Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios N. K. ieškinys tenkintas dalinai ir jai iš A. S. priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur (trys šimtai eurų) turėtas bylinėjimo išlaidas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. S. nuteistas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d., apie 12 val. 50 min., namo, adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė N. K. į dešinės pusės veido sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios N. K. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendį ir jį išteisinti nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir priteisti iš N. K. A. S. naudai pagal iki bylos nagrinėjimo pabaigos teismui pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

1.1. Apelianto įsitikinimu, visi byloje esantys liudytojų parodymai pagrindžia, kad nukentėjusiajai N. K. nebuvo padarytas joks sužalojimas. Tokią išvadą nuteistasis daro iš liudytojos I. Z. parodymų, liudytojo R. J. parodymų bei teismo ekspertės S. B. parodymų. A. S. įsitikinimu, akivaizdu, kad pati nukentėjusioji nereiškė noro kviesti greitąją medicinos pagalbą, o ši aplinkybė užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose ((duomenys neskelbtini))). Iš nurodytų vaizdo įrašų, skundo autoriaus teigimu, taip pat akivaizdu, jog ant nukentėjusiosios veido nėra jokių smurto žymių, paraudimų ar nubrozdinimų.

1.2. Skundo autorius taip pat atkreipia dėmesį, jog iš teismo ekspertės S. B. duotų parodymų, darytina išvada, kad kraujosruva pradeda ryškėti tik kelių valandų bėgyje. Byloje nustatyta, kad konfliktas įvyko 2022 m. rugpjūčio 24 d. apie 12.50 val., pareigūnų kūno kamerų vaizdo medžiagoje matoma, kad vaizdo fiksavimo laikas yra apie 14.40 val., taigi nuo įvykio iki vaizdo fiksavimo buvo praėję pora valandų, per kurį bet koks sužeidimas turėjo išryškėti, tačiau užfiksuotoje vaizdo medžiagoje nėra matoma jokių sužeidimo požymių. Nuteistojo teigimu, pačios nukentėjusiosios parodymai dėl patirto sužalojimo bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nuoseklūs.

1.3. Nuteistojo A. S. teigimu, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) užfiksuoti N. K. pasisakymai ją charakterizuoja kaip galimai nevisiškai sąžiningą asmenybę (teiginiai dėl pinigų, klausimai dėl patepimo), taip pat linkusią kitiems asmenims daryti poveikį (nurodo aplinkybes dėl policijoje anksčiau dirbusio ir dabar dirbančio sūnaus) bei pagražinti įvykių aplinkybes (painiojimaisi dėl A. S. veiksmų). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes apylinkės teismas turėjo kritiškai vertinti nukentėjusiosios parodymus dėl neva jos atžvilgiu naudoto smurto.

1.4. Nuteistasis skunde nurodo, jog visa ši byla yra dirbtinai sukurta vien tam, kad būtų naudojama kaip spaudimas dėl turtinių ginčų, susijusių dėl bendrai su nukentėjusiąja paveldėto namo, esančio (duomenys neskelbtini) pasidalijimo. Nuteistojo manymu, nukentėjusioji siekia savo naudai nesąžiningai išspręsti paveldėto turto naudojimosi ir nuosavybės klausimus sudarydama spaudimą nuteistajam šioje baudžiamojoje byloje.

1.5. Apeliaciniame skunde A. S. taip pat nurodo, jog jis iškart po neva nusikalstamos veikos atlikimo nebėgo, nesislėpė ir niekaip nesistengė išvengti kontakto su kitais asmenimis, laukė atvyksiančių policijos pareigūnų ir jais bendradarbiavo. Taip pat visą laiką laikėsi pozicijos, kad nenaudojo smurto ir nukentėjusiosios nežalojo, tačiau skundžiamu nuosprendžiu šios aplinkybės, nuteistojo įsitikinimu, vertintos nebuvo.

1.6. Skunde aukštesnės instancijos teismui A. S. taip pat nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nepašalino pagrįstų abejonių dėl ekspertizės išvadų patikimumo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistė, remdamasi nespalvotomis nukentėjusiosios veido nuotraukomis, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad nukentėjusiajai N. K. yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame roke. Išvados tiriamojoje dalyje nurodoma, kad ..<...> dešinės akies apatiniame voke šiek tiek apimant skruostą 5x1.5cm gelsva poodinė kraujosruva". Nuteistasis teigia, kad nėra aišku kaip specialistė nustatė, kad poodinė kraujosruva yra geltona, kai nuotraukos yra nespalvotos ir pridėtose nespalvotose nuotraukose nesimato jokių poodinės kraujosruvos požymių. Pačiame nuosprendyje yra nurodomi prieštaringi teigimai, jog ekspertei nekilo abejonių, kad jokio sužalojimo nebuvo (reiškia sužalojimo nebuvo), todėl galima teigti, kad su ekspertize susijusios abejonės nebuvo pašalintos, o nuosprendis priimtas remiantis abejotina ekspertize negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

1.7. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai patenkintu ir priteistu 500 (penkių šimtų) eurų civiliniu ieškiniu. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusioji dėl patirto sumušimo labai pergyveno, jai skaudėjo akis, skausmas neišnyko iki šiol, ji prastai miega, tapo labai jautri ir nervinga, labai išsigando ir vis dar bijo, kad A. S. ko nors blogo jai nepadarytų, nes ji gyvena viena, o tarp jų vyksta teisiniai ginčai dėl jų bendro paveldėto turto padalijimo. Skundo autoriaus įsitikinimu, iš byloje esančių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, kad iš karto po įvykio nukentėjusioji nebuvo blogos nuotaikos, buvo žvali, juokavo su pareigūnais ir nebuvo jokių streso ar didelio pergyvenimo ženklų. Taip pat byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiosios teiginius, todėl akivaizdu, kad teismas, tenkindamas civilinio ieškinio reikalavimą į šias svarbias aplinkybes neatsižvelgė ir dėl to nepagrįstai iš nuteistojo priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

3. Nukentėjusioji N. K. atsiliepimu į nuteistojo A. S. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nukentėjusioji atsiliepime nurodo, kad jos patirtą sužalojimą patvirtina tiek jos nuoseklūs parodymai, tiek 2022 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu apklausta ekspertė S. B.. Nukentėjusioji taip pat nesutinka su nuteistojo A. S. apeliacinio skundo prašymu sumažinti jai priteistą civilinį ieškinį. Atsiliepimu N. K. aukštesnės instancijos teismo prašo jos naudai iš nuteistojo priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

5. Iš nuteistojo A. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytų išvadų atitiktimi faktinėms bylos aplinkybėms, teigiama, kad A. S. atžvilgiu turi būti priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

6. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Vien apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, dar kartą įvertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis A. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai N. K.. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistojo A. S. kaltės.

8. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. S. ir nukentėjusiosios N. K. duotais paaiškinimais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga, neginčytinai nustatyta, jog įvykio dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 24 d., A. S. buvo atvykęs į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė nėra ginčijama ir apeliaciniame skunde, tačiau dėl tolimesnės įvykių eigos nuteistojo ir nukentėjusiosios versijos išsiskyrė.

9. Nuteistasis viso proceso metu tvirtino, jog jis atvyko į nukentėjusiosios namus pasiimti namų knygos ir ketino pasikalbėti apie tolimesnį namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), likimą, kadangi jis nuosavybės teise pusiau priklauso A. S.. Nuteistasis savo mobiliojo ryšio telefonu ketino įrašyti pokalbį tarp jo ir nukentėjusiosios, tačiau ji pagrasino jam iškviesianti policijos pareigūnus. Apie bet kokį buvusį fizinį kontaktą ar smūgius tarp A. S. ir nukentėjusios N. K. nuteistasis neigia. Nukentėjusioji iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko į namus, tačiau A. S. neapklausė, bendravo tik su nukentėjusiąja. Nors nuteistasis A. S. kategoriškai neigia sudavęs N. K. į veidą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo versija vertinama kaip gynybinė, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji kategoriškai paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

10. Pirmosios instancijos teisme 2023 m. vasario 20 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji N. K. parodė, kad A. S. yra jos prieš dvejus metus mirusio vyro pusbrolis, kurį pažįsta apie penkiasdešimt metų. Kol vyras buvo gyvas, nuteistasis buvo visai kitokio elgesio. Po vyro mirties namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jai ir A. S. lygiomis dalimis. Ji minėtame name gyvena dešimt metų. Dėl turto tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyksta ginčas, tačiau ginčas nėra pasiekęs teismo. Nukentėjusioji A. S. yra davusi namo raktus, todėl jis į namą patekti gali kada nori. Įvykio dieną vidurdienį nuteistasis atvyko minėtu adresu į namą, kambaryje, kuriame buvo nepilnamečiai nukentėjusiosios anūkai, kurie vėliau pasišalino, fotografavo, po to sustojo prie indaujos ir pasiėmė lankstinuką, kurį N. K. pasiėmė iš jo rankų ir pasakė, kad indaujoje jo daiktų nėra, o jis atsakė, kad čia viskas priklauso jam. Kai nukentėjusioji uždarė indaujos duris, A. S. trenkė jai į veidą, į dešinį skruostą prie akies kaire savo ranka. Akis paraudo, iki šiol ją skauda. Kraujas nebėgo, mėlynė atsirado kitą dieną. Nukentėjusiajai iškvietus policijos pareigūnus, A. S. jų laukė lauke. Pareigūnai apklausė tik N. K., nuteistojo neapklausė. Nukentėjusioji atsisakė medicininės pagalbos, nes kraujo nebuvo. N. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tiek iškart po įvykio, tiek dabar sako tiesą. Po įvykio išėjusi į lauką N. K. vaikams pasakė, kad ją muša. Po įvykio nuteistasis nukentėjusiosios paklausė „Tai, ką, pasidažei“. A. S. nukentėjusiosios klausinėjo, kada ji jam paliks turtą, jos įsitikinimu, jis ją nori iškrapštyti iš namo. Po įvykio N. K. pasidarė labai jautri, nervinga, pergyvena dėl namo ateities, visko bijo, blogai miega. A. S. jai daugiau negrasino. Nuteistasis kiekvieną kartą atvykęs fotografuodavo, nukentėjusiajai rodydavo nuotraukas, o jose būdavo nufotografuotas namas, kambariai, jis taip pat telefono aparatu įrašinėdavo viską, ką kalbėdavo su nukentėjusiąja. Po įvykio A. S. su N. K. susisiekęs nebuvo (1 t., b. l. 162-165). Analogiškas įvykių sekos ir sužalojimo aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir pareiškime (1 t., b. l. 50). Taigi, esmines panaudoto smurto jos atžvilgiu aplinkybes N. K. nurodė vienodai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, t. y. nuosekliai aiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. vidurdienį, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuteistasis kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į dešinės pusės veido sritį.

11. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis kvestionuoja nukentėjusiosios parodymų teisingumą, nes pasak jo, iš policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašų matyti, jog N. K. pasakodama įvykio aplinkybes jas pagražina. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo A. S. skundo argumentu ir pažymi, jog esminę įvykio aplinkybę, kad A. S. nukentėjusiosios N. K. panaudojo fizinį smurtą – trenkė jai į veido sritį, nukentėjusioji nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti Body kameros įrašai Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Protokole nurodyta, jog nukentėjusioji policijos pareigūnams paaiškino, kad pas ją yra problemos, nes jos namas nėra oficialiai padalintas į dvi dalis. Į namus atvyko A. S., kuris pradėjo viską fotografuoti ir filmuoti. Nuteistasis lindo į kambaryje esančią indaują ir moteriai paklausus ko jis čia lenda, jis atsakė, jog viskas jam priklauso ir tada jai uždarant minėtą indaują, A. S. tyčia trenkė moteriai į akį (1 t., b. l. 62-64). Dėl kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, jog N. K. yra linkusi daryti kitiems asmenims poveikį ar kai kurie jos pasisakymai ją charakterizuoja kaip nevisiškai sąžiningą asmenybę, aukštesniojo teismo vertinimu, nepaneigia panaudoto prieš nukentėjusiąją smurto fakto.

12. Nėra pagrindo pritarti ir apelianto argumentams, kuriais bandoma įrodinėti, jog iš liudytojų I. Z. ir R. J. parodymų galima spręsti, kad nukentėjusiajai N. K. nebuvo padarytas sužalojimas. 2022 m. rugsėjo 9 d. apklausiamas liudytojus pareigūnas R. J. parodė, jog 2022 m. rugpjūčio 24 d. dirbo kartu su vyriausiąja patrule I. Z., apie 13 val. 46 min. iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad prieš penkias minutes pranešėjos (nukentėjusiosios N. K.) namuose namo savininkas A. S. ranka trenkė jai į veidą. Budėtojo pareigūnai I. Z. ir R. J. buvo paskirti į įvykį ir iš Kauno judėjo link įvykio vietos. Atvykus nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) policijos pareigūnus pasitiko pranešėja N. K., kuri paaiškino, kad gyvena šiuo adresu, tačiau namas ir namų valda priklauso dviem savininkams, t. y. N. K. ir A. S.. Nukentėjusioji pareigūnams paaiškino, jog jai būnant namuose, atvyko nuteistasis ir įėjęs į namo vidų pradėjo mobiliuoju telefonu fotografuoti ir filmuoti, priėjęs prie indaujos ją atidarė ir apžiūrinėjo, priėjus nukentėjusiajai A. S. rankos kumščiu tyčia jai sudavė į veido sritį (1 t., b. l. 41-43). Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. kovo 30 d. teisiamajame posėdyje R. J. apklausiamas kaip liudytojas, prisiekęs sakyti tiesą ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimą, parodė, jog panašių įvykių darbe yra labai daug, į kuriuos tenka važiuoti, apie kaltinime nurodytą įvykį neatsimena. Ką parašė tarnybiniame pranešime ir pasakojo tyrėjai yra tiesa. Vėliau, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus baudžiamosios bylos medžiagoje esančius policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašus, R. J. parodė, kad atsimena įvykį, ant moters akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Teisėjai pagarsinus liudytojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu, R. J. ją patvirtino (1 t., b. l. 177-181). 2023 m. kovo 30 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Z. parodė, jog dažnai vyksta į įvykius, neprisimena, ar yra mačiusi A. S. ir nukentėjusiąją bei neprisimena tiriamo įvykio. Įvykių būna labai daug, prisimena tuos asmenis, pas kuriuos vyksta dažnai. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašus, liudytoja parodė, kad per miglą prisimena įvykį, smulkių detalių neprisimena, prisimena, kad nuteistasis ir nukentėjusioji kažkuo nepasidalino, apie smurtą nieko neprisimena. Jeigu atvykę pareigūnai mato, kad yra akivaizdūs sužalojimai, kviečia gydytojus (1 t., b. l. 177-181). Nagrinėjamas įvykis vyko 2022 m. rugpjūčio 24 d., teisiamasis posėdis, kurio metu buvo apklausti į įvykio vietą vykę policijos pareigūnai – 2023 m. kovo 30 d., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų (septyniems mėnesiams). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į policijos pareigūnų darbo krūvį, iškvietimų skaičių, ką parodė ir patys liudytojai, natūralu, jog minėti policijos pareigūnai apklausti teisme neprisiminė apie konkretų įvykį, tačiau pažymėtina, jog pareigūnams R. J. bei I. Z. peržiūrėjus vaizdo įrašus bei pagarsinus liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metus parodymus, jie patvirtino, jog minėtas įvykis buvo. Atsakant į apelianto skundo argumentą, jog iš liudytojų parodymų spręstina, kad nukentėjusiajai nebuvo padarytas joks sužalojimas, pažymėtina, kad visų pirma, policijos pareigūnai nėra medicinos ekspertai, kurie galėtų konstatuoti padarytus sužalojimus. Antra, nors pareigūnai ir nurodė, jog nesimatė nukentėjusiajai N. K. padaryti sužalojimai, tačiau aukštesnės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad akivaizdūs sužalojimai yra mėlynė, žaizda, kraujavimas. Pagal objektyvius baudžiamojoje byloje esančius parodymus, tokie sužalojimai nukentėjusiajai ir nebuvo fiksuoti, todėl vien tai, kad po įvykio nukentėjusiajai ant veido neliko akivaizdžių sužalojimų, nepaneigia fizinio smurto fakto. Šiai išvadai neprieštarauja ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios N. K. dešinės akies apatiniame voke, šiek tiek apimant skruostą, 5x1,5 cm gelsva poodinė kraujosruva. Sužalojimas padarytas buku daiktu (-ais), kuo galėjo būti ranka, galimai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. rugpjūčio 24 d. Labiau tikėtina, kad sužalojimas padarytas smūgio metu (1 t., b. l. 48-49). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, specialisto išvada kartu su nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais sutampa ir nėra prieštaringos bei papildo viena kita.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. ginčija baudžiamojoje byloje esančių nukentėjusiosios N. K. nuotraukų įrodomąją galią, teigiant, kad nuotraukos nespalvotos ir jose nesimato jokių poodinės kraujosruvos požymių. Teisėjų kolegija atsakydama į šį apelianto skundo argumentą pažymi, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos L. J. 2022 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinis pranešimas dėl padarytų asmens nuotraukų, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, vizualiai matėsi veido sumušimas, todėl N. K. leidimu, siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, sumušimas užfiksuotas fotonuotraukomis (1 t., b. l. 57). Duomenų, kad šios nuotraukos sufalsifikuotos, ar jų turinys pakeistas kitu modifikacijos būdu, byloje nėra pateikta. Ir nors šios nuotraukos yra nespalvotos bei nėra labai kokybiškos, tačiau nuotraukų turinys – paraudimas ir patinimas nukentėjusiosios N. K. dešinės pusės veido srityje po akimi, atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes, dėl kurių padarymo A. S. skundžiamu nuosprendžiu ir buvo teistas.

14. Apeliantas A. S. savo nekaltumą bando įrodyti aplinkybėmis, jog jis po įvykio nebėgo, nesislėpė ir niekaip nesistengė išvengti kontakto su kitais asmenimis, laukė atvyksiančių policijos pareigūnų ir jais bendradarbiavo, taip pat jo parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios nuteistojo nurodytos aplinkybės jas vertinant visų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumoje, nepaneigia jo neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios N. K. atžvilgiu, ko pasėkoje jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Taip pat apeliacinio skundo argumentą, jog ši baudžiamoji byla yra dirbtinai sukurta vien tam, kad būtų išspręsti turtiniai ginčai dėl namo tarp A. S. ir N. K., aukštesnysis teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstą, taip pat baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų šią nuteistojo poziciją, todėl ji vertintina kaip A. S. gynybine versija.

Dėl neturtinės žalos dydžio

15. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis 500 Eur (penki šimtai eurų), vadovaujantis nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis, yra neproporcingai didelis ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio įvertino, jog dėl A. S. neteisėtų veiksmų ji labai pergyveno, jai skaudėjo akis, skausmas neišnyko iki šiol, ji prastai miega, tapo labai jautri ir nervuota, labai išsigando ir vis dar jaučia baimę, kad nuteistasis ką nors blogo jai nepadarytų, nes ji gyvena viena, o tarp jos ir A. S. vyksta teisiniai ginčai dėl jų bendro paveldėto turto padalijimo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nukentėjusioji nuteistojo veiksmais buvo pažeminta, ji jautė skriaudą, kad ją sumušė jos mirusio vyro pusbrolis, su kuriuo ji normaliai sutardavo iki jos vyro mirties, jai skaudu, kad jos garbingame amžiuje buvo sumušta vyro giminaičio, kai ji niekada nebuvo sumušta savo vyro ar kitų asmenų. Pastebėtina, jog naujų aplinkybių, kurios nuteistojo manymu, sudarytų pagrindą sumažinti nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, ir kurios nebūtų įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nėra nurodyta iš esmės. Matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ne tik nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo nurodytas aplinkybes, tačiau ir pačios nukentėjusiosios elgesį nagrinėjamo įvykio kontekste.

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, teisingai įvertino visus neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingus kriterijus ir tinkamai nustatė nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį. Mažinti jau priteistos neturtinės žalos dydžio pagrindo nėra. Nagrinėjamu atveju priteistas neturtinės žalos dydis nėra neproporcingai didelis ar neadekvatus, pažeidžiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o yra realiai paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl N. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo

17. Nukentėjusioji N. K. kartu su pateiktu atsiliepimu į nuteistojo A. S. apeliacinį skundą, pateikė prašymą priteisti jai advokato pagalbos išlaidas, patirtas dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka (dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo). Prie prašymo pateikė 2023 m. liepos 10 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitą už teisines paslaugas, kurios sudaro 600 Eur (šešis šimtus eurų) bei pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad nukentėjusioji N. K. patyrė 600 Eur (šešis šimtus eurų) išlaidų (2 t., b. l. 31-33).

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Tos pačios taisyklės taikomos ir apeliacinės instancijos teismo procese.

19. Sprendžiant dėl proceso išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo, be kita ko turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas. Nukentėjusioji organizuodama tinkamą savo teisių gynimą kreipėsi į atstovą advokatą ir pateikė atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl nukentėjusiosios prašymas priteisti jos patirtas išlaidas už jai suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tenkinamas visiškai, priteisiant iš nuteistojo A. S. nukentėjusiosios N. K. naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) už suteiktas advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

20. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi A. S. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant A. S. yra 188,33 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt trys eurai trisdešimt trys centai), kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

21. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

22. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo A. S. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžio atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. S. nukentėjusiosios N. K. naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) advokato pagalbai turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Nepriteisti iš nuteistojo A. S. valstybės naudai 188,33 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt trys eurai trisdešimt trys centai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. spalio 3 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.