pažymėtina tai, jog N. B. nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dienos iki administracinės bylos apeliacine tvarka išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme savo parodymus keitė. Pirminiame savo paaiškinime N. B. nurodė, jog dyzelinį kurą įsigijo Lietuvos degalinėse, tačiau visų įsigijimo dokumentų neranda, turi tik keletą senų, 2013 metų kvitų. Teigė, kad nežino koks yra leistinas kiekis fiziniams asmenims laikyti dyzeliną. Ji labai gailisi dėl to, kad laikė neleistiną kiekį kuro be įsigijimo dokumentų ir savo padarytą pažeidimą pripažįsta (ATP byla Nr. 483/2015/I/KAU b. l. 14). Vėliau, apeliaciniame skunde Kauno apylinkės teismui N. B. nurodė, jog dėl pažeidimo, kuriuo buvo apkaltinta neprisipažįsta, kadangi jo nepadarė. 2014-10-30 atvykus policijos pareigūnams ir paprašius pateikti kuro įsigijimo dokumentus, pateikė jiems pirkimo kvitus, kurie buvo 2013 ir 2014 metų, tačiau policijos pareigūnai net nežiūrėję numetė kvitus į šoną ir pasakė, kad jų neužtenka (b. l. 2). Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu N. B. kategoriškai teigė, jog visą laiką kuro pirkimo kvitus turėjo. Pareigūnams pamačius nemažą kuro kiekį, ji pasakiusi, kad turi čekius, tačiau pareigūnai čekių iš jos neėmė (b. l. 16). Tokie N. B. parodymai prieštarauja vieni kitiems ir yra nenuoseklūs, kadangi jie viso proceso metu prieštaravo tyrimo metu surinktiems duomenims, liudytojų duotiems parodymams, todėl aukštesnysis teismas juos vertina kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog N. B. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 171² str. 1 d. N. B. turėjo pareigą laikytis Gabenimo ir laikymo taisyklių reikalavimų, o būtent 18 punktas numato, kad minėtų taisyklių 5 punkte nurodyti asmenys privalo saugoti laikomų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų įsigijimo ir (ar) gabenimo dokumentus tol, kol laikomi tie produktai. Taigi šių taisyklių nuostatos reikalauja asmenį turėti ir saugoti kuro įsigijimo dokumentus, tol kol kuras yra sunaudojamas. Šie dokumentai reikalingi tol, kol tose kuro talpyklose (kuro objektuose) saugomi dokumentuose nurodyti produktai, ir turi būti pateikti tikrinimo metu. N. B. kartu su dyzeliniu kuru neturėjo visų jų įsigijimo dokumentų, todėl pagrįstai pripažinta pažeidusia minėtų taisyklių nuostatas.

Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų J. L., G. C., G. S. parodymais, kurie sutampa esminėse bylos aplinkybėse, tarpusavyje neprieštarauja, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas pareigūnas J. L. patvirtino tas aplinkybes, jog N. B. neturėjo dokumentų, įrodančių kur ir kada įsigijo pas ją patikrinimo metu rastą kurą. Ji pateikė kvitus, kurių tam kiekiui nepakako, jie buvo seni 2013 m. Tyrimo eigoje pati N. B. net neišreiškė noro, kad kvitai būtų prijungti. Po protokolo surašymo N. B. atvykusi pas juos nebuvo, duomenų nepateikė (b. l. 36). Liudytojas G. C. teismo posėdžio metu nurodė, jog N. B. patikrinimo metu pateikė labai senus kvitus 2013 m., gal net 2011 m. Paėmus čekius, pagal piltą sumą ir kuro kiekį, jie neatitiko su rastu kuro kiekiu, pagal čekius buvo mažiau. N. B. aiškino, kad tai labai seniai įsigytas kuras, tačiau 2014 m. pavasarį atliekant patikrinimą pas ją to kuro nebuvo rasta (b. l. 37). Apklaustas liudytojas G. S. taip pat nurodė, jog N. B. kažkiek kvitų pateikė, tačiau jie buvo 2012-2013 m. Kiti kolegos nurodė, kad pavasarį patikrinimo metu pas N. B. nebuvo rasta kuro (b. l. 37). Atsižvelgiant į minėtų policijos pareigūnų užfiksuotus parodymus, N. B. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pažeidimo, dėl kurio jai skirta nuobauda, nepadarė, kadangi pateikė kuro įsigijimo kvitus, kurie patvirtino, jog kuras yra įsigytas degalinėse ir atitinka jos laikyto kuro kiekį, atmestini kaip nepagrįsti.

Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į liudytojų J. L., G. S. parodymus, jog N. B. neturėjo dokumentų, įrodančių kur ir kada įsigijo pas ją patikrinimo metu rastą kurą bei pateikė senus 2013 m. kvitus, kurių tam kiekiui nepakako, į N. B. parodymus, jog 2014 m. pavasarį atlikto patikrinimo metu turėjo 50 l dyzelino kuro, į pareigūno G. C. parodymus, jog 2014-03-27 patikrinimo metu pas N. B. dyzelinio kuro nebuvo rasta, į N. B. pateiktus kuro pirkimo kvitus už laikotarpį nuo 2014-03-27 (patikrinimas) iki 2014-10-30 (patikrinimas) bei vadovaudamasis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, padarė pagrįstą išvadą, kad N. B. pateikė tik dalį pas ją rasto kuro įsigijimo dokumentų: iš rasto 285 l kuro kiekio atėmė pas ją 2014-03-27 patikrinimo metu rasto 50 l kuro, kuris gali būti pagrindžiamas 2013 m. kuro įsigijimo kvitais, atėmė 81,68 l kuro kiekio, kurį skundą padavęs asmuo įsigijo tarp dviejų policijos pareigūnų patikrinimų, taip atėmė ir 40 l kuro kiekio, kurį fizinis asmuo gali laikyti nesaugodamas įsigijimo dokumentų, tačiau dėl 113,32 l dyzelinio kuro kiekio, įsigijimo dokumentų pateikta nebuvo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog N. B. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 171² str. 1 d., apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir laikytini tik pažeidėjos gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, nubaustosios asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdamas nuobaudą. Taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir N. B. atstovės advokato padėjėjos Daivos Mazur apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.