Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aderna“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Henkoo“, ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 36 039 Eur žalos atlyginimo ieškovės naudai ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė (bendrovė) juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. kovo 25 d.. 2023 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 2 punktu nutarta pradėti ieškovės bankroto procedūrą ne teismo tvarka, taip pat vėliau patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas bendrai 53 313,02 Eur sumai. Nuo (duomenys neskelbtini) Bendrovės vadovu buvo D. P., o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įmonės vadovu buvo atsakovas - A. S.. Atsakovas 2022 m. liepos 19 d. Valstybės įmonei „Registrų centras“ pateikė vienašališką prašymą dėl jo, kaip bendrovės vadovo duomenų išregistravimo ir bendrovės veikla nebuvo vykdoma. Vienintelio akcininko sprendimu ieškovė nuo 2023 m. sausio 4 d. veikla buvo nutraukta ir pradėta likvidavimo procedūra. Ieškovės teigimu atsakovas likvidatoriui neperdavė jokių įmonės dokumentų ir turto, nepateikė informacijos ir dokumentų apie įmonės finansinę būklę (balanso, turto ir kreditorių sąrašų, suvestinių registrų). Nemokumo administratorė siuntė raštą buvusiam bendrovės vadovui dėl turto ir dokumentų perdavimo, tačiau duomenys iki šiol neperduoti. Remiantis paskutiniu valstybės įmonės „Registrų centras“ pateiktu ieškovės balansu 2021 m. gruodžio 31 d., bendrovės turtą iš viso sudarė 36,039 Eur. Nurodo, kad dėl tyčinių bendrovės vadovo veiksmų ir ar neveikimo (duomenų, dokumentacijos ir turto neperdavimo) ieškovė (bendrovė) neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kurių patvirtintų reikalavimų suma šiai dienai sudaro 53 313,02 Eur. Teigia, kad ieškovės buvęs turtas paskutinio žinomo balanso duomenimis galimai buvo pasisavintas ir ar iššvaistytas buvusio vadovo.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 130) straipsnio 1 dalyje numatytu būdu, tai yra viešai įteikiant, tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė, dėl ko teismas konstatavo esant pagrindą priimti teismo sprendimą už akių.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu už akių nusprendė ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo 36 039 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (36 039 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai, priteisti iš atsakovo valstybei 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Teismas taip nurodė (išaiškino), kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

4. Atsakovas 2024 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti terminą atsakovo pareiškimui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, o atnaujinus bylos nagrinėjimą ieškovės ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo atmesti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0139/24/00828 iki tol, kol bus išspręstas klausimas dėl atsakovo pareiškimo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, remiantis CPK 131 straipsnio 2 dalimi, skirti nemokumo administratoriui iki trijų šimtų eurų baudą už sąmoningai nepateiktą atsakovo ir jo atstovų kontaktinę informaciją, kas lėmė dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu ir sprendimo už akių priėmimą, priteisti atsakovo naudai iš nemokumo administratorius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl termino pareiškimui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, nutartyje konstatavo, kad atsakovas yra praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui pateikti.

6. Atsakovas 2024 m. liepos 16 d. pateikė prašymą, kuriuo prašo atnaujinti procesą Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8269-647/2023 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, o atnaujinus bylos nagrinėjimą 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą už akių panaikinti ir ieškovės ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo atmesti, priteisti atsakovo naudai iš nemokumo administratorius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1417-560/2024 nutarė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti (nutarties 5 punktas), atnaujinti atsakovui terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjo 2024 m. liepos 19 d. rezoliucija, vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartimi, priimtas atsakovo 2024 m. gegužės 7 d. pateiktas prašymas (dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, baudos skyrimo (nutarties 4 punktas)), kuris išsiųstas šalims atsiliepimui pateikti, nustatyta bylos nagrinėjimo data rašytinio proceso tvarka 2024 m. rugpjūčio 23 d. 10 val.

9. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 14 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti, o jį patenkinus, prašo tenkinti ieškovės teismui pateiktą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:

11. Nurodė, kad įvertinus atsakovo pateikto prašymo argumentus, atsakovas iš esmės proceso atnaujinimo institutu siekia pasinaudoti dėl to, kad teismo nebuvo priimtas atsakovo pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat ir dėl jo pateikto atskirojo skundo, dėl kurio nėra priimtas procesinis sprendimas. Teismas remdamasis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas yra išnagrinėjęs atsakovo pateiktą atskirąjį skundą, priėmė 2024 m. liepos 18 d. nutartį, kuria panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį, atnaujino atsakovui terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovui yra suteikta galimybė apginti savo galimai pažeistas teises ir interesus naudojantis įstatyme įtvirtintu institutu – pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimu. Teismas įvertinęs civilinio proceso nuostatas, darė išvadą, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, gali panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, ko iš esmės siekia atsakovas naudodamasis proceso atnaujinimo institutu. Pažymi, kad pareiškimo netenkinimo atveju, atsakovas gali teikti atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė, kad šiuo atveju esant tokioms faktinėms aplinkybėms, apelianto prašymas nenagrinėtas civilinio proceso tvarka, dėl ko jį atsisakoma priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Nurodo, kad šiuo atveju pažeidus apelianto procesines teises, ką patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas, neturėjo kito pasirinkimo kaip tik 2024 m. liepos 16 d. pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teigia, kad nepaisant apeliantui palankaus teismo sprendimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pirmosios instancijos teismas iki šiol nėra atlikęs jokių procesinių veiksmų, susijusių su atsakovo pareiškimu. Nurodo, kad apeliantas negalėdamas prognozuoti, kada ir ką dėl jo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nuspręs pirmosios instancijos teismas, yra priverstas išnaudoti visas procesines galimybes, siekdamas apginti savo pažeistas teises, be kita ko naudojantis ir proceso atnaujinimo institutu.

13.2. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo jog apeliantui yra suteikta galimybė apginti pažeistas teises įstatyme įtvirtintu institutu, tai yra sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teigia, kad minėtas institutas ir proceso atnaujinimo institutas nėra tapatūs ir šiuo atveju apeliantas prašydamas atnaujinti procesą remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tai yra, kai teismo sprendime yra padaryti aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Teigia, kad šiuo atveju apeliantui procesiniai dokumentai byloje nebuvo tinkamai įteikti, teismas priimdamas sprendimą už akių aplinkybes įvertino formaliai, nesivadovavo prejudiciniais faktais, kurie apelianto vertinimu paneigia ieškovės ieškinyje įrodinėtinas aplinkybes.

13.3. Nurodo, kad teismas turėjo priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi tai yra savarankiškas teisių gynimo būdas, kuris negali būti tapatinamas su sprendimo už akių peržiūrėjimo institutu, teigia, jog proceso teisės normas nedraudžia šių institutų byloje taikyti kartu. Pažymi, kad jeigu pirmosios instancijos teismas nuspręs netenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovo atžvilgiu toliau bus tęsiama vykdomoji byla ir jis nebeturės procesinių galimybių apginti savo pažeistas teises, todėl proceso atnaujinimo institutas bus paskutinė procesinė galimybė pasiekti teisingumą. Teigia, kad jeigu pirmosios instancijos teismas panaikins priimtą sprendimą už akių ir atnaujins bylos nagrinėjimą, šio atskirojo skundo aktualumas išnyks, todėl apeliantas jį atsiims.

14. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, juo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

14.1. Nurodo, kad atnaujinimo institutas vertinamas kaip išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

14.2. Nurodo, kad šiuo atveju, pagrindo atnaujinti procesą nėra, kadangi sprendimas byloje, dėl kurios atnaujinimo apeliantas pateikė prašymą, nėra įsiteisėjęs – Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartimi civ. b. Nr. e2S-1417-560/2024 buvo patenkintas atsakovo atskirasis skundas ir panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartis bei atnaujintas apeliantui terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas nėra vienintelė likusi galimybė apeliantui ginti savo teises ir interesus, teisme jau yra nagrinėjama byla dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

17. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad nagrinėjamu atveju pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi apelianto teigimu jam nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, mano, kad teismas nesirėmė byloje reikšmingais prejudiciniais faktais, o priimdamas sprendimą už akių aplinkybes įvertino formaliai. Apelianto teigimu šiuo atveju teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi apelianto vertinimu, proceso atnaujinimas byloje yra savarankiškas institutas ir proceso normos nedraudžia taikyti kartu ir proceso atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo institutų. Teigia, kad jeigu pirmosios instancijos teismas panaikins priimtą sprendimą už akių ir atnaujins bylos nagrinėjimą, šio atskirojo skundo aktualumas išnyks, todėl atsakovas jį atsiims.

18. Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė tokios faktinės aplinkybės, jog Vilniaus regiono apylinkės teismui 2023 m. lapkričio 8 d. priėmus teismo sprendimą už akių, atsakovas 2024 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti terminą atsakovo pareiškimui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Vėliau, tai yra 2024 m. liepos 16 d. atsakovas pateikė prašymą, kuriuo prašo atnaujinti procesą Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8269-647/2023. Pažymėtina, jog kaip ir nurodyta nutarties 5 - 8 punktuose, šiuo metu atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, atnaujinus terminą jį pateikti, yra priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjo 2024 m. liepos 19 d. rezoliucija, taigi byloje susiklostė tokia situacija, jog atsakovui iniciavus sprendimo už akių peržiūrėjimo procesą, atsakovas toje pačioje byloje pateikė ir prašymą atnaujinti byloje procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, nurodydamas, jog šiuo metu yra inicijuotam procesas, kurio metu atsakovui yra sudaryta galimybė atsakovui apginti jo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, jog šiuo metu civilinės bylos Nr. e2-11593-647/2024 nagrinėjimas pagal atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra sustabdytas iki įsiteisės Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2S-1068-730/2024 galutinis teismo procesinis sprendimas.

19. Sprendimo už akių peržiūrėjimas ir proceso atnaujinimas nėra tapatūs institutai. Sprendimui už akių ir proceso atnaujinimui nustatyti skirtingi pagrindai ir sąlygos, kuriuos reglamentuoja skirtingos teisės normos, tai yra atitinkamai sprendimui už akių peržiūrėti taikomos CPK 287 – 289 straipsnio nuostatos ir 365 – 374 straipsniai. Pažymėtina, jog šiuo atveju ginčo, dėl pagrindų ir sąlygų sprendimui už akių peržiūrėti nėra, tačiau apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju esant inicijuotam procesui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, toje pačioje byloje, kaip savarankišku institutu negali būti taikomas ir proceso atnaujinimo institutas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais. Apelianto vertinimu šie du institutai gali būti taikomi ir kartu, mano, kad šiuo atveju yra pagrindas ne tik peržiūrėti teismo sprendimą už akių, tačiau ir atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, tai yra, kai teismo sprendime yra padaryti aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą už akių.

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje susiklosčiusią procesinę situacija, nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo, priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pirmiausia, kaip nurodo apeliantas, nors expressis verbis (tiesiogiai) ribojimo taikyti vienu metu civilinėje byloje abiejų institutų tiesiogiai civilinio proceso kodekse nėra, esant priimtam teismo sprendimui už akių, tačiau teismo vertinimu šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo (CPK 365 straipsnis) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus (išimtinis) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamoje praktikoje šiuo aspektu pažymėta, jog procesas išnagrinėtoje byloje gali būti atnaujintas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, tai yra paprastai galimybė atnaujinti procesą byloje yra tada, kai proceso atnaujinimo institutas yra vienintelė likusi priemonė asmens teisių ir interesų pažeidimams pašalinti. Kita vertus, pabrėžtina ir tai, kad proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 15 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020, 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-701/2022; 2024 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-781/2024, 2024 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-378/2024).

21. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nutarties 20 punkte, šiuo konkrečiu atveju proceso atnaujinimo institutas nėra vienintelė priemonė patikrinti byloje priimto teismo sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo klausimą - Vilniaus apygardos teismui 2024 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1417-560/2024 nutarus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti, atnaujinti apeliantui terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjo 2024 m. liepos 19 d. rezoliucija, apelianto prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo priimtas, paskirtas teismo posėdis, byloje taip pat pateiktas ir ieškovės atsiliepimas į apelianto prašymą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, taigi šiuo atveju byloje procesas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo yra inicijuotas. Pažymėtina, kad specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama galimybė išdėstyti visus savo argumentus pirmosios instancijos teismui (tame tarpe ir tuos, kuriuos apeliantas nurodo, kaip aiškias teisės klaidas priimant teismo sprendimą už akių dėl ko prašo atnaujinti procesą), o ir be to, sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui (CPK 288 straipsnis), taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismo vertinimu tinkamai įvertinęs procesinę situaciją pagrįstai nurodė, jog atsakovui yra suteikta galimybė apginti savo galimai pažeistas teises ir interesus naudojantis įstatyme įtvirtintu institutu – pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimu, dėl ko šiuo atveju nėra pagrindo spręsti klausimo ir dėl proceso atnaujinimo toje pačioje byloje, kuris kaip minėta (nutarties 19 punktas) gali būti taikomas tik tada, kai proceso atnaujinimas, yra vienintelė ir paskutinė (išimtinė) priemonė asmens teisių ir interesų pažeidimams pašalinti, tai yra kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo galimai pažeistų teisių ir interesų.

22. Taigi, šiuo atveju atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teisme yra inicijuota teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra, kaip priimto teismo sprendimo už akių kontrolės forma (nutarties 21 punktas), į tai, kad pagal CPK 288 straipsnio 3 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti arba 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, į tai, kad pagal straipsnio 6 dalį dėl nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas, tuo užtikrinant ir atsakovo teisę ir į apeliaciją, nutariama, jog šiuo atveju Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apelianto prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, kurioje inicijuotas teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo procesas.

23. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.