Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių N. M. S. ir D. E. M. civilinių ieškinių, pareikštų baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-316/2022 atsakovui A. P., dalis dėl išlaikymo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 20 (dvidešimčiai) metų. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 15 d.

3. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžiu išsprendė ieškovės N. M. S. ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos ir priteisė jai iš atsakovo A. P. 30 000 Eur šiai žalai atlyginti, taip pat patenkino dalį reikalavimų dėl turtinės žalos ir priteisė jai iš atsakovo 1 702 Eur laidojimo išlaidoms atlyginti. Teismas nuosprendžiu taip pat konstatavo, kad ieškinys negali būti patenkintas, nes byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kaip buvo apskaičiuota prašoma priteisti 28 104,60 Eur vienkartinė išlaikymo išmoka už 10 metų. Teismas pripažino ieškovės N. M. S. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti turtinę žalą – 28 104,60 Eur grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.284, 6.288 straipsniuose, CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo praktika dėl likusio gyvo sutuoktinio teisės reikalauti iš kaltinamojo 1/2 dalies žuvusiojo gautų pajamų, atsižvelgiant į statistinę gyvenimo trukmę Lietuvoje, jų apskaičiavimo tvarką. Pabrėžiant, kad nors nukentėjusioji ir velionis V. M. nebuvo susituokę, tačiau nuo maždaug 1989-1990 m. gyveno šeimyninį gyvenimą, vedė bendrą ūkį ir gyveno iš bendro biudžeto. Nužudytasis vykdė pavežėjo veiklą pagal verslo liudijimą ir gaudavo pastovias pajamas, kuriomis prisidėdavo prie šeimos išlaikymo, taip pat atlikdavo buities darbus, taip palengvindamas savo ir sugyventinės N. M. S. kasdienį gyvenimą. Priteistino iš atsakovo netekto išlaikymo sumą sieja su pusės minimalios mėnesinės algos dydžiu.

6. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžiu išsprendė ieškovės D. E. M. ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos ir priteisė jai iš atsakovo A. P. 40 000 Eur šiai žalai atlyginti. Teismas nuosprendžiu taip pat konstatavo, kad ieškinys dėl priteisimo 488,37 Eur negauto išlaikymo kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos – 2021 m. lapkričio 11 d. – iki D. E. M. gyvos galvos ir 4 395,33 Eur negauto išlaikymo įsiskolinimo nuo V. M. nužudymo iki civilinio ieškinio pateikimo teismui dienos negali būti tenkinamas, nes šio civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti. Teismas pripažino ieškovės D. E. M. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

7. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti turtinę žalą – 4 395,33 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo V. M. nužudymo iki civilinio ieškinio pateikimo teismui dienos ir 488,37 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas, nuo civilinio ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. lapkričio 11 d.) iki D. E. M. gyvos galvos, grindžiamas CK 6.284, 6.288 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo praktika dėl teiktino išlaikymo dydžio ir įrodymų vertinimo. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės santykiai su sūnumi buvo labai geri, jis dažnai ją lankydavo, pasirūpindavo jos buitimi. V. M. buvo vienintelis jos sūnus, su kuriuo ji bendravo beveik kasdien. Dėl gaunamų labai mažų pajamų, senyvo amžiaus ir prastos sveikatos būklės ieškovė buvo beveik pilnai išlaikoma velionio V. M.. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nurodo, kad jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 171,63 Eur, o vieno mėnesio poreikiai – apie 660 Eur. Todėl siekiant užtikrinti nukentėjusiosios būtinųjų poreikių patenkinimą, iš civilinio atsakovo turi būti priteistas skirtumas, tarp gaunamų pajamų ir realių vieno mėnesio poreikių.

8. Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas P. V. nurodė, kad pareikštus civilinius ieškinius palaiko. Prašė priteisti iš atsakovo A. P. ieškovei N. M. S. 28 104,60 Eur negautas pajamas, kurios yra apskaičiuotos pagal tikėtiną vidutinę velionio gyvenimo trukmę, atskaitos tašką imant jo pajamas nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo, kadangi nėra galimybės pateikti kitų objektyvių duomenų. Taip pat nurodė, kad D. E. M. prašo priteisti iš atsakovo A. P. 4 395,33 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo V. M. nužudymo iki civilinio ieškinio pateikimo teismui dienos ir 488,37 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo civilinio ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. lapkričio 11 d.) iki D. E. M. gyvos galvos. Prašė vadovautis ieškinyje nurodytais paskaičiavimais, atskaitos tašką imant minimalų darbo užmokestį šalyje. Pažymėjo, kad net nesant dokumentų, pagrindžiančių faktines velionio pajamas, vadovaujantis civiliniuose ieškiniuose nurodyta teismų praktika, yra sąlygos ir pagrindai ieškinius patenkinti, taip pat, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, prašomas sumas sumažinti, tačiau vis dėl to jas apskaičiuoti iš pateiktų labiau tikėtinų nei netikėtinų duomenų.

9. Prokurorė Jūratė Tamašauskienė nurodė, kad šioje byloje civiliniai ieškiniai neturėtų būti patenkinti. Prokurorės teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių galima būtų matyti, kaip buvo paskaičiuota prašoma priteisti suma. Nuosprendis yra įsiteisėjęs, jis nebuvo apskųstas, ieškovės jokių papildomų duomenų, pagrindžiančių pateiktą ieškinį, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovių ieškiniai dėl išlaikymo išlaidų priteisimo atmetami.

12. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Taigi, net ir taikant BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-648/2018, 2K-224-942/2018, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013). Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas ir CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodant, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padarinių. CPK 182 straipsnio 3 punkto norma taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio; tokiu reglamentavimu užtikrinamas visų asmenų lygybės įstatymui įgyvendinimas. Įsiteisėjusio procesinio dokumento negalima paneigti ar nuginčyti; teismo nuosprendžio prejudicinės galios taisyklė galioja ir teismui (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-648/2018, 2K-225-303/2019).

14. Nagrinėjamu atveju, teismas pasisako tik dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškovių N. M. S. ir D. E. M. civilinių ieškinių, pareikštų baudžiamojoje byloje, dydžio, t. y. kiekviename ieškinyje pareikšto reikalavimo – turtinės žalos – prarasto išlaikymo (paramos) suma, kuris nebuvo išspręstas šio sprendimo 1 punkte aptartu procesiniu sprendimu.

15. Fizinio asmens mirties atveju teisę į turtinės žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties (CK 6.284 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tačiau negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

16. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (BPK 7, 113 straipsniai). Asmuo, pateikdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo turi tiksliai įrodyti patirtos žalos dydį, todėl teismui neturi kilti abejonių dėl prašomų priteisti sumų pagrįstumo (CPK 178 straipsnis). Tad negautos pajamos (tos pačios negautos paramos forma) turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Išlaikymo dydis yra vertinamoji aplinkybė, todėl siekiant įrodyti jo dydį, reikia pateikti kuo tikslesnius skaičiavimus ir įrodymus apie tam tikrų išlaikymui skirtinų lėšų poreikį bei tai, kad toks išlaikymas buvo skirtas ar teikiant savo nuožiūra apskritai ar buvo mokamas.

17. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, ieškovių atstovo argumentai, kad byloje yra sąlygos ir pagrindai ieškinius patenkinti, laikomi nepagrįstais. Nagrinėjant bylą dėl civilinių ieškinių dydžio ieškovės nepateikė duomenų, kurie leistų daryti išvadas dėl atsakovo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydžio, todėl teismas konstatuoja, kad ieškiniai nepagrįsti ir juos atmeta.

18. Ieškinį atmetus ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. spalio 5 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad valstybė patyrė 255 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. P.. Ieškovės nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistos CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių atmetus ieškinius, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą iš ieškovių nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

20. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniai atmesti, ieškovės ir atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleisti, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl nepriteistinos iš šalių valstybei (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 250, 268, 269, 270 ir 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovių N. M. S. ir D. E. M. civilinių ieškinių, pareikštų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. P., dalis dėl išlaikymo išlaidų priteisimo, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.